2020-11-18 Nr. AB-21613-3-62-3-01825-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2026-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01825-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. M. ir V. P. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Kauno departamentas) 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 2D-10894-(15.2) (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Inspekciją pareiškėjo 2018 m. liepos 30 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatai ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra pastatas – skerdykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas, Pastatas – skerdykla), nuosavybės teise priklausantis V. P., kuri 2003 m. sausio 1 d. panaudos sutartimi, įregistruota viešame registre, šiuo pastatu leido naudotis J. M., kuris be pareiškėjo, žemės sklypo savininko, sutikimo, pažeisdamas jo interesus ir statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, išplėtė Pastato plotą (statinį rekonstravo).

3. Pareiškėjas 2018 m. liepos 30 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu, prašydamas įpareigoti J. M. nugriauti savavališkai pastatytas Pastato konstrukcijas, atlaisvinti žemės sklypą, tačiau Inspekcija skundžiamu Raštu nurodė, kad skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, kadangi padarytas pažeidimas priskirtinas prie mažareikšmių.

4. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija nepagrįstai atliktą statybą vertino kaip naują I grupės nesudėtingųjų statinių statybą. J. M. pastatė ne naujus I grupės nesudėtingus statinius, bet rekonstravo esamą statinį, t. y. Pastatą – skerdyklą, pristatydamas du naujus priestatus bei išgriaudamas statinio laikančiąsias konstrukcijas ir sujungdamas jį su pastatytu priestatu, taip padidindamas esamo pastato tūrį ir plotą. Teigė, kad Pastato – skerdyklos rekonstrukciją byloje patvirtina pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos, 2019 m. sausio 24 d. eksperto išvada Nr. 19-01/08 ir jos patikslinimas, antstolio S. U. 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, J. M. paaiškinimai.

5. Pažymėjo, kad Pastatas – skerdykla pagal žemės sklypo plano duomenis turėjo tik vieną priestatą. J. M. pristatė du naujus priestatus (vienas iš jų turi įeigą į pagrindinį pastatą per iškirstą laikančiąją namo konstrukciją), o prie plane nurodyto priestato, pažymėto indeksu 1p1p, pristatė dar vieną. Atlikdamas statinio rekonstrukciją jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, J. M. pagal galiojančius teisės aktus privalėjo gauti statybos leidimą, taip pat gauti pareiškėjo, žemės savininko, sutikimą, tačiau jų negavo, dėl to Inspekcija neturėjo pagrindo pagal Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), 46.5 punktą nutraukti skundo nagrinėjimą, nes padarytas pažeidimas nepriskirtinas prie mažareikšmių, kaip tai reglamentuoja Taisyklių 50 punktas. Inspekcija, vykdydama jos kompetencijai priskirtas statybos priežiūros funkcijas, privalėjo surašyti savavališkos statybos aktą ir sustabdyti statybą, o ne nutraukti skundo nagrinėjimą.

6. Pareiškėjo nuomone, Inspekcijos specialistė statybos patikrinimą atliko paviršutiniškai, neobjektyviai, nes neapžiūrėjo ir neįvertino Pastato statybos vidaus darbų, nepalygino Pastato – skerdyklos rekonstrukcijos pokyčių su viešame registre užfiksuotais pastato duomenimis, tinkamai neužpildė kontrolinio klausimyno, neištyrė reikšmingų aplinkybių dėl statybos rūšies, todėl skundžiamas Raštas turi būti panaikintas, o Inspekcija įpareigota skundą išnagrinėti iš naujo.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Nurodė, kad Inspekcijos Kauno departamente 2018 m. liepos 23 d. gavus pareiškėjo skundą apie galbūt savavališkai atliktus statybos darbus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1115-(15.2) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, kad statytojas J. M. (toliau – ir statytojas) be žemės sklypo savininko sutikimo prie Pastato – skerdyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 189,47 kv. m, kurį statytojas naudoja panaudos sutarties pagrindu nuo 2003 m., 2017 m. liepos mėn. pristatė 2 karkasinius pastatus bei užmūrijo I grupės nesudėtingo statinio – stoginės angą. Vienas iš pristatytų pastatų yra 2,83 m x 2,86 m dydžio, 3,10 m aukščio, kitas – 2,88 m x 4,95 m dydžio, 3,30 m aukščio (toliau – ir ginčo statiniai). Pagal savo techninius parametrus prie Pastato – skerdyklos pristatyti ginčo statiniai žemės sklype priskirtini I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai.

9. Atsakovas teigė, kad statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, metu buvo nustatyta, jog žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, todėl statytojas, prieš statydamas ginčo statinius, turėjo gauti pareiškėjo rašytinį sutikimą, o atsižvelgiant į tai, kad statytojas rašytinio sutikimo nepateikė, aktu buvo konstatuotas pažeidimas – ginčo statiniai pastatyti be žemės sklypo savininko sutikimo, tačiau statybos patikrinimo metu pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus nustačius, jog dėl pristatytų ginčo statinių nebuvo keičiamos, silpninamos ar stiprinamos esamo Pastato – skerdyklos laikančiosios konstrukcijos, statytojo atlikti statybos darbai buvo priskirti naujų statinių statybai, kurie pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 9 dalį ir Taisyklių 50.1 punktą priskiriami mažareikšmiams, o dėl tokio pobūdžio pažeidimų pagal Taisyklių 46.1 ir 46.5 punktus skundo nagrinėjimas nutraukiamas.

10. Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 2D-10894-(15.2) informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo rezultatus, t. y. apie priimtą sprendimą skundo nagrinėjimą nutraukti, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. prašė skundą atmesti. Tvirtino, jog pareiškėjo teisių nepažeidė, statybos patikrinimas buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus. Prašė remtis Inspekcijos dėl skundo išdėstytais argumentais

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Inspekcijos Kauno departamento 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 2D-10894-(15.2) ir įpareigojo Inspekciją pareiškėjo 2018 m. liepos 23 d. skundą (reg. Nr. 3D-2101) nagrinėti iš naujo. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Inspekcijos 1 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjui A. K. 2015 m. sausio 13 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 11 pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype pareiškėjui nuosavybės teise taip pat priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 pagalbinio ūkio pastatai (ūkinis pastatas, viralinė, tvartas) ir kiti inžineriniai kiemo statiniai, tačiau vienas pastatas, t. y. Pastatas – skerdykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas 7P1p, nuosavybės teise priklauso V. P.. Pagal 2003 m. sausio 1 d. panaudos sutartį, įregistruotą viešame registre, ginčo Pastatu naudojasi J. M.. Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys.

15. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymo, Taisyklių nuostatomis, taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatomis. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas Taisyklių 46.6, 48.1 ir 50 punktų pagrindu, statybos patikrinimo metu paaiškėjus, kad nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, nurodant, jog statiniai priskiriami nesudėtingiems statiniams, kurių statybai nereikalingas statybos projektas ir neprivalomas statybos leidimas.

16. Pareiškėjas ginčija Raštą, tvirtindamas, kad Inspekcija nepagrįstai J. M. atliktą statybą vertino kaip naują I grupės nesudėtingų statinių statybą, nes pastarasis pastatė ne naujus I grupės nesudėtingus statinius, o rekonstravo esamą statinį Pastatą – skerdyklą, pristatydamas du naujus priestatus bei išgriaudamas statinio laikančiąsias konstrukcijas, sujungdamas statinį su pastatytu priestatu, taip padidindamas esamo pastato tūrį ir plotą. Pareiškėjas teigė, kad statybos patikrinimas buvo vykdomas paviršutiniškai, neobjektyviai, nesilaikant patikrinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, skundžiamas Raštas neišsamus, neaiškus.

17. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, teismas nurodė, kad gavus pareiškėjo skundą, 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo atliktas statybos patikrinimas ir surašytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1115-(15.2) (kontrolinis klausimynas), kuriame užfiksuota, jog prie Pastato – skerdyklos žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. liepos mėn. buvo pristatyti 2 karkasiniai OSB plokščių pastatai, kurie pagal savo techninius parametrus priskirtini I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, ir užmūryta I grupės nesudėtingojo statinio – stoginės anga. Prie Akto pridėta situacijos schema, kurioje užfiksuoti 2 pristatytų statinių matmenų duomenys (vienas – 2,83 m x 2,86 m dydžio ir 3,10 m aukščio, kitas – 2,88 m x 4,95 m dydžio ir 3,30 m aukščio) bei stoginės užmūrijimo vieta. Šalys dėl Akte nurodytų statinių pastatymo, jų matmenų, stoginės užmūrijimo byloje ginčo nekelia, tačiau pareiškėjas tvirtino, kad, be šių statybos darbų, buvo atlikti ir kiti statybos darbai, kurių Inspekcija Akte neužfiksavo, dėl to buvo neteisingai nustatyta statybos rūšis (turėjo būti nurodyta ne naujų I grupės nesudėtingųjų statinių statyba, o rekonstrukcija).

18. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra ginčo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. Akte nurodytus statybos darbus atliko neturėdamas žemės savininko A. K. sutikimo, todėl vykdant Akte nurodytus statybos darbus buvo pažeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Aplinkybę, kad buvo padarytas pažeidimas, pripažįsta ir Inspekcija, tik, jos teigimu, minėtas pažeidimas yra mažareikšmis, todėl pareiškėjas dėl pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (CK 1.138 str.).

19. Teismas pažymėjo, kad pareiga objektyviai atlikti statybos darbų patikrinimą, tinkamai ištirti skunde nurodytas aplinkybes, nustatyti statybos rūšį dėl tinkamo statybos teisinių santykių kvalifikavimo pagal kompetenciją įstatymo yra priskirta Inspekcijai.

20. Teismas nustatė, kad atsakovas pristatytus 2 priestatus, stoginės užmūrijimą šių darbų atitikties nesudėtingos statybos požiūriu vertino pagal jų ilgio, pločio, aukščio matmenis, tačiau nevertino, ar dėl priestatų pristatymo, dėl stoginės užmūrijimo buvo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos (STR 1.01.08:2002 9.5 p.), ar buvo pakeistos, įrengtos naujos, pašalinta dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų (STR 1.01.08:2002 9.6 p.). Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog, be Akte nurodytų statybos darbų, buvo atlikti ir kiti statybos darbai, kurių Inspekcija Akte neužfiksavo. J. M. teismo posėdžių metu pripažino, jog ginčui aktualiu laikotarpiu išgriovė stiklinę pertvarą ir dalį Pastato sienos („per 3 plytas“), jungiančią Pastato 1-3 patalpą su stogine (stoginės buvimas užfiksuotas Inspekcijos 2017 m. vasario 24 d. Statybos patikrinimo akte Nr. SPA-182-(15.2) pagal ankstesnį 2017 m. sausio 30 d. pareiškėjo skundą Inspekcijai), taip pat neginčijo, jog atliko pakeitimus patalpos, plane pažymėtos 1-2, vienoje iš išorinių sienų, kuri ribojasi su stogine, iš pietinės pusės įrengdamas vartus į garažą. Šias aplinkybes patvirtina prie skundo pateiktos fotonuotraukos, antstolio S. U. 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės. Taip pat J. M. teismo posėdžio metu pripažino pastatęs stoginę, mūrinį priestatą iš rytinės pusės su įvaža į rūsį, kuris vėliau buvo užmūrytas, įstačius duris, tačiau nurodė, jog minėti statybos darbai jau buvo Inspekcijos įvertinti, atliekant ankstesnį patikrinimą.

21. Teismas nurodė, kad patikrinimą vietoje atlikusi šioje byloje liudytoja apklausta Inspekcijos pareigūnė N. B. dėl Pastato dalies sienos išgriovimo teismo posėdžio metu paaiškino, jog šie darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, nurodė, kad dalis statybos darbų jau buvo įvertinti atliekant ankstesnį patikrinimą, tačiau nei skundžiamame Rašte, nei Akte, nei užpildant Klausimyną šios aplinkybės nenurodytos ir dėl jų nebuvo Inspekcijos pateiktas nei faktinis, nei teisinis įvertinimas. Teismas pažymėjo, kad su VAĮ ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai galbūt paaiškėja tik pasikreipus į teismą.

22. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, sprendė, kad pastato laikančiosios konstrukcijos, priestatų pastatymas pastato laikančiųjų konstrukcijų sąsajų požiūriu Inspekcijos nebuvo tikrintas ir vertintas, nenurodytos atsisakymo tikrinti šias aplinkybes priežastys, nors iš Skundo turinio Inspekcijai matyti, jog tokio pobūdžio prašymas buvo išreikštas. Liudytoja N. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad Pastatas buvo tikrintas tik iš išorės, nepatenkant į vidų, neturint jo kadastro bylos duomenų (planinės medžiagos), todėl akivaizdu, jog atliekant patikrinimą buvo pažeistos Aprašo 37.2 ir 41 punktų nuostatos.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teisme akcentavo, jog Pastatas buvo padidintas iš trijų pusių (šios aplinkybės nurodomos ir pareiškėjo skunde Inspekcijai), tvirtindamas, be kita ko, kad statybos patikrinimo metu nebuvo tikrintas priestatas, pastatytas prie priestato 1p1p (esantis iš dešinės pusės prie patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-4), neįvertinti jo statybos darbai Pastato laikančiųjų konstrukcijų požiūriu. Inspekcija nurodė, kad šis priestatas buvo tikrintas pagal ankstesnį pareiškėjo skundą (2017 m. sausio 30 d.). Šią aplinkybę patvirtina prie ankstesnio skundo pateiktos fotonuotraukos ir 2017 m. sausio 30 d. Inspekcijos sprendimas Nr. 2D-27-59-(15.2), kuris nėra nuginčytas, todėl pakartotinai tikrinti ir vertinti nurodytų aplinkybių nėra pagrindo. Iš Inspekcijos 2017 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 2D-27-59-(15.2) matyti, kad apžiūrėjus pastatą buvo nustatyta, jog pakeisti keli langai, durys, dalies stogo danga, dalyje patalpų paklotos naujos grindys, perdažytos sienos ir lubos. Sprendime nurodyta, jog tokie statybos darbai, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalies nuostatas, priskirtini paprastojo remonto darbams. Konstatuota, kad tikrinimo metu naujos statybos bei rekonstrukcijos darbų neužfiksuota, nurodyta, jog visi pastatai ir inžineriniai statiniai pastatyti iki pareiškėjui tampant žemės sklypo bei dalies jame esančių statinių savininku.

24. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog po 2017 m. vasario 24 d. Inspekcijos patikrinimo 2017 m. sausio 30 d. pareiškėjo skundo pagrindu ir toliau buvo vykdomi Pastato statybos darbai, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje, teismo vertinimu, atriboti konkrečiai, kurie statybos darbai buvo atlikti iki ankstesnio patikrinimo ir po to, atliekant patikrinimą 2018 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjo 2018 m. liepos 23 d. skundo (reg. Nr. 3D-2101) pagrindu, privalėjo Inspekcija, pagrįsdama atitinkamais statybos patikrinimo tvarką reglamentuojančiais aktais ir įrodymais, tačiau skundžiamame Sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakyta, o pareiškėjui ginčijant statybos patikrinimo procedūrų teisėtumą ir nesutinkant su Inspekcijos pozicija dėl statybos darbų kvalifikavimo, jų apimties, ši pareiga tenka viešojo administravimo subjektui.

25. Teismas sprendė, kad Inspekcijos išvada dėl mažareikšmių pažeidimų buvo padaryta neatlikus objektyviais faktais pagrįsto tyrimo, nesiimant visų reikalingų priemonių ir būdų pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms objektyviai ištirti ir faktams nustatyti, todėl skundžiamas Raštas negali būti laikomas motyvuotu, teisėtu ir pagrįstu. Kadangi Inspekcija konkrečiu atveju neatliko objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimo, teismas minėtus procedūrinius pažeidimus pripažino esminiais, sudarančiais pagrindą pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti Inspekcijos Raštą bei įpareigoti Inspekciją pareiškėjo skundą, gautą 2018 m. liepos 23 d. (reg. Nr. 3D-2101), išnagrinėti iš naujo.

26. Teismas pažymėjo, kad administracinio akto priėmimas, konkrečiu atveju savavališkos statybos fakto nustatymas ir konstatavimas yra Inspekcijos prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, neturi pagrindo nurodyti Inspekcijai, kokį sprendimą ji turėtų priimti, dėl to pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su statybos rūšies konkrečiu kvalifikavimu (rekonstrukcijos darbai), yra išankstinio pobūdžio, todėl dėl jų teismas nepasisakė, dėl nurodytų priežasčių nevertino kaip įrodymo šioje byloje pateiktos 2019 m. sausio 24 d. eksperto išvados Nr. 19-01/08 ir jos patikslinimo.

27. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti 1 990,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas byloje advokatei K. R. sumokėjo 960 Eur, už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų parengimą – 302,50 Eur bei už eksperto išvados parengimą UAB „Įrąža“ – 726 Eur.

28. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas advokatei – 960 Eur bei už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų parengimą – 302,50 Eur, yra pagrįstos, todėl sprendė, kad už šias paslaugas prašoma suma pareiškėjui priteistina.

29. Teismas pažymėjo, kad, kai byloje yra pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas ir sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą, lėmusią poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų išvadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai.

30. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikta 2019 m. sausio 24 d. eksperto išvada Nr. 19-01/08 ir jos patikslinimu įrodinėjamos aplinkybės dėl statybos rūšies konkrečiu kvalifikavimu (rekonstrukcijos darbai) yra išankstinio pobūdžio, perteklinės, todėl dėl jų nepasisakė ir nevertino kaip įrodymų byloje. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo patirtų išlaidų (726 Eur) už eksperto išvadą ir jos patikslinimą pareiškėjui nepriteisė. Teismas iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už eksperto išvados parengimą, ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už eksperto išvados parengimą.

32. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė patirtų išlaidų, susijusių su 2019 m. sausio 24 d. eksperto išvados Nr. 19-01/08 ir jos patikslinimo rengimu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pateikta eksperto išvada Nr. 19-01/08 ir jos patikslinimas buvo gauti pareiškėjui pačiam pasikreipus į nepriklausomą ekspertą, o ne teismui nutartimi paskyrus atlikti ekspertizę, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimui ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos. Tačiau ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pareiškėjas pažymi, kad remiantis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies sisteminiu aiškinimu patirtos išlaidos, susijusios su eksperto išvados rengimu ir jos patikslinimu, turėjo būti atlygintos.

33. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamoje byloje pateikta eksperto išvada ir jos patikslinimas buvo būtini ir pagrįsti, jais buvo siekiama paneigti Inspekcijos veiksmų teisėtumą, kuriais buvo nutrauktas pareiškėjo skundo nagrinėjimas, motyvuojant tuo, jog pažeidimas buvo mažareikšmis, nes J. M. atlikti statybos darbai priskiriami I grupės nesudėtingųjų statinių statybai. Inspekcija atsiliepime bei teismo posėdžiuose teigė, kad statybos patikrinimą vykdė asmenys, turintis reikiamą kvalifikaciją, turintys aukštąjį statybos mokslų išsilavinimą, bei, kad pareiškėjas bei jo atstovė neturi specialių žinių dėl statybos rūšies nustatymo, dėl to jų argumentais nėra pagrindo remtis.

34. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčas kilo dėl klausimų, kurių išsprendimui reikalingos ir specialios žinios, t. y. klausimai susiję su statybos rūšies nustatymu, bei atsižvelgiant į atsakovo argumentus, jog trečiojo suinteresuoto asmens statybos rūšį nustatinėjo atsakovo darbuotojai, turintys tam reikiamą kvalifikaciją, pareiškėjas, turėdamas įrodinėjimo pareigą byloje, bei siekdamas paneigti atsakovo išvadas dėl statybos rūšies nustatymo, kreipėsi į ekspertą, kuriam suteikta teisė atlikti statinio ekspertizę, tikslu gauti įrodymus dėl statybos rūšies nustatymo. Būtent gavus UAB „Įraža“ eksperto išvadą paaiškėjo ne tik faktas, kad atsakovas neteisingai nustatė statybos rūšį, bet ir tai, kad Inspekcijos darbuotojai netinkamai atliko statinio apžiūrą, neapžiūrėjo patalpų, kurios turi reikšmės nustatant statinio rūšį – pvz. rūsio, kurio įrengimas, ar praplėtimas pagal STR 1.01.08:2002 VI skyriaus 9.2 punktą priskiriamas prie statinio rekonstrukcijos darbų. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas, atlikdamas patikrinimą, neapžiūrėjo visų patalpų, dėl to jo tyrimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

35. Akcentuoja, kad savarankiškai kreipęsis į nepriklausomą ekspertą ir vėliau jo išvadą bei patikslinimą pateikęs teismui, pareiškėjas įgyvendino savo procesinę teisę teikti įrodymus, duoti pааiškinimus, pаteikti sаvo аrgumentus ir sаmprotаvimus. Pirmosios instancijos teismas pats savo iniciatyva neskyrė atlikti ekspertizės statybų rūšiai nustatyti, tačiau pareiškėjo nuomone, ją atlikti buvo būtina, nes tik taip buvo galima įrodyti skundo reikalavimų pagrįstumą.

36. Pareiškėjas pažymi, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu eksperto išvada ir jos patikslinimu nebuvo remtasi, todėl jie nelaikytini įrodymais, tačiau, pareiškėjo nuomone, jie padėjo teismui suformuoti vidinį įsitikinimą, kad Inspekcija netinkamai atliko statybos darbų patikrinimą. Eksperto išvada, kad žemės sklype buvo atlikta ginčo pastato – skerdyklos rekonstrukcija, o ne pastatyti nauji I grupės nesudėtingi statiniai, leido teismui spręsti, kad Inspekcija atliko ne visus reikalingus statybų patikrinimo veiksmus, nes ekspertas nurodė eilę J. M. atliktų veiksmų, t. y. laikančių konstrukcijų išgriovimas, naujų rūsių įrengimas ir seno rūsio praplėtimas, kurie priskirtini statinio rekonstrukcijai. Šių aplinkybių atsakovas netyrė, atlikdamas patikrinimą šių patalpų neapžiūrėjo bei nevertino. Dėl to teismas priėjo prie išvados, kad patikrinimas atliktas neišsamiai, neobjektyviai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

37. Be to, 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jis yra kreipęsis į ekspertą dėl išvados pateikimo ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas suteikė pareiškėjui tokią galimybę ir teismo posėdį atidėjo, taigi teismas pripažino pareiškėjui teisę pateikti papildomus įrodymus, tačiau vėliau pats jų nevertino kaip perteklinių.

38. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino eksperto išvados ir jos patikslinimo pateikimo būtinumą, todėl nepagrįstai atsisakė juos laikyti įrodymais bei nepriteisė 726 Eur išlaidų už jų parengimą. Kadangi byloje buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su specialiomis žiniomis, tokio įrodymo pateikimas buvo objektyviai būtinas, o patirtos išlaidos yra pagrįstos ir realios. Pareiškėjas elgėsi kaip protingas ir atidus asmuo, siekdamas pagrįsti savo skundo reikalavimus, bei vykdymas ABTĮ 52 straipsnyje nustatytą įrodinėjimo pareigą.

39. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

40. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo naudai nepriteista 726 Eur suma už eksperto išvadą, yra teisėta bei pagrįsta. Teismas, spręsdamas pagrįstų ir atlygintinų bylinėjimosi išlaidų klausimą, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, savo išvadą pagrindė nagrinėjamu atveju taikytinomis teisės normomis bei teismų praktika, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo dalies. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

41. Teigia, kad ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai, priskiriamos prie bylos nagrinėjimo išlaidų. Atitinkamai ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

42. Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas Inspekcijos Kauno departamento Rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, t. y. pareiškėjas teismo prašė panaikinti Inspekcijos administracinį sprendimą ir įpareigoti Inspekciją pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo. Atitinkamai teismas, nagrinėdamas bylą, išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, įvertino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias Inspekcijos veiklą, funkcijas ir aktualias bei taikytinas nagrinėjamu atveju, taip pat atsižvelgė į trečiojo suinteresuoto asmens J. M. ir liudytojos N. B. paaiškinimus ir priėjo prie atitinkamų išvadų. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ne tik kad nesirėmė eksperto išvada, bet ir pačiame skundžiamame sprendime dėl eksperto išvadoje nurodytų aplinkybių, kad galbūt vykdoma Pastato rekonstrukcija, visiškai nieko nepasisakė. Taigi teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektas, neištyrė visų aplinkybių, todėl Raštas negali būti laikomas motyvuotu, teisėtu ir pagrįstu.

43. Teismas, vertindamas Inspekcijos administracinio akto teisėtumą, pagrįstai sprendė, kad aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų pakanka, t. y. eksperto išvados kaip įrodymo nevertino ir ginčo pastato rekonstrukcijos nekonstatavo, o įpareigojo Inspekciją atlikti tyrimą iš naujo ir pagal savo kompetenciją priimti administracinį aktą.

44. Inspekcijos nuomone, byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo eksperto išvada ir jos kaip rašytinio įrodymo nevertino, todėl pagrįstai ir teisėtai skundžiama sprendimo dalimi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su eksperto išvados parengimu, pareiškėjui iš atsakovo nepriteisė. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti savo skundo pagrįstumą, pats pasirinko savo tariamai pažeistų teisių gynimo priemones, tačiau šios aplinkybės jokiu būdu nereiškia, kad Inspekcija, būdama atsakovu, turėtų atlyginti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. net ir tas, kurios nebuvo būtinos ir sprendžiant administracinio akto panaikinimo klausimą.

45. Inspekcijos nuomone, apeliacinis skundas atmestinas dar ir dėl to, kad teismas sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, o skundžiamame sprendime išsamiai ir objektyviai nurodė, kuriais byloje esančiais rašytiniais įrodymais remiasi, o kuriais – ne, t. y. pagrindė savo išvadą, kodėl nesirėmė eksperto išvada. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė kilusį ginčą, o skundžiamame sprendime nurodė, kuriais įrodymais remiasi, o kuriais, t. y. eksperto išvada, nesivadovavo ir paaiškino aplinkybes, kodėl šiuo įrodymu nesirėmė. Teismo skundžiama sprendimo dalis yra teisėta, pagrįsta, motyvuota, priimta nenukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų ir teismų praktikos, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. 2D-10894-(15.2) pagrįstumo.

47. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Inspekcijos Kauno departamento 2018 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. 2D-10894-(15.2) bei įpareigojo Inspekciją pareiškėjo 2018 m. liepos 23 d. skundą (reg. Nr. 3D-2101) nagrinėti iš naujo. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas iš dalies, t. y. nepriteistos 726 Eur išlaidos dėl eksperto išvados ir jos papildymo parengimo, sumokėtos UAB „Įrąža“. Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija.

49. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

50. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė priteisti iš viso 1 990,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 960 Eur už suteiktas teisines paslaugas advokatei K. R.; 302,50 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų parengimą ir 726 Eur už eksperto išvados parengimą UAB „Įrąža“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų parengimą. Pareiškėjo patirtas išlaidas už eksperto išvados parengimą, sumokėtas UAB „Įraža“, pirmosios instancijos teismas vertino kaip perteklines, todėl jų pareiškėjui nepriteisė.

51. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

52. Pažymėtina, kad ABTĮ 44 straipsnio formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

53. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad teismo sprendimas yra palankus pareiškėjui, todėl jis neabejotinai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

54. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti ir tai, kad ABTĮ 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; eA-1932-520/2016; kt.).

56. Pažymėtina, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su papildomų įrodymų gavimu, neturėtų būti vien tik atsižvelgiama į tai, ar teismas priimdamas sprendimą jais rėmėsi, kadangi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad, kai byloje yra pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas ir sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą, lėmusią poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų išvadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos, patirtos dėl eksperto išvados ir jos papildymo, gali būti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kadangi yra patirtos įgyvendinant teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus (ABTĮ 52 str. 2 d.), todėl ši pareiškėjo teisė šiuo atveju nekvestionuotina. Tačiau sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, kaip jau buvo minėta, teismas vertina, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ar šalis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus apeliaciniame skunde ginčijamu aspektu, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo į bylą pateikta eksperto išvada ir jos papildymas nėra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo byloje keliamu ginču, šias išlaidas pareiškėjas patyrė ne dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų, todėl šiuo atveju atsakovas nėra atsakingas už šių perteklinių išlaidų atsiradimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašomų išlaidų, kurias jis patyrė dėl eksperto išvados parengimo, nepriteisė.

59. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1635-261/2016).

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už eksperto išvados ir jos papildymo parengimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius