3b0fbdc1-1d4e-406b-94cd-ae78d22aa783 · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr                                                   Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-70-366/2015                                                  Proceso Nr. 4-50-3-01489-2014-4                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Å .

Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nutarimo, n u s t a t ė:Å . Ž. Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. ir nubaustas:pagal ATPK 127 str. 2 d. 120 Lt (34 €) bauda:pagal ATPK 126 str. 4 d. 2100 Lt (608 €) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams;pagal ATPK 130 str. 1 d. 3100 Lt (897 €) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;Paskirtos nuobaudos subendrintos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka ir paskirta 3100 Lt (897 €) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.Å .

Ž. nubaustas už tai, kad 2014-05-24, 04.22 val., Utenos r., kelyje Utena – Kaltanėnai, 8-9 km, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį JAGUAR S-TYPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nestojo stabdomas policijos, vėliau kelio Utena – Kaltanėnai – Å venčionys ir Utenos pietrytinio apvažiavimo žiedinėje sankryžoje nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarÄ , kelio ženklÄ bei apÅ¡vietimo stulpÄ ir nuvažiavęs nuo kelio sankasos apvirto, įvykio metu apgadintas automobilis, kelio atitvaras, apÅ¡vietimo stulpas.

Å . Ž. vengė neblaivumo patikrinimo, tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) Kelių eismo taisyklių 17, 18, 133 punktų reikalavimus.Å . Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo teisenÄ pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. nutraukti. Bylos nenutraukus dalyje dėl pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., praÅ¡o taikyti jo atžvilgiu ATPK 301 str. ir skirti Å¡velnesnę nei įstatymo numatytÄ administracinę nuobaudÄ , netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Å . Ž. teigia, kad jo kaltės dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo nėra. Neblaivumo tikrintis nevengė - pÅ«sti į alkotesterį negalėjo dėl didelių skausmų krÅ«tinės srityje. Jo manymu, policijos pareigÅ«nai netinkamai atliko savo pareigas, nes nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 6.2 p. reikalavimo, nes nepaaiÅ¡kino atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiÅ«rÄ teisinius padarinius.

Taip pat nevykdė to paties nutarimo 5 punkto, pagal kurį turėjo jį pristatyti medicininei apžiūrai, nedavė medikams nurodymo patikrinti jo neblaivumo. Be to, jis nebuvo informuotas apie tai, kad gydymo įstaigoje turi laukti policijos pareigūnų. Išeidamas iš gydymo įstaigos jokio teisės akto nepažeidė. Policijos pareigūnai, apelianto manymu, nesilaikė ir Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos taisyklių patvirtinimo“ 32 ir 33 punktuose nustatytus reikalavimus, nes neįvertino jo psichinės ir emocinės būsenos, nesuteikė pagalbos.

Be to pareigÅ«nai neįspėjo jo apie daromÄ garso įraÅ¡Ä ir tokiu bÅ«du pažeidė taisyklių 35 punktÄ . Å . Ž. tvirtina, kad liudytojas G. N. teismo posėdžio metu sakė netiesÄ , jog policijos įstaigoje jis siÅ«lė pÅ«sti į alkotesterį. Pristatytas į policijos įstaigÄ pats tris kartus iÅ¡reiÅ¡kė norÄ tikrintis neblaivumÄ , tačiau jam nebuvo leista tai daryti. Liudytoju apklaustas pareigÅ«nas G. N., jo manymu, taip pat sakė netiesÄ apie atvykimo į gydymo įstaigÄ laikÄ .

Anot pareigÅ«no, jis važiavo į gydymo įstaigÄ , praėjus 2 – 3 min. po greitosios pagalbos automobilio iÅ¡važiavimo. Tačiau bÅ«tinų procedÅ«rų atlikimas gydymo įstaigoje užtruko gerokai ilgiau, nei 2-3 min., o pareigÅ«nai atvažiavo jau jam išėjus. Išėjęs iÅ¡ gydymo įstaigos nuo pareigÅ«nų nesislapstė, jis užėjo pas netoli gyvenančius senelius ir laukė atvažiuojančio pusbrolio, kuris jį bÅ«tų pristatęs į policijos komisariatÄ . Å . Ž. tvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nepadarė, tačiau teismas įrodymus vertino Å¡aliÅ¡kai, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad jis nepakluso policijos pareigÅ«nų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Pripažįsta, kad keliu Utena – Kaltinėnai – Å venčionys virÅ¡ijo leistinÄ greitį, važiuodamas prasilenkė su policijos patrulių ekipažu, tačiau nematė, kad policijos pareigÅ«nai jį bÅ«tų stabdę ar rodę kokius nors signalus. Važiavo dideliu greičiu, nuolat stebėdamas keliÄ priekyje, ir tik nukreipęs žvilgsnį į Å¡oninius veidrodėlius, pamatė tolumoje važiuojančius pareigÅ«nus. Pamatęs pareigÅ«nus, atsitrenkė į žiedÄ , po to į stulpÄ ir apsivertė.

Å iais argumentais apeliantas tvirtina, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto subjektyvaus požymio – tiesioginės tyčios. Skunde nurodoma, kad patrulių veiksmai neatitiko Patrulių veiklos instrukcijos, kurioje numatyta: „jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklÅ«sta reikalavimui jÄ sustabdyti, policijos patrulis privalo įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialiuosius garso signalus“. Å iuo atveju garso signalai nebuvo įjungti.

Apeliantas mano, kad jam skirtos nuobaudos individualizuotos netinkamai, nes netaikytas ATPK 301 straipsnio nuostatos. Šį argumentÄ apeliantas motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, yra paėmęs kreditÄ , kurio negalėtų grÄ Å¾inti netekęs darbo. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, rÅ«pinasi artimaisiais, gyvenančiais kitame mieste.Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta.Apeliantas Å . Ž. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymÄ .

IÅ¡ apeliacinio skundo motyvų matyti, kad apeliantas pripažįsta padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , tačiau neigia padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje padarytus pažeidimus, numatančius atsakomybę už nepaklusimÄ reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir neblaivumo patikrinimo vengimÄ .Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , sutinka su Utenos rajono apylinkės teismo iÅ¡vada, jog Å .

Ž. kaltė dėl jam inkriminuotų ATPK pažeidimų padarymo yra pilnai įrodyta, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylÄ nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Å . Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties – tyčios, nes jis, turintis klausos sutrikimų, važiavo dideliu greičiu, garsiai grojant muzikai, todėl nepastebėjo ir negirdėjo policijos pareigÅ«nų reikalavimo sustoti. Jo manymu, pagal ATPK 126 str. 4 d. jis nubaustas taip pat nepagrįstai, nes neblaivumÄ tikrinti atsisakė dėl objektyvių aplinkybių - po eismo įvykio skaudėjo krÅ«tinės lÄ stÄ , todėl negalėjo pÅ«sti į alkotesterį.

Tokius pat argumentus apeliantas buvo pateikęs ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas Å¡ias Å . Ž. versijas vertino kaip gynybinę taktikÄ ir motyvuotai paneigė byloje surinktais įrodymais - liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų M. S., D. Č., G. N., G. N. ir D. Č. parodymais, byloje esančiais pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, garso įraÅ¡u ir asmens neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nustatymo vengimo protokolu. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamame nutarime iÅ¡dėstytais motyvais sutinka, jų neatkartoja ir detaliau neanalizuoja.

Naujų aplinkybių, kodėl Å . Ž. turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal minėtus straipsnius, apeliaciniame skunde nepateikta.Apeliantas skunde nurodo, kad policijos pareigÅ«nai, vadovaudamiesi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, turėjo jį pristatyti medicininei apžiÅ«rai ir duoti medikams nurodymÄ patikrinti jo neblaivumÄ . Å is skundo argumentas Å . Ž. kaltės pagal ATPK 126 str. 4 d. nepaneigia, juolab, kad skunde minimos taisyklės numato ir asmenims teisę kreiptis į gydymo įstaigÄ neblaivumui nustatyti.

Užuot pasinaudojęs Å¡ia teise, Å . Ž. iÅ¡ ligoninės pabėgo, iÅ¡Å¡okdamas pro langÄ iÅ¡ antro aukÅ¡to. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu ir tai, kad Å . Ž. buvo suinteresuotas iÅ¡vengti neblaivumo patikrinimo, nes pagal pareigÅ«nų parodymus jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo neblaivumÄ Ä¯vykio metu patvirtino liudytojais apklausti I. K., M. J., S. L., P. P. ir O. J.. Å . Ž. skunde nurodė, kad pareigÅ«nų veiksmai neatitiko Patrulių veiklos instrukcijos, kurioje numatyta: „jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklÅ«sta reikalavimui jÄ sustabdyti, policijos patrulis privalo įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialiuosius garso signalus“, nes jie nebuvo įsijungę garso signalų.

PrieÅ¡ingai, nei nurodoma skunde, liudytojais apklausti M. S. ir D. Č. parodė, jog pagal budėtojo praneÅ¡imÄ kad automobilį Jaguar vairuoja galimai neblaivus asmuo, ties KuktiÅ¡kės mst. pastebėjo automobilį Jaguar, apsisuko, įjungė garso ir Å¡viesos signalus bei reikalavo automobilio vairuotojÄ sustoti. Tačiau automobilio Jaguar vairuotojas pradėjo didinti greitį iki 200 km/h. Tai, kad buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos Å¡vyturėliai bei garso signalas užfiksuota ir įvykio dienÄ raÅ¡ytuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose.

Kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, nenustatytas policijos pareigÅ«nų suinteresuotumas bylos baigtimi, tokių duomenų nepateikė ir pats Å . Ž.. Kitais skunde nurodytais argumentais (policijos pareigÅ«nai neįvertino pažeidėjo psichinės ir emocinės bÅ«senos, nesuteikė pagalbos, neįspėjo jo apie daromÄ garso įraÅ¡Ä ir kt.) negali bÅ«ti paneigta Å . Ž. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apeliantas mano, kad jam skirtos nuobaudos individualizuotos netinkamai, nes netaikytas ATPK 301 straipsnio nuostatos.

Jo manymu, bÅ«tų teisinga, jei jam nebÅ«tų atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes Å¡i teisė yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, yra paėmęs kreditÄ , kurio negalėtų grÄ Å¾inti netekęs darbo, charakterizuojamas teigiamai, rÅ«pinasi artimaisiais, gyvenančiais kitame mieste. Atkreiptinas dėmesys, jog tais pačiais argumentais Å . Ž. prašė jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir pirmosios instancijos teismo, tačiau teismas konstatavo, kad pažeidėjo darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, turimi kreditai bei artimųjų slaugymas savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ .

Su tokia iÅ¡vada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Vertinant Ž. Ž. padarytus pažeidimus atsakomybę įtakojančių aplinkybių kontekste, nėra pagrindo konstatuoti, kad jam paskirtos nuobaudos turėtų bÅ«ti laikomos neteisingos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Å . Ž. atsakomybę lengvinančiÄ (nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs pažeidimus) ir atsakomybę sunkinančiÄ (pakartotinai per metus padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ , už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda) aplinkybes, jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, pažeidimo pobÅ«dį, skyrė jam pagal ATPK 127 str. 2 d. baudÄ , kuri nedidesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis, pagal ATPK 126 str. 4 d. ir ATPK 130 str. 1 d. paskyrė baudas, ne didesnes nei sankcijose numatytas baudos vidurkis su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliems sankcijose nustatytiems terminams.

Tokios nuobaudos negali bÅ«ti laikomos per griežtomis. Bendrinant nuobaudas, įstatymas taip pat nepažeistas.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30210 straipsniu, 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas N u t a r i a :Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-03 nutarimÄ palikti nepakeistÄ , administracinėn atsakomybėn patraukto Å .

Ž. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                       Sigitas Bagdonavičius