2018-02-28 Nr. AB-3953-3-61-3-03351-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-654-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03351-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. P. su 2016 m. rugpjūčio 16 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir patikslintas skundas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. K3-164 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo T. P.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą; 2) priteisti tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriui 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti pareiškėjui 656,11 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas taip pat prašė trečiuoju suinteresuotu asmeniu į administracinės bylos procesą įtraukti A. Č. ir kreiptis į prokurorą dėl šio asmens galbūt padarytų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 288 straipsnį požymių nustatymo.

3. T. P. paaiškino, kad 2016 m. gegužės 18 d. gavo Administracijos pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. K8-36, kuriame buvo nurodyta, jog jis galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Minėtame pranešime pažymėta, kad pareiškėjas galbūt netinkamai įvykdė pavedimą dėl žemės nuomos mokesčio iš 18 valstybinės žemės nuomininkų, nemokančių žemės mokesčio ir turinčių žemės nuomos mokesčio skolų, išieškojimo – dirbo paskubomis, baigiantis nustatytam terminui ir dėl to pavedimą įvykdė nekokybiškai. Su šiais teiginiais T. P. nesutiko ir teigė, kad jie yra visiškai nepagrįsti bei klaidinantys. Pažymėjo, kad pavedimą atliko pasitelkęs visus turėtus resursus, o dėl teismo sprendimų motyvacijos nėra atsakingas, kadangi jam nebuvo pavesta nei sprendimų skųsti, nei pašalinti teismo nustatytų trūkumų, nei pareiškimus teikti pakartotinai, nei atlikti kitus veiksmus, nors jis ir domėjosi teismo priimtais sprendimais. Nurodė, kad dalis analogiškos formos ir turinio pareiškimų dėl kitų asmenų buvo patenkinti.

4. Pareiškėjas teigė, kad 2016 m. balandžio 7 d. gavo Trakų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus (toliau – Skyrius) vedėjo A. Č. pavedimą iki 2016 m. gegužės 10 d. parengti bei pateikti teismams pareiškimus dėl teismo įsakymų dėl 18 skolininkų išdavimo. Su šiuo pavedimu jis taip pat gavo Administracijos Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriaus pateiktą medžiagą, kurią buvo būtina pateikti teismui kaip įrodymus. Jokių nurodymų dėl įrodymų ir medžiagos surinkimo minėtame pavedime nebuvo suformuluota, tačiau T. P. įrodymus rinko savo iniciatyva. Jis, nepraleidęs pavedimo įvykdymo termino, 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. Trakų rajono apylinkės teismui pateikė 18 pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo.

5. Pareiškėjas nurodė, kad siekdamas gauti visus būtinus įrodymus ir juos pateikti teismui, bendradarbiavo su Administracijos bei Administracijos Trakų seniūnijos darbuotojais ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėju. Teismui jis pateikė kartu su 2016 m. balandžio 7 d. pavedimu gautus įrodymus ir įrodymus, kuriuos pačiam pavyko gauti. Įvertinęs situaciją, T. P. atkreipė Skyriaus vedėjo A. Č. dėmesį, kad procesinių dokumentų su nepakankamais įrodymais teismas gali netenkinti, tačiau jam buvo nurodyta prašymus teismui teikti su tokiais dokumentais, kurie yra, todėl pareiškėjas tiek žodinį nurodymą, tiek rašytinį pavedimą įvykdė ir teismui pateikė visus turėtus procesinius dokumentus, o kitų dokumentų nebuvo įmanoma gauti.

6. T. P. nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo ne tik visos tarnybinio nusižengimo sudėties, bet ir nė vieno tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – nei kaltės, nei pažeidimo fakto, nei priežastinio ryšio ar pasekmių. Pavedimą pareiškėjas įvykdė taip, kaip buvo reikalaujama, ir per nustatytą terminą. Pažymėjo, kad Skyriaus vedėjas su parengtais pareiškimais bei jų priedais susipažino, juos suderino ir savo antspaudu bei parašu patvirtino, kad pavedimas atliktas.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad darbo kokybei neturi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios tarnybinius nusižengimus ar valstybės tarnautojo tarnybinius patikrinimus, t. y. už galbūt nekokybiškai atliktą darbą ar nekompetenciją negalima taikyti minėtų normų ir konstatuoti tarnybinius nusižengimus bei pradėti tarnybinius patikrinimus. T. P. nuomone, jo galbūt netinkama veikla gali būti įvertinta per kasmetinius valstybės tarnautojų veiklos vertinimus.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas iš Skyriaus vedėjo A. Č. gavus oficialios informacijos dėl galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo. Minėtas asmuo taip pat buvo Administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. P2-493 sudarytos komisijos T. P. galbūt padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – Komisija) narys. Pareiškėjas dėl galimo tarnybinio patikrinimo neobjektyvumo kreipėsi į Komisiją ir prašė minėtą asmenį nušalinti nuo Komisijos veiklos, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Taip pat nebuvo patenkinti ir T. P. prašymai dėl posėdžių organizavimo bei galimybės jam juose dalyvauti sudarymo. Be to, į Komisijos sudėtį buvo įtraukti teisinių žinių ir kompetencijos neturintys Administracijos specialistai, todėl jiems galbūt buvo daromas poveikis ir buvo pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija. Pareiškėjas vaizdo įrašymo priemonėmis užfiksavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadą galbūt rašė A. Č.. Dėl šio asmens galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi T. P. su tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Administracijos direktorių, tačiau jo tarnybiniame pranešime nurodyta informacija nebuvo tiriama ir pareiškėjas negavo jokio atsakymo.

9. T. P. nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog jis yra Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinės sąjungos narys, dėl sutikimo skirti jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų – buvo kreiptasi į šią profesinę sąjungą, kuri tarnybinės nuobaudos skyrimui nepritarė. Atkreipė dėmesį, kad Administracijos profesinės sąjungos valdybos narys A. Č. nuo dalyvavimo šios profesinės sąjungos posėdyje nenusišalino, nors ir nebalsavo. Komisijai pažeidžiant teisės aktus patikslinus tarnybinio patikrinimo išvadą, dar kartą buvo kreiptasi į Administracijos profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – ir toks sutikimas buvo gautas. Į T. P. prašymą dalyvauti Administracijos profesinės sąjungos posėdyje nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo nuomone, profesinės sąjungos nariams galbūt buvo daromas poveikis, o Administracijos profesinės sąjungos protokolus rašė A. Č.. T. P. atkreipė dėmesį, kad minėto asmens galbūt neteisėtas veikimas patenka į Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalies bei 288 straipsnio dispozicijas.

10. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijamą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turėjo vėliausiai gauti 2016 m. liepos 13 d., tačiau gavo 2016 m. liepos 14 d. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, todėl akivaizdu, kad minėtas terminas buvo praleistas, todėl jam ir dėl to buvo neteisėtai skirta tarnybinė nuobauda.

11. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad prašydamas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl teisininkų atostogų, kadangi tuo metu teisininkai neatostogavo, o tai rodo, kad Administracija piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis.

12. T. P. akcentavo, kad jo kaltė buvo preziumuojama, nurodant, jog nepatenkinus teismui pateiktų pareiškimų, jis netinkamai atliko savo pareigas. Pažymėjo, kad niekada joks Administracijos darbuotojas tarnybinėmis nuobaudomis nebuvo baudžiamas dėl atsakovo pralaimėtų bylų ar netenkintų procesinių dokumentų. Atkreipė dėmesį, kad užduotis buvo vykdoma ne paskubomis, o per visą pavedimo laikotarpį, be to, buvo atliekama daugiau veiksmų, nei reikalauta pavedime. Atsakovas nepagrindė, kad T. P. darbo krūvis nebuvo didelis. Jis taip pat nenurodė, kokių darbų pareiškėjas neatliko. Administracija nenurodė nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, kodėl tarnybinė nuobauda T. P. buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.

13. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad per paskutinius ketverius metus buvo atlikti keturi jo veiklos tarnybiniai patikrinimai, taip siekiant T. P. atleisti iš pareigų. Teigė, kad dėl aptarto tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirtos tarnybinės nuobaudos jis patyrė didelę neturtinę žalą – buvo pažemintas ir paniekintas kitų žmonių akyse, buvo pakenkta jo reputacijai ir garbei, pareiškėjas jaučia nuolatinę įtampą ir stresą, tapo sunku dirbti ir bendradarbiauti su kolegomis bei susikaupti, jis jaučia depresiją, pablogėjo fizinė sveikata, kankina nemiga, todėl vartojo įvairius raminamuosius vaistus; T. P. nerimauja dėl savo ateities, dėl susiklosčiusių aplinkybių po darbo jis neturi asmeninio laiko ir poilsio, nes yra priverstas teikti procesinius dokumentus, rašyti skundus bei prašymus teismams. Atsižvelgęs į tai, T. P. prašė tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“, kovojančios prieš korupciją, Lietuvos skyriui priteisti 20 000 Eur pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

14. T. P. nurodė, kad dėl kreipimosi į teismą (procesinių dokumentų rengimo, rengimosi bylai ir kitų procesinių veiksmų atlikimo) patyrė žalą, kuri turėtų būti vertinama kaip neturtinė žala, kadangi nurodyti veiksmai reikalavo didelių laiko sąnaudų bei poilsio ir laisvo laiko praradimo. Neturtinę žalą, atsiradusią dėl procesinių veiksmų atlikimo, pareiškėjas vertino 656,11 Eur suma.

15. Teismo posėdyje pareiškėjas T. P. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

16. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti ir jam iš T. P. priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

17. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas gavus Skyriaus vedėjo A. Č. 2016 m. gegužės 16 d. tarnybinį pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog 2016 m. balandžio 7 d. Skyriaus vyriausiajam specialistui T. P. raštiškai buvo pavesta pagal Administracijos Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriaus pateiktą medžiagą dėl žemės nuomos mokesčio iš 18 valstybinės žemės nuomininkų, ilgą laiką nemokančių žemės nuomos mokesčio ir turinčių žemės nuomos mokesčio skolų, išieškojimo iki 2016 m. gegužės 10 d. parengti ir teismams pateikti pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas, turėdamas nemažai laiko tinkamai parengti pareiškimams teismui, su dokumentais pradėjo dirbti paskubomis tik baigiantis nustatytam terminui ir dėl to pavedimą atliko nekokybiškai. Nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. birželio 13 d. pagal netinkamai parengtus pareiškimus dėl įsakymų išdavimo Trakų rajono apylinkės teismas priėmė aštuonias nutartis: dviem teismo nutartimis buvo atsisakyta priimti pareiškimus kaip neteismingus Trakų rajono apylinkės teismui, o penkiose buvo nustatyti terminai trūkumams pašalinti, kadangi nebuvo aiškiai ir tinkamai nurodytas faktinis pareiškimų pagrindas bei nebuvo pateikti įrodymai, kuriais būtų galima pagrįsti reiškiamus reikalavimus, taip pat vieną dėl teismingumo. Vieną bylą dėl kaltininko, iš Lietuvos išvykusio prieš 10 metų, teismas nutraukė.

18. Administracija pažymėjo, kad T. P. apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo informuotas rašytiniu Komisijos pranešimu apie tarnybinį nusižengimą ir teikė paaiškinimus. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu surinkti duomenys ir išvados buvo išsamiai aptarti Komisijos 2016 m. birželio 13 d. išvadoje Nr. AP8-422 bei patikslintoje išvadoje, kuriose buvo nurodyta, jog buvo netinkamai parengti ir teismui pateikti aštuoni pareiškimai. Iš teismo gautos nutartys dėl trūkumų ištaisymo kartu su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą 2016 m. gegužės 19 d. buvo pateiktos T. P., todėl jis turėjo galimybę imtis priemonių trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į Skyriaus vedėjo A. Č. 2016 m. birželio 7 d. paaiškinimą Komisijai, pareiškimų trūkumams pašalinti, nurodant faktinį reiškiamų reikalavimų pagrindimą, bei pateikti įrodymus per nustatytą laiką nebuvo įmanoma. Įrodymus būtų buvę galima surinkti, jeigu pareiškėjas juos būtų pradėjęs rinkti iš karto, kai gavo pavedimą, o į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos reikėjo kreiptis ne paskutinę dieną žodžiu, bet iš anksto su oficialiu raštu. Be to, gavęs tiesioginį nurodymą patikslinti skolininkų gyvenamųjų vietų adresus, kreipiantis į Administracijos Trakų seniūnijos specialistę, T. P. tinkamai pavedimo neatliko ir už jį tai turėjo padaryti teismas.

19. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į tuo metu buvusį darbo krūvį, turėtą išsilavinimą bei įgytus profesinius įgūdžius, galėjo tinkamai įvykdyti Skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 7 d. pavedimą, t. y. tinkamai surinkti įrodymus, pagrįsti reiškiamus reikalavimus ir kt., todėl atskiras nurodymas išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes ar surinkti kitus reikiamus duomenis procesiniam dokumentui pagrįsti nebuvo būtinas. Pareiškėjo teiginius, kad Skyriaus vedėjas buvo informuotas apie duomenų trūkumą ir derino jo parengtus pareiškimus, atsakovas vertino kaip bandymą nuo savęs perkelti atsakomybę, kadangi už tinkamą dokumentų parengimą atsako jų rengėjas. Atkreipė dėmesį, kad Administracijos vidaus tvarkomieji dokumentai nenustato įpareigojimo skyrių specialistų parengus Administracijos raštus įstaigoms, prieš teikiant pasirašyti Administracijos direktoriui, derinti su skyrių vedėjais. Nurodė, kad Skyriaus vedėjas, derindamas T. P. parengtus procesinių dokumentų projektus, tikrino tik ar jų forma atitinka keliamus reikalavimus, o dokumentų turinio ir pridėtų įrodymų neanalizavo.

20. Atsakovas pažymėjo, kad atlikus tyrimą surinkti duomenys ir surašytoje išvadoje išdėstytos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai patvirtina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, susijusį su netinkamu valstybės tarnautojo pareigų atlikimu ir pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus. Priešingai nei teigė T. P., nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos jo tarnybinei atsakomybei kilti. Įvertinęs šias aplinkybes, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. K3-164 pagrįstai pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo atlikta laikantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų reikalavimų, o paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.

21. Administracija pažymėjo, kad T. P. keliami reikalavimai dėl A. Č. įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu bei kreipimosi į prokurorą dėl šio asmens atliktų neteisėtų ar net nusikalstamų veiksmų nėra savarankiški materialiniai reikalavimai ir jie nėra susiję su pareiškėjo keliamais reikalavimais panaikinti Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. K3-164 ar priteisti neturtinę žalą. T. P. nenurodė jokių aiškių argumentų, kokioms A. Č. teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos šios bylos išnagrinėjimas ir teismo priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skunde keliamų materialinių reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo minėtą asmenį įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Atsakovas akcentavo, kad T. P. reikalavimas kreiptis į prokurorą dėl galbūt A. Č. atliktų neteisėtų veiksmų yra grindžiamas vien prielaidomis ir subjektyviais jo samprotavimais, todėl neturėtų būti tenkinamas.

22. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi kitu institutu, o ne atliekamas tarnybinis patikrinimas, t. y. T. P. netinkamas pareigų vykdymas turėjo būti įvertintas tik atliekant kasmetinį vertinimą, yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja teisiniam reguliavimui ir nepašalina pareiškėjo atsakomybės dėl padaryto tarnybinio pažeidimo. T. P. taip pat nepagrįstai teigė, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Jis nepateikė jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad Komisiją sudarė ir jai ištirti tarnybinį nusižengimą pavedė Administracijos direktorius. Kadangi A. Č. nebuvo nušalintas nuo Komisijos veiklos, jis privalėjo vykdyti pavedimą ir kartu su kitais Komisijos nariais ištirti pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, susipažinti su dokumentais, teikti pastabas ir pan.

23. Administracija atkreipė dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada buvo parengta 2016 m. birželio 13 d., o ginčijamas įsakymas buvo priimtas 2016 m. liepos 12 d., t. y. nepraėjus vienam mėnesiui. Kadangi T. P. yra Administracijos profesinės sąjungos narys, prieš skiriant jam tarnybinę nuobaudą, turėjo būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Atsižvelgusi į tai, įstaiga kelis kartus kreipėsi į Administracijos profesinę sąjungą, todėl nuobaudos paskyrimas užsitęsė iki 2016 m. liepos 12 d.

24. Atsakovas akcentavo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, taikomas tada, kai nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Pareiškėjas neįrodė atsakovo deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumos, o jo skunde nurodyti tariamai patirti neigiami išgyvenimai, stresas ir pan. yra paremti tik paties T. P. subjektyviais aiškinimais, įrodymų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą, stresą, sveikatos pablogėjimą ir pan., byloje nėra. Administracija manė, kad tarnybinę nuobaudą pareiškėjui paskyrė pagrįstai, jam netinkamai vykdžius pavestas pareigas. Be to, T. P. neįrodė patirtos neturtinės žalos dydžio, o dalį reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo prašė priteisti įstaigai, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalyvė. Taip pat visiškai nepagrįstas yra pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su bylinėjimusi. T. P. nėra advokatas ar advokato padėjėjas ir šioje byloje nevykdo profesinės veiklos, todėl jo galbūt patirtos neturtinės žalos apskaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) yra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, reikalavimą priteisti 20 000 Eur dydžio tariamą neturtinę žalą pareiškėjas taip pat grindė aplinkybe, jog jis neturi laisvo laiko, asmeninio gyvenimo, kadangi turi nuolat rengti procesinius dokumentus, skundus, paaiškinimus ir pan.

25. Teismo posėdyje atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo T. P. skundą patenkino iš dalies – panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. K3-164 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo T. P.“ ir pareiškėjui iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakyme Nr. K3-164 konstatuotus pareiškėjo teisės aktų pažeidimus, ir apžvelgęs Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 28 straipsnio 1 dalies bei 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada buvo pateikta 2016 m. birželio 13 d., o ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, buvo priimtas 2016 m. liepos 12 d., t. y. nepraėjus vienam mėnesiui.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. P. 2016 m. balandžio 7 d. gavo Skyriaus vedėjo pavedimą iki 2016 m. gegužės 10 d. parengti bei pateikti teismams pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo dėl 18 skolininkų. Pareiškėjas, nepraleisdamas pavedimo įvykdymo termino, 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. Trakų rajono apylinkės teismui pateikė 18 pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo. Jis yra kaltinamas tuo, kad laiku nesurinko ir nepateikė teismui visos būtinos medžiagos, parengė dalį faktiniais įrodymais nepagrįstų pareiškimų bei dalį pareiškimų, neteismingų Trakų rajono apylinkės teismui.

Įvertinęs T. P. teiginius dėl jo pastangų surinkti pareiškimams parengti būtiną medžiagą bei galimybės surinkti visų įrodymų nebuvimą ir tai, kad Skyriaus vedėjas suderino pareiškimų projektus ir jokių pastabų neturėjo, bei atsižvelgęs į Trakų rajono savivaldybės Architektūros skyriaus, Administracijos Trakų seniūnijos, Administracijos Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus darbuotojų paaiškinimus bei tai, kad Skyriaus vedėjas A.

Č. ant 2016 m. balandžio 7 d. pavedimo pareiškėjui parengti ir pateikti pareiškimus teismui 2016 m. gegužės 9 d. uždėjo rezoliuciją „Pavedimas atliktas 2016-05-09“ ir šio pavedimo turinį, teismas padarė išvadą, kad T. P. inkriminuotas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo buvo suformuluotas nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas veikė pakankamai operatyviai, jog įvykdytų jam duotą užduotį, T. P. veiksmai atitiko valstybės tarnybos interesus, o pareiškimų trūkumų šalinimas yra įprastas procesinis veiksmas, kuris negali būti vertinamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas.

Aplinkybę, kad pareiškėjas Trakų rajono apylinkės teismui pateikė neteismingą pareiškimą, pirmosios instancijos teismas vertino kaip formalų pažeidimą, nesudarantį tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu T. P. kaltinamas, sudėties. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas atkreipė dėmesį, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien konstatuoti faktą, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė.

Nenustačius valstybės tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas tarnybinio tyrimo metu nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę.

29. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sudarant Komisiją, turėjo būti garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas, tačiau Komisijos veikloje dalyvavo ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui priėmė ir Komisijos narys A. Č., kuriam T. P. buvo tiesiogiai pavaldus, ir kuris surašė pranešimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Taigi, A. Č., tiriant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą Komisijoje, buvo šališkas, jis buvo suinteresuotas įrodyti savo paties surašytame pranešime nustatytas aplinkybes ir turėjo išankstinę nuomonę T. P. atžvilgiu bei galėjo daryti įtaką kitų Komisijos narių apsisprendimui. Teismo nuomone, aplinkybės, kad tas pats asmuo – Skyriaus vedėjas A. Č. – inicijavo tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo ir vėliau, būdamas Komisijos nariu, jį tyrė bei priėmė sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, gali sudaryti pagrindą pareiškėjui manyti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas galėjo būti atliktas ir ginčijamas įsakymas priimtas šališkai bei neobjektyviai. Kadangi nešališkumo ir objektyvumo principais yra užtikrinamas administracinių aktų teisėtumas, šių principų pažeidimo fakto nustatymas gali sudaryti savarankišką pagrindą ginčijamą administracinį aktą panaikinti.

30. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo 2016 m. birželio 13 d. papildyta ir patikslinta išvada bendrajame dokumentų registre Nr. AP8 buvo užregistruota kaip viena išvada kartu su tos pačios dienos pirmine išvada dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo. Teismas pažymėjo, kad ant 2016 m. birželio 13 d. papildytos ir patikslintos išvados nėra Administracijos direktoriaus vizos, tačiau ant pirminės 2016 m. birželio 13 d. išvados yra direktoriaus viza: „Su Komisijos išvada sutinku“. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir šališkai, todėl Komisijos išvada negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Tarnybinė nuobauda taip pat buvo paskirta neteisėtai, kadangi nuobaudos skiriamos už tarnybinius nusižengimus, kurie nustatomi išsamiai ištyrus įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad nustatyti tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimai buvo esminiai. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ginčijamas įsakymas buvo panaikintas.

31. Teismas pažymėjo, kad patenkinus pareiškėjo reikalavimą panaikinti tarnybinę nuobaudą, turi būti svarstomas ir jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, patirtą neteisėtai pritaikius tarnybinę atsakomybę. T. P. teigė, kad nepagrįstai skyrus tarnybinę nuobaudą, buvo pakenkta jo, kaip valstybės tarnautojo, reputacijai, tačiau jokių aplinkybių, susijusių su pakenkimu reputacijai neįrodinėjo. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarnybinių nuobaudų panaikinimas turi būti laikomas pakankama valstybės tarnautojo reputacijos satisfakcija. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nepagrįstai skyrus tarnybinę nuobaudą, buvo pakenkta jo sveikatai. T. P. pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad 2016 m. spalio 12 d. jis kreipėsi į viešąją įstaigą Centro polikliniką ir pareiškėjui buvo paskirtas gydymas. Sveikatos sutrikimas buvo nustatytas po to, kai buvo atliekami tarnybiniai patikrinimai, teikiami paaiškinimai, skiriama tarnybinė nuobauda, kuri šioje byloje buvo pripažinta neteisėta ir panaikinta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad T. P. turi būti atlyginta kilusi neturtinė žala, kadangi sveikatos sutrikimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai. Įvertinęs, kad sveikatos sutrikimas nebuvo ilgalaikis, pareiškėjas yra jaunas ir turi visas galimybes atkurti netekimus, patirtus dėl Administracijos neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas reikalaujamą atlyginti neturtinės žalos sumą sumažino iki 1 000 Eur.

III. 32. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo T. P. skundą atmesti.

33. Apeliantas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, netinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus bei neatsižvelgęs į visas svarbias aplinkybes, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, kad T. P. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai ir šališkai, iš esmės pažeidžiant tarnybinio nusižengimo tyrimo ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūras.

34. Atsakovas pažymi, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime bei T. P. procesiniuose dokumentuose, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, susijusį su netinkamu valstybės tarnautojų pareigų atlikimu. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos T. P. tarnybinei atsakomybei kilti, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo atlikta laikantis Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų norminių teisės aktų numatytų reikalavimų, o paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui. Teismas skundžiamame sprendime netinkamai nustatė, kad tarnybinė nuobauda T. P. buvo paskirta tik už tai, jog jis parengė teismui ir persiuntė pagal rašytinį pavedimą pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, dalies pareiškimų teismas nepriėmė, nustatė trūkumus ir kad pareiškėjas veikė pakankamai operatyviai, jog įvykdytų jam duotą užduotį, o jo veiksmai atitiko valstybės tarnybos interesus. Tai lėmė klaidingas išvadas, kurios prieštarauja byloje esantiems duomenims.

35. Administracija akcentuoja, kad teismas, pateisindamas T. P. netinkamą elgesį, neatsižvelgė į T. P. darbo krūvį, einamas pareigas, profesines savybes bei įgūdžius. Pareiškėjui pagal jo asmenines bei profesines savybes teko pareiga tinkami ir laiku parengti teismui teikiamus procesinius dokumentus, laiku išsiaiškinti visas pareiškimams dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįsti svarbias aplinkybes ir surinkti būtinus įrodymus, tačiau priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, šių savo pareigų jis tinkamai neatliko ir pavedimo tinkamai neįvykdė, kadangi pavedimui reikiamus duomenis pradėjo rinkti faktiškai baigiantis pavedimo terminui.

36. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad bylos duomenys patvirtina, jog nors pavedimui įvykdyti buvo numatytas pakankamai ilgas laikas, tačiau T. P. pavedimą pradėjo įgyvendinti, reikiamus duomenis rinkti bei pareiškimus teismui rengti tik baigiantis pavedimo terminui, paskubomis. Teismas nepagrįstai rėmėsi subjektyviais pareiškėjo aiškinimais, jog pavedimui reikiamus duomenis jis rinko jau 2016 m. balandžio mėnesio viduryje ir apie duomenų trūkumą 2016 m. balandžio mėnesį informavo Skyriaus vedėją, kadangi objektyvūs bylos duomenys, liudytojų parodymai ir paties T. P. paaiškinimai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jis ėmė rinkti duomenis bei papildomus įrodymus, kurie būtini tinkamam pavedimo įvykdymui, tik baigiantis nustatytam terminui, faktiškai 2016 m. gegužės 6–10 d., nors tai turėjo padaryti daug anksčiau. Nurodytos aplinkybės patvirtina ne tik pareiškėjo neteisėtus veiksmus, netinkamą pareigų vykdymą, bet ir jo kaltę, padarant tarnybinį nusižengimą, o jokie Skyriaus vedėjo įrašai nešalina T. P. atsakomybės dėl padaryto pažeidimo, netinkamai vykdant jam priskirtas pareigas ir duotą pavedimą.

37. Administracijos nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas bei ginčijamas įsakymas buvo priimtas iš esmės pažeidžiant pagrindines procedūras bei taisykles. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai teigė, kad atsakovas pažeidė pagrindines procedūros, tačiau konkrečiai nenurodė, kokios norminiuose ir lokaliniuose teisės aktuose numatytos procedūros buvo iš esmės pažeistos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Skyriaus vedėjas A. Č. neteisėtai dalyvavo Komisijos veikloje, priėmė sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir darė įtaką kitų Komisijos narių apsisprendimui. Šios aplinkybės, nagrinėjant bylą, nebuvo tiriamos, nebuvo apklausiami Komisijos nariai. Taigi, nurodytos teismo išvados yra grindžiamos prielaidomis. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Č. priėmė sprendimą dėl nuobaudos T. P. skyrimo, neatitinka bylos duomenų, kadangi Komisijos išvadą surašė ir pasirašė visi penki Komisijos nariai, jokių objektyvių duomenų dėl tariamos A. Č. spaudimo Komisijos nariams nėra, o sprendimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą priėmė Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius.

38. Atsakovas nurodo, kad teismas nesigilino į Komisijos išvados ir papildytos išvados turinį ir tai lėmė nepagrįstą išvadą, kad atliekant tyrimą ir surašant išvadas, buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Administracija atkreipia dėmesį, kad 2016 m. birželio 13 d. išvados ir patikslintos išvados turinys iš esmės nesiskiria; patikslintoje išvadoje papildomai įrašytas 8 punktas (dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui (T. K. (T. K.), kuris per klaidą nebuvo įrašytas į pirminę išvadą, nors aplinkybės dėl minėto pareiškimo, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo tiriamos ir nustatinėjamos. Būtent dėl šio rašymo apsirikimo ir techninės klaidos iškilo būtinybė patikslinti Komisijos išvadą. Administracija atkreipia dėmesį, kad tiek pirminės Komisijos išvados, tiek patikslintos išvados rezoliucinės dalys yra identiškos. Pažymi, kad Komisijos išvada dėl tarnybinio pažeidimo ir tarnybinės nuobaudos T. P. skyrimo įstaigos vadovui buvo pateikta per įstatyme numatytą terminą. Komisijos suformuluotos išvados ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės įstaigos vadovui sudarė pagrindą tiek spręsti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, tiek kreiptis į Administracijos profesinę sąjungą dėl pritarimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Taigi, nebuvo jokio realaus pagrindo pripažinti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas ar skundžiamas sprendimas priimtas iš esmės pažeidžiant pagrindines procedūras, todėl ir dėl šių aplinkybių nebuvo pagrindo teismui patenkinti T. P. skundą bei panaikinti ginčijamą atsakovo 2016 m. liepos 12 d. įsakymą.

39. Administracija taip pat teigia, kad nebuvo jokio pagrindo tenkinti T. P. prašymą priteisti neturtinę žalą, o priteistos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neatitinka teismų praktikos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad T. P. neįrodė Administracijos atžvilgiu deliktinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų visumos. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, pareiškėjo teiginių, kad atsakovo neteisėti veiksmai, tarnybinio pažeidimo tyrimas ar tarnybinės nuobaudos paskyrimas T. P. sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, sveikatos pablogėjimą, nepavirtina jokie objektyvūs įrodymai.

Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas teiginių, jog buvo pakenkta jo, kaip valstybės tarnautojo, reputacijai, neįrodė, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad T. P. sveikatos sutrikimą lėmė ginčijamo įsakymo priėmimas ar atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Administracija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje ir teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, jog nustatant neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, fakto buvimą, turėtų būti plačiau ir dažniau praktikuojamas psichologinių, psichiatrinių ar kitokių teismo medicinos ekspertizių atlikimas, o teismai neturtinės žalos vertinimo procese turėtų teikti prioritetą ne tiek itin aukštu subjektyvumo laipsniu pasižymintiems nukentėjusiojo paaiškinimams ar liudytojų parodymams, kiek objektyviai įrodomajai medžiagai – teismo ekspertų išvadoms, medicininio pobūdžio dokumentams ir kitiems rašytiniams dokumentams.

Be to, konkretūs dokumentai turi sudaryti pakankamą pagrindą spręsti, jog konkrečius asmens sveikatos sutrikimus lėmė būtent ginčijami atsakovo veiksmai ir kad tarp atsakovo veiksmų bei nurodomų padarinių yra pakankamas priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų T. P. nepateikė. Jo pateikti vaistų aprašymai, pažyma iš asmens sveikatos dokumentų ar pareiškėjo paaiškinimai, kad 2016 m. spalio 12–16 d. (t. y. praėjus trims mėnesiams nuo ginčijamo įsakymo priėmimo) pareiškėjas buvo nedarbingas ir gulėjo ligoninėje, nepatvirtina, jog šiuos sveikatos sutrikimus lėmė būtent šioje byloje ginčijamas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar ginčijamo 2016 m. liepos 12 d. sprendimo priėmimas.

Tuo labiau, kai T. P. akcentuotas cholesterolio kiekio padidėjimas yra nulemiamas įvairiausių veiksnių, pvz., maisto, gyvenimo būdo, antsvorio, paveldimumo ir pan. Taigi, teismo išvados, kad pareiškėjo nurodytas sveikatos pablogėjimas buvo nulemtas atsakovo veiksmų, tiriant tarnybinį nusižengimą bei priimant 2016 m. liepos 12 d. įsakymą, yra grindžiamos prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė akivaizdžiai nepagrįsto dydžio, neatitinkančio formuojamos teismų praktikos, neturtinės žalos kompensaciją – 1 000 Eur.

Administracija atkreipia dėmesį, kad T. P. jam prašė priteisti 656,11 Eur neturtinei žalai atlyginti, o tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui daug didesnę sumą, peržengė jo suformuluotų reikalavimų ribas. Be to, T. P. reikalavimas buvo siejamas su teisminiu bylinėjimusi ir jo atlyginimo apskaičiavimu. Kadangi pareiškėjas nėra advokatas ar advokato padėjėjas ir nagrinėjamoje byloje nevykdo šios profesinės veiklos, jo galbūt patirtos neturtinės žalos paskaičiavimas pagal Rekomendacijas buvo akivaizdžiai nepagrįstas.

Be to, teismo konstatuotos aplinkybės, kad T. P. sveikatos sutrikimas nebuvo ilgalaikis, pareiškėjas yra jaunas ir turi visas galimybes atkurti tariamus netekimus, taip pat akivaizdžiai rodo, jog teismas priteisė per didelę ir nepagrįstą neturtinės žalos kompensaciją, neatitinkančią teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose, kur teismams net panaikinus sprendimus dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – paskyrimo, darbuotojams / tarnautojams buvo priteisiama daug mažesnė neturtinė žala – 145–580 Eur.

40. Pareiškėjas T. P. prašo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą.

41. Pareiškėjas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Paaiškina, kad užduotis buvo atliekama tinkamai bei kokybiškai ir jis nėra atsakingas dėl to, kad teismas ne iš karto tenkino visus pateiktus dokumentus. T. P. pažymi, kas apeliantas nepagrįstai nurodo, jog užduotis buvo atlikta netinkamai, nekokybiškai, nes buvo skirta daug laiko jai atlikti. Jis taip pat nepagrįstai teigia, kad užduotis buvo vykdoma paskubomis, o jeigu to nebūtų buvę, ji būtų įvykdyta tinkamai ir tai patvirtina liudytojai. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad T. P. neturėjo darbo, jog užduoties negalėtų atlikti kokybiškai, kad pareiškėjas negali įrodyti, jog į Skyriaus vedėją kreipėsi dar 2016 m. balandžio 10–15 d. dėl aplinkybių, dėl kurių prašymai nebus tenkinami. Nors T. P., nepaisydamas pavedimo turinio, ėmėsi iniciatyvos ir atliko veiksmus, kurie jam nepriklausė, tačiau buvo apkaltintas tuo, kad turėjo atlikti kitokius veiksmus.

42. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2016 m. spalio mėnesį vykusiame teismo posėdyje teismui pateikė įrodymus, kad iš jo perimtą neva nekokybiškai įvykdytą užduotį vykdė kiti asmenys arba pats A. Č., taip pat jis pats derino teikiamus dokumentus, tačiau minėtos užduotys nebuvo įvykdytos arba buvo įvykdytos netinkamai – teismai grąžino tuos pačius dokumentus dėl trūkumų šalinimo arba jų nepriėmė. Taigi, apeliantas apkaltino pareiškėją tuo, ko pats nesugebėjo atlikti per penkis mėnesius arba atliko iš dalies, pasinaudodamas jau atliktu T. P. įdirbiu.

43. Pareiškėjas itin neigiamai vertina Administracijos teiginius dėl darbo krūvio nebuvimo, nes apeliantas iš pažiūros tiksliai apskaičiavęs, kiek buvo atlikta užduočių, net laiką, kuriuo buvo konsultuoti asmenys, klaidina teismą. Apeliantas nenurodo apie teismo posėdžių buvimą 2016 m. balandžio mėnesį, pasiruošimą teismo posėdžiams, kitas atliekamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Jis yra įpratęs prie teigiamų T. P. rezultatų, pasiektų jam atstovaujant Trakų rajono savivaldybės interesams teismuose, ir mano, kad tai yra įprasta funkcija ir tam nereikia nei pasiruošimo, nei pastangų, todėl net neskaičiuoja laiko, kurį, stengdamasis tinkamai atstovauti instituciją teismuose, pareiškėjas ruošdavosi ir analizuodavo bylas ir ne darbo metu, todėl galbūt mano, kad darbo metu to daryti nebereikia. Tokia apelianto pozicija yra itin žeminanti ir žeidžianti, nes T. P., stengdamasis atlikti vieną pagrindinių savo funkcijų, atstovaudamas institucijos interesams, beveik niekada nepralaimėdavo bylų.

44. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad apeliantas savo teiginiams patvirtinti pasitelkia liudytojų parodymus, kurie nurodo ne jam palankias aplinkybes. Liudytojų buvo klausima apie T. P. pavestos užduoties atlikimą vien dėl to, kad jis pats savo iniciatyva, stengdamasis tinkamai atlikti užduotį, su jais bendradarbiavo, nors to daryti neprivalėjo. Pažymi, kad su kitais darbuotojais bendradarbiavo ir 2016 m. balandžio mėnesį, ir 2016 m. gegužės mėnesį, todėl jam nėra suprantamas atsakovo siekis remtis liudytojų argumentais, kurie patvirtino T. P. pastangas tinkamai atlikti užduotį.

45. Pareiškėjas akcentuoja, kad apeliantas pažymi, jog pareiškėjas negali įrodyti, kad 2016 m. balandžio 10–15 d. kreipėsi į Skyriaus vedėją su informacija dėl atitinkamų pareiškimų netenkinimo tikimybės. Nurodo, kad dėl tokių melagingų atsakovų parodymų nuolatos tektų su apeliantu ir A. Č. susirašinėti raštais. Atkreipia dėmesį, kad tai jau ne pirmas kartas, kai A. Č. jį kaltina padarytais tariamais tarnybiniais nusižengimais, tačiau apelianto poziciją paneigia vien tai, kad A. Č. pasirašė ant savo rašyto pavedimo, nurodydamas datą bei tai, kad pavedimas įvykdytas. T. P. pažymi, kad nurodyti atsakovo argumentai yra subjektyvūs ir pirmosios instancijos teismas juos įvertino tinkamai.

46. Pareiškėjas akcentuoja, kad Administracija nesutinka su teismo sprendime tinkamai nustatytomis aplinkybėmis, jog A. Č., dalyvaudamas Komisijos veikloje, nenusižengė teisės normoms, nes įsakymą dėl nuobaudos skyrimo pasirašė Administracijos direktorius, o išvadą – visi Komisijos nariai. Tokiais argumentais apeliantas klaidina teismą, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė A. Č. galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo A. Č. į administracinės bylos procesą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir kreiptis dėl jo į prokuratūrą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kadangi tam nebuvo suformuluoto atskiro reikalavimo, tačiau nepaisydamas to, atsakovas ir toliau nurodo melagingus teiginius dėl minėto asmens objektyvumo dalyvaujant Komisijos veikloje.

47. T. P. nuomone, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra aiški išvados registravimo data ir tai yra esminis pažeidimas. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad buvo remiamasi antrąją išvada, tačiau kada ji buvo užregistruota, negalėjo atsakyti. Pareiškėjo nuomone, jo pirmosios instancijos teismui nurodyti tarnybinio patikrinimo procedūriniai pažeidimai, kuriuos teismas tinkamai įvertino, paneigia nepagrįstus apelianto argumentus dėl procedūrinių pažeidimų nebuvimo.

48. T. P. pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra jo kaltės, jog atitinkami pareiškimai teismui nebuvo tenkinami, nes T. P. išnaudojo visas galimybes, kad jam skirtą užduotį atliktų tinkamai. Apeliantas savo subjektyviais teiginiais šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nepaneigė.

49. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje nurodė visas aplinkybės dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos skyrių vedėjų dokumentų derinimo, prieš juos pateikiant pasirašyti Administracijos direktoriui, ir atsakovo atstovas prieštaravimų dėl to nepareiškė. T. P. pabrėžia, kad Administracijos skyrių vedėjų dokumentų derinimas yra privalomas, nesuderintų dokumentų atsakovo vadovybė nepasirašo. Niekiniu turi būti laikomas ir argumentas, kad Administracijos skyrių vedėjai tikrina tik parengtų dokumentų formą, tačiau ne turinį. Nurodo, kad visi dokumentai, esantys Trakų rajono savivaldybės administracijoje, prieš pateikiant Administracijos vadovybei, yra derinami skyrių vedėjų, kurie yra atsakingi už skyrių veiklą.

50. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai bei visapusiškai išanalizavo visas bylos aplinkybes ir nuobaudą panaikino.

51. T. P. teigia, kad teismas visiškai pagrįstai jam priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir prašo šios sumos nemažinti, kadangi ji ir taip pirmosios instancijos teismo buvo sumažinta. Pažymi, kad neturtinę žalą ir jos dydį lėmė neteisėti Administracijos veiksmai, t. y. nuolatiniai tarnybiniai patikrinimai. Teismo posėdyje buvo aiškinamasi dėl galimybės neturtinę žalą priteisti ne proceso dalyviui. Kadangi jokiame teisės akte nėra numatyta, kad asmuo gali savo patirtus išgyvenimus, įvertintus materialine forma, paskirti kitam asmeniui, teismo posėdyje buvo prašoma, nesant galimybės neturtinės žalos atlyginimą priteisti kitam asmeniui, ją priteisti T. P.. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą dėl patirtų išgyvenimų pagrįstai priteisė jam. Administracinėje byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad T. P. dėl patirtos žalos vartoja itin neigiamą poveikį jo sveikatai darančius raminamuosius vaistus, taip pat yra pateikti gydytojo receptai ir vaistų aprašymai. Kadangi pareiškėjas pats teikė visus dokumentus teismui, o kriterijaus, kaip tai įvertinti kitaip, nei pagal nurodytas taisykles dėl advokatų darbo apmokėjimo, nėra, jis, siekdamas prisiteisti patirtą neturtinę žalą, vadovavosi būtent nurodytomis taisyklėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojui paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – teisėtumo ir pagrįstumo.

53. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnyje numatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas privalo įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Taigi, teismo tikslas, nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

54. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad aukščiau nurodytų pareigų Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvykdė.

55. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakyme Nr. K3-164 yra nurodyta, kokiais konkrečiais objektyviais veiksmais pareiškėjas padarė pažeidimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 4 d. sprendime nenustatė, ar pareiškėjas padarė šiuos veiksmus.

56. Įvertinus atsakovo argumentus, darytina išvada, kad atsakovo nuomone, apeliantui būnant kvalifikuotam ir turint pakankamai laiko, teko pareiga tinkamai ir laiku parengti teismui teikiamus procesinius dokumentus, laiku išsiaiškinti visas pareiškimams dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįsti svarbias aplinkybes ir surinkti būtinus įrodymus, bet jis savo pareigų tinkamai neatliko ir pavedimo tinkamai neįvykdė, kadangi pavedimui reikiamus duomenis pradėjo rinkti faktiškai baigiantis pavedimo terminui. Teismas atsakovo pateiktų įrodymų neišanalizavo, o ir kitos teismo padarytos išvados neatitinka byloje esančių įrodymų.

57. Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone, tas pats asmuo – Administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas A. Č. – inicijavo tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo, vėliau, būdamas Komisijos narys, tyrė bei priėmė sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Šios išvados neatitinka bylos medžiagos – Komisijos išvadą surašė ir pasirašė visi penki Komisijos nariai, jokių objektyvių duomenų dėl tariamo A. Č. spaudimo Komisijos nariams byloje nėra, o sprendimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą priėmė Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius. Dėl to, teismo išvada, kad tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir šališkai, atsakovas pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.

58. Skundžiamame teismo sprendime nėra teismo vertinimo dėl atsakovo argumentų, kad 2016 m. birželio 13 d. išvados ir patikslintos išvados turinys iš esmės nesiskiria.

59. Teismas, motyvuodamas neturtinės žalos buvimo faktą, nurodė, kad „2016 m. spalio 12 d. jis kreipėsi į VšĮ Centro polikliniką, jam buvo paskirtas gydymas (t. 2, b. l. 68)“, „sveikatos sutrikimą lėmė neteisėti atsakovės veiksmai“. Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad teismo nurodytas dokumentas yra receptas, išrašytas praėjus trims mėnesiams nuo ginčijamo įsakymo priėmimo. Iš šio recepto negalima daryti išvados, kad sveikatos sutrikimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai.

60. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad pareiškimų trūkumų šalinimas yra įprastas procesinis veiksmas, kuris negali būti įvertintas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas su šia išvada nesutinka – nesudėtingų, nedidelės apimties dokumentų parengimas su grubiomis klaidomis, tais atvejais, kai dokumentus rengia valstybės tarnautojas, turintis pakankamai laiko ir resursų, gali būti vertinamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas.

61. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes ir padarė neteisingas bei nepagrįstas išvadas, todėl teismo sprendimas panaikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas