3b0997dd-71b4-4e92-a96f-d0aabd5efb39 · Plungės apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-134-669/2023

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01047-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas,

sekretoriaujant Jurgitai Trumpulytei,

dalyvaujant ieškovams A. V., nepilnamečio G. V. įstatyminiam atstovui D. V. ir ieškovu atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovams Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui S. S., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Kornelijai Rušinaitei, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Jankauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. V., nepilnamečio G. V., atstovaujamo įstatyminiam atstovui D. V. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Klaipėdos AVPK), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieÅ¡kovui A. V. 1405 Eur turtinės žalos, 1500 Eur neturtinės ir ieÅ¡kovui G. V. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2022-01-28 Klaipėdos apskrities VPK Rietavo policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03398-22 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio (toliau ir str.) 3 dalyje (toliau ir d.), dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui. 2022-02-02 A. V. buvo pareikÅ¡tas įtarimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui savo Å¡eimos nariui, t. y. sÅ«nui G., kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei nenustatytoje vietoje tyčia, rankos delnu sudavė smÅ«gį į kairės pusės skruostÄ savo mažamečiui sÅ«nui G.

V. taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ . TÄ pačiÄ dienÄ A. V. buvo skirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ deklaruotos gyvenamosios vietos, taip pat jis buvo įspėtas nesilankyti Å¡iose vietose – (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su G. V.. Ikiteisminiame tyrime atlikus eilę liudytojų apklausų bei įvertinus visas aplinkybes ir surinktus įrodymus 2022-02-28 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-03398-22 nenustačius A.

V. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d., sudėties požymių, panaikinta paskirta kardomoji priemonė. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad jei 2022-02-28 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tai ieÅ¡kovai konstatuoja, kad A. V. patraukimas įtariamuoju bei paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-03398-22 buvo nepagrįsti, neteisėti dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigÅ«nų veiksmų ir dėl to jis patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ .

IeÅ¡kovas mano, kad teisėsaugos pareigÅ«nai atliekant patikrinimÄ pagal vaikų darželio darbuotojo pareiÅ¡kimÄ ir nepagrįstai pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , nebuvo atidÅ«s ir rÅ«pestingi, ko pasėkoje padarė kitam asmeniui žalos, todėl ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03398-22, kuriame A. V. buvo pareikÅ¡ti įtarimai ir pritaikyta kardomoji priemonė, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę A. V. teisių pažeidimui Å¡iame procese, o G.

V. dėl iÅ¡gyvento streso, gyvenamosios vietos pakeitimo, atitraukimo nuo tėvo pablogėjo sveikata, vaikas pradėjo Å¡lapintis į lovÄ dienÄ ir naktį, dėl ko tėvai buvo priversti kreiptis į medikus vaiko gydymui. IeÅ¡kovas yra Å«kininkas, įregistravęs Å«kį, turi melžiamų karvių, todėl kiekvienÄ rytÄ bei vakarÄ dirba kartu su savo žmona D. V. (buvusi pavardė B.) Å«kiniame pastate prie gyvulių. Praėjus 10 dienų nuo policijoje fiksuoto praneÅ¡imo apie galimÄ smurtÄ , jo sÅ«nus G. su D.

V. bei dukra R. buvo apgyvendinti socialinių paslaugų centrui priklausančiame bute. Mano, kad toks pareigÅ«nų sprendimas iÅ¡kelti vaikus iÅ¡ jiems įprastos aplinkos sukėlė G. stresÄ . G. V. yra nustatytas vidutinis neįgalumas, jis serga epilepsijos forma, jam reikia ypatingai ramios aplinkos ir tėvų bei senelių meilės, kuriÄ jis gaudavo bÅ«damas savo namuose. Be to, dėl sveikatos problemų vaikui yra sutrikusi vystymosi raida, kas atsiliepia jo elgesiui. Atskirtas nuo ieÅ¡kovo A. V., vaikas daug verkė ir prašėsi pas ieÅ¡kovÄ , dėl ko pats ieÅ¡kovas A.

V. iÅ¡gyveno daug neigiamų emocijų, nes dėl neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų negalėjo nuraminti vaiko. IeÅ¡kovas G. V. Å¡lapinimosi problemų neturėjo iki aptariamų įvykių. Ikiteisminis tyrimas įtakojo, kad jis pradėjo Å¡lapintis į lovÄ ir į kelnytes, tiek dienÄ , tiek naktį. Dėl Å¡lapinimosi pas gydytojÄ buvo kreiptasi 2022 02 03. Vaikai pradėjo bijoti policijos, nes praėjus net keliems mėnesiams, po visų Å¡ių įvykių, vaikai pamatę policijos maÅ¡inÄ iÅ¡sigÄ sta, bėga slėptis.

Dėl A. V. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriame jis buvo įtariamas ypač Å¡iuo metu jautriu visuomenėje klausimu, t. y. mažamečio vaiko sumuÅ¡imu, A. V. pats patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Apie jam pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ ir inkriminuojamÄ veikÄ buvo praneÅ¡ta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio - darželio darbuotojams, policijos pareigÅ«nams, Klaipėdos apygardos teismo vyr. specialistei - psichologei, ieÅ¡kovo motinai, kitiems ieÅ¡kovo vaikams ir giminėms.

Jis buvo apklausiamas policijoje, vaikų teisių tarnyboje, į jį piktai pradėjo žiÅ«rėti kaime gyvenantys žmonės ir kaimynai, jis imtas kaltinti girtuoklystėmis. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2022-02-28, jo atžvilgiu buvo tęsiamas Rietavo socialinių paslaugų centro pagalbos planas. Pažymi, kad Rietavo socialinių paslaugų centras diagnozavęs A. V. priklausomybę nuo alkoholio, siekiant stabilizuoti jo emocinę bÅ«senÄ nusprendė, iÅ¡siųsti jį gydytis į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ .

Tai visiÅ¡kai sužlugdė A. V. reputacijÄ bei pasitikėjimÄ savimi. IeÅ¡kovas nurodo ėmęs jausti netikrumÄ dėl savo ateities, Å«kio, savo ir Å¡eimos bÅ«tinųjų poreikių užtikrinimo, nes atsirado baimė, kad jo atžvilgiu taikomas dar ir socialinis persekiojimas, todėl dėl ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų neteisėto veikimo bei neveikimo A. V. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina - 1500 eurų suma. Tokia pat suma įvertinama ir mažamečiui G.

V. padaryta neturtinė žala. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovas A. V. buvo priverstas ikiteisminio tyrimo metu samdyti advokatÄ ir jam sumokėti 800 eurų. Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovas A. V. buvo priverstas samdyti advokatÄ , kad apginti savo pažeistas teises ir vėl buvo priverstas samdyti advokatÄ . Advokatės honoraras sudarė 605,00 eurų. Viso advokatų honorarams A. V. iÅ¡leido 1405,00 eurų. Å ios iÅ¡laidos laikytinos ieÅ¡kovo patirtos turtinės žalos dalimi (CK 6.249 str.

I d.).

3. Ieškovas A. V., ieškovo G. V. įstatyminė atstovė D. V. ir ieškovų atstovė advokatė Svietlana Baracevičienė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

4. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad turimais duomenimis 2022 m. sausio 18 d. apie 09:50 val. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio – darželio pavaduotojos ugdymui V. J. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariate (toliau ir Rietavo PK) gautas praneÅ¡imas (ROIK 0122000037657) apie tai, kad į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atvestas 5 m. berniukas su mėlyne ant veido.

Teigia, kad smurtavo tėtis. GMP atsisakė. Dėl galimo smurto prieÅ¡ mažametį, buvo informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini), kurio patarėja Ž. M. kartu su policijos pareigÅ«nais nuvyko į (duomenys neskelbtini). Turimais duomenimis su galimai sužalotu vaiku bendravo patarėja Ž. M. ir auklėtoja R. J.. IÅ¡oriÅ¡kai apžiÅ«rėjus galimai nuo smurto nukentėjusį vaikÄ G.

V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., ant vaiko kairiojo žando buvo matyti kraujosruva (mėlynė). Minimos specialistės teigė, kad vaikas negali išsamiai ir vienareikšmiškai atsakyti apie patirto sužalojimo aplinkybes. Vaikas paminėjo, kad jam su flomasteriu piešė ant veido vyresnė sesuo R. V., vėliau sakė, kad jam sudavė tėvas A. V.. Paraginta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos ir lopšelio – darželio specialisčių, į darželį atvyko vaiko mama D.

V. (buvusi pavardė B.). Ji negalėjo nurodyti vaiko sužalojimo aplinkybių. Be to, ji nurodė, kad močiutė galimai galėtų tai paaiÅ¡kinti, nes G. V., kuomet žaidė su seserimi, kurį laiko tarpÄ buvo jos akivaizdoje. Taip pat ji mÄ stė, kad vaikas užsigauti galėjo žaisdamas su sese. Teigė nemačiusi smurto prieÅ¡ vaikÄ , taip pat teigė nemačiusi, kad tai darytų vaiko tėvas. Dėl atsiradusios mėlynės ji negalėjo daugiau nieko paaiÅ¡kinti. Dalyvaujant mamai, vaikas apžiÅ«rėjimui buvo pristatytas pas Å¡eimos gydytojÄ klinikoje „Ave Medica“ (veiksmai fiksuoti G.

V. apžiÅ«ros protokole). Susisiekus su Klaipėdos apygardos teismo psichologe, ji nurodė, kad apklausti vaikÄ dėl galimo smurto bus galima ne anksčiau kaip 2022 m. sausio 28 d. Dėl galimai naudoto smurto prieÅ¡ G. V. bei siekiant apsaugoti vaikÄ nuo galimos smurtinės aplinkos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2022 m. sausio 28 d. buvo priimtas sprendimas G. V. kartu su mama ir sesute apgyvendinti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)Esant bÅ«tinumui patikslinti įvykio aplinkybes (apklausti asmenis galimai mačiusius įvykį ar galinčius duoti parodymus apie patirtų sužalojimų aplinkybes, gauti psichologės iÅ¡vadÄ , atlikti kitus tyrimo veiksmus) ikiteisminis tyrimas 2022 m. sausio 18 d. nebuvo pradėtas, todėl Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) buvo užregistruota medžiaga M-1-01-03183-22. 2022 m. sausio 19 d. atlikta (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio - darželio auklėtojos R.

J. apklausa. 2022 m. sausio 28 d. dalyvaujant G. V. mamai D. B. bei dalyvaujant Klaipėdos apygardos teismo psichologei A. A., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, buvo atlikta G. V., gim. (duomenys neskelbtini)d. (vaiko amžius - (duomenys neskelbtini)), apklausa. Apklausos metu vaikas parodė, kad jį mušė tėvas, jam skaudėjo, jis buvo piktas, verkė ir kt. Nustačius, aplinkybes kad A.

V., galimai laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 14 d., 12 val. iki 2022 m. sausio 18 d. 8 val. rankos delnu sudavė smÅ«gį savo mažamečiui sÅ«nui G. V. į kairįjį žandÄ taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , 2022 m. sausio 28 d. Klaipėdos AVPK Rietavo PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03398-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Atsiliepime nurodoma, kad iki pradėdami ikiteisminį tyrimÄ , policijos pareigÅ«nai vertino ir anksčiau gautÄ informacijÄ apie A.

V., t. y. tai, kad Klaipėdos AVPK Rietavo PK 2018 m. spalio 10 d. apie 20:46 val. iÅ¡ D. B. telefonu gautas praneÅ¡imas apie tai, kad namuose (duomenys neskelbtini)), kuriuose yra jos mažamečiai vaikai yra girtaujama. Nuvykę minimu adresu policijos pareigÅ«nai namuose rado A. V., jo mamÄ G. V. ir tėvÄ ÄŒ. V.. Policijos pareigÅ«nai A. V. nustatė 1.13 promilės neblaivumÄ . G. V. iÅ¡ namų pasiÅ¡alino. Vaikai – G. V. ir R. V. buvo perduoti pranešėjos seseriai V. G.. Buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau A.

V. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams). Dėl to, A. V. buvo pripažintas kaltu ir skirtas jam įspėjimas. 2018 m. spalio 11 d. iÅ¡ TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tu buvo gauta informacija, kad skyriaus specialistai nuvykę į A. V. ir D. B. Å¡eimÄ pastebėjo, jog R. V. yra patyrusi nenustatytos kilmės kaktos ir virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imÄ .

Sužalojimo kilmės mergaitė paaiÅ¡kinti negalėjo. Tėvas A. V. paaiÅ¡kino, jog prieÅ¡ dukrÄ nesmurtavo, tačiau iÅ¡ kur atsirado sumuÅ¡imai taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti. Klaipėdos AVPK Rietavo PK 2021 m. kovo 4 d. apie 9:43 val. iÅ¡ socialinės darbuotojos gautas praneÅ¡imas, jog socialinės rizikos Å¡eimoje, kurioje namuose galimai yra mažamečiai vaikai, jų tėvas A. V. yra neblaivus, elgdamasis agresyviai smurtauja prieÅ¡ savo tėvus. Nuvykę į Å¡eimos namus, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nai vaikų (buvo namuose) tėvams A.

V. nustatė 1,63 promilių, o D. B. – 0,77 promilių neblaivumÄ . Namuose kartu buvo blaivi A. V. motina G. V.. G. V. parodė, kad sÅ«nus anksčiau yra smurtavęs, tačiau ne Å¡iandien. D. B. parodė, kad įvykus konfliktui A. V. grasino panaudoti fizinį smurtÄ jos atžvilgiu. Pasak tėvų mažamečiai vaikai konflikto nematė. Policijos pareigÅ«nai smurto ar grumtynių pėdsakų nepastebėjo, namuose buvo Å¡ilta ir tvarkinga. Atsakovės atstovas nurodo, kad atsižvelgdami į faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad A.

V. padarė nusikalstamÄ veikÄ (BPK 166 straipsnis), todėl ikiteisminį tyrimÄ pradėjo pagrįstai (turėjo teisinį ir faktinį pagrindÄ ), o tai, kad tyrimo eigoje jis buvo nutrauktas, nepreziumuoja pradėto ikiteisminio tyrimo neteisėtumo. Turimais duomenimis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-03398-22 metu A. V., byloje naudodamasis advokato paslaugomis, praÅ¡ymų, dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, nereiÅ¡kė. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų skundęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro netinkamus veiksmus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, reiÅ¡kęs nuÅ¡alinimus ir kt.

Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nemanė, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas ir atliekamas nepagrįstai bei pažeidžiant BPK nuostatas, todėl suteiktomis teisėmis nesinaudojo. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-03398-22 ieÅ¡kovui A. V. buvo taikyta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Kardomosios priemonės - raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti taikymÄ reglamentuoja BPK 136 straipsnis. Å i kardomoji priemonė A. V. skirta 2022 m. vasario 2 d. nutarimu, kuriuo jis buvo įpareigotas nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). bei nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su G.

V.. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti skirtas siekiant užtikrinti, jog įtariamasis nevengtų procesinių veiksmų atlikimo. Šios kardomosios priemonės ieškovas neskundė. Ieškovui taikyta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra viena švelniausių kardomųjų priemonių, todėl toks baudžiamojo proceso įstatymo apribojimas, reikalingas numatytam tikslui pasiekti, nelaikytinas neproporcingu. Byloje nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre nebuvo užtikrinta mamos ir vaikų gerovė dėl ko A.

V. bÅ«tų tekę pagrįstai pergyventi. Taip pat nėra duomenų, jog G. V. esant (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre kartu su artimiausiu Å¡eimos nariu – mama bei sesute, vaikas patyrė stresÄ . Atsiliepime nurodoma, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog G. V. į lovÄ miego metu pradėjo Å¡lapintis bÅ«tent po įvykio. IÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateiktų priedų, t. y. VÅ¡Ä® Regioninės TelÅ¡ių ligoninės atsakyme į siuntimÄ (forma E027-ats.) skyriuje „Amnezė“ (iÅ¡ paciento surinkta informacija) pažymėta, kad naktį ir dienÄ Å¡lapinasi į lovÄ .

Skyriuje „Diagnozė“ pažymėta, jog Å¡lapimo pÅ«slės neuroraumeninė disfunkcija nustatyta 2022-09-27, t. y. ieÅ¡kovui A. V. jau pradėjus (inicijavus) civilinę bylÄ Lietuvos valstybės atžvilgiu. Turimais duomenimis tokio pobÅ«džio laikinas vaiko sveikatos sutrikimas buvo pastebėtas iki įvykio (2022-01-18), tačiau tėvai to nevieÅ¡ino, o Å¡iuo metu galimÄ vaiko sveikatos sutrikimÄ naudoja kaip pasekmę iÅ¡ kurios kildinÄ neva patirtÄ neturtinę žalÄ . Atsiliepime tvirtinama, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-03398-22 buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir nepagrindžia pareigÅ«nų atliktų veiksmų neteisėtumo, todėl nurodytų, bÅ«tinų padarytai žalai ir tiesioginiam priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti aplinkybių buvimo ieÅ¡kovai neįrodė.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas S. S. patvirtino atsiliepime dėstytÄ pozicijÄ .

6. Atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyrius atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareigÅ«nų turimi duomenys apie galimÄ mažamečio sužalojimÄ ir padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo pakankamas pagrindas pareigÅ«nams priimti sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , todėl vertina, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai veikė tinkamai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atsiliepime nurodoma, kad iÅ¡ ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, jog TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-01-28 sprendimu, pagal jų veiklÄ reglamentuojantį teisinį reglamentavimÄ buvo nuspręsta, jog mažamečio mama D.

B., jai sutikus, kartu su vaikais laikinai apsigyvens socialinę priežiÅ«rÄ teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nebuvo priimtas sprendimas, kurį ieÅ¡kovas vadina neteisėtu veikimu. Be to patikslintame ieÅ¡kinyje esantys teiginiai, jog vaikas gyvenant su mama atskirai nuo tėčio patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus yra deklaratyvÅ«s, diskriminuojantys mamos indėlį saugumo prasme mažamečio vaiko gyvenime. Pažymi, jog vaikai su mama buvo apgyvendinti minėtoje įstaigoje ieÅ¡kovui atsisakius pačiam iÅ¡vykti iÅ¡ namų, nurodant jog reikalinga prižiÅ«rėti Å«kį.

Nepagrįstai iÅ¡didintÄ tėčio svarbÄ mažamečio vaiko gyvenime paneigia ir tos aplinkybės, jog vaikai dažnai buvo paliekami apskritai su seneliais. Be to D. B. paaiÅ¡kinime, teiktame 2022-01-28 vaiko teisių tarnybai nurodoma, jog dukrÄ R. 2022 m. vasario mėnesį planuojama operuoti ir nurodoma, jog tuo metu sÅ«nus G. bus paliktas pas senelius, nes tėčiui bus sunku vienam jį prižiÅ«rėti. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog G. V. nebuvo nauja patirtis pagyventi kurį laikÄ atskirai tėčio, todėl esant kartu su jam svarbiais žmonėmis, Å¡iuo atveju mama, nėra pagrindo teigti, jog mažametis galėjo patirti dvasines kančias, kaip kad nurodoma pareiÅ¡kime.

Dėl Å¡lapinimosi į lovÄ , atsakovų atstovų vertinimu yra pateikiamas tik faktas, užfiksuotas medicininiame iÅ¡raÅ¡e, tikėtina iÅ¡ tėvų žodžių, tačiau tai niekaip neįrodo, kaip tai susiję priežastiniu ryÅ¡iu su gyvenimu atskirai nuo tėčio. IeÅ¡kinyje bei jo patikslinime pateiktos ieÅ¡kovo iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neįrodančios prokuroro atliktų procesinių veiksmų ir priimtų ikiteisminio tyrimo metu procesinių sprendimų nepagrįstumo ar neteisėtumo nei A.

V. nei jo sÅ«naus G. V. atžvilgiu. IeÅ¡kovai siekdami žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryÅ¡io ir žalÄ sukėlusio atsakovo elgesio neteisėtumo faktus. Å ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovų pateikti argumentai neįrodo prokuroro veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumo aplinkybės, tad vadovaudamiesi iÅ¡dėstytais argumentais mano, kad patikslintas ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir netenkintinas.

7. Teismo posėdžio metu prokuratūros atstovė savo pozicijos, dėstytos atsiliepime, nekeitė.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) TelÅ¡ių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, kad iÅ¡ tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022-01-28 atlikus baudžiamajame procese numatytus veiksmus, tik atlikus vaiko apklausÄ ir gavus duomenų, kad mažametis buvo muÅ¡amas.

Atkreipia dėmesį, kad tiek bylos iÅ¡kėlimas, tiek vaiko - ieÅ¡kovo G. V., vadinamas iÅ¡kėlimas į socialinį bÅ«stÄ buvo atliekami teisiniu pagrindu. IeÅ¡kovas Å«kyje liko gyventi savo paties noru. PaaiÅ¡kina, kad 2022-01-18 apie 10.00 val. į Skyrių (duomenys neskelbtini)telefonu kreipėsi (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų atvejo vadybininkas nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elis-darželis pranešė, kad nepilnametis G. V. Å¡iandien į darželį atėjo su mėlyne ant veido, auklėtojai berniukas teigė, kad jį mušė tėtis.

Skyriaus specialistai reaguodami į gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ , vadovaujantis galiojusiu 2019-12-30 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-803 patvirtintu Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡u (toliau- ApraÅ¡as) telefonu susiekė su vaiko motina ir informavo apie gautÄ praneÅ¡imÄ (reg. Nr. 9VTP-47), susitarė, kad tėvai netrukus atvyks į Skyrių ((duomenys neskelbtini)). Skyriuje su tėvais bendrauta dėl praneÅ¡imo aplinkybių, tėvai neigė, kad tėvas smurtavo prieÅ¡ sÅ«nų.

Tėvams buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vaiko teisių apsaugos specialistai vadovaujantis teisiniu reglamentavimu privalo iÅ¡klausyti ne tik vaiko tėvų, bet ir nepilnamečių vaikų nuomonę, kad turi teisę jÄ iÅ¡klausyti nedalyvaujant vaiko tėvams. Tėvams pasiraÅ¡ytinai buvo įteikta Informacija vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymÄ (Atvejų, susijusių su galimais vaiko teisių pažeidimais, nagrinėjimo, veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo tvarkos apraÅ¡o 9 priedas). Dėl to paties įvykio 2022-01-19 Skyriuje buvo registruotas gautas policijos praneÅ¡imas, kad 2022-01-18, 09:50 val., gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini), į darželį ryte atėjo (duomenys neskelbtini). berniukas su mėlyne ant veido.

Teigė, kad smurtavo tėtis. GMP atsisakė. Praneša vedėjos pavaduotoja ugdymui (reg. 9GD-307). 2022-01-18 Skyriaus specialistai pabendravę su G. V. tėvais, vadovaudamiesi Aprašu, nuvyko į (duomenys neskelbtini) lopšelį - darželį, esantį adresu (duomenys neskelbtini)s, kur 10.45 val. bendravo su vaiku G. V.. Iš pradžių bendrauta dalyvaujant vaiko mamai D. B., paskui bendrauta atskirai, tėvai neprieštaravo susitikimui ir bendravimui su vaiku (reg. (duomenys neskelbtini) 4p.). Su D. B. bendrauta 2022-01-18 apie 10.30 val., po to 2022-01-18, 11.30 val., 2022-01-18, 16.20 val. ir 2022-01-25, 11.18 val.

Su savo paaiškinimais ir išsakyta nuomone D. B. susipažino pasirašytinai, jokių pastabų, prašymų, skundų, pareiškimų neišreiškė ((duomenys neskelbtini) 8 p.). Su G. V. tėvu A. V. bendrauta 2022-01-18, 10.40 vai., paaiškino, kad apie mėlynę ant sūnaus veido nieko nežino, mėlynės nematė, sutiko, kad vaiko nuomonė būtų išklausytajam nedalyvaujant. Bendrauta ir 2022-01-18,14.30 vai. jo gyvenamojoje aplinkoje. A. V. nurodė, kad j eigų reikės, galės laikinai išvykti pagyventi kitur, tačiau nesuprato kodėl turėtų, jeigu vaiko nemušė.

Su savo iÅ¡sakyta, specialistės užfiksuota nuomone susipažino pasiraÅ¡ytinai, jokių pastabų, praÅ¡ymų, skundų, pareiÅ¡kimų neiÅ¡reiÅ¡kė ((duomenys neskelbtini) 9 p.). IÅ¡nagrinėjus praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , ApraÅ¡o 1 priedas, priimtas sprendimas vertinti vaiko situacijÄ remiantis gautu praneÅ¡imu, jog vaikas galimai patyrė iÅ¡ vieno iÅ¡ savo atstovų pagal įstatymÄ (tėvo) smurtÄ . ((duomenys neskelbtini) 11 p.). Skyriaus darbuotojos 2022-01-18 iÅ¡klausė ir nepilnametės R.

V. nuomonę, bendravo su kartu gyvenančiais G. V. seneliais G. V. ir Č. V.. PraneÅ¡imo gavimo dienÄ t. y. 2022-01-18 Skyriaus specialistai atliko veiksmus pagal ApraÅ¡e nustatytÄ tvarkÄ , terminus. Skyrius nepriėmė skubaus sprendimo dėl saugios aplinkos vaikui užtikrinimo iki vaiko situacijos įvertinimo, esant kitoms galimoms ir vaiko amžių atitinkančioms mėlynės ant veido atsiradimo aplinkybėms, kurias nurodė jo tėvai, senelė, sesuo. IÅ¡klausius G. V. ir jo tėvų nuomones buvo atliekamas vaiko situacijos vertinimas, kuris atsižvelgiant į suplanuotÄ 2022-01-28 G.

V. apklausÄ ir siekiant visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai, objektyviai įvertinti vaiko situacijÄ pratęstas iki 2022-01-28 (ApraÅ¡o 4 punkte buvo numatyta, kad jei yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtÄ ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius pagal poreikį turi užtikrinti, kad vaikas bÅ«tų iÅ¡klausytas psichologo.). 2022-01-28 Skyriaus specialistas dalyvavo mažamečio G. V. apklausoje (praÅ¡ymas dėl vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimo registruotas 9GD-471), apklausos metu G.

V. nurodė, kad jį mušė tėtis. TÄ pačiÄ dienÄ 2022-01-28 baigtas G. V. situacijos vertinimas ApraÅ¡o 2 priedas (reg. (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgiant į tuo metu Skyriuje turimÄ , papildomai vaiko situacijos vertinimo metu surinktÄ informacijÄ , buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis (ApraÅ¡o 30.1 punktas) turint duomenų, kad vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymÄ (tėvo) smurtÄ : 2022-01-18 gauti (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro, (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio - darželio praneÅ¡imai, 2022-01-19 gautas Rietavo policijos komisariato praneÅ¡imas, 2022-01-18 pateikti medicininiai dokumentai, 2022-01-18 vaiko G.

V. iÅ¡sakyta nuomonė, 2022-01-28 vykusi G. V. apklausa ikiteisminiame tyrime (reg. (duomenys neskelbtini) 12 p.). Bendraujant su vaiko tėvais iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad asmenų kurie galėtų vykdyti vaiko laikinÄ jÄ priežiÅ«rÄ , jie nurodyti negali, buvo paaiÅ¡kinta, kad vaiko laikinoji priežiÅ«ra gali bÅ«ti taikoma socialinę priežiÅ«rÄ teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje - (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. ApraÅ¡o 38 punktas numatė, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį, nedelsiant vaikui užtikrinama laikinoji priežiÅ«ra arba vaikas paimamas iÅ¡ vaiko atstovų pagal įstatymÄ , ir ne vėliau nei kitÄ darbo dienÄ nuo vaiko apsaugos poreikio nustatymo dienos inicijuojamas atvejo vadybininko paskyrimas bei mobiliosios komandos sudarymas.

ApraÅ¡o 39 punktas numatė, kad vaiko laikinoji priežiÅ«ra užtikrinama jei Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį, turi galimybę užtikrinti vaikui saugiÄ aplinkÄ perdavus vaiko giminaičių, su vaiku emociniais ryÅ¡iais susijusių ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiÅ«rėti vaikÄ , priežiÅ«rai vaiko ir jo atstovų pagal įstatymÄ gyvenamojoje vietoje arba laikinai vaikÄ prižiÅ«rinčio asmens gyvenamojoje vietoje, arba socialinę priežiÅ«rÄ teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.

G. V. motina D. B. (V.) sutiko kartu su sÅ«numi laikinai apsigyventi socialinę priežiÅ«rÄ teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje (reg. (duomenys neskelbtini) 14.1. p., 14.2. p, 14.3. p.,14.4. p. ). 2022-01-28 G. V. tėvai buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinti su G. V. situacijos vertinimo anketa, priimtu sprendimu dėl vaiko laikinosios priežiÅ«ros organizavimo (reg. (duomenys neskelbtini) 21 p.). Pastabų, pareiÅ¡kimų, prieÅ¡taravimų, skundų negauta. Taip pat 2022-01-28 tėvai pasiraÅ¡ytinai supažindinti su Vaiko laikinosios priežiÅ«ros organizavimo socialinę priežiÅ«rÄ teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje aktu (reg. 9LPÄ®-21).

TÄ pačiÄ dienÄ G. V. su mama apsigyveno (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-20 įsakymu Nr. Al-794 patvirtintame Vaiko laikinosios priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 15 punkte (toliau - Tvarkos apraÅ¡as) nurodyta, kad jei vaiko tėvai nenurodo, ar negali nurodyti vaiko giminaičių, su vaiku emociniais ryÅ¡iais susijusių ar kitų asmenų, galinčių laikinai prižiÅ«rėti vaikÄ , ar kai vaiko tėvams nepavyksta susitarti dėl vaiko laikinosios priežiÅ«ros su jų nurodytais asmenimis, Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius vaiko laikinÄ jÄ priežiÅ«rÄ organizuoja apgyvendindama vaikÄ su jo tėvais ar vienu iÅ¡ jų, kurie nekelia realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiÅ«rÄ teikiančioje įstaigoje.

Tame pačiame punkte nurodyta, kad jei Å¡eimoje yra daugiau vaikų, esant objektyvių priežasčių, kartu su vaiko atstovu pagal įstatymÄ socialinę priežiÅ«rÄ teikiančioje įstaigoje gali bÅ«ti apgyvendinami ir kiti jo vaikai, kuriems nebuvo nustatytas apsaugos poreikis. Ä®vertinus G. V. situacijÄ Skyrius iniciavo vaikui ir jo tėvams Skyriaus mobilios komandos pagalbÄ (.D. B. ir A. V. 2022-02-01 sutiko pasiraÅ¡ytinai priimti intensyviÄ mobiliosios komandos pagalbÄ (reg. 2022-02-01, 9GD-554)), perdavė (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkui G.

V. situacijos vertinimo anketÄ socialinei pagalbai organizuoti (atvejo vadyba Å¡eimai taikoma nuo 2018-07-16), Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato praÅ¡ymu buvo pateikta G. V. situacijos vertinimo anketa. 2022-02-02 Skyrius gavo informacijÄ iÅ¡ Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo smurto prieÅ¡ G. V. bei apie A. V. paskirtas kardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių su G. V.. 2022-02-28 gautas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros informacinis raÅ¡tas ir 2022-02-28 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo smurto prieÅ¡ G.

V.. Susipažinus su priimto nutarimo aplinkybėmis ir atsižvelgiant į Skyriaus mobiliosios komandos pateiktas rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su Å¡eima organizavimo, Skyrius, vadovaudamasis ApraÅ¡o 36.1. papunkčiu, 2022-03-01 priėmė sprendimÄ nutraukti G. V. laikinÄ jÄ priežiÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre (reg. 9LPN-10), tėvai abu buvo supažindinti pasiraÅ¡ytinai. Atsiliepime nesutinkama, kad Skyriaus atstovų veiksmais ir sprendimais buvo padaryta kokia nors žala ieÅ¡kovams, nes Skyriaus atstovai veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Teisminio nagrinėjimo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vaiva Jankauskienė palaikė atsiliepime dėstomus argumentus.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

11. Pirmiausia bÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali bÅ«ti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .

12. Pagal kasacinio teismo praktikÄ neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali bÅ«ti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo pareigÄ : neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Å ioje teisės normoje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalÄ yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Dėl tokiÄ atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo ne kartÄ yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kurio 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėta, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Todėl valstybės pareiga atlyginti žalÄ ir jÄ patyrusio asmens teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės ir tokiu atveju civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009).

14. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo (valstybės) ieÅ¡kovui A. V. 1405 Eur turtinės žalos, 1500 Eur neturtinės ir ieÅ¡kovui G. V. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas nenustačius A. V. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d., sudėties požymių, dėl kurio A. V. patyrė neturtinės žalos, nes suprastėjo jo reputacija, dėl nepagrįsto įtarimo, patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus dėl atotrÅ«kio nuo Å¡eimos. G. V. dėl sprendimo jį su motina D. B. (V.) laikinai apgyvendintisocialinę priežiÅ«rÄ teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje - (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, pradėjo Å¡lapintis į lovÄ .

15. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Todėl asmuo, reikalaudamas Å¡iuo pagrindu atlyginti žalÄ , turi įrodyti, be kita ko, ir neteisėtus veiksmus, ir žalos atsiradimÄ dėl pareigÅ«nų kaltės. Nenustačius bent vienos iÅ¡ paminėtų sÄ lygų, civilinė atsakomybė nėra galima.

16. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo atliekamas teisėtai; civilinės atsakomybės aspektu reikÅ¡minga aplinkybė –kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visÄ Å¡iÄ informacijÄ laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Ikiteisminio tyrimo veiksmai laikomi teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002). Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003).

Dėl pranešimo tikslinimo ir ikiteisminio tyrimo eigos, pareigūnų kaltės

17. Bylos duomenimis G. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini) d. Mama D. B., tėvas A. V(duomenys neskelbtini) D. B. ir A. V. susituokė. D. B. pakeitė pavardę į V. (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos santuokos sudarymo įrašas Nr. 47).

18. IÅ¡ prijungtos prie civilinės bylos nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-03398-22 matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariate 2022-01-28 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3d. požymius dėl A. V. galimo skausmo sukėlimo sÅ«nui G. V., laikotarpyje nuo 2022-01-14 datos 12 val. iki 2022-01-18 datos 8 val. ranka jam suduodant į kairįjį žandÄ (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, lapas 1-2).

19. Apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ 2022-01-28 informuota Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ra (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, lapas 16-17).

20. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03398-22 pateikti duomenys pareigÅ«nų veiksmų, atliktų iki 2022-01-28 priimant sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Veiksmų atlikimas įformintas medžiagoje Nr. M-1-012-03183-22:

20.1. 2022-01-19 apklausta liudytoja R. J., kuri parodė, kad 2022-01-18 apie 8 val. į darželį atėjo G. V.. Ji pamatė ant vaiko kairiojo žando mėlynę. Vaikas jai pasakė, kad jį mušė tėtis. Apie štai buvo informuota policija, vaikų teisių apsaugos specialistės (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, lapai 57-58).

20.2. 2022-01-18 atlikta G. V. apžiÅ«ra suraÅ¡ant asmens apžiÅ«ros protokolÄ ir fiksuojant objektÄ fotografuojant (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, lapai 4-7).

20.3. 2022-01-28 apklaustas G. V. dalyvaujant vaiko mamai D. B., VVTAĮT Telšių apskrities VTAS vyr. specialistei R. S., Klaipėdos apygardos prokuratūros teismo vyr. specialistei A. A. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, bylos lapai 47-48).

21. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03398-22 pateikta, 2022-02-04 policijos komisariatui adresuota, 2022-01-28 suraÅ¡yta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ (toliau ir VVTAÄ®T Informacija) (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, bylos lapai 26-32). Joje fiksuota, kad :

21.1. 2022-01-18 apie 10.00 val. į Skyrių (Rietavo sav.) telefonu kreipėsi Rietavo socialinių paslaugų atvejo vadybininkas nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elis-darželis pranešė, kad nepilnametis G. V. Å¡iandien į darželį atėjo su mėlyne ant veido, auklėtojai berniukas teigė, kad jį mušė tėtis (Informacijos 3 skyrius). Skyriaus specialistė 2022-01-18, 10 val. 45 min. vaiko buvimo aplinkoje, (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elyje – darželyje adr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant vaiko mamai bei tėvams neprieÅ¡taraujant, tėvams nedalyvaujant, bendravo su G. V.. Bendravimo su vaiku metu, vaikas nurodė, kad į žandÄ sudavė tėtis. Taip pat vaikas sakė, kad ant žando piešė sesė, piešė tėtis. 2022-01-18 Å¡eimos gydytojo apžiÅ«ros metu, vaikas gydytojui nurodė, kad mėlynė ant žando atsirado po tėčio muÅ¡imo. 2022-01-28 Specialistei dalyvaujant Klaipėdos AVPK Rietavo PK vykusioje G. V. apklausoje, kuriÄ atliko psichologė, G. V. nurodė, kad jį mušė tėtis ir parodė į žandÄ .

21.2. VVTAÄ®T Informacijos 8 skyriuje fiksuota, kad Su D. B. bendrauta 2022-01-18 apie 10.30 val., po to 2022-01-18, 11.30 val., 2022-01-18, 16.20 val. ir 2022-01-25, 11.18 val. Mama spėliojo apie galimas aplinkybes, kaipo galėjo atsirasti vaikui ant žando mėlynė, neigdama galimÄ smurto atvejį. Bendravimo su specialiste metu nurodė, kad kol bus aiÅ¡kinamasi dėl įvykio, G. V. galėtų laikinai pagyventi sesers namuose (duomenys neskelbtini), o numatytÄ dienÄ dėl dukters R. konsultacijos pas gydytojus, su G. galėtų pabÅ«ti močiutė.

21.3. VVTAÄ®T Informacijos 9 skyriuje fiksuota, kad specialistai su A. V. bendravo 2022-01-18, 10 val. 40 min. TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje. Tėvas neigė naudojęs prieÅ¡ vaikÄ smurtÄ , negalėjo pasakyti kraujosruvos kilmės, sutiko, kad vaiko nuomonė bÅ«tų iÅ¡klausyta jam nedalyvaujant. 2022-01-18, 14. 30 val. bendraujant su A. V. jo gyvenamojoje vietoje, jis neigė vartojÄ s smurtÄ prieÅ¡ vaikus ir nurodė nesuprantÄ s, kodėl turėtų turėtu iÅ¡vykti iÅ¡ namų.

22. 2022-01-28 surašyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje fiksuota (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, bylos lapai 33-43) :

22.1. Å¡eimai atvejo vadyba taikoma nuo 2018-07-16;

22.2. 2021-03-04 R. V. ir G. V. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai;

22.3. 2018-10-11 nustatytas galimas smurtas prieš R. V. ir galimi nesmurtiniai pažeidimai prieš G. V.;

22.4. 2017-02-20 nustatytas galimas smurtas prieš R. V.;

22.5. Nuo 2018-10-15 iki 2018-11-28 R. V. ir G. V. nustatytas antras grėsmės lygis;

22.6. 2018-11-28 R. V. ir G. V. nustatytas pirmas grėsmės lygis;

22.7. 2021-03-12 R. V. ir G. V. nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį.

22.8. 2022-01-18 – 2022-01-21 informacijos rinkimas iÅ¡ ugdymo, gydymo, socialinių paslaugų centro, seniÅ«nijos, policijos komisariato apie 2022-01-18 gautÄ praneÅ¡imÄ dėl galimo smurto prieÅ¡ mažametį;

22.9. 2022-01-20 Rietavo socialinių paslaugų centro pateikta informacija, kad teikiant socialinių įgÅ«džių ir palaikymo paslaugas Å¡eimai, fiksuotas A. V. emocijų nevaldymas, D. V. kylantys psichologiniai sunkumai. Socialinio darbuotojo lankymasis sukelia A. V. pyktį, agresijÄ ;

22.10. Anketos 13 punkte nuspręsta nustatyti vaiko apsaugos poreikį;

22.11. Anketos 13 punkte fiksuota, kad vaiko tėvai sutinka, kad jiems bÅ«tų teikiama mobilios komandos pagalba, taikoma atvejo vadyba. Nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiÅ«ros priemonę ir ja atlikti socialinių paslaugų įstaigoje, kurioje kartu su vaiku sutiko laikinai apsigyventi ir vaiko mama. A. G. tėvai pasirašė Vaiko situacijos vertinimo anketÄ .

23. 2022-02-02 A. V. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje tyčia rankos delnu sudavė smÅ«gį į kairės pusės skruostÄ savo mažamečiam sÅ«nui G. V., taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , kas atitinka LR BK 140 str. 3d. požymius. Po jo apklausos vykusios tÄ pačiÄ dienÄ , kaip ir praneÅ¡ta apie įtarimÄ , jam paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ir nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su G. V. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, bylos lapai 111-118).

24. Ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-03 apklausta liudytoja G. V., 2022-02-04 apklaustas liudytoju Č. V., 2022-02-07 apklausta D. B. (V.), (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, bylos lapai 63-74).

25. 2022-02-28 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros (Plungė) prokurorė priėmė sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nenustačius A. V. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3d. sudėties požymių, panaikino kardomÄ jÄ priemonę.

26. LR BPK 166 straipsnis numato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

27. BPK 168 straipsnis nurodo, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas reikiamais atvejais gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali atlikti veiksmus, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalauti duomenų ar dokumentų ir kt. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.

28. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad teisėsaugos pareigÅ«nai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius informacijÄ apie galimÄ smurtÄ mažamečio atžvilgiu gavo 2022-01-18 ryte.

29. BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia atlikti minėtus proceso veiksmus nepradėjus ikiteisminio tyrimo, kas ir buvo padaryta. IeÅ¡kovų argumentus, kad po praneÅ¡imo apie galimÄ smurtÄ 10 dienų nieko nebuvo daroma, paneigia Å¡io Sprendimo 22 – 24 punktuose įvardinti minėtų tarnybų atlikti veiksmai iki buvo priimtas sprendimas 2022-01-28 pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

30. LR BPK nepilnamečio sÄ voka nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad LR BPK 186 straipsnis, reglamentuojantis nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausÄ , taikomas asmenims, įgijusiems liudytojo ar nukentėjusiojo procesinį statusÄ , jaunesniems kaip aÅ¡tuoniolika metų. Vadinasi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad LR BPK įstatymų leidėjas, nors ir nepateikia konkrečios nepilnamečio sÄ vokos, tačiau nurodo maksimaliÄ amžiaus ribÄ , t. y. aÅ¡tuoniolika metų. Tai reiÅ¡kia, kad iki Å¡io amžiaus asmenims taikomos specifinės ikiteisminio tyrimo atlikimo taisyklės ir iÅ¡imtys.

31. Nagrinėtinu atveju G. V. buvo apklaustas 2022-01-28 iki priimant sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kÄ patvirtina apklausos protokole nurodytas ne ikiteisminio tyrimo, o medžiagos numeris. Tokioje stadijoje netaikomos baudžiamojo proceso reikalavimai nukentėjusiam ar liudytojui, kaip kad įtvirtinama BPK 186 straipsnyje. Tai, kad minėto veiksmo protokole nėra nurodyta, jog veiksmas atliekamas remiantis BPK 168 str. 1 dalimi, bei protokolų blankuose nebuvo paÅ¡alintos teisės normos reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarkÄ , vertintina kaip techninė klaida, kuri nėra pagrindas pripažinti atliktÄ veiksmÄ neteisėtu (žr. A1-449-893/2019).

32. Minėtas asmuo negalėjo būti apklaustas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, nes į jį dėl tokios apklausos gali kreiptis tik prokuroras (BPK 173 str.), o ikiteisminis tyrimas apklausos metu nebuvo pradėtas ir prokuroras šioje duomenų tikslinimo stadijoje nedalyvavo.

33. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso metu nukentėjusiojo teisinę padėtį reglamentuoja per Å¡imtas BPK straipsnių. Remiantis BPK 28 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiuoju laikomas dėl nusikalstamos veikos fizinę, turtinę ar moralinę žalÄ patyręs fizinis asmuo, kuris nukentėjusiuoju yra pripažintas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi. Tai reiÅ¡kia, kad nepakanka vien konstatuoti realiai padarytos žalos (faktinio pripažinimo nukentėjusiuoju pagrindo), bet privalomas ir kompetentingo pareigÅ«no suraÅ¡ytas procesinis dokumentas - nutarimas ar nutartis (juridinis pagrindas), nes tik tuomet asmuo procesine prasme tampa nukentėjusiuoju ir įgyja galimybę naudotis BPK 28 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis.

34. Argumentuojant į ieÅ¡kovų atstovės argumentus, kad vaiko apklaus buvo atlikta pažeidžiant proceso reikalavimus, nes nėra fiksuotas jam teisių ir pareigų iÅ¡aiÅ¡kinimas, atkreiptinas dėmesys, kad specifinę jaunesnių nei Å¡eÅ¡iolikos metų asmenų padėtį baudžiamajame procese lemia kelios priežastys. Pirma, jie neprisaikdinami dėl to, kad jie dėl socialinės ir psichologinės brandos lygio dar gali nesuvokti priesaikos reikÅ¡mės ir esmės. Antra, pagal įstatymus nustatančius baudžiamÄ jÄ ar administracinę atsakomybę jie dar nėra tokios atsakomybės subjektai, t.y. už atsisakymÄ ar vengimÄ duoti parodymus jie negali bÅ«ti traukiami atsakomybėn pagal BPK 163 straipsnį, o už melagingus parodymus - baudžiamojon atsakomybėn pagal 235 straipsnį. Todėl ieÅ¡kovų argumentai dėl netinkami įformintos G. V. apklausos ir laikytinos neteisėta vada pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nepagrįsti ir atmestini.

35. Taip pat pažymėtina, kad BPK 168 straipsnio pirmos dalies pagrindu, pareigÅ«nams tikslinantis įvykio aplinkybes ir siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar tikrai yra vada pradėti ikiteisminį tyrimÄ , yra galimybė kviestis į pagalbÄ psichologÄ , pasitikslint nepilnamečio (mažamečio) vaiko teikiamÄ informacijÄ .

36. Psichologo kvietimo tvarka yra nustatyta LR Generalinio prokuroro 2009-09-16 įsakymo Nr. I-126 Dėl rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos patvirtinimo 15 punkte, kuriame numatyta, kad kai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas inicijuoja apklausÄ , jis pasirenka psichologÄ iÅ¡ sÄ raÅ¡o, kuris patvirtintas LR Vyriausybės 2018-04-09 nutarimu Nr. 338 „Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sÄ raÅ¡o administravimo ir apmokėjimo psichologams tvarkos apraÅ¡o“. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skelbiamame psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese sÄ raÅ¡e psichologė A. A. yra įraÅ¡yta (https://vgtpt.lrv.lt/lt/prokurorams-tyrejams-ir-teismams/advokatu-mediatoriu-ir-psichologu-sarasai-1/psichologu-pageidaujanciu-padeti-apklausti-asmenis-baudziamajame-procese-sarasas).

37. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai patvirtino, kad psichologė galėjo atvykti į apklausÄ 2022-01-28, todėl per laikotarpį nuo praneÅ¡imo apie galimÄ smurtÄ iki specialisto pagalbos apklausiant mažametį, turima informacija buvo tikrinama kitomis priemonėmis.

38. Vienas esminių baudžiamojo proceso paskirties aspektų yra žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių apsauga, kuri įgyvendinama kompleksiÅ¡kai per baudžiamojo proceso principus, tokius, kaip teisė į teisminę gynybÄ , teisingo bylos nagrinėjimo, neÅ¡aliÅ¡kumo, nekaltumo prezumpcijos ir kitus principus. Vaiko teisių apsauga – vienas iÅ¡ sudedamųjų žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių apsaugos elementų. Visuotinai pripažįstama, kad vaikas yra viena pažeidžiamiausių visuomenės dalių.

Nors prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas Lietuvoje daugiausia pasitelkiamas civiliniame procese (ir yra expressis verbis įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse), tačiau šio principo įtvirtinimas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, įpareigoja jį taikyti plačiau nei civilinėje teisėje ir iškilus civiliniams ar šeimos santykių ginčams.

Nors prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas nėra tiesiogiai taikomas Lietuvos baudžiamosiose bylose, tačiau jo turinį galima įžvelgti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatose, kuriose vaikams suteikiama didesnė ir labiau konkretizuota apsauga nei kitiems įtariamiems, kaltinamiems, teisiamiems, liudijantiems ar nukentėjusiems asmenims. Tiesa, šis principas nesvetimas ir baudžiamojo proceso reguliacinėje srityje: pavyzdžiui, jis pasitelkiamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtose rekomendacijose dėl miestų (rajonų) savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių procesinės padėties ir funkcijų baudžiamajame procese.

Čia Å¡is principas reiÅ¡kia, kad priimant ir taikant teisės aktus, taip pat sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada bÅ«tina atsižvelgti į tai, kaip sprendimas ar veiksmas paveiks vaikų interesus, ir užtikrinti, kad Å¡ie interesai nebÅ«tų pažeisti. Poreikį taikyti prioritetinį vaiko interesų apsaugos ir gynimo principÄ baudžiamojoje justicijoje patvirtina ir Europos Tarybos Ministrų komiteto gairės dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo, kurios, remiantis Å¡ių gairių I dalies 2 punktu, turėtų bÅ«ti taikomos visais atvejais, kai vaikai dėl bet kokios priežasties ir bet kokiu vaidmeniu gali susidurti su kompetentingomis įstaigomis ir tarnybomis, dalyvaujančiomis įgyvendinant baudžiamÄ jÄ , civilinę ar administracinę teisę.

Vienu pagrindinių principų (principas B) numatytas vaiko interesų principas, kuris reiÅ¡kia, kad valstybės narės turėtų garantuoti veiksmingÄ vaikų teisės į tai, kad visose bylose, į kurias jie yra įtraukti arba kurios yra susijusios su jų interesais, pirmiausia bÅ«tų vadovaujamasi vaikų interesais, įgyvendinimÄ . AiÅ¡kinant Å¡io principo turinį, konkrečiai nurodyta, kad, vertinant vaikų, kurie yra tiesioginiai proceso dalyviai ar yra Å¡io proceso kokiu nors bÅ«du veikiami, interesus, turėtų bÅ«ti deramai atsižvelgta į jų nuomonę ir požiÅ«rį; visada turėtų bÅ«ti paisoma visų kitų vaiko teisių, kaip antai teisės į orumÄ , laisvę ir vienodÄ elgesį su jais; visos atitinkamos institucijos turėtų visapusiÅ¡kai pažvelgti į esamÄ klausimÄ , apsvarstydamos visus galimus veiksnius, įskaitant psichologinę ir fizinę gerovę, taip pat teisinius, socialinius ir ekonominius vaiko interesus.

39. Ä®vertinant baudžiamojo proceso tikslÄ užtikrinti ypač pažeidžiamiems nukentėjusiesiems konkrečiai nustatyti tvarkÄ , geriausiai atitinkančiÄ jų padėtį, nagrinėtinu atveju taikyti vaikui su motina taikant socialinę priežiÅ«rÄ teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad buvo sudaryta galimybė mažamečiam vaikui, kuris tvirtina nukentėjęs dėl tėvo elgesio, užtikrinti jam tinkamÄ apsaugÄ . Byloje yra pateikta pakankamai informacijos (žr. sprendimo 24 punktÄ ), kad institucijos turėjo pagrindo abejoti vaiko saugumu esamoje situacijoje. Pažymėtina, kad tokį sprendimÄ priimant institucija duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti ar yra pagrindas imtis vaiko laikinosios priežiÅ«ros ar ne, o asmens kaltės klausimai iÅ¡ esmės nėra sprendžiami ir tai nepatenka į VTAT funkcijų apimti. Todėl laikytina, kad tarnybos sprendimas vaikÄ su motina laikinai apgyvendinti socialinę priežiÅ«rÄ teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje yra teisingas savalaikis ir pagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokiam sprendimui įtakos turėjo paties ieÅ¡kovo apsisprendimas nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos, kol ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai aiÅ¡kinsis aplinkybes, o kitokių priemonių taikymas nagrinėtinu atveju nebuvo galimas.

40. Apibendrinant, pasisakytina, kad praneÅ¡imo apie galimÄ smurto atvejį prieÅ¡ mažametį duomenų tikslinimas vadovaujantis BPK 168 straipsnio 1 dalimi buvo teisėtas ir pagrįstas, vaiko apklausa iki pradedant ikiteisminį tyrimÄ nebuvo vaiko teisių pažeidimas, o prieÅ¡ingai, buvo imtasi maksimalių vaiko teisių užtikrinimo priemonių - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai įvykio aplinkybes aiÅ¡kinosi ne interpretuodami situacijÄ taip, kaip jiems atrodė reikalinga, o vadovavosi teisės aktais - 2019-12-30 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-803 patvirtintu Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡u, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-20 įsakymu Nr. Al-794 patvirtintame Vaiko laikinosios priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡u, rėmėsi LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo 2018m. birželio 27 d. Nr. Al-334 „Dėl Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis ir veikė savo kompetencijos ribose (žr. sprendimo 23-24 punktus). Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai tikslinosi informacijÄ nepažeisdami nei nepilnamečio, nei jo tėvų teisių. TokiÄ galimybę jiems suteikė minėtas BPK 168 straipsnis, o ieÅ¡kovų argumentai dėl per ilgo pareigÅ«nų delsimo, 10 dienų neveikimo, paneigia teismo sprendime 22 punkte nurodomas veiksmų atlikimas, vykęs tarpinstitucinis bendradarbiavimas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais. Taip pat nepagrįsti argumentai ir dėl pačių procesinių veiksmų pažeidimų dėl vaiko apklausos ydingumo – neaiÅ¡ku kaip iÅ¡aiÅ¡kintos jam ar jo atstovui teisės, kaip vyko apklausa ir pan. Ä® Å¡ias abejones atsakyta sprendimo 33-41 punktuose.

41. IÅ¡ aukščiau apraÅ¡yto matyti, kad G. V. apie patirtÄ smurtÄ patvirtino įvairių aplinkybių metu – paaiÅ¡kindamas vaikų darželio auklėtojai, apžiÅ«rint jį medicinos darbuotojui, vaiko teisių specialistams bendraujant su vaiku asmeniÅ¡kai ir su tėvais. Vaiko parodymai baudžiamajame procese vertinami atsižvelgiant į du esminius kriterijus – formalųjį, leidžiantį nustatyti, ar vaiko parodymai atitinka teisėtumo reikalavimÄ , ir materialųjį, kurio įvertinimas leidžia pripažinti vaiko parodymus patikimais. Po 2022-01-28 atliktos V. G. apklausos, įvertinus jų patikimumÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas priėmė sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯vertindami, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai teisingi (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, lapas 1, 16-17).

42. Esant pasitvirtinusiems duomenis, davusiems vadÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tiek policijos pareigÅ«nų sprendimas skirti A. V. kardomÄ jÄ priemonę, kuria jis įpareigotas nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). bei nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su G. V., tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų sprendimas nustatyti vaiko apsaugos poreikį akcentuotas į proceso užtikrinimÄ ir į aukos apsaugÄ . Auka nebėra suvokiama kaip priemonė nusikaltimui įrodyti, bet kaip savarankiÅ¡kas proceso dalyvis, kurio atžvilgiu Valstybei atsiranda naujų pareigų. ES Nusikaltimo aukų teisių direktyva (2012) įpareigoja kompetentingas valstybės institucijas žvelgti į procesÄ per nukentėjusio asmens saugumo poreikių bei teisėtų lÅ«kesčių prizmę, t.y. dėmesys sutelkiamas ne į įtariamojo teises, grindžiamas jo nekaltumo prezumpcija, bet aukos teises ir Valstybės pareigÄ Å¡ias užtikrinti. ES Nusikaltimo aukų teisių direktyva aiÅ¡kiai nurodo, kad nusikaltimų aukos turėtų bÅ«ti pripažįstamos aukomis, su jomis turėtų bÅ«ti elgiamasi pagarbiai, jautriai ir profesionaliai, nediskriminuojant jų jokiu pagrindu (...). Visų kontaktų metu su kompetentingomis valdžios institucijomis, kurių veikla susijusi su baudžiamuoju procesu, ir visose su aukomis ryÅ¡ius palaikančiose tarnybose (...) turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į aukų asmeninę padėtį ir neatidėliotinus poreikius (…) (ES Nusikaltimo aukų teisų direktyva, preambulės 9 str.). Direktyva pabrėžia, kad (...)Artimųjų smurtas yra didelė ir dažnai užslėpta socialinė problema, kuri galėtų bÅ«ti nuolatinių psichologinių ir fizinių traumų su sunkiomis pasekmėmis priežastis, nes smurtauja asmuo, kuriuo auka turėtų pasitikėti. Todėl artimųjų smurto aukoms gali reikėti specialių apsaugos priemonių. BÅ«tent tokios apsaugos priemonės buvo pasirinktos nagrinėtinu atveju ir jos nebuvo toje proceso stadijoje per griežtos ar nesavalaikės.

43. Pagal BPK 119 straipsnį, kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

44. Nagrinėjamoje situacijoje kardomosios priemonės skyrimas atitiko bendrÄ sias kardomųjų priemonių ir specialiÄ sias raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti skyrimo nuostatas, buvo tinkamai motyvuotos ir proporcingos buvusiomis aplinkybėmis. Teismas įvertinęs Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo tikslÄ , sprendžia, kad tokios poveikio priemonės tuo metu buvo bÅ«tinos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ bei siekį užkardyti naujų nusikaltimų padarymÄ . Byloje pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog įtariamojo ankstesnis elgesys (žr. sprendimo 24 p.) nulėmė tokios kardomosios priemonės parinkimÄ .

45. Be abejo, kad paskirta kardomoji priemonė varžė ieÅ¡kovo teises bei laisves, tačiau, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. IeÅ¡kovui A. V. taikytos kardomosios priemonės parinkimas grindžiamas jo asmenybes apibÅ«dinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų veikų pavojingumu, sunkumu, pobÅ«džiu, siekiu užtikrinti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms bei pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste.

46. Sutiktina su ieÅ¡kovais ir atsakovais, kad bet kokia nestandartinė ir neigiamas emocijas kelianti situacija turi neigiamos įtakos vaikų psichologinei bÅ«senai, nes tos situacijos atsiranda dėl akivaizdžių priežasčių susijusių su tam tikrais dirgikliais. Ä®vairÅ«s gyvenimo ir Å¡eimos pasikeitimai - ėjimas į darželį ar pirmÄ klasę, persikraustymas gyventi į kitÄ vietÄ , senelių mirtys, mylimo gyvÅ«no praradimas, oro ar eismo įvykis, gamtos stichija ir pan. gali kelti vaikams įtampÄ ir nerimÄ , tačiau tai nesietina su kieno nors kalte, vertinant neturtinės žalos atlyginimo kilimo kontekste.

47. Pažymėtina, kad vaikams susidÅ«rus su galimu jų artimų žmonių įstatymo pažeidimo situacija bei taikomomis ikiteisminio tyrimo priemonėmis, galimi natÅ«ralÅ«s vaikų iÅ¡gyvenimai, bei atitinkamai, tokiÄ situacijÄ mažamečiai vaikai priima jautriai.

48. TelÅ¡ių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje, fiksuota, kad kai nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiÅ«ros priemonę ir ja atlikti socialinių paslaugų įstaigoje, kurioje kartu su vaiku sutiko laikinai apsigyventi ir vaiko mama, abu G. tėvai pasirašė Vaiko situacijos vertinimo anketÄ (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, bylos lapai 33-43). PrieÅ¡ tai, 2022-01-18, 14.30 val. bendraujant su A. V. jo gyvenamojoje vietoje, jis nurodė nesuprantÄ s, kodėl turėtų turėtu iÅ¡vykti iÅ¡ namų (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-03398-22, bylos lapai 26-32).

49. IÅ¡ situacijos apraÅ¡ytos 47 punkte ir vertinant 44 punkte dėstomus motyvus, vertintina kad įtariamasis savo poreikius iÅ¡kėlė aukščiau vaiko poreikių užtikrinimo ir sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ , kad vaikas su mama turėjo dėl jo ambicijų bÅ«ti perkelti iÅ¡ įprastinės aplinkos. Ir tai tik patvirtina pareigÅ«nų siekį maksimaliai ieÅ¡kotų bÅ«dų vaiko interesų užtikrinimo kontekste.

Nekonstatuojant atsakovę atstovaujamų institucijų pareigūnų kaltės, teismas plačiau apie vaiko sveikatos problemas, kurios įvardijamos ieškinyje, kaip pareigūnų kaltės pasekmė, nepasisako, kaip ir nepasisako dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo klausimų.

50. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sÄ raÅ¡as, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigÅ«nai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sÄ lygos, tiek specifinis tokioms bylos bÅ«dingas kriterijus – pareigÅ«nų klaidos esminė reikÅ¡mė asmens teisių pažeidimui. Tais atvejais, kai pareigÅ«nų atsakomybės nereglamentuoja specialiosios teisės normos, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste ir, nustatę, kad minėti teisės aktai nustato atsakomybę už panaÅ¡ius veiksmus, pagal analogijÄ taiko CK 6.272 straipsnio nuostatas (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).

51. Nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų/neveikimo tiek atliekant medžiagos dėl galimo smurto prieÅ¡ mažametį tikslinimÄ , ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ bei kardomosios priemonės parinkimÄ ir laikinosios priežiÅ«ros priemonės skyrimÄ , negalima konstatuoti, kad ieÅ¡kovų iÅ¡gyvenimai, patirta moralinė žala, sietina su kokiais nors pareigÅ«nų veiksmais/neveikimu, kurių Å¡iuo atveju, ir nenustatyta, t. y. pareigÅ«nų teisėtų ir įstatymų normas nepažeidžiančių bei tuo pačiu atidumo ir rÅ«pestingumo standartus atitinkančių veiksmų ir vaikams, kilusių moralinių iÅ¡gyvenimų, nesieja priežastinis ryÅ¡ys, juolab, kaip byloje ne kartÄ ir minėta, A. V., mažamečio G. V. emociniams potyriams, iÅ¡gyvenimams neabejotinai turėjo įtakos ir patys artimieji, ir jų veiksmai, reakcijos į atliktus teisėtus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus bei tolesnis situacijos vertinimas.

52. CK6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Pagal kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ , tenka pareiga įrodyti pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. Å . v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Nordic investicija“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

53. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad, nekonstatavus akivaizdžių ir rimtų ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo trÅ«kumų bei klaidų, turėjusių esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese, tuo pačiu nenustačius ir priežastinio ryÅ¡io, t. y. nenustačius visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestinas.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovo A. V. ir ieÅ¡kovo G. V. įstatyminio atstovo D. V. 99,00 Eur (devyniasdeÅ¡imt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, t.y. iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 49 Eur 50 ct (keturiasdeÅ¡imt devynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, valstybei, įpareigojant ieÅ¡kovus Å¡ias sumas sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ jų pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 01-1-03398-22, grÄ Å¾inti Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariatui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas Vaidas Gasiūnas