2021-03-24 Nr. AB-5911-3-62-3-00373-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-358-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00373-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) 2019 m. vasario 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. sausio 22 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-17/2 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, konstatuodamas, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) nuostatas, ir skirdamas jam ekonominę sankciją – 1 850 Eur baudą, ištyrė tik objektyviąją pažeidimo pusę, neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių, neįvertino pareiškėjo kaltės, todėl buvo pažeisti AAĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto, AAĮ 50 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Paaiškino, kad pareiškėjas pats 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. (37-09.31) 8-2838 informavo atsakovą apie avarijos ir jos likvidavimo aplinkybes Bendrovei priklausančioje spaudiminėje buitinių nuotekų linijoje.

Nuotekų išsiliejimas į Neries upę dėl kilusios avarijos negali būti laikomas AAĮ 63 straipsnio 4 dalies pažeidimu, kadangi avarija įvyko ne dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o dėl išorės veiksnių, t. y. galbūt dėl smarkios liūties, sukėlusios hidraulinį smūgį. Pasibaigus liūčiai ir į buitinių nuotekų tinklus patekus paviršinėms lietaus nuotekoms, vamzdyne smarkiai padidėjo pratekančių nuotekų kiekis ir tekėjimo greitis, dėl ko, tikėtina, vamzdyne įvyko hidraulinis smūgis, kuris suardė ketinį Dn 1000 mm vamzdį.

Avarijos vietoje rastas nuplautas šlaitas į Neries upę ir išlūžęs d1000 spaudiminės linijos magistralinis vamzdis. Nevalytos nuotekos į upę buvo išleistos esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, nes, prasidėjus avarijai, esant dideliam nuotekų srautui d1000 linijoje, kuri yra viena iš pagrindinių miesto trasų, siekiant, kad sudaryti galimybę sustabdyti į aplinką išsiliejančių nuotekų srautą ir likviduoti avariją (pakeisti vamzdžio dalį nauju), buvo sumažintas nuotekų srautas, pasinaudojant avariniu išleidėju. Pareiškėjas tvirtino, jog jam priklausanti spaudiminė buitinių nuotekų linija, kurioje įvyko avarija, nebuvo nusidėvėjusi.

Nuotekų vamzdis iki įvykio buvo geros būklės. Vamzdynas buvo pradėtas eksploatuoti 1972 m. gruodžio 1 d. Ketinio vamzdžio, naudojamo buitinių nuotekų transportavimui, maksimalus eksploatacijos laikas yra 50 metų („Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalūs ir maksimalūs normatyvai“). Pareiškėjas ėmėsi veiksmų nuotekų vamzdžiui pakeisti dar nesuėjus šiam terminui, be kita ko, 2017 m. liepos 24 d. sudarė sutartį dėl naujo spaudiminio kolektoriaus paklojimo lygiagrečiai esamajam, vamzdžio modernizavimo darbai buvo pradėti vykdyti iki avarijos.

Nuotekų vamzdyno remontas paskutinį kartą buvo atliktas 2016 m. birželio 10 d. Nuotekų vamzdžio specialūs patikrinimo darbai nebuvo atliekami, nes nuotekų vamzdis yra paklotas po žeme ir nuolat funkcionuoja, todėl fiziškai neįmanoma jo apžiūrėti. Norint patikrinti tokį vamzdį, reikėtų atkasti didelį kiekį grunto, vamzdžio ilgis yra 4,65 km. Pareiškėjas teigė neturintis duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog spaudiminės linijos magistralinis vamzdis išlūžo dėl neatitikimo nustatytiems reikalavimams (techniniams parametrams) ar netinkamo eksploatavimo.

Pareiškėjo įsitikinimu, joks vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokioje pačioje situacijoje tokios avarijos atitinkamomis sąlygomis negalėjo numatyti ir tikėtis, nuo jos kokiu nors būdu apsisaugoti. Avarija atitinka force majeure (nenugalimos jėgos) požymius: buvo nenumanoma ir neišvengiama. Taigi, ekonominės sankcijos skyrimo pareiškėjui teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji, paaiškėjus šioms aplinkybėms, turėjo būti nutraukta.

3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas dirbtinai suskaidė vieną tęstinį pažeidimą (nevalytų nuotekų išleidimą į Neries upę) į du tariamai savarankiškus pažeidimus: nevalytų nuotekų išleidimą į Neries upę dėl avarijos vienoje vietoje ir dėl pasinaudojimo avariniu išleistuvu kitoje vietoje, už kuriuos nepagrįstai skyrė dvi ekonomines sankcijas. Be to, atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pavyzdžiui, kad pareiškėjas pats nutraukė neva daromą pažeidimą, į susidariusią situaciją reagavo labai operatyviai, bendradarbiavo su atsakovu, teikė jam reikiamą informaciją (koks nuotekų kiekis pateko į Neries upę, kada buvo likviduota avarija kt.). Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas už tuos pačius veiksmus jam jau yra pareiškęs pretenziją dėl žalos atlyginimo (už abu pažeidimus – 132 940,19 Eur), todėl ekonominės sankcijos skyrimas yra perteklinis. Ekonominės sankcijos skyrimu nebus pasiekti AAĮ numatyti tikslai, kadangi pareiškėjas jau yra nubaustas – turės atlyginti aplinkai padarytą žalą, o pažeidimo padarymą lėmė nenugalimos jėgos aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios.

4. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis. Pareiškėjas yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių yra užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą, jo veikla ir eksploatuojami įrenginiai susiję su didesniu pavojumi aplinkiniams, nagrinėjamu atveju – su pavojumi aplinkai ir gamtai. Pareiškėjas yra absoliučiai atsakingas už jo eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jo vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. Įvykęs avarijos faktas patvirtina, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti nuotekų vamzdyno priežiūrą. Pareiškėjas žinojo apie vamzdžio egzistavimą, jo būklę ir privalėjo imtis visų priemonių, kad neįvyktų avarija. Nuotekos į Neries upę 2018 m. rugsėjo 5 d. išsiliejo dėl avarijos, t. y. dėl nuotekų kanalizacijos trasos vamzdžio trūkimo. Taigi įvykio metu pareiškėjas veikė kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas. Be to, atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas taip pat turi pareigą laikytis taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK leidimas) sąlygų, kuriose nurodyta, kad įmonė privalo laikytis įrenginių eksploatacijos taisyklių. Pareiškėjo veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Reglamentas) tvarkymo reglamento reikalavimus, nes išleido į gamtinę aplinką nevalytas nuotekas. Pareiškėjo argumentai, kad, siekiant pakeisti trūkusį vamzdį, jis privalėjo išleisti nuotekas per avarinį nuotekų išleidėją, neatitinka jam išduoto TIPK leidimo sąlygų.

6. Atsakovas tvirtino, jog šiuo atveju pagrįstai nebuvo nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pareiškėjas turėjo pranešti atsakovui apie avariją. Atsakovas pagrįstai nustatė du skirtingus pažeidimus, nes iš pareiškėjui priklausančių įrenginių (savavališkai atidaryto avarinio išleistuvo ir dėl avarijos iš spaudiminės buitinių nuotekų linijos) nuotekos buvo leidžiamos, tarša Neries upei daroma iš skirtingų vietų ((duomenys neskelbtini)), skirtingu laiku (2018 m. rugsėjo 5 d. ir 6 d.), išleistas skirtingas nuotekų kiekis (1 588,242 kg ir 5 256,236 kg). Ekonominės sankcijos turėjo būti skiriamos už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Pareiškėjui buvo skirtas baudos vidurkis – 1 850 Eur, kadangi nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (žala neatlyginta, Bendrovė pati nepranešė apie avariją ir apie numatytą avarinio išleistuvo atidarymą, avarinis išleistuvas neapskaitytas ir neįtrauktas į TIPK leidimo 28 lentelę).

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ skundą.

8. Teismas nustatė, kad Departamentas 2018 m. rugsėjo 5 d. 8 val. gavo pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro apie leidžiamas nuotekas ir iš karto apie gautą pranešimą informavo pareiškėją. Departamento pareigūnai nustatė, kad buitinės nevalytos nuotekos iš pareiškėjui priklausančio 1 m skersmens vamzdžio tiesiogiai bėga į Nerį ties (duomenys neskelbtini).

9. Departamentas 2019 m. sausio 22 d. priėmė ginčijamą nutarimą dėl 1 850 Eur ekonominės sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-17/2. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad neteisėtai nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. 08:00 val. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. 17:00 val. iš jam priklausančios spaudiminės buitinių nuotekų linijos, ties (duomenys neskelbtini), į gamtinę aplinką – Neries upę, draudžiamu būdu draudžiamojoje vietoje išmetė (išleido, išleistų nuotekų kiekis – 14 260 m3) 5 256,236 kg V teršalų grupės teršalų: BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, amonio azoto.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas iš jam priklausančios spaudiminės buitinių nuotekų linijos išmetė nevalytas nuotekas į Nerį. Teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad pažeidimo padarymo metu šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl gamtinių reiškinių. Pareiškėjo minima liūtis, net jei ji sąlyginai ir didelė, yra įprastas gamtinis reiškinys Lietuvoje. Teismas sutiko su atsakovu, jog pareiškėjas turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis. Pareiškėjas yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių yra užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą, jo veikla ir eksploatuojami įrenginiai susiję su didesniu pavojumi aplinkiniams, nagrinėjamu atveju – su pavojumi aplinkai ir gamtai, todėl pareiškėjas yra atsakingas už jo eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jo vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. Pareiškėjas pats nurodė, jog nuotekų vamzdynas buvo pradėtas eksploatuoti nuo 1972 m. gruodžio 1 d. Pagal bendrą taisyklę, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius savalaikį ir tinkamą eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę, ir įrodyti, jog ginčo vamzdynų techninė būklė buvo nuolat tikrinama, tenka šį skundą pateikusiam pareiškėjui, tačiau pareiškėjas nepateikė tokių įrodymų. Teismas padarė išvadą, jog įvykusi avarija patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju, tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti nuotekų vamzdyno priežiūrą. Be to, pareiškėjas turi pareigą laikytis TIPK leidimo sąlygų, kurios reglamentuoja įmonių pareigą laikytis įrenginių eksploatacijos taisyklių.

11. Teismas pritarė atsakovo konstatavimui, kad pareiškėjo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis pažeidė Reglamento 6, 9, 10, 22 punktų reikalavimus, nes, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo AAĮ 63 straipsnio 4 dalies pažeidimą, kadangi pareiškėjas neteisėtai išmetė teršalus į vandenį (Neries upę, ties (duomenys neskelbtini)).

12. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos proporcingumo, pažymėjo, jog aplinkybės, kad pareiškėjas pats nutraukė daromą pažeidimą, į susidariusią situaciją reagavo operatyviai, bendradarbiavo su atsakovu, teikė jam reikiamą informaciją, nesudaro teisinio pagrindo taikyti AAĮ 52 straipsnį ir sumažinti paskirtos baudos dydį. Departamentas pagrįstai paskyrė įstatymo nustatytą vidurkį – 1 850 Eur ekonominę sankciją, teisingai įvertinęs visas pažeidimo aplinkybes, įvertinęs pažeidimo mąstą bei tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Paskirta ekonominė sankcija neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, atitinka proporcingumo kriterijų. Padaryto pažeidimo mastas yra pakankamai didelis ir, nors pareiškėjas ėmėsi priemonių pažeidimo pašalinimui (kas ir taip buvo jo pareiga), pripažino teisės pažeidimą, tai nesudaro pagrindo paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimui.

13. Teismo vertinimu, Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nutarime nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios AAĮ nuostatos, kuriose numatytos neteisėto teršalų išmetimo į vandenį pasekmės, pateikiama pareiškėjo veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas jo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas jame pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį panaikinti.

14. Teismas, spręsdamas dėl skundo argumentų apie kitas pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes pagrįstumo, akcentavo, kad ginčijamo Nutarimo ir tą pačią dieną priimto nutarimo Nr. JA-KA-15/1, kurio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas administracinėje byloje Nr. eI-2998-764/2019, faktinės aplinkybės, nors turi panašumo, tačiau iš esmės skiriasi: iš pareiškėjui priklausančių įrenginių nuotekos buvo leidžiamos, tarša Neries upei buvo daroma iš skirtingų vietų ((duomenys neskelbtini)), skirtingu laiku (2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 5 d.), išleistas skirtingas nuotekų kiekis (1 588,242 kg ir 5 256,236 kg). Kitu nutarimu, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ekonominė sankcija pareiškėjui buvo skirta už tai, jog jis savavališkai, negavęs Aplinkos apsaugos agentūros leidimo, atidarė avarinį išleistuvą. Taigi, šie pažeidimai nėra vienu metu padaryta tęstinė veika ir atsakovas pagrįstai skyrė pareiškėjui ekonomines sankcijas už kiekvieną pažeidimą atskirai. Be to, pareiškėjo žalos atlyginimo klausimas nėra susijęs su pareiškėjui taikyta ekonomine sankcija.

15. Teismas padarė išvadą, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AAĮ nuostatas, todėl nėra pagrindo šį administracinį aktą panaikinti. Atitinkamai, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Kauno vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pridėti prie bylos teikiamus papildomus įrodymus.

17. Pareiškėjas mano, kad teismas skundą išnagrinėjo formaliai, neištyrė jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, kad atsakovas nepakankamai ištyrė pažeidimo aplinkybes (pvz., avarija įvyko dėl išorinių gamtos veiksnių, nenugalimos jėgos aplinkybių, pareiškėjas tinkamai eksploatavo ir prižiūrėjo nuotekų tinklus). Pažymi, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo teiginių, kuo pasireiškė pareiškėjo neteisėti veiksmai eksploatuojant nuotekų tinklus, t. y. kokius konkrečiai teisės aktų reikalavimus, susijusius su nuotekų vamzdyno eksploatacija, pažeidė pareiškėjas bei kaip jo vietoje turėjo elgtis apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias). Teismas nepagrįstai laikė, kad įvykusi avarija patvirtina, jog pareiškėjas tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti nuotekų vamzdyno priežiūrą, kadangi avarijos, kaip nenuspėjamo ir neišvengiamo veiksnio, kilimas dažnai nėra nulemtas padidinto pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų ir valios. Pareiškėjas pabrėžia, jog jis byloje įrodinėja ne kokią nors vieną nenugalimos jėgos aplinkybę, o tai, jog pareiškėjui negali būti skirta sankcija už avarijos metu į upę išleistas nevalytas nuotekas, nes byloje nėra įrodymų, kad avariją sukėlė pareiškėjas savo konkrečiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu, t. y. nėra pareiškėjo kaltės. Pareiškėjo minima staigi liūtis tebuvo tik prielaida, todėl jis jos neįrodinėjo. Iš teismui papildomai teikiamų dokumentų matyti, jog 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio kriterijus, liūtis nebuvo įprastinė. Kita vertus, nei spaudoje, nei atsakovo procesiniuose dokumentuose ar paaiškinimuose nėra nurodytos ginčo avarijos priežastys, tik daromos prielaidos, nors būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti visus pažeidimo sudėties elementus. Šiuo aspektu teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo naštą.

18. Pareiškėjas pakartoja, jog už vieną tęstinį pažeidimą jam nepagrįstai skirtos dvi ekonominės sankcijos, ir akcentuoja, kad teismas atsisakė tenkinti jo prašymą dvi administracines bylas sujungti į vieną. Šiuo atveju atsakovas ekonominę sankciją pareiškėjui skyrė ne tik už įvykusią avariją, dėl kurios į Neries upę išsiliejo nevalytos atliekos (pažeidimą, padarytą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių), bet ir už šios avarijos likvidavimo metu į upę išsiliejusias nuotekas, kurios į upę buvo išleistos būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pareiškėjas buvo priverstas nuotekas išleisti per avarinį išleistuvą, nes kitaip nebūtų galėjęs sustabdyti avarijos, į aplinką būtų patekęs dar didesnis nuotekų kiekis (išvengta sunkesnių padarinių aplinkai). Abu neva padaryti pažeidimai įvyko vienu metu: avarija įvyko 2018 m. rugsėjo 5 d. apie 8 val. ir buvo likviduota 2018 m. rugsėjo 6 d. 17 val., o nuotekų išleidimas per avarinį išleistuvą vyko 2018 m. rugsėjo 6 d. 10–17 val. Dėl šių priežasčių pažeidimas laikytinas vienu tęstiniu pažeidimu, už kurį galėjo būti skirta tik viena sankcija. Teismas nepagrįstai sureikšmino nuotekų išleidimo vietą ir kiekį, taip pat iš esmės iš anksto pasisakė dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo administracinėje byloje Nr. eI-2998-764/2019, tokiu būdu peržengdamas savo kompetencijos ribas.

19. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas, konstatuodamas, jog atsakovas pagrįstai nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepakankamai detaliai įsigilino į susiklosčiusią situaciją, taip pat nepagrįstai nepripažino dvigubo nubaudimo principo (lot. non bis in idem) pažeidimo. Teismas neištyrė, kokios neigiamos pasekmės būtų kilusios, jei pareiškėjas nebūtų greitai reagavęs į nuotekų linijoje kilusią avariją, nebūtų bendradarbiavęs su atsakovu. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui yra pareikšta pretenzija dėl žalos atlyginimo, todėl pareiškėjas jau yra nubaustas, papildomos ekonominės sankcijos skyrimas nepasieks AAĮ numatytų tikslų. Pareiškėjas, vien turėdamas atlyginti žalą aplinkai, patirs didelius finansinius sunkumus, dėl ko gali tekti žymiai pakelti vandens tiekimo ir kitų paslaugų kainas, t. y. nukentėtų viešasis interesas. Pareiškėjas, apžvelgęs Reglamento 6 punkto ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, papildomai pažymi, kad, jeigu nuotekos iš jam priklausančių nuotekų tinklų linijos būtų ištekėjusios ne avarijos vietoje, o per oficialiai įteisintą išleistuvą, tai nebūtų laikoma teisės pažeidimu ir pareiškėjas būtų turėjęs sumokėti tik padidintą tarifą už į aplinką išleistą normatyvus viršijantį teršalų kiekį. Kilusios avarijos metu iš nuotekų vamzdžio tam tikroje vietoje išsiliejusių nuotekų negalima laikyti teršalų išleidimu draudžiamoje vietoje, nes tokiu atveju neįmanoma nuotekų tekėjimo nukreipti tam tikra linkme, t. y. kad nuotekos tekėtų leistinoje vietoje. Nors pareiškėjas neturėjo leidimo išleisti nevalytas nuotekas avarijos vietoje, jis tokį leidimą turėjo kitose upės vietose. Pareiškėjas kas mėnesį moka nustatyto dydžio taršos mokestį, t. y. kompensuoja savo veikla sukeltą neigiamą poveikį aplinkai. Taigi, net konstatavus padarytą pažeidimą, pareiškėjui skirta ekonominė sankcija turėtų būti ženkliai sumažinta, nes ji aiškiai per didelė, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, proporcingumo kriterijų.

20. Pareiškėjas paaiškina, kad jis kartu su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų teismui nebuvo pateikęs anksčiau, nes jų būtinybė atsirado vėliau, t. y. po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas šiuos įrodymus teikia atsižvelgdamas į teismo išvadas, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų apie tai, jog jis tinkamai eksploatavo nuotekų vamzdyną, ir apie tikėtinas avarijos priežastis.

21. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Papildomai pažymi, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis nepasiekė stichinio meteorologinio reiškinio lygio, net jei ji ir buvo sąlyginai didelė, šis gamtinis reiškinys yra tikėtinas Lietuvoje (įvykęs ne vieną kartą). Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390, nuotekų vamzdynas turi būti mechaniškai atsparus veikiančioms apkrovoms, įskaitant liūtis. Be to, pareiškėjas nepateikė tikslių duomenų, specialistų išvadų, patvirtinančių, jog vamzdžio trūkimo priežastis buvo tik stipri liūtis. Pareiškėjas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo imtis priemonių, kad neįvyktų avarija. Avarijos metu ginčo vamzdyno eksploatacijos laikas jau buvo arti maksimalios ribos. Pareiškėjas buvo sudaręs sutartį dėl naujo spaudiminio kolektoriaus paklojimo lygiagrečiai esamajam. Tokiu būdu pareiškėjas turėjo galimybę įvertinti faktinę vamzdyno būklę, bet savo iniciatyva nusprendė neatlikti būtinų specialių vamzdyno patikrinimo darbų. Taigi, pareiškėjas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti nuotekų vamzdyno priežiūrą.

23. Atsakovas akcentuoja, kad non bis in idem principas nedraudžia tam pačiam asmeniui taikyti skirtingas atsakomybės rūšis. Nutarimu pareiškėjui pritaikyta administracinė atsakomybė ir skirta 1 800 Eur ekonominė sankcija, numatyta AAĮ 63 straipsnio 4 dalyje. Ieškinys dėl žalos aplinkai atlyginimo pareiškėjui dar nėra pareikštas, žalos atlyginimo klausimas yra susijęs su civilinės atsakomybės taikymu.

24. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Aplinkos apsaugos departamento 2019 m. sausio 22 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui UAB „Kauno vandenys“ buvo paskirta 1 800 Eur ekonominė sankcija byloje Nr. JA-KA-17/2 už juridinio asmens padarytą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

26. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu, akcentavo, kad teismas neištyrė jo nurodomų aplinkybių apie pavojingą meteorologinį reiškinį – staigią liūtį, nenurodė, kokie teisės aktų reikalavimų pažeidimai eksploatuojant nuotekų tinklus buvo padaryti, neįvertino, jog už vieną tęstinį pažeidimą pareiškėjui nepagrįstai skirtos dvi ekonominės sankcijos.

27. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus: avarijos vietos fotonuotraukas (6 vnt.), užduotį rangovui 2018 m. rugsėjo 5 d. Nr. 916 šalinant avarijos padarinius, atliktų darbų aktą už 2018 m. rugsėjo mėnesį, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. spalio 10 d. pažymą Nr. (5.58-10)-B8-2667, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. 44/501952. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad naujai pateikiamais įrodymais pareiškėjas grindžia aplinkybes, kurių, jo manymu, neištyrė pirmosios instancijos teismas ir kurios turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ekonominės sankcijos taikymo pagrįstumo, daro išvadą, kad šiuos dokumentus būtina pridėti prie bylos, ypač atsižvelgiant į teisminio proceso tikslą – kilusį ginčą išspręsti teisingai, o ne vien formaliai teisėtai.

28. Departamento 2019 m. sausio 22 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-17/2“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, 63 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjui skirta 1 850 Eur ekonominė sankcija už tai, kad jis pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, 6 punkto reikalavimus, neteisėtai nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. 08:00 val. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. 17:00 val., iš UAB „Kauno vandenys“ priklausančios spaudiminės buitinių nuotekų linijos, ties (duomenys neskelbtini), į gamtinę aplinką – Neries upę, draudžiamu būdu draudžiamojoje vietoje išmetė (išleido, išleistų nuotekų kiekis – 14 260 m3), į Neries upę, Kaune, 5 256,236 kg V teršalų grupės teršalų: BDS7, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, amonio azoto. Nutarimas grindžiamas aplinkybėmis, nustatytomis 2018 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akte, UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. spalio 30 d. rašte Nr. (37-09.31) 8-2838 pateikta informacija, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Kauno analitinės kontrolės skyriaus Tyrimų protokolu Nr. P-007-2018-38/1, fotonuotraukomis (b. l. 60–62), Kauno valdybos 2018 m. spalio 11 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-6397, Inspekcijos Aplinkai padarytos žalos aplinkai skaičiavimo 2018 m. lapkričio 30 d. aktu, Kauno valdybos 2018 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (12.4)-AD5-10462 „Dėl aplinkai padarytos žalos apmokėjimo“, UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (04-04.04)8-3246.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas nagrinėjamose bylose dėl ekonominių sankcijų taikymo, yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įstatymo formuluotėmis ir vartojama sąvoka „baudžiami“ („užtraukia baudą“) įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymų leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime taip pat išaiškino, jog piniginė bauda yra represinio pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas, ir kuria daromas tiesioginis neigiamas poveikis to ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai, taigi ir nuosavybės teisei bei ūkinės veiklos laisvei, nes yra nusavinamos jo piniginės lėšos. Konstitucinio Teismo teigimu, pritaikius minėtas „ekonomines sankcijas“, teisės pažeidėjai – ūkio subjektai patiria, be kita ko, turtinio pobūdžio suvaržymus – tai yra viešosios valdžios atsakas į jų padarytas viešąjį interesą pažeidžiančias ir teisės draudžiamas veikas.

31. Pasisakydamas dėl ekonominių sankcijų pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį teisinės prigimties, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimų tyrimo ir ekonominių sankcijų taikymo pagal Alkoholio kontrolės įstatymą procedūra negali būti sutapatinama su administracinių teisės pažeidimų teisena, tačiau yra glaudžiai su ja susijusi. Atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nėra taisyklių, kurios būtų priskirtinos bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, konstatuotina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją, taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies normas (žr., pvz., 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1056/2004, 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai dėl ekonominės sankcijos už padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymo taisyklių yra aktualūs ir sprendžiant dėl baudų bei ekonominių sankcijų taikymo už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus – neteisėtą teršalų išmetimą į vandenį, žemės paviršių ir (ar) gelmes bei kt. (Aplinkos apsaugos įstatymo 8 skyriaus 55–128 str.), nes atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus taikymo principai yra universalūs – turi būti nustatomi teisės pažeidimo sudėties esminiai elementai, suteikiama galimybė pažeidėjui pateikti paaiškinimą, įvertinamos pažeidimo padarymo aplinkybės, sunkinančios ir / ar lengvinančios pažeidėjo atsakomybę, bei kitos atsakomybės taikymui konkrečiu atveju reikšmingos aplinkybės.

33. Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju pareigūnui išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priimant nutarimą turi būti nurodyta, be kita ko, pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. Tai reiškia, kad nutarimo priėmimo motyvuose turi būti įvertinti padaryto pažeidimo sudėties elementai, taip pat pareiškėjo kaltę patvirtinantys ar ją paneigiantys duomenys.

34. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (žr. 2006 m. sausio 16 d. nutarimą). Teisė būti išklausytam yra vienas iš teisės į tinkamą procesą elementų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį byloje Nr. A-2714-602/2020). Taigi turi būti laikomasi principo asmeniui būti išklausytam prieš priimant administracinį sprendimą, kuris gali būti ir turi būti priimtas įvertinus visas reikšmingas klausimo nagrinėjimui aplinkybes, be kita ko, įvertinus asmens paaiškinimus ir pateiktus dokumentus. Prieš asmeniui taikant ekonominę sankciją, turi būti aišku dėl kokių pažeidimų padarymo yra nagrinėjama ekonominės sankcijos byla, taigi šie duomenys dėl nagrinėjamų pažeidimų turi būti aiškiai apibrėžti patikrinimo akte ir protokole (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2178-602/2020).

35. Departamento Kauno valdybos 2018 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akte Nr. K-40 užfiksuota, jog, atlikus patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bėga nuotekos iš UAB „Kauno vandenys“ priklausančio 1 m skersmens vamzdžio tiesiogiai į Nerį, paimti mėginiai. Pareiškėjas 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. (37-09.31) 8-2838 atsakovui pateikė informaciją, kad bendrovėje fiksuotas avarijos (duomenys neskelbtini), laikas yra nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. 10.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. 17.00 val., avarijos laikas užfiksuotas Pranešimų pagalbos centre, gavus telefoninį pranešimą 2018 m. rugsėjo 5 d. 8.00 val., avarija lokalizuota 2018 m. rugsėjo 6 d. 17.00 val.

36. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentavo, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, nulėmusių avarijos priežastis. Prie bylos pridėti įrodymai patvirtina, kad avarija – 1 m skersmens ketaus nuotekų vamzdžio trūkimas – įvyko po smarkios liūties 2018 m. rugsėjo 5 d. (žr. nutarties 27 p.), kuri Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktoje 2019 m. spalio 10 d. pažymoje Nr. (5.58-10)-B8-2667 vertinama pagal didžiausią kritulių intensyvumą liūties metu, kuomet per gana trumpą laiką (20-40 minučių) iškrinta didelis kritulių kiekis, kaip viena intensyviausių liūčių 1971-2018 metų laikotarpiu.

37. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad minėtas nuotekų vamzdis trūko ir nuotekos išsiliejo į Nerį po liūties 2018 m. rugsėjo 5 d., tačiau atsakovas šio fakto nevertino Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio, reglamentuojančio atvejus, kai byla dėl ekonominės sankcijos tampa negalima, kontekste. Šio straipsnio 1 dalies 6 punktas numato aplinkybes, šalinančias teiseną – kai pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos arba trečiųjų asmenų veiksmų. Ginčijamame nutarime nėra jokių argumentų, kuriais būtų kaip nors pagrindžiamos avarijos kilimo priežastys, remiamasi tik nuotekų patekimo į aplinką faktu.

38. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas teikė atsikirtimus, kad Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnyje numatyta, jog slėginiai vamzdynai yra priskirti potencialiai pavojingiems įrenginiams, kurių techninė būklė turi būti tikrinama; pareiškėjas yra pavojingo įrenginio valdytojas, todėl turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis, yra atsakingas už eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jo vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. Tokie argumentai nėra nurodyti Nutarime, taigi darytina išvada, kad jį priimant nebuvo nagrinėjami, pareiškėjas dėl jų neteikė paaiškinimų. Be to, atsakovas nėra nurodęs konkrečių pavojingo įrenginio eksploatacijos teisės aktų reikalavimų pažeidimų, turėjusių įtakos avarijos kilimui, todėl teismui iš esmės neįmanoma patikrinti tokių teiginių pagrįstumo, savo ruožtu tai reiškia, kad pareiškėjas neturi galimybės jų paneigti. Pareiškėjas teikė į bylą įrodymus, kad nuotekų vamzdžio eksploatacijos terminas nebuvo pasibaigęs, duomenų, kad jo eksploatacijos reikalavimai buvo pažeisti, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvykusi ginčo avarija tik patvirtina, jog pareiškėjas, būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju, tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti nuotekų vamzdyno priežiūrą, yra ydinga, nes nepagrįsta nei faktiniais, nei teisiniais argumentais.

39. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos argumentus, kad ekonominės sankcijos taikymas galimas tik nustačius visus atitinkamą teisės pažeidimo sudėtį patvirtinančius elementus bei kitas konkrečiu atveju administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad Nutarimas buvo priimtas neįvertinus esminės aplinkybės – ar smarki liūtis 2018 m. rugsėjo 5 d. gali būti laikoma aplinkybe, darančia bylos dėl ekonominės sankcijos teiseną negalima, kaip tai numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 6 punkte; jei būtų padaryta išvada, kad tos dienos liūtis negalėjo turėti įtakos nustatytiems pareiškėjo planiniams nuotekų šalinimo pajėgumams, atsakovas turi įvardyti konkrečius potencialiai pavojingo įrenginio eksploatavimo neatitikimus teisės aktų reikalavimams, už kurių įgyvendinimą atsakingas pareiškėjas. Ekonominės sankcijos kaip administracinės teisinės atsakomybės taikymui nepakanka nustatyti vien tik faktą, kad iš spaudiminės buitinės nuotekų linijos vamzdžio nuotekos išsiliejo į upę.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą vertino ir tais aspektais, kurių atsakovas netyrė ir nenagrinėjo spręsdamas dėl ekonominės sankcijos taikymo. Kartu pažymėtina, kad teismas neturėtų papildomai tirti ir vertinti byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo atsakovo kompetencijai priskirtų klausimų ir tokiu būdu išplėsti bylos teisenos ribas teisme. Nustačius, kad atsakovas neištyrė ir neįvertino esminių aplinkybių, reikšmingų ekonominės sankcijos taikymui, toks nutarimas, kaip neatitinkantis teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, naikintinas, o byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo grąžintina atsakovui iš naujo nagrinėti.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011, 2021 m. vasario 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-206-624/2021). Visgi aktyvus administracinio teismo vaidmuo procese neturėtų būti suprantamas kaip pakeičiantis kompetentingos institucijos funkcijas; tik tais atvejais, kai kompetentingos institucijos tyrimas dėl pažeidimo nustatymo yra atliktas visapusiškai, o teismas nesutinka su jo kvalifikacija ar taikomos atsakomybės mastu, priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas teismo gali būti pakeičiamas ar panaikinamas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra atlikęs jo kompetencijai įstatymu pavestų veiksmų, nėra įvertinęs Aplinkos apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo sąlygų egzistavimo, taip pat nėra nurodęs teisės aktų reikalavimų potencialiai pavojingam įrenginiui – slėginiam vamzdynui – eksploatuoti pažeidimų, taigi negalima daryti išvadų apie pažeidėjo padarytus neteisėtus veiksmus bei jo kaltę, kas yra reikšminga taikant ekonominę sankciją.

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutartyje išdėstytus argumentus, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Nutarimo pagrįstumo, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, kurį priimant buvo netinkamai taikyti Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nustatantys ekonominės sankcijos skyrimo pažeidėjui taisykles, bei teismų praktika, aktuali taikant ekonomines sankcijas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d., 147 str.). Konstatavusi, kad atsakomybė Nutarimu pareiškėjui buvo taikoma nenustačius bei neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, teisėjų kolegija priima naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkina iš dalies ir, panaikinusi Nutarimą, bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo perduoda atsakovui nagrinėti iš naujo.

43. Papildomai pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad už tą patį tęstinį pažeidimą pareiškėjas yra baudžiamas dvigubai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ne tik į aplinkybę, kad nuotekos buvo išlietos skirtingose vietose, bet ir į tai, kad tai buvo padaryta dėl skirtingų priežasčių. Nagrinėjamoje byloje nuotekų išsiliejimo priežastimi (duomenys neskelbtini), buvo 1 m diametro ketaus vamzdžio trūkimas smarkios liūties metu, kitu atveju – pareiškėjo valinis sprendimas išleisti nuotekas kitoje vietoje šalinant avarijos padarinius. Nors tokio sprendimo priėmimą ir nulėmė poreikis šalinti avarijos padarinius, jo pagrįstumas, atitiktis avarijos padarinių šalinimo reikalavimams, alternatyvios galimybės buvimas / nebuvimas nulemia savarankiškus atsakomybės teisinius pagrindus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl konstitucinio principo non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) nesilaikymo ir nustatytų skirtingų pažeidimų kvalifikavimo kaip vieno tęstinio.

44. Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 1 292,16 Eur, kurias sudaro išlaidos žyminiam mokesčiui ir advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; remiantis to paties straipsnio 5 dalimi, atlyginamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas įgijo teisę į 50 procentų dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (atstovavimo sutartį, PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo dokumentus), jos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl pareiškėjui priteistina 646,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą patenkinti iš dalies:

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 22 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-17/2“ ir bylą dėl sankcijos skyrimo Nr. JA-KA-17/2 perduoti atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 646,08 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė