2021-11-17 Nr. AB-24383-3-61-3-02760-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2021-11-17 Nr. AB-24383-3-61-3-02760-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Evus LT“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Evus LT“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atsakyti į pareiškėjo 2021 m. liepos 13 d. prašymą (registracijos Nr. A319-872/21) (toliau – ir Prašymas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-685-815/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02760-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 57.2.2; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Evus LT“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Evus LT“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atsakyti į pareiškėjo 2021 m. liepos 13 d. prašymą (registracijos Nr. A319-872/21) (toliau – ir Prašymas).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Evus LT“ skundą priėmė, išsiuntė skundo nuorašą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir įpareigojo per 14 kalendorinių dienų nuo skundo nuorašo gavimo dienos per elektroninių paslaugų portalą pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą turimą, su ginču susijusią, medžiagą.
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo ir atsakė į jį 2021 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. A51-80572/21(3.3.2.26E-MTA), todėl šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko. Atsakovas teismo prašė administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti.
Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo, kadangi nebeliko ginčo dalyko, t. y. po skundo teismui pateikimo, atsakovas 2021 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. A51-80572/21(3.3.2.26E-MTA) išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir į jį atsakė. Pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Evus LT“ atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą Nr. eI2-4684-983/2021 nutraukė. Teismas priteisė pareiškėjui UAB „Evus LT“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat šio straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, jam pateikus skundą teismui, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas vertino, kad pareiškėjo byloje pateikti bylinėjimosi išlaidų pagrindimą patvirtinantys įrodymai įrodo, kad pareiškėjas iš viso patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Spręsdamas dėl priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatytus kriterijus.
Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, teismas konstatavo, kad pareiškėjo iškelta byla nėra sudėtinga, joje nekilo jokie sudėtingi, kompleksiniai teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Atsižvelgęs į bylos sudėtingumą ir paruošto skundo apimtį, teismas vertino, kad iš atsakovo pareiškėjui priteisti 350 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas – skundo parengimą – būtų neproporcinga, ir sprendė, kad už skundo teismui parengimą yra pagrindas pareiškėjui priteisti 150 Eur.
III. Pareiškėjas UAB „Evus LT“ atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą priteisti 350 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų patenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant koeficientą 2,5, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (ne individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, jog skundas surašytas ir pateiktas teismui 2021 m. rugpjūčio 24 d., taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris buvo 1517,40 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už skundo teismui patengimą sudaro 3793,50 Eur (2,5 x 1517,40 Eur). Už advokato pagalbą pareiškėjas sumokėjo 350 Eur, t. y. beveik 11 kartų mažiau, nei rekomenduojama maksimali suma. Nustatant teisinių paslaugų dydį, jau buvo įvertinti Rekomendacijų 2 punkte nurodyti kriterijai ir paslaugos kaina nustatyta atsižvelgiant į juos, todėl dar kartą mažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas iki 150 Eur nei rekomenduojamas maksimalus dydis nėra pagrindo.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovas laikosi pozicijos, jog nagrinėta administracinė byla dėl vilkinimo atlikti veiksmus nebuvo sudėtinga, pareiškėjo skundas buvo nedidelės apimties (2 puslapių), jame nebuvo nurodyta jokių naujų esminių aplinkybių ar argumentų, priešingai – pareiškėjo skundas buvo šabloniškas, tokio skundo parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės ar naujų aplinkybių analizės, todėl pareiškėjo atstovo darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didelės. Pareiškėjo prašoma atlyginti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, nors ir neviršija maksimalaus Rekomendacijose įtvirtinto dydžio už advokato suteiktas paslaugas, vis dėlto yra neadekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui, dėl to neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria pareiškėjui UAB „Evus LT“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistas 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ši administracinė byla buvo nutraukta, nes pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino jo skundo reikalavimą jau po to, kai pareiškėjas pateikė skundą teismui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 350 Eur už skundo teismui parengimą yra per didelė, todėl ją sumažino iki 150 Eur. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdamas, kad turi būti priteisiama visa jo prašoma suma.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018).
Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo nedidelę apimtį (du lapai, kurių didžiąją dalį sudaro teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos citavimas) bei turinį, kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgusi į tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek ir teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nurodytų aplinkybių visumą ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-237-556/2020; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-733-602/2019). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra proporcinga, protinga ir sąžininga.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Patenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodomais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atskirojo skundo parengimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi teisės į teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, todėl pareiškėjo prašymas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė