2017-11-16 Nr. AB-21237-3-61-3-03397-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-967-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03397-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. spalio 9 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (32.41-GPM)RM-14083 ir pripažinti neteisėta pareiškėjai nustatytą prievolę sumokėti 5 559 Eur gyventojų pajamų mokestį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. M. skundą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-634-575/2017 konstatavo, jog procesas pagal pareiškėjos suformuluotą skundo dalyką dėl VMI 2017 m. gegužės 4 d. rašto Nr. (32.41-GPM) RM-14083 panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, nekartojant minėtoje nutartyje išdėstytų argumentų, jais vadovaujantis, pareiškėjos skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine nutartimi išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą dėl galimybės skųsti VMI 2017 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (32.41-GPM) RM-14083, tačiau pareiškėja, vėl pažeisdama teismingumo taisykles, kreipėsi į teismą. Pareiškėjai išaiškinta, kad teismas turi teisę skirti baudą, jeigu proceso dalyvis piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi akcentavo, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė patikslinti mokesčio deklaraciją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turėtų ne inicijuoti naujus procesus kreipiantis į teismą ar Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o patikslinti 2016 m. metinę gyventojų pajamų mokesčių deklaraciją.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog visi argumentai, dėl kurių atsisakoma priimti skundą, yra nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-634-575/2017, todėl teismas jų nebekartoja. Priimtas procesinis sprendimas privalo būti motyvuotas bei pagrįstas, jame negali būti nuorodos į kitus procesinius sprendimus, nenurodant savarankiškų motyvų.

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra formuojama ir kitokia teismų praktika, jog skundo priėmimo stadijoje teismas negali pasisakyti apie skundžiamo akto teisinį statusą šios bylos neišnagrinėjęs iš esmės. Esant susidariusiai situacijai, pareiškėjai yra smarkiai suvaržoma jos konstitucinė teisė į teisminę gynybą, ginant savo pažeistas teises bei teisėtus interesus. Pareiškėja nepiktnaudžiauja administraciniu procesu, o įgyvendina savo teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjai yra užkertamas kelias apginti pažeistas teises, ji neturi tikslo piktnaudžiauti procesu, o tiesiog siekia teisingumo.

Atsakovas VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja J. M. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą priimti atsisakė vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-634-575/2017 išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą dėl galimybės skųsti VMI 2017 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (32.41-GPM)RM-14083 ir konstatavo, jog procesas pagal pareiškėjos suformuluotą skundo dalyką yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų. Atsižvelgdamas į tai, nekartodamas minėtoje nutartyje išdėstytų argumentų, jais vadovaudamasis, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja anksčiau jau buvo pasinaudojusi savo procesine teise pateikti skundą dėl VMI 2017 m. gegužės 4 d. rašto Nr. (32.41-GPM)RM-14083 panaikinimo ir pripažinimo neteisėta pareiškėjai nustatytą prievolę sumokėti 5 559 Eur gyventojų pajamų mokestį, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-634-575/2017 sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisminis procesas pagal pareiškėjos suformuluotą skundo dalyką dėl VMI 2017 m. gegužės 4 d. rašto Nr. (32.41-GPM)RM-14083 panaikinimo yra negalimas, nes minėtas raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai apibrėžtų materialinių teisinių pasekmių (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėta jai nustatytą prievolę sumokėti 5 559 Eur gyventojų pajamų mokestį taip pat atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo pakartotinai spręsti ir nagrinėti klausimą, ar minėti pareiškėjos skundo reikalavimai yra priimtini nagrinėti administraciniame teisme. Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijama nutartimi pagrįstai, nekartodamas minėtoje nutartyje išdėstytų argumentų, pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde teigdama, jog skundo priėmimo stadijoje teismas negali pasisakyti apie skundžiamo akto teisinį statusą šios bylos neišnagrinėjęs iš esmės, nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartyje padarytomis išvadomis ir pateikia nesutikimo su jomis argumentus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjos skundo reikalavimų priimtinumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, dėl pareiškėjos argumentų, kuriais ji nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, teisėjų kolegija nepasisakys.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė