3b06ae82-d5fa-4dd0-ae5d-2b0a5a2d8b6d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-485/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31130-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų PaÅ¡tuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei Valaitei, nuteistojo K. G. gynėjui advokatui Vytautui Tučkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K.

G. ir gynėjo advokato Vytauto Tučkaus apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo: K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikÄ tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi K. G. paskirta 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ jis privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor banke. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. K. G. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 05 d., apie 09.30 val., ant bendro naudojimo kelio, esančio prie (duomenys neskelbtini) , smurtavo prieÅ¡ R. B., o bÅ«tent: tyčia deÅ¡inės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai į deÅ¡inį skruostÄ , taip muÅ¡damas nukentėjusiajai R. B. sukėlė fizinį skausmÄ ir dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inio skruosto srityje nežymiai sutrikdė sveikatÄ .

2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje konstatuota, kad K. G. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, todėl jis pripažintas kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

3. Nuteistasis ir jo advokatas skundžia Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendį, praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ , paskirti nukentėjusios pateikto filmuoto 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio vaizdo ir garso įraÅ¡o vaizdo ir fonoskopinę ekspertizę. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendį panaikinti, priimti naujÄ nuosprendį ir K. G. pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. 3.1. Skunde apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimo, laiko, kad įrodymai neiÅ¡samiai iÅ¡tirti ir neobjektyviai įvertinti.

K. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir nurodė, kad byloje pateiktas vaizdo ir garso įraÅ¡as jo kaltės nepagrindžia. Jis paaiÅ¡kino, kad nukentėjusioji R. B. jį filmavo, jis priėjo prie jos ir reikalavo nutraukti filmavimÄ , kadangi nukentėjusioji nesiliovė filmavusi, K. G. deÅ¡ine ranka siekė atimti telefonÄ . Dėl telefonÄ siekiančios rankos buvimo arti kameros ir nestabiliai laikomo telefono, atrodo, kad ranka yra arti nukentėjusios veido. Vaizdo įraÅ¡as baigiasi kaltinamojo, siekiančios telefonÄ , deÅ¡inės rankos delno (galimai dalies dilbio) matymu.

Skunde teigiama, kad kai įraše dar vis matosi jo delnas ar dalis dilbio, tai reiškia, kad kaltinamojo delnas dar nesiekia R. B. skruostikaulio, nes telefonas pagal R. B. parodymus buvo 40 cm. nuo jos veido. Skunde teigiama, kad tokiu būdu vaizdo įrašas nėra pakankamai informatyvus ir remiantis tik juo, negalima konstatuoti K. G. smūgio dešine ranka sudavimo R. B. į veido dešinį skruostikaulį. 3.2. Skunde apeliantai teigia, kad teismas be pagrindo teisingais laikė nukentėjusiosios parodymus, nes jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

R. B. patvirtino, kad filmavo, telefonÄ su vaizdo kamera laikydama akių aukÅ¡tyje, apie 40 cm. nuo veido, K. G. priartėjęs prie jos, sudavė deÅ¡iniu delnu į deÅ¡inį skruostÄ . 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykio vaizdo įraÅ¡e matyti, kad prieÅ¡ tariamÄ delnu sudavimÄ Ä¯ skruostÄ , kaltinamasis ir nukentėjusioji yra veidais vienas prieÅ¡ kitÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis deÅ¡iniu delnu nukentėjusiajai galėjo suduoti tik į kairį skruostÄ , bet ne į deÅ¡inį.

Liudytoju apklaustas jos sutuoktinis A. B. paaiÅ¡kino, kad sutuoktinei sudavimo žymės veide nebuvo. 3.3. Po įvykio sekančiÄ dienÄ suraÅ¡ytoje teismo medicinos specialisto IÅ¡vadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai R. B. nustatytas sužalojimas - poodinė kraujosruva 1,5x1,5 cm, blyÅ¡kiai melsvai violetinės spalvos, esanti deÅ¡inio skruosto srityje. Å is sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas kieto buko daikto poveikyje, vieno trauminio poveikio pasėkoje, ir jis kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl Å¡io sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 1.55).

Pagal eksperto liudijimÄ dėl poveikio stiprumo minkÅ¡tas delnas gali tapti kietu buku trauminį poveikį darančiu daiktu. Apeliantų nuomone, tokiu atveju sudavimo deÅ¡iniu delnu per deÅ¡inį skruostÄ garsas turi bÅ«ti girdimas vaizdo ir garso įraÅ¡e ir be to, nukentėjusioji patyrusi skruoste stiprų delno smÅ«gį, turėjo aiktelti ar kitaip sureaguoti, iÅ¡ skausmo ranka griebtis už skaudamo skruosto, tai tokiais atvejais bÅ«na tokia natÅ«rali reakcija. Delnas didele plokÅ¡tuma ir dėl didelio smÅ«gio intensyvumo visada tampa traumuojančiu daiktu, tačiau teismo medicinos specialistas rado tik 1,5x1,5 cm.

žymę. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad traumÄ nukentėjusioji galėjo patirti bet kur buityje ar Å«kio darbuose. 3.4. Apeliacinio skundo autoriai mano, kad dėl aukščiau aptartų aplinkybių, iÅ¡lieka aktuali 2020-08-05 dienos įvykio vaizdo įraÅ¡o vaizdo ir fonoskopinė ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas gynėjo praÅ¡ymo skirti vaizdo įraÅ¡o, vaizdo ir fonoskopinę ekspertizę, netenkino. Tačiau teismas paskyrė matomumo eksperimento atlikimÄ , siekiant patikrinti liudytojo A. B. parodymus.

Apeliantų teigimu, matomumo eksperimentas nepavyko ir negalėjo pavykti, nes buvo atliktas ne pagal tapačias kaip įvykis sÄ lygas, todėl jo metu gauti duomenys neužpildė duomenų spragos apie smÅ«gio sudavimo faktÄ . 3.5. Apeliaciniame skunde skundžiamo nuosprendžio neteisėtumÄ grindžia kaltinamojo gynybos teisių suvaržymu, nepatenkinus gynybos praÅ¡ymo dėl tinkamo įrodymų, kuriuose yra K. G. iÅ¡teisinančių duomenų, iÅ¡tyrimo. Skundo autorių įsitikinimu, teismas netenkinęs gynybos praÅ¡ymo skirti nukentėjusios pateikto filmuoto 2020-08-05 įvykio vaizdo įraÅ¡o ekspertizę, padarė esminius BPK pažeidimus, pažeidė kaltinamojo teisę į pilnavertę gynybÄ (BPK 22 str.), taip pat apribojo jo gynybos priemones ir bÅ«dus nustatyti aplinkybes, teisinančias ginamÄ jį ar lengvinančias jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamÄ teisinę pagalbÄ (BPK 48 str.), apribojo gynybos galimybes teisėtu bÅ«du rinkti įrodymus ir panaudoti gynybai ir pažeidė gynėjo teises ir pareigas, teismui padedant, rinkti gynybos įrodymus.

Apeliantų teigimu, teismas pažeidė rungimosi principÄ (BPK 7 str.), ir buvo Å¡aliÅ¡kas.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Vytautas Tučkus prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo K. G. ir jo advokato apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .

5. Nuteistojo K. G. ir jo gynėjo advokato Vytauto Tučkaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Ä®rodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų ar pasiÅ«lymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

9. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu apelianto veiksmuose buvo nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, praÅ¡oma nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, teigiama, jog nėra surinkta neginčijamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, be to, ir surinkti įrodymai buvo vertinti netinkamai, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi proceso dalyvių nuomones bei iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas K.

G. kaltu pripažino vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, įstatymus taikė tinkamai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų reikalavimų nepažeidė. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, yra vertinamos kaip gynybos versija.

10. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvienÄ skunde dėstomÄ samprotavimÄ , o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvÅ«s (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas iš esmės tais pačiais teiginiais, kurie buvo išdėstyti kaip gynybos versija pirmosios instancijos teisme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas dėl visų gynybos argumentų iš esmės pasisakė ir juos argumentuotai atmetė, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ne dėl kiekvieno skunde dėstomo samprotavimo, o tik dėl esminių skundo klausimų.

11. Pats K. G. savo kaltės nepripažino ir nuosekliai tvirtino, kad priėjo prie R. B., nes norėjo atimti iÅ¡ jos telefonÄ , kad ji nefilmuotų, todėl deÅ¡ine ranka siekė jos telefono, o kadangi telefonÄ ji laikė arti veido, todėl įraÅ¡e ir atrodo, jog jo ranka yra arti nukentėjusios veido. Apelianto manymu, nukentėjusioji galėjo nestabiliai laikyti rankoje telefonÄ , todėl jam bandant atimti, telefonas jos rankoje ir sujudėjo. Jis prasilenkė pro R. B. maždaug 1 metro atstumu ir jos tikrai nekliudė, mano, kad buvo apkaltintas dėl jų ilgalaikių nesutarimų ir konfliktavimo.

Taigi, iÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad K. G. advokatas jo kaltę siekia paneigti detaliai analizuodamas vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuotus duomenis ir juos savaip interpretuodamas ir akcentuodamas, jog vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuota, kad apeliantas ranka pataiko nukentėjusiajai į veidÄ . Tačiau kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, K. G. kaltė buvo grindžiama ne vien tik vaizdo įraÅ¡e esamais duomenimis ir tai nebuvo vienintelis jo kaltės įrodymas. Å ie duomenys buvo vertinti sugretinus su kitais įrodymais.

K. G. manymu, specialisto išvadoje nurodytas sužalojimas R. B. galėjo atsirasti ir nuo bitės įkandimo ar patirtas buityje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. B. parodymai prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl jie negalėjo būti vertinami kaip teisingi ir patvirtinantys jo kaltę. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonės dėl paties kaltinamojo parodymų teisingumo, nes jie paneigti kitais bylos įrodymais.

12. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad iÅ¡vadÄ dėl K. G. kaltės pirmosios instancijos teismas padarė, pagrįstai remdamasis nukentėjusiosios R. B. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojo A. B. parodymai, teismo med. eksperto L. U. paaiÅ¡kinimai, specialisto iÅ¡vada, raÅ¡ytiniai įrodymai ir tyrimo veiksmų protokolai. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios R. B. parodymais, kadangi Å¡ie parodymai dėl esminių Å¡iai bylai aplinkybių yra nuoseklÅ«s, įtikinami, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, papildo ir atitinka kitus byloje esančius duomenis, kurių visuma patvirtina kaltinamojo veiksmuose esant jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

R. B. viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu nuosekliai aiÅ¡kino, kad, kai ji atvyko į įvykio vietÄ ir pradėjo filmuoti, K. G. iÅ¡lindo iÅ¡ krÅ«mų ir jie pradėjo ginčytis dėl iÅ¡pjautų medžių. K. G. pamatęs, kad R. B. jį filmuoja, pradėjo klausti, kam ji čia filmuoja, ir priėjęs rankos delnu kirto jai į veidÄ . Sudavė į deÅ¡inį skruostÄ , žemiau akies. Skruostas buvo patinęs, tÄ vietÄ skaudėjo ir buvo paraudę. Nuo suduoto smÅ«gio telefonas sujudėjo, todėl tai matosi ir vaizdo įraÅ¡e. Skunde R.

B. parodymų prieÅ¡taringumas grindžiamas tuo, kad prieÅ¡ tariamÄ sudavimÄ delnu į skruostÄ , kaltinamasis ir nukentėjusioji yra veidais vienas prieÅ¡ kitÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis deÅ¡iniu delnu nukentėjusiajai galėjo suduoti tik į kairį skruostÄ , bet ne į deÅ¡inį, taip pat apeliantų nuomone, sudavimo deÅ¡iniu delnu per deÅ¡inį skruostÄ garsas turi bÅ«ti girdimas vaizdo ir garso įraÅ¡e ir be to, nukentėjusioji patyrusi skruoste stiprų delno smÅ«gį, turėjo aiktelti ar kitaip sureaguoti, kad delnas didele plokÅ¡tuma ir dėl didelio smÅ«gio intensyvumo visada tampa traumuojančiu daiktu, tačiau teismo medicinos specialistas rado tik 1,5x1,5 cm.

žymę. Tokie skundo teiginiai yra akivaizdžiai niekuo nepagrįsti, tik menamo pobÅ«džio, aiÅ¡kinami iÅ¡imtinai tik subjektyvia apeliantų nuomone, todėl nelaikytini teisingais, paneigiančias nukentėjusiosios parodymus. Be to, be pačios nukentėjusiosios parodymų, ir visų kitų bylos duomenų visuma neginčijamai patvirtina, kad K. G. nukentėjusiajai sudavė deÅ¡iniu delnu į deÅ¡inį skruostÄ .

13. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad artėdamas link moters, kaltinamasis rankas laiko kelnių kiÅ¡enėse, po to iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės iÅ¡traukia deÅ¡inę rankÄ ir ja užsimoja, kur tiksliai pataiko, nesimato, tačiau kameros vaizdas sujuda ir nusisuka į pievas. IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 5 d. protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kad R. B. iÅ¡ karto po įvykio kreipėsi į policijos įstaigÄ , praneÅ¡dama, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 9 val. 30 min. jai bÅ«nant savo nuomojame žemės sklype, ten buvęs kaimynas K.

G. vienÄ kartÄ sudavė delnu į deÅ¡inį skruostÄ (t. 1, b. l. 1-6). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. K. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. 9 val. 51 min. gavo praneÅ¡imÄ , kad pranešėjÄ R. B. sumušė kaimynas K. G.. Nuvykus nurodytu adresu pareiÅ¡kėja nurodė, kad K. G. sudavė jai delnu vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį skruostÄ , dėl to ji jautė fizinį skausmÄ . IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 663/2020 (06) matyti, kad kitÄ dienÄ po patirto smÅ«gio, t. y. 2020 m. rugpjūčio 6 d. 9.20 val. atliktos apžiÅ«ros metu nukentėjusiajai R.

B. nustatyti sužalojimai – poodinė kraujosruva 1,5x1,5 cm, blyškiai melsvai violetinės spalvos, esanti dešinio skruosto srityje, galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno trauminio poveikio, kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 55).

14. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir duomenų, gautų atlikus procesinį veiksmÄ â€“ eksperimentÄ , nepatikimumas, nes, pasak apeliantų, veiksmas buvo atliktas ne pagal tapačias kaip įvykis sÄ lygas, tačiau ir Å¡ie, kaip ir kiti skundo teiginiai, vertintini tik kaip niekuo nepagrįstas gynybos siekis įtikinti skundÄ nagrinėjantį teismÄ , įrodymų, patvirtinančių K. G. kaltę, nepatikimumu. Liudytojas A. B., apklaustas teisme nurodė, kad jis stovėjo savo kieme netoli Å«kinio pastato, kuris yra apie 100 metrų nuo įvykio vietos, ir matė, kad jo žmonai R.

B. atvažiavus, K. G. išėjo iÅ¡ krÅ«mų ir priėjęs prie jo sutuoktinės užsimojo ranka. Žmona stovėjo Å¡onu, jam buvo matyti, kad ji deÅ¡inėje rankoje laiko telefonÄ . Kai sutuoktinė sugrįžo, ant jos veido matė pabrinkimÄ ir paraudimÄ . IÅ¡ eksperimento atlikimo protokolo ir prie jo esančios filmuotos medžiagos matyti, kad eksperimentas buvo atliktas A. B. sodybos teritorijoje, liudytojas stovėjo jo nurodytoje vietoje t. y. eksperimentas atliktas atkÅ«rus įvykio vietoje buvusias aplinkybes, esant panaÅ¡ioms oro sÄ lygoms ir paros laikui.

A. B. nurodė visus veiksmus, kuriuos atliko statistai Nr. 1 ir Nr. 2 (t. 2, b. l. 58-59), todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių, kad liudytojas A. B., stovėdamas savo sodybos kieme, turėjo realiÄ galimybę stebėti ir iÅ¡ nurodytos vietos jis matė nukentėjusiosios R. B. ir kaltinamojo K. G. konfliktÄ . Liudytojo A. B. parodymų objektyvumÄ patvirtina ir tai, kad jis, siekdamas palaikyti sutuoktinės pusę, nenurodė, jog matė K. G. suduodamÄ smÅ«gį R. B., tačiau nurodė tik tai, kÄ matė iÅ¡ tiesų, t. y., kaip kaltinamasis užsimojo prieÅ¡ jÄ ranka.

15. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad nors gynyba detaliai analizuoja inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus, teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , juos lyginant ir siejant į nuosekliÄ ir vientisÄ grandinę, kas, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ioje byloje ir buvo padaryta. Teismas pažymi, kad gynybai kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, teismui negali bÅ«ti pagrindu netikėti surinktų ir aukščiau iÅ¡tirtų įrodymų visetu, kurie betarpiÅ¡kai patvirtina K. G. kaltę.

16. Apeliantai skundžiamo nuosprendžio neteisėtumÄ grindžia ir kaltinamojo gynybos teisių suvaržymu, nepatenkinus gynybos praÅ¡ymo dėl vaizdo įraÅ¡o ekspertizės skyrimo, taip apribojo gynybos galimybes teisėtu bÅ«du rinkti įrodymus ir panaudoti gynybai. Apeliantų teigimu, teismas tokiu bÅ«du pažeidė rungimosi principÄ ir buvo Å¡aliÅ¡kas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks skundo teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį.

Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar rodo bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).

17. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, apeliantai teismo Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯Å¾velgia vien dėl jam nepalankių teismo iÅ¡vadų, padarytų vertinant įrodymų pakankamumÄ , taigi, darytina iÅ¡vada, jog apeliantas abejoja bÅ«tent objektyviuoju teismo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektu. Svarbu pažymėti, kad tik vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių nesutikimas su teismo sprendimais nėra pakankamas pagrindas tam, kad bÅ«tų konstatuotas teismo Å¡aliÅ¡kumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2013, 2K-174-788/2017).

SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks manymas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-204-689/2019). Todėl vien tai, kad teismai bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam ar motyvuotai atmetė kokius nors proceso Å¡alių praÅ¡ymus, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo Å¡aliÅ¡kumÄ parodantis faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2017).

18. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nuteistojo ir jo gynėjo prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo motyvuotai atmestas. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aptarti vaizdo ir garso įraše nėra užfiksuotas nukentėjusiosios veidas, todėl net ir dar išsamiau tiriant bei vertinant jame užfiksuotus vaizdus bei garsus, šie duomenys tiesiogiai negalėtų nei paneigti nei nepatvirtinti K. G. kaltės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visumos pakanka neabejotinai konstatuoti, kad vaizdo įraše užfiksuotas K.

G. deÅ¡inės rankos mostas, po ko kameros vaizdas sujuda ir nusisuka, vertinant kartu su visais kitais bylos įrodymais, duoda pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sudavė R. B. deÅ¡ine ranka į veido sritį, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo bÅ«tent Å¡iame įraÅ¡e ieÅ¡koti dar kokių nors papildomų duomenų ar bÅ«tų kokia nors pagrįsta abejonė dėl Å¡io įraÅ¡o vientisumo ir jo originalumo. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti bet kokius neaiÅ¡kumus bei abejones, priėmė sprendimÄ atlikti kitÄ veiksmÄ â€“ matomumo eksperimentÄ , siekiant patikrinti liudytojo A.

B. parodymus. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis, įrodymų turi bÅ«ti surinkta tiek, kad jų pagrindu bÅ«tų galima iÅ¡spręsti asmens kaltės klausimÄ .

19. Kaltinamasis K. G. ir jo gynėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neteikė praÅ¡ymų nuÅ¡alinti bylÄ nagrinėjantį teisėjÄ dėl jo Å¡aliÅ¡kumo. Taigi, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo nei subjektyviÄ ja, nei objektyviÄ ja prasme, todėl nėra pagrindo konstatuoti nei galimÄ teisėjo asmeninį Å¡aliÅ¡kumÄ ar tendencingumÄ , nei proceso organizavimo ar procesinių veiksmų atlikimo trÅ«kumus, leidžiančius manyti, kad vienai proceso Å¡aliai tokiu bÅ«du buvo rodomas iÅ¡ankstinis palankumas ar prieÅ¡iÅ¡kumas.

19. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo K. G. ir gynėjo advokato Vytauto Tučkaus apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nuteistojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Tenkinti apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo K. G. ir gynėjo advokato Vytauto Tučkaus apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Algirdas Remeika Gytis Večerskas