3b0b2f9b-dfed-4982-aeb7-0f673d1a489f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-577-585/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01946-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Astos Radzevičienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 43 400 Eur vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ .

2. Nurodė, jog apdraustasis E. R. žuvo dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ . 2015 m. gruodžio 1 d. kelio (duomenys neskelbtini) A. G., vairuodama automobilį Opel Frontera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė dviratininkÄ E. R. IeÅ¡kovo 2016 m. kovo 14 d. sprendimu Å¡is įvykis pripažintas draudiminiu įvykiu, jo kaltininkė – A. G. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDÄ®) 27 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, mirusiojo Å¡eimai iÅ¡mokama vienkartinė draudimo iÅ¡moka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį.

Mirusiojo Å¡eimos nariais laikomi ir jo tėvas bei motina. Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 613 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1474 „Dėl einamųjų 2015 metų draudžiamųjų pajamų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas 434 Eur draudžiamųjų pajamų dydis, galiojantis nuo 2015 m. liepos 1 d. IeÅ¡kovas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu mirusiojo motinai Z. R. paskyrė 43 400 Eur vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ , dėl kurios atlyginimo regreso tvarka 2017 m. birželio 13 d. kreipėsi į atsakovÄ , eismo įvykio metu apdraudusį kaltininkės automobilio valdytojo civilinę atsakomybę.

Atsakovas žalos neatlygino.

3. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad NADPLSDÄ® 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kompensacijos mokėjimo pagrindas ir jo dydžio nustatymo kriterijai nesiejami su žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygomis. Å iuo atveju valstybė prisiėmė pareigÄ , įvykus nurodytam draudžiamajam įvykiui, iÅ¡mokėti įstatyme nurodytiems asmenims kompensacijÄ , apskaičiuotÄ remiantis objektyvaus pobÅ«džio neindividualizuotais kriterijais pagal patvirtintÄ metodikÄ . Teismų praktikoje pripažinta, kad pagal minėtÄ Ä¯statymÄ iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų dydis gali bÅ«ti ginčijamas.

IÅ¡mokomis siekiama kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas. Socialinio draudimo įstaigos iÅ¡mokėta vienkartinė draudimo iÅ¡moka, apdraustajam mirus, dėl dalies, virÅ¡ijančios mirusiojo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, Å¡eimos patirtÄ Å¾alÄ , atlieka valstybės socialinės politikos funkcijÄ ir dėl Å¡ios sumos iÅ¡mokėjimo socialinio draudimo įstaigai regreso teisė į žalÄ padariusio asmens draudimo bendrovę neatsiranda. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis nusprendė taikyti Z.

R. tariamai prarasto iÅ¡laikymo apskaičiavimo metodikÄ â€“ nėra duomenų, kad žuvusysis teikė motinai finansinę paramÄ , jo finansinė padėtis leido teikti paramÄ bei Å¡i parama jo motinai buvo reikalinga. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieÅ¡kovo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 42 153 Eur žalos atlyginimo ir 11,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ atsakovo valstybės naudai 857 Eur žyminio mokesčio.

6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad netektas asmens turtinio pobÅ«džio iÅ¡laikymas gali bÅ«ti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto iÅ¡laikymo netekimas, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesčiu ir pagalba buityje ar Å«kyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014).

Liudytoja Z. R. paaiÅ¡kino, kad gyveno kartu su sÅ«numi E. R. SÅ«nus padėjo jai namuose, Å«kyje, kai ji papraÅ¡ydavo sÅ«nus jai duodavo pinigų vaistams, nes jos sveikata prasta, ji vartoja daug vaistų. Taip pat ji nurodė, kad pusės atlyginimo sÅ«nus jai neskirdavo. Å ie liudytojos parodymai patvirtina, kad žuvusysis gyveno kartu su motina, kaip teigia ieÅ¡kovas, rėmė jÄ finansiÅ¡kai, padėjo Å«kyje ir buityje. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad įvykio metu Z. R. buvo sulaukusi 75 m., todėl pagrindo spręsti, kad pagalba buityje ir Å«kyje gyvenant kaimo vietovėje nebuvo reikalinga, nėra.

Taip pat byloje nėra įrodymų, kad tokia pagalba nebuvo teikiama. Liudytoja taip pat paaiškino, kad sūnus pinigų duodavo, kai ji papašydavo, o tai patvirtina, kad parama Z. R. buvo reikalinga. Tad teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad išlaikymas tiek pinigais, tiek kita forma senyvo amžiaus nedarbingai žuvusiojo motinai buvo teikiamas.

7. IeÅ¡kovas, apskaičiuodamas Z. R. patirtos žalos dydį, vertino, kad E. R. motinos iÅ¡laikymui skyrė pusę savo atlyginimo, darbų atlikimÄ Å«kyje ir buityje vertino minimalia mėnesine alga, taip pat rėmėsi Lietuvos statistikos departamento tikėtina gyvenimo trukme. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrindė aplinkybių, jog žuvusysis motinai skyrė pusę savo pajamų, to nepatvirtino ir pati Z. R. Teismas pažymėjo, kad E. R. vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 358,21 Eur, tuo tarpu Z.

R. gavo naÅ¡lės pensijÄ bei senatvės pensijÄ , viso 172,66 Eur per mėnesį. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad E. R. iÅ¡ savo gaunamo darbo užmokesčio Z. R. iÅ¡laikymui skyrė 50 Eur per mėnesį. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. R. prisidėjo prie Z. R. iÅ¡laikymo, teikdamas jai pagalbÄ Å«kyje ir buityje, tačiau teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, jog Å¡i pagalba per mėnesį vertintina minimalia mėnesine alga. Atsakovas su minėtu vertinimu nesutiko, siÅ«lė Å¡iÄ pagalbÄ vertinti kaip skirtumÄ tarp Z.

R. gaunamų pajamų bei minimalios mėnesinės algos. Bylos duomenys patvirtina, kad E. R. dirbo, viso laiko skirti pagalbai motinai Å«kyje ir buityje negalėjo, todėl, atsižvelgdamas nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais teismas sprendė, kad E. R. pagalba Z. R. buityje vertintina ½ minimalios mėnesinės algos, įvertinant jos pokyčius ginčo laikotarpiu.

8. Nustatant atlygintinos patirtos žalos dydį, laiko kriterijus yra esminis, tačiau skaičiuotina ne žuvusiojo asmens tikėtina gyvenimo trukmė, per kuriÄ jis bÅ«tų teikęs iÅ¡laikymÄ , pavyzdžiui, savo sutuoktiniui, tačiau turtinę žalÄ dėl nukentėjusiojo mirties patyrusio asmens (žuvusiojo motinos) vidutinė gyvenimo trukmė. Teismo vertinimu, vadovautis statistine žuvusiojo tikėtina gyvenimo trukme, per kuriÄ jis savo motinai sukurtų turtinę naudÄ , įvertinus žuvusiojo motinos amžių (E. R.

žūties metu Z. R. buvo 75 m.) netikslinga, todėl apskaičiuojant žalos dydį, taikytina Z. R. amžiaus asmenų tikėtina gyvenimo trukmė. Pateiktais Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. 75 m. sulaukusių moterų, gyvenančių kaimo vietovėje, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 10,92 m., t. y. apie 11 m. (132 mėnesiai). Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad pagrįsta ir teisėta iÅ¡ draudimo bendrovės, apdraudusios žalÄ sukėlusio asmens civilinę atsakomybę, socialinio draudimo įstaigai, iÅ¡mokėjusiai draudimo iÅ¡mokÄ , priteisti 42 153 Eur (132 mėn. x 50 Eur (Z.

R. skirta apdraustojo atlyginimo dalis) + 325 Eur (MMA nuo 2015 m. liepos 1 d.) : 2) + (350 Eur (MMA nuo 2016 m. sausio 1 d.) : 2 x 6 mėn.) + (380 Eur (MMA nuo 2016 m. liepos 1 d.) : 2 x 18 mėn.) + (400 Eur (MMA nuo 2018 m. sausio 1 d.) : 2 x 12 mėn.) + (555 Eur (MMA nuo 2019 m. sausio 1 d.) : 2 x 12 mėn.) + (607 Eur (MMA nuo 2020 m. sausio 1 d.) : 2 x 83 mėn.).

9. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas atsakovo naudai iš ieškovo priteisė atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Todėl iš ieškovo atsakovo naudai teismas priteisė 11,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus ieškinį iš dalies, teismas taip pat priteisė iš atsakovo 857 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10.

Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimo dalį dėl 29 995,50 Eur priteisimo ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje – ta dalimi ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Atsakovas nesutinka su žalos dydžio apskaičiavimu, remiantis Statistikos departamento duomenimis, skaičiuojant jÄ už 11 m. (132 mėnesius). 10.1.1. Z. R. nurodė, kad jos sveikatos bÅ«klė yra prasta, vartoja daug medikamentų, tvarkytis Å«kyje ir buityje jai padeda kitas sÅ«nus.

Nėra įrodymų apie žuvusiojo motinos ilgaamžiÅ¡kumÄ . Todėl vertinant tikėtinÄ jos gyvenimo trukmę, Å¡i trukmė turėtų bÅ«ti vertinama ne pagal Statistikos departamento duomenis, o pagal asmens sveikatos bÅ«klės ypatybes. Å ias ypatybes atskleidžiantiems įrodymams esant byloje, toks vertinimas bÅ«tų teisingesnis. 10.1.2. Eismo įvykis, kurio metu žuvo E. R., įvyko 2015 m. gruodžio 1 d., todėl žalos atlyginimas Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. spalio (imtinai), teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo dienos, ir sudaryti 12 157,50 Eur, o likusioje dalyje, 29 995,50 Eur, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas.

Z. R. pragyvenus ilgiau, ieÅ¡kovas įgis teisę pateikti reikalavimÄ atsakovui kompensuoti žalos atlyginimÄ už papildomÄ laikotarpį (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2149-392/2017).

11. IeÅ¡kovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, teismas vadovavosi nuoseklia kasacinio teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu kriterijumi apskaičiuojant žuvus apdraustajam asmeniui patirtos žalos dydį, pasireiÅ¡kiantį negautomis pajamomis, pripažintas laikotarpis, per kurį iÅ¡laikomas asmuo bÅ«tų gavęs iÅ¡laikymÄ , jei iÅ¡laikymÄ teikęs asmuo nebÅ«tų žuvęs, ir tai, kokio dydžio pajamų dalis tekdavo iÅ¡laikomam asmeniui.

Laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas iÅ¡laikymo laikotarpis, pripažinta tokiomis pat sÄ lygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-695/2016). 11.2. Kasacinio teismo praktikoje dėl žuvusio asmens jo artimųjų patirtos žalos skaičiavimas visuomet vertinamas, remiantis Statistikos departamento duomenimis.

Atsakovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-2149-392/2017 Vilniaus apygardos teismas, vertindamas laikotarpį, už kurį turi būti priteistas žalos atlyginimas, vadovavosi kasacinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015, kuri yra vienetinė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl apeliacinio skundo argumentų 13. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo žalos dydį, remiantis Statistikos departamento duomenimis, skaičiuojant jį už 11 m. (132 mėnesius).

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apelianto argumentu nesutinka. Kasacinis teismas dėl socialinio draudimo įstaigos, iÅ¡mokėjusios vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį apdraustajam mirus apdraustojo sutuoktiniui, regreso teisės į žalÄ padariusį asmenį ar jo draudikÄ apimties yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais kriterijais apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiÅ¡kiantį negautomis pajamomis, pripažintini laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis iÅ¡laikymÄ bÅ«tų gavęs, jei sutuoktinis nebÅ«tų žuvęs, ir tai, kokio dydžio sutuoktinio pajamų dalis tekdavo pergyvenusiam sutuoktiniui.

Laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas iÅ¡laikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintas tos pat lyties tokiomis pat sÄ lygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015).

14. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡alys gali įrodinėti ir siÅ«lyti teismui taikyti tikslesnius statistikos duomenis (pavyzdžiui, remtis vidutine gyvenimo trukme, nustatyta ne tik pagal lyties ir gyvenamosios vietos požymius, bet ir atsižvelgiant į amžiaus grupę, kuriai priklausė žuvusysis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014). Kai dėl draudžiamojo įvykio mirÅ¡ta apdraustasis, kuriam minėto statistinio metodo taikyti neįmanoma (pavyzdžiui, mirusiojo amžius peržengė statistinę atitinkamos grupės asmenų gyvenimo trukmę, tačiau Å¡is asmuo iki mirties toliau gaudavo pajamas), bylos Å¡alys gali įrodinėti ir siÅ«lyti teismui taikyti kitokius jo Å¡eimos narių negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus (pavyzdžiui, gali bÅ«ti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme), kuriuos teismas įvertina remdamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014).

15. Apelianto vertinimu, byloje esant duomenims apie Z. R sveikatos bÅ«klę, pirmosios instancijos teismas tikėtinÄ Z. R. gyvenimo trukmę turėjo vertinti pagal jos sveikatos bÅ«klės ypatybes, o ne pagal Statistikos departamento duomenis. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Kasacinio teismo praktika dėl žalos dydžio apskaičiavimo metodų ir taikytinų kriterijų panaÅ¡iose bylose yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau pateiktų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, apskaičiuojant priteistinos žalos dydį panaÅ¡iose bylose, laiko kriterijus nustatomas, taikant statistinį metodÄ ir tik negalint Å¡io metodo taikyti, bylos Å¡alys gali įrodinėti ir siÅ«lyti teismui taikyti kitokius negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus, pavyzdžiui, gali bÅ«ti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme.

Å iuo atveju nėra aplinkybių, kurios neleistų taikyti statistinį metodÄ , todėl bÅ«tent Å¡is metodas, vertinant žuvusiojo motinos tikėtinÄ gyvenimo trukmę, turėjo bÅ«ti ir pagrįstai buvo taikomas nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad tikėtinos asmens gyvenimo trukmės pagal jo sveikatos bÅ«klės duomenis prognozavimas nėra pakankamai iÅ¡vystas Å¡iuolaikinio medicinos mokslo bei medicinos praktikos, tokio prognozavimo pagrindu nėra gaunami vienareikÅ¡miÅ¡ki, konkretÅ«s ir patikimi rezultatai.

Asmens tikėtinos gyvenimo trukmės, asmeniui esant gyvam, klausimas yra jautrus, susijęs su emocinių, pagarbos, orumo aspektų daugetu. Nesant galimybės tiksliai nustatyti asmens tikėtinos gyvenimo trukmės pagal jo sveikatos bÅ«klę duomenis ir esant galimybei taikyti statistinį metodÄ , jam privalo bÅ«ti teikiama pirmenybė.

16. Apeliantas nurodo, kad žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. spalio (imtinai), teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo dienos, ir sudaryti 12 157,50 Eur, o Z. R. gyvenant ilgiau, ieÅ¡kovas įgytų teisę pateikti reikalavimÄ kompensuoti žalos atlyginimÄ už papildomÄ laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Toks žalos apskaičiavimo modelis galėtų bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, jei žuvusiojo motina jau bÅ«tų pergyvenusi, jai vadovaujantis statistiniu metodu apskaičiuotÄ vidutinę gyvenimo trukmę, tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra.

Apeliantas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2149-392/2017, o Å¡ioje nutartyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad teisminio nagrinėjimo metu asmuo, kurio atžvilgiu taikomas laiko kriterijus, jau buvo sukakęs vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės amžių pagal statistinius duomenis. Atsižvelgiant į tai, žala apskaičiuota už laikÄ , praėjusį nuo žalos atsiradimo momento iki esamojo momento, nurodant, kad minėtam asmeniui, pragyvenus ilgiau, t. y. pasikeitus faktinėms ginčo aplinkybėms, ieÅ¡kovas galės pareikÅ¡ti naujÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti žalos atlyginimÄ už likusį laikotarpį.

Taigi minėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, t. y. ratio decidendi nesutampa, todėl apelianto nurodoma taisyklė negali bÅ«ti taikoma Å¡ioje byloje. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo formuojama teismų praktika bei sukurti precedentai neįpareigoja ir nesaisto Lietuvos apeliacinio teismo, kÄ lemia atitinkama minėtų teismų padėtis Lietuvos teismų sistemoje.

17. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Asta Radzevičienė Vytautas Zelianka