3b08b841-8449-419c-bea2-92cd855a3cf4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-3452-244/2010

Procesinio Nr. 3-61-3-02605-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 9.1, 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjams R.

N. ir D. N., jų atstovui R. R., atsakovės atstovei Agnei Pimpytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi

administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. N. ir D. N. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie

LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė:

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) 2010-03-19 sprendimu Nr. (04)-K3-70 nusprendė patvirtinti 2010-02-05 patikrinimo aktÄ Nr. (20)-AU16-11, kuriame D. N. papildomai priskaičiuota 30 018 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 4 157 Lt GPM delspinigių, iÅ¡ viso – 34 175 Lt, ir skirti 9 005 Lt (30 018x30 proc.) GPM baudÄ (b. l. 34–40). Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 2010-05-17 sprendimu Nr. 68-111 nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2010-03-19 sprendimÄ Nr. (04)-K3-70 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (b. l. 30–33). Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės 2010-08-11 sprendimu Nr. S-206(7-158/2010) nusprendė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2010-05-17 sprendimÄ Nr. 68-111 (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 6.11-02 (07-158/2010)-2, tomas II, b. l. 96–102).

Inspekcija 2010-03-19 sprendimu Nr. (04)-K3-71 nusprendė patvirtinti 2010-02-05 patikrinimo aktÄ Nr. (20)-AU16-12, kuriame R. N. papildomai priskaičiuota 29 919 Lt GPM, 4 126 Lt GPM delspinigių, iÅ¡ viso – 34 045 Lt, ir skirti 8 937 Lt (29 789x30 proc.) GPM baudÄ (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 6.11-02 (7-157/2010) b. l. 18–24). Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 2010-05-17 sprendimu Nr. 68-112 nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2010-03-19 sprendimÄ Nr. (04)-K3-71 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 6.11-02 (7-157/2010) b. l. 6–9). Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės 2010-08-11 sprendimu Nr. S-205(7-157/2010) nusprendė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2010-05-17 sprendimÄ Nr. 68-112 (b. l. 22–28).

PareiÅ¡kėjai skunde (b. l. 1–4) ir patikslintame skunde (b. l. 16–19) praÅ¡o panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2010-08-11 sprendimus Nr. S-205 (7-157/2010) ir Nr. S-206 (7-158/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2010-05-21 sprendimus Nr. 68-111 ir Nr. 68-112 bei Inspekcijos 2010-03-19 sprendimus Nr. (04)-K3-70 ir Nr. (04)-K3-71. Tuo atveju, jeigu teismas nutartų, kad nurodymas dėl papildomai priskaičiuoto GPM sumokėjimo į biudžetÄ yra teisėtas, praÅ¡o atsižvelgti į finansinę padėtį ir atleisti nuo priskaičiuotų GMP delspinigių ir paskirtų GPM baudų mokėjimo (arba sumažinti jų dydį).

PaaiÅ¡kino, kad skundžiamuose sprendimuose iÅ¡dėstyta iÅ¡vada, kad dovanojimo sandoriu buvo sukurtos formalios sÄ lygos LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – LR GPMÄ®) numatytoms mokestinėms prievolėms iÅ¡vengti, nors esminis dovanojimo požymis, atribojantis nuo kitų daikto perleidimo sandorių (t. y. pirkimo–pardavimo, mainų), yra neatlygintinumas. Å iuo atveju dovanojimas nebuvo tikslinis — nebuvo susitarta dėl dovanojimo konkretaus tikslo sÄ lygos dėl padovanoto žemės sklypo panaudojimo (LR CK 6.467 str.), todėl apdovanotasis nebuvo susaistytas kokiais nors įsipareigojimais, susijusiais su gautos dovanos vėlesniu panaudojimu.

Daikto perleidimo sandoris, sudarytas su tikslu gauti ekonominę naudÄ (t. y. pinigus, turtÄ , kitas vertybes, atleidimÄ nuo skolos), negali bÅ«ti laikomas dovanojimo sandoriu, nes ekonominės naudos siekimas lemia tokio sandorio prilyginimÄ pirkimo–pardavimo ar mainų sandoriui (LR CK 6.466 str. 3 d.). Vadovaujantis LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 8 d. ir UAB „Ober-Haus“ parengta turto preliminaraus rinkos vertės nustatymo iÅ¡vada nėra turto vertinimo ataskaita, todėl ji neturi juridinės galios ir negali bÅ«ti vertinama kaip „įteisinanti“ tam tikrÄ turto vertę (LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 1 d., 21 str. 5 d.).

Mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais ir nutartimis, priimtais bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės yra iÅ¡ esmės skirtingos nei Å¡iame ginče esančios faktinės aplinkybės, Å¡iuo atveju pirkėjas D. G. nėra susijęs su pareiÅ¡kėjais ar jų sÅ«numi. Mokestinis tyrimas buvo atliktas netinkamai, nes skundžiamuose sprendimuose tiesiog buvo konstatuotas dovanojimo sandorio tariamas formalumas ir nutarta į jį neatsižvelgti nustatant mokestinę prievolę, nebuvo tiriamos konkrečios priežastys, įtakojusios teisinių pasekmių kilimÄ .

Pagal LR MAÄ® 141 str. 1 d. mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleistas nuo delspinigių ir baudų, jeigu yra nekaltas dėl padaryto pažeidimo, arba jei mokesčių įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti. Paskirta bauda buvo paskirta neteisėtai ir pernelyg didelė, nes pažeidimas padarytas pirmÄ kartÄ , pareiÅ¡kėjai iki Å¡iol tinkamai ir laiku vykdydavo visas savo mokestines prievoles, yra sÄ Å¾iningai įsitikinę savo teisumu ir negalimumu mokestinę prievolę pagal LR GPMÄ® perkelti asmenims negavusiems jokių pajamų, su mokesčių administratoriumi aktyviai bendradarbiavo nustatant visas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Vienas iš pareiškėjų yra bedarbis, o kito gaunamų pajamų nepakanka pragyvenimui.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 50–52) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad tam, kad bÅ«tų pagrindas taikyti turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ ir perskaičiuoti mokesčius, bÅ«tina konstatuoti, kad sandorio ar Å«kinės operacijos turinys, užfiksuotas dokumentuose, neatitinka realaus to sandorio ar Å«kinės operacijos turinio. Tokiu atveju mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinių prievolių tinkamÄ vykdymÄ , turėtų koreguoti mokesčių mokėtojo sandorius ar Å«kines operacijas ir nustatyti tikrÄ jÄ atliktų veiksmų ar jų grupės kokybinę ar kiekybinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , kuri keičia mokesčio bazę ir mokėtinus mokesčius. Mokestinio tyrimo metu surinktos informacijos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai, siekdami iÅ¡vengti GPM mokėjimo į biudžetÄ , sudarė tarpinį dovanojimo sandorį su savo sÅ«numi. Sudarant dovanojimo sandorį, buvo sukurtos formalios sÄ lygos GPMÄ® nustatytoms mokestinėms prievolėms iÅ¡vengti. Patikrinimo metu, apskaičiuojant GPM už 2008 metus, taikytos MAÄ® 69 str. nuostatos. PareiÅ¡kėja turtÄ pirko 2006-11-09 iÅ¡ K. ir D. M. už 2 200 Lt, kuriuos pardavėjai gavo iÅ¡ pirkėjos iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo. Sutarties sudarymo metu indeksuota turto kaina 1

448 Lt, vidutinė rinkos vertė 2 566 Lt. Turtas perduotas mokėtojai 2006-11-09 turto perdavimo–priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Ober-Haus“ pateikė užsakovo (pareiÅ¡kėjos) pageidavimu atliktÄ turto preliminaraus rinkos vertės nustatymo iÅ¡vadÄ , pagal kuriÄ nustatyta vertinamo turto rinkos vertė 2007-12-10 yra 400

000 Lt. Pagal 2008-01-08 dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini) dovanotojai (pareiÅ¡kėjai) turtÄ dovanojo sÅ«nui N. N.. Turto vertė (indeksuota) 14 470,7 Lt, vidutinė žemės sklypo dalies vertė 3 349,04 Lt (vertės nustatymo data 2007-12-21). Å alys dovanojamÄ turtÄ Ä¯vertino 400 000 Lt. Pagal 2008-01-16 Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys

neskelbtini) (praėjus 8 dienoms nuo įsigijimo) N. N. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ pardavė D. G. ir A. G. už 400 000 Lt. IÅ¡

patikrinimo medžiagos matyti, kad iÅ¡ esmės to paties nekilnojamo turto perleidimas iÅ¡ vieno asmens kitam, o po to trečiam asmeniui, visais atvejais vyko greitai. Å i faktinė aplinkybė leidžia teigti, jog nekilnojamo turto likimas jau buvo pakankamai aiÅ¡kus prieÅ¡ dovanojimo sandorį. Atliktų veiksmų seka, atsižvelgiant į dokumentiÅ¡kai kintančiÄ turto vertę, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du siekta mokestinės naudos. Tokiu bÅ«du vien per trumpÄ laikÄ Ä¯vykusių sandorių daugėtas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių bÅ«tinumÄ , pakankamas pagrindas taikyti turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , t. y. taikyti MAÄ® 69 str. 1 dalį. Taip pat pagal nustatytas

aplinkybes ir surinktus įrodymus matyti, kad turto pirkėjai D. ir A. G. apie turto pardavimÄ Å¾inojo jau 2007 m. gruodžio mėn.

BÅ«tent tuo tikslu D. G. užsakė turto įvertinimÄ , kadangi, jo nesant, nebÅ«tų galėjęs gauti kredito iÅ¡ AB DnB NORD banko. Mokestinio patikrinimo metu, įvertinusi visas su minėto turto dovanojimo, pirkimo–pardavimo sudarytais sandoriais susijusias aplinkybes bei surinktÄ medžiagÄ , atsižvelgusi į tai, kad turto dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos per labai trumpÄ laikotarpį (nuo turto dovanojimo iki jo pardavimo praėjo tik 8 dienos), jos buvo sudarytos tarp susijusių asmenų (tėvų ir sÅ«naus), prieÅ¡ dovanojimo sandorį nustatyta nekilnojamojo turto rinkos kaina (dovanojimas – 2008-01-08, turto vertinimo užsakymas – 2007-12-10), turto pirkėjas D. G. vertinimÄ užsakė ir paraiÅ¡kÄ kredito gavimui dėl turto pirkimo AB DnB NORD bankui (sandoriui finansuoti buvo imama paskola), įkeičiant minėtÄ turtÄ , pateikė dar 2007 m. gruodžio mėn., turto savininku esant pareiÅ¡kėjai, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai,

siekdami iÅ¡vengti GPM mokėjimo, įformino nekilnojamojo turto dovanojimÄ sÅ«nui N. N., kad įteisintų didesnę turto įsigijimo kainÄ , t. y. kad

vėliau parduodant šį turtÄ , nebÅ«tų įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo, nuo kurio skaičiuojamas minėtas mokestis. PareiÅ¡kėjų ir jų artimųjų atliktų veiksmų seka, atsižvelgiant į dokumentiÅ¡kai kintančiÄ turto vertę, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du siekta mokestinės naudos. Inspekcija nustatė, kad anksčiau iÅ¡vardintos aplinkybės įrodo, kad sudarytas dovanojimo sandoris, vertinant atliktų veiksmų visumÄ , savo turiniu neatitinka mokesčio įstatymo tikslo ir prasmės, nors atskirais veiksmais formaliai teisės aktų reikalavimai nepažeisti; sandorio sudarymo pagrindinis tikslas – mokestinė nauda, kuri suprantama kaip visiÅ¡kas mokesčio iÅ¡vengimas dovanojimo metu Å¡alių susitarimu kaina įvertinta artima tuo metu buvusiai rinkos ir pardavimo kainai. IÅ¡vardintos aplinkybės atitinka tuos atvejus, kada mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoja taikydamas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . Kadangi nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dovanojimo sutartis atspindi tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, atsakovė mano, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta formaliai, perkeliant mokesčio bazę pareiÅ¡kėjų sÅ«nui N. N.

Tretysis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundÄ (b. l. 54) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai pagal 2008-01-08 dovanojimo sutartį padovanojo sÅ«nui N. N. (duomenys neskelbtini) dalis nuo 6,7058 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo Jonavos r., (duomenys neskelbtini) k. Nustatyta, kad pagal 2008-01-16 nekilnojamojo turto

pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. praėjus 8 dienoms nuo ginčo turto perleidimo N. N. dovanojimo sandoriu, pareiškėjų sūnus asmenine

nuosavybės teise priklausančiÄ ginčo sklypo dalį pardavė D. G. ir A. G. už 400 000 Lt. Å ioje byloje svarbu, kad turto pirkėjai D. G. ir A. G. jau nuo 2007-12-18 tarėsi su banku dėl ginčo turto įkeitimo, kadangi jiems reikėjo paskolos finansuoti sandorį. Taip pat bankas Dnb NORD pateikė informacijÄ , kad pirkėjas D. G. 2007-12-13 banko Vilniaus skyriui pateikė paraiÅ¡kÄ 280 000 Lt kreditui gauti. Minėtoje paraiÅ¡koje kaip siÅ«lomÄ prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimÄ nurodė bÅ«tent ginčo turto įkeitimÄ , todėl Inspekcija ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai dovanojimo sandoriu sÅ«nui siekė įteisinti didesnę turto įsigijimo kainÄ ir sumažinti turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumÄ . Byloje nėra pateikta ir jokių duomenų, dėl kurių pareiÅ¡kėjai galėtų butų atleisti, vadovaujantis galiojančiais LR įstatymais, nuo priskaičiuotų baudų ir delspinigių. PareiÅ¡kėjai taip pat nepateikė jokių naujų įrodymų, kad sudarytų nekilnojamojo turto sandorių pagrindinis tikslas yra ne mokestinė nauda.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjams papildomai apskaičiuoto GPM ir su šiuo mokesčiu susijusių sumų, taikant MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas.

Pagal MAÄ® 69 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ ; Å¡iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. LVAT, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , pažymėjo (2010-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-611/2010), kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslÄ gauti mokestinę naudÄ ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali bÅ«ti tiriamas Å¡ios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iÄ teisės normÄ reikÅ¡mingomis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant Å¡iÄ teisės normÄ atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesčio mokėtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintÄ mokestinę naudÄ ). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtÄ mokestinę naudÄ . Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinė operacija) turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinės operacijos) atitinkamÄ mokestinę naudÄ (LVAT 2007-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-719/2007; LVAT 2008-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-250/2008).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai pagal 2008-01-08 dovanojimo sutartį (duomenys neskelbtini) padovanojo sÅ«nui N. N. (duomenys neskelbtini) dalis nuo 6,7058 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), esančio Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini) k. Ginčo sklypo dalies vertė (indeksuota) – 14 470,70 Lt, vidutinė žemės sklypo dalies vertė – 3 349, 04 Lt (vertės nustatymo data 2007-12-21). Å alys dovanojamÄ turtÄ Ä¯vertino 400 000 Lt (pagrindas – 2007-12-18 UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto preliminari iÅ¡vada dėl turto vertės). Pažymėtina, kad žemės sklypas pareiÅ¡kėjams priklausė pagal 2006-11-09 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina – 2 200 Lt. Pagal 2008-01-16 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 8 dienoms nuo ginčo turto perleidimo N. N. dovanojimo sandoriu, pareiÅ¡kėjų sÅ«nus asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ ginčo sklypo dalį pardavė D. G. ir A. G. už

400 000 Lt.

Atsakovė teigia, kad tokiu būdu pareiškėjai siekė mokestinės naudos, kad pareiškėjų sūnui N. N. dovanojimo sutartimi perleistas turtas buvo tarpinė grandis, padėjusi nuslėpti tikruosius pareiškėjų tikslus nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų, siekiant mokestinės naudos. Pagal 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (2006-10-03 įstatymo redakcija Nr. X-834, toliau GPMĮ) 17 str. 1 d. 19 p. pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos dovanojimo

būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių), taigi pareiškėjų sūnaus

iÅ¡ tėvų gautas turtas GPM neapmokestinamas. Atsakovė taip pat teigia, kad pareiÅ¡kėjams kartu su sutuoktine dovanojimo sandoriu perleidus ginčo turtÄ sÅ«nui ir tokiu bÅ«du įteisinus didesnę turto vertę, po žemės sklypo dalies pardavimo D. G. ir A. G. neatsirado prievolė mokėti GPM, nes nesusidarius turto pardavimo ir pirkimo sumų skirtumui prievolė mokėti GPM neatsiranda.

2008-01-16 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog pardavėjas (N. N.) 120 000 Lt iÅ¡ pirkėjų gavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, 280 000 Lt pirkėjai įsipareigojo lygiomis dalimis sumokėti pardavėjui iki 2008-02-03, kai AB DnB NORD bankas suteiks 280 000 Lt kreditÄ pirkėjams D. G. ir A. G.. Kaip numatyta minėtoje sutartyje, AB DnB NORD bankas suteiks 280 000 Lt kreditÄ pirkėjams D. G. ir A. G., kai pirkėjai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruos ginčo turto nuosavybės teises savo vardu VÄ® Registrų centro Kauno filiale, patvirtins Å¡io turto įkeitimo bankui sutartį notarų biure ir įregistruos Hipotekos registre, bei vykdys kreditavimo sutartyje numatytas sÄ lygas. Å ių nuostatų pagrindas – AB DnB NORD banko 2007-12-18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis minėta aplinkybe, darytina išvada, kad ginčo turto pirkėjai D. G. ir A. G. jau 2007-12-18 tarėsi su

banku dėl ginčo turto įkeitimo, nors tuo metu žemės sklypas vis dar priklausė pareiÅ¡kėjams (dovanojimo sandoris sudarytas 2008-01-08). D. G. pageidavimu 2007-12-10 buvo atlikta ginčo turto apžiÅ«ra ir lyginamosios vertės metodu buvo nustatyta žemės sklypo dalies rinkos vertė – 400 000 Lt. Pagal pinigų priėmimo kvitÄ , serija KAUN (duomenys neskelbtini),Â

D. G. 2007-12-19 apmokėjo 826 Lt UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas už turto vertinimo paslaugas.

Pagal AB DnB NORD banko pateiktÄ informacijÄ , pirkėjas D. G. 2007-12-13 AB DnB NORD banko Vilniaus skyriui pateikė

paraiÅ¡kÄ 280 000 Lt kreditui gauti, kurio paskirtis – žemės sklypo pirkimas, rinkos vertė 400 000 Lt. Minėtoje paraiÅ¡koje kaip siÅ«lomÄ prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimÄ nurodė bÅ«tent ginčo turto įkeitimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti vos 8 dienų skirtumu ir įvertinus anksčiau minėtų aplinkybių visumÄ , nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad ginčo turto pirkėjai dar iki dovanojimo sandorio sudarymo žinojo apie Å¡io žemės sklypo pardavimÄ . Vien per trumpÄ laikÄ Ä¯vykusių sandorių daugėtas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių bÅ«tinumÄ , yra pakankamas pagrindas taikyti turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ (LVAT 2008-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-250/2008).

LVAT 2010-05-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662- 685/2010 akcentavo, kad, atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kaip: 1) žemės sklypÄ pareiÅ¡kėja siekė parduoti dar iki dovanojimo sandorio sudarymo; 2) dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp artimais giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų; 3) dovanojimo sutartimi turtas buvo įvertintas beveik tokia pačia verte, už kuriÄ buvo parduotas; 4) tarp dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo praėjo labai trumpas laiko tarpas (kas atskleidžia tikrÄ jį dovanojimo sandorio tikslÄ ), mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad sudarytu dovanojimo sandoriu buvo siekiama įteisinti didesnę turto įsigijimo kainÄ ir sumažinti turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumÄ , bei dovanojimo sandorio tikslas buvo gauti mokestinės naudos – nemokėti gyventojų pajamų mokesčio nuo turto pardavimo pajamų.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja visuma anksčiau minėtų aplinkybių, kurios, anot LVAT praktikos, yra pagrindas taikyti MAÄ® 69 str. 1 d. nuostatas, t. y. nagrinėjamu atveju: 1) ginčo turto pardavimas dėl minėtų faktinių aplinkybių buvo žinomas dar iki dovanojimo sandorio sudarymo; 2) dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp pareiÅ¡kėjų ir jų sÅ«naus N. N., t. y. tarp artimais giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų; 3) 2010-01-08 dovanojimo sutartimi turtas buvo įvertintas tokia pačia verte (400 000 Lt), už kuriÄ vėliau buvo parduotas; 4) tarp dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo praėjo labai trumpas laiko tarpas - tik 8 dienos.

Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai kartu su sutuoktine sudarytu dovanojimo sandoriu siekė įteisinti didesnę turto įsigijimo kainÄ ir sumažinti turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumÄ . Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dovanojimo sandorio tikslas buvo gauti mokestinės naudos – nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tiek vietos, tiek Centrinis mokesčių administratorius, vertindamas pareiÅ¡kėjų sudarytÄ dovanojimo sandorį, pagrįstai taikė MAÄ® 69 str.

1 d. nuostatas.

PareiÅ¡kėjai praÅ¡o atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos (arba jÄ sumažinti), remdamiesi tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra kalti dėl padaryto mokesčių įstatymo pažeidimo, pažeidimas padarytas pirmÄ kartÄ , su mokesčių administratoriumi buvo nuolat bendradarbiaujama, pareiÅ¡kėjų finansinė padėtis yra sunki.

Pagal MAÄ® 100 str. 1 d. 2 p. mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo delspinigių, jei egzistuoja bent vienas to paties įstatymo 141 str. 1 d. įtvirtintas pagrindas: 1) mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas); 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį - mokesčių mokėtojÄ (ar jo atstovÄ ), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Pažymėtina, kad nustačius, jog egzistuoja bent vienas iÅ¡ aukščiau iÅ¡vardintų pagrindų, mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleistas ir nuo jam paskirtų baudų. Tačiau, remiantis MAÄ®

141 str. 2 d., nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumÄ yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas) ar Å¡io mokesčio sumokėjimo terminas Å¡io MAÄ® nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai teigia, kad jie nėra kalti dėl padaryto pažeidimo. Å is pareiÅ¡kėjų teiginys prieÅ¡tarauja visumai byloje nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjai, siekdami mokestinės naudos, sÄ moningai sudarė tarpinį dovanojimo sandorį ir tokiu bÅ«du įteisino didesnę ginčo turto vertę ir iÅ¡vengė GPM nuo iÅ¡ turto pardavimo gautų pajamų. Todėl nagrinėjamu atveju atleidimo nuo delspinigių pagrindas, įtvirtintas MAÄ® 141 str. 1 d. 1 p., netaikytinas. Taip pat Å¡ioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad mokesčių įstatymas buvo pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Todėl atitinkamai netaikytinas ir atleidimo nuo delspinigių pagrindas, įtvirtintas MAÄ® 141 str. 1 d. 2 p.

MAÄ® 141 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas atleidimo nuo delspinigių pagrindas yra siejamas su situacija, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjai tikrintuoju laikotarpiu bÅ«tų turėję mokesčių permokÄ ar kad bÅ«tų egzistavusios kitos aplinkybės, dėl kurių žala biudžetui nebÅ«tų padaryta. Ä®statymų nustatytu terminu pareiÅ¡kėjams nesumokėjus privalomos mokėti GPM sumos, jie padarė žalÄ valstybės biudžetui, todėl MAÄ® 141 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas atleidimo nuo delspinigių pagrindas pareiÅ¡kėjų atžvilgiu Å¡iame mokestiniame ginče netaikytinas.

Taip pat konstatuotina, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, jog mokesčio įstatymas buvo pažeistas dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų atžvilgiu netaikytinas atleidimo nuo delspinigių pagrindas, įtvirtintas MAĮ 141 str. 1 d. 4 p.

MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas dar vienas atleidimo nuo delspinigių pagrindas, siejamas su sunkia mokesčių mokėtojo ekonomine ar socialine padėtimi. Šį pagrindÄ detalizuoja MAÄ® 113 str. 1 d. 3 p., pagal kurį mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo, kai juos iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir socialiniu požiÅ«riu, t. y. kai fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama. Å is atleidimo nuo delspinigių pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar Å«kinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis. PareiÅ¡kėjai skunde teigia, kad D. N. yra bedarbė, o R. N. gaunamos pajamos yra mažos.

Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 113 straipsnio

1 dalies 3 punktas atleidimÄ nuo delspinigių sieja su sunkia fizinio asmens ekonomine (socialine) padėtimi ir vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) dar nesudaro pagrindo atleisti jį nuo delspinigių. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs pareiÅ¡kėjų ekonominę (socialinę) padėtį apibÅ«dinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į jos tikrintu laikotarpiu gautas pajamas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų ekonominė (socialinė) padėtis nėra sunki ir nėra pagrindo atleisti juos nuo delspinigių.

PareiÅ¡kėjai skunde taip pat pateikė reikalavimÄ atleisti nuo skirtos baudos sumokėjimo. Pagal MAÄ® 141 str. 2 d. mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo jam paskirtos baudos mokėjimo, tik jei mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumÄ yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas) ar Å¡io mokesčio sumokėjimo terminas MAÄ® nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių anksčiau minėtas aplinkybes.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjams pagrįstai taikė MAÄ® 69 str. 1 d. nuostatas, apskaičiavo GPM ir GPM delspinigius ir, vadovaudamasis MAÄ® 139 str. 1 d., pagrįstai skyrė pareiÅ¡kėjams vidutinę 30 proc. dydžio GPM baudÄ .

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjų skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p.,

127 str.,

n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjų R. N. ir D. N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                        Â

                       Gintaras Dzedulionis

                                                                                                              Â

Irena Paulauskienė

                                                                             Â

                       Liudmila Zaborovska