2013-04-29 Nr. AB-1411-3-62-3-00553-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-547/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00553-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą atsakovei J. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. P. 672 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui“ (toliau – ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“) teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą administravimas. Paaiškino, jog Prienų rajono savivaldybės taryba, remdamasi Vietos savivaldos įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, priskiriančių atliekų tvarkymą savivaldybių funkcijoms ir suteikiančiu savivaldybėms teisę nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, normomis, 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt ir yra privalomi visiems savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Nurodė, jog Nuostatais pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius, suformuoti ir teikti mokėtojams sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą, o vietinė rinkliava turi būti sumokėta į pareiškėjo sąskaitą. Teigė, jog Nuostatai taip pat suteikia pareiškėjui teisę išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą teismine tvarka. Pažymėjo, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą yra Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka.

Pareiškėjas pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai, kad prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakove dėl šių paslaugų teikimo nėra sudaryta. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Balbieriškio sen., Prienų r. sav. Tvirtino, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui 672 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pažymėjo, jog pagrindo atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą atsakovei nėra. Nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės taryba atsakovės atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo. Pabrėžė, jog Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais patvirtinti Nuostatai, nėra panaikinti ar ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovė paaiškino, kad jai nei karto nebuvo suteiktos atliekų išvežimo paslaugos. Pažymėjo, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą, taip pat į Balbieriškio miestelio seniūną, nurodydama, jog iki jos gyvenamosios vietos Kalnų gatvėje nėra privažiavimo, todėl atliekos nėra vežamos, ir prašydama išspręsti susidariusią situaciją. Miestelio seniūnas nurodė, jog konteinerį su atliekomis pareiškėja turinti nustumti iki tos vietos, kur privažiuoja atliekų tvarkymo bendrovė. Paaiškino, jog ji su vyru esanti pensinio amžiaus, silpnos sveikatos, todėl negali konteinerio pristatyti į tą gatvę, iš kurios atliekos yra surenkamos. Nurodė, jog kreipėsi į savivaldybę, prašydama įtraukti ją į sąrašą gyventojų, kuriems nėra galimybės teikti atliekų tvarkymo paslaugas, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Pažymėjo, jog miestelio seniūnas, atsakydamas į pareiškėjos kreipimąsi, pripažino, kad iš Kalnų gatvės atliekos nėra vežamos, tačiau nurodė, jog pareiškėjai priklausantis gyvenamasis namas atitinka sąlygas, todėl teikiama paslauga yra kokybiška ir prieinama. Tvirtino, jog atliekas, kurių nepanaudoja kompostavimui ir nesudegina, pati pristato į sąvartyną.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino.

Teismas pažymėjo, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirti savivaldybių funkcijoms (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai). Pažymėjo, jog Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kuriuose įtvirtinta, jog vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas).

Nurodė, jog Nuostatai yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenis, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Pažymėjo, jog pagal Nuostatus vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 punktas). Pastebėjo, jog pagal Nuostatų 13-14 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nurodė, jog pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Pažymėjo, jog vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 17-19 punktai). Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, todėl pagal Nuostatų 5 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja.

Teismas taip pat nustatė, jog atsakovė nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 672 Lt įsiskolinimas. Teismas pažymėjo, jog pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama. Nurodė, jog atsakovės argumentai, kad ji nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda teisės aktų pagrindu.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovė nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis ir nėra sudariusi sutarties, ar kad pareiškėjas jai nepastatė šiukšlių konteinerio, kadangi pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje.

III. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą.

Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo savo atsiliepime pirmos instancijos teismui nurodytus argumentus. Tvirtino, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjai nėra teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos ir šios paslaugos neteikiamos ne dėl pareiškėjos kaltės.

Pareiškėjas su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko.

Be argumentų, nurodytų pareiškime pirmos instancijos teismui, pareiškėjas papildomai pažymėjo, jog atsakovė neginčija teisės aktų, kurių pagrindu jai apskaičiuota vietinė rinkliava teisėtumo, todėl mano, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai šiais teisės aktais vadovavosi, priimdamas skundžiamą sprendimą. Tvirtino, jog savo apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė nei vieno realaus ir pagrįsto pirmos instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindo. Pažymėjo, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jos surenkamo mažo atliekų kiekio ir senyvo amžiaus yra pagrindas taikyti teisės aktuose numatytas lengvatas, o ne atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą. Tvirtino, jog atsakovė nėra pareiškusi Prienų rajono savivaldybės administracijai prašymo dėl lengvatos taikymo, todėl pagrindo atleisti ją nuo rinkliavos mokėjimo nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl reikalavimo sumokėti Prienų rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis; Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4, 5, 13, 14 ir 17-19 punktai).

Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 5 punktas nustato, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovei J. P. Prienų rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties pastatas (b. l. 11), todėl ji privalo mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė nėra sumokėjusi Prienų rajono savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai priteisė iš jos nesumokėtą minėtos rinkliavos sumą.

Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuoja, kad pareiškėjas, būdamas atliekų surinkėju, atsakovei atliekų surinkimo paslaugų iš esmės neteikia bei kad atsakovė atliekas tvarkosi pati. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Todėl atsakovės argumentai, jog pareiškėjas jai neteikia paslaugų ir neišveža konteinerio su atliekomis bei kad atliekų ji neturi, nes susidariusias atliekas pati pristato į sąvartyną ar parduoda antrinių žaliavų supirkėjams, neturi įtakos pareiškėjos prievolės mokėti minėtą vietinę rinkliavą atsiradimui.

Be to, pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto dydžiu (bendruoju plotu) (žr. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Pabrėžtina, jog toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriuo atskleista, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendė, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.).

Atsakovė prie papildomo paaiškinimo, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauto 2013 m. kovo 18 d., pridėjo prašymų, UAB „Dzūta“ ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Balbieriškio seniūnijos raštų bei pažymos kopijas, kurios jau yra byloje (b. l. 51-53). Pridėta 2011 m. rugpjūčio 18 d. laikraščio „Naujasis Gėlupis“ straipsnio kopija su nagrinėjama byla nesusijusi. Todėl teisėjų kolegija nutaria šių dokumentų prie bylos neprijungti.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas. Tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovės J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė