2022-02-17 Nr. AB-5790-3-61-3-05126-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-97-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05126-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2.; 55.2.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. L. (Č. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. L. (Č. L.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Č. L. (Č. L.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. lapkričio 29 d. raštą (sprendimą) Nr. 48SD-18833-(14.48.104.) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti išspręsti Č. L. (Č. L.) atstovo 2021 m. rugsėjo 13 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) iš esmės.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybos Skyrius 2021 m. lapkričio 29 d. Sprendimu atsisakė patenkinti Prašymą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog jis yra I. L. turtinių teisių paveldėtojas, o pateikus tokius dokumentus, bus toliau sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. L. vardu.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad atsakovas iškreipė advokato pateikto Prašymo turinį, nes Prašyme nebuvo prašoma spręsti Č. L. (Č. L.) nuosavybės teisių atkūrimo klausimo, o prašoma tik pateikti atitinkamus dokumentus, susijusius su Č. L. (Č. L.) turtinėmis teisėmis į žemę.

Atsakovo nurodytas motyvas, kad prie minėto prašymo nebuvo pateikti Č. L. (Č. L.), kaip I. L. turtinių teisių paveldėtojo, dokumentai, nėra paremti nuoroda į kokį nors teisės aktą, draudžiantį pateikti prašomus dokumentus, todėl yra nepagrįstas. Šiuo aspektu, pasak pareiškėjo, pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip I. L. sūnus ir pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 str. 1 d. 1 p.), neabejotinai turi subjektyvinę teisę ir teisinį interesą į savo tėvo turtinių teisių paveldėjimą, o šią savo teisę jis gali realizuoti CK 5.50 str. nustatyta tvarka tiek faktiškai priimdamas palikimą, tiek paduodamas pareiškimą notarui. Palikimo priėmimo klausimų sprendimas neįeina į atsakovo kompetenciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo Č. L. (Č. L.) skundą.

Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad jis siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, dėl Tarnybos Skyriaus 2021 m. lapkričio 29 d. Sprendimo panaikinimo turi teisę kreiptis su skundu, jį pateikdamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir kartu su skundu pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė Prašymą Tarnybai, prašydamas pateikti dokumentų kopijas apie 2010 m. birželio 12 d. mirusio I. L., kurio sūnus yra pareiškėjas, turimą I. L. teisę į žemės atkūrimą. Į Prašymą buvo atsakyta skundžiamu Tarnybos Skyriaus Sprendimu, kuriame, be kita ko, pareiškėjui buvo priminta apie tai, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d. Tarnybos Skyriaus raštais I. L. paveldėtojams buvo nurodyta pateikti paveldėjimo dokumentus, tačiau su teikiamu Prašymu šie dokumentai nėra pridedami, todėl prašoma informacija negali būti pateikta. Sprendime pažymėta, kad, pateikus paminėtus trūkstamus dokumentus, toliau bus sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisų atkūrimo I. L. vardu. Pareiškėjui Sprendime buvo išaiškinta apskundimo tvarka, t. y. kad Sprendimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Tarnybos Skyriaus Sprendimas ir juo sprendžiamas klausimas nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą turėjo pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundą paduodamas Tarnybos vadovui. Analogiška apskundimo tvarka nurodyta ir ginčijamame Sprendime.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą su skundu dėl Tarnybos Skyriaus Sprendimo panaikinimo nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka, o skundą tiesiogiai pateikė teismui, šį skundo reikalavimą teismas atsisakė priimti remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas pabrėžė, kad atsisakius priimti šį reikalavimą, nepriimtinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo išspręsti Č. L. atstovo 2021 m. rugsėjo 13 d. prašymą iš esmės.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį ir perduoti spręsti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šioje byloje tikrinama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinio teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Kaip minėta, pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl atsakovo Tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su dokumentų, susijusių su Č. L. (Č. L.) turtinėmis teisėmis į žemę, pateikimu pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė Prašymą Tarnybai, prašydamas pateikti dokumentų kopijas apie 2010 m. birželio 12 d. mirusio I. L., kurio sūnus yra pareiškėjas, turimą I. L. teisę į žemės atkūrimą. Į Prašymą buvo atsakyta skundžiamu Tarnybos Skyriaus Sprendimu, kuriame, be kita ko, pareiškėjui buvo priminta apie tai, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d. Tarnybos Skyriaus raštais I. L. paveldėtojams buvo nurodyta pristatyti paveldėjimo dokumentus, tačiau su teikiamu Prašymu šie dokumentai nėra pridedami, todėl prašoma informacija negali būti pateikta. Sprendime pažymėta, kad, pateikus paminėtus trūkstamus dokumentus, toliau bus sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisų atkūrimo I. L. vardu. Pareiškėjui Sprendime buvo išaiškinta apskundimo tvarka, t. y. kad Sprendimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka , o taip pat tai, kad skundžiamas Tarnybos Skyriaus Sprendimas ir juo sprendžiamas klausimas nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatoma skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Minėto straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduotas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas.

Iš teismui pateiktos medžiagos ir galiojančių teisės aktų analizės akivaizdu, kad pareiškėjo veiksmai ir atsakovo priimtas Sprendimas niekaip nesusiję su potencialiu nuosavybės teisių atkūrimu, o tik su prašymu suteikti informaciją, apie galimybę atkurti nuosavybės teises ateityje. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šie sprendimai nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatytą išimtį, kada Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui, todėl pareiškėjas privalėjo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t y. Tarnybos Skyriaus sprendimą apskųsti Tarnybos direktoriui.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Č. L. (Č. L.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys