N-575-728-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-728/2012

Teisminio proceso Nr. 4-64-3-00010-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 45.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. A. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 5 d., apie 15.27 val., kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairėje pusėje) 63 kilometre vairavo N1 kategorijos kelių transporto priemonę – automobilį Volkswagen LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjęs kelių naudotojo mokesčio (toliau – ir naudotojo mokestis) ir ant transporto priemonės stiklo nebuvo priklijuota galiojančios vinjetės pagrindinė dalis. Tokiais veiksmais A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 148 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimu A. Š. už ATPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 900 Lt bauda.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo aplinkybės, jog jis, vairuodamas N1 kategorijos kelių transporto priemonę, važiavo aukščiausios kategorijos automobilių keliu A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, t. y. mokamu keliu, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Tačiau nurodė, kad, A. Š. nuomone, jis naudotojo mokesčio nesumokėjo dėl objektyvių priežasčių, kadangi buvo sustabdytas prieš degalinę, kurioje galėjo sumokėti minėtą mokestį.

Atsižvelgiant į tai, teismas pabrėžė, kad naudotojo mokestis yra sumokamas prieš įvažiuojant į apmokestintus magistralinius kelius, kadangi pagal Aprašo 6 punktą transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus magistralinius kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę(-es), transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis, vykstant pasirinktu maršrutu.

Pasibaigus vinjetės galiojimo laikui, vinjetės pagrindinė dalis turi būti nuimta nuo priekinio stiklo. Atkreipė dėmesį, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, jog jam buvo gerai žinomas kelionės maršrutas, jis daug metų važiuoja tuo keliu ir žino, kur galima sumokėti kelių mokesčius. Tai įvertinęs, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju A. Š. važiavo didelį atstumą nuo Rietavo iki Šiaulių ir gerai žinojo, jog jam reikės važiuoti ir mokamais aukščiausios kategorijos automobilių keliais, asmuo pravažiavo daug degalinių, kuriose naudotojo mokesčio nesumokėjo ir neįsigijo kelių vinječių, o mokamu keliu važiavo tol, kol buvo sulaikytas kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 63 kilometre.

Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė ATPK 148 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pasisakydamas dėl asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos, teismas nurodė, kad Institucija pagrįstai nenustatė A. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl asmeniui paskirta nuobauda nelaikytina per griežta. Taip pat pabrėžė, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra neįgalus ir yra iš banko paėmęs kreditą, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimą. Mano, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, kad naudotojo mokesčio nesumokėjo dėl objektyvių priežasčių, kadangi mokamu keliu važiavo tik apie 5 km, o kelio ženklas, informuojantis, jog kelias yra mokamas, buvo pastatytas tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sustabdymo vietoje, todėl tik nuo šios vietos asmuo privalėjo įsigyti vinjetę artimiausioje degalinėje ar kitoje jomis prekiaujančioje vietoje, tačiau buvo sustabdytas dar prieš degalinę. Pažymi, jog iki tol važiavo nemokamais keliais, kuriuose esančios degalinės vinjetėmis neprekiauja, ko negalėjo paneigti ir policijos pareigūnai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad asmuo galėjo sumokėti naudotojo mokestį prieš įvažiuodamas į mokamą kelią. Be to, pabrėžia, jog asmuo, sumokėdamas naudotojo mokestį iš anksto, patiria nuostolius, kadangi mokamu keliu dar nesinaudoja. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu važiavusių kitų asmenų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju A. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M2 ir N1 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo 600 Lt iki 1 200 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Š. padarė ATPK 148 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai naudotojo mokestį moka už važiavimą magistraliniais keliais. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. 2010 m. gruodžio 5 d., apie 15.27 val., kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 63 kilometre vairavo N1 kategorijos kelių transporto priemonę – automobilį Volkswagen LT 28, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, A. Š. kilo įsakmi pareiga sumokėti naudotojo mokestį už važiavimą magistraliniais keliais. Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos matyti, kad asmuo minėtos pareigos neįvykdė ir naudotojo mokesčio nesumokėjo. Kita vertus, pareiškėjas teigia, jog jis objektyviai negalėjo sumokėti minėto mokesčio, kadangi buvo sustabdytas dar prieš degalinę, kurioje ketino įsigyti vinjetę. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Aprašo 2 punktą vinjetė – Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų (taip pat ir laikinai) transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę važiuoti Lietuvos Respublikos magistraliniais keliais.

Transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) naudotojo mokestį sumokėti bei įsigyti vinjetę(-es) gali degalinėse ir kitose vietose, pažymėtose specialiais ženklais (Aprašo 3 p.). Remiantis nagrinėjamo įvykio metu galiojusiu Aprašo 6 punktu, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus magistralinius kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę(-es), transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis, vykstant pasirinktu maršrutu.

Pasibaigus vinjetės galiojimo laikui, vinjetės pagrindinė dalis turi būti nuimta nuo priekinio stiklo. Įvertinus minėtas nuostatas, konstatuotina, kad naudotojo mokestis turi būti sumokėtas prieš įvažiuojant į apmokestintus magistralinius kelius. Vėliau, jau įvažiavus į apmokestintus magistralinius kelius, sumokėti naudotojo mokestį artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis, vykstant pasirinktu maršrutu, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) gali tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę(-es) (Aprašo 6 punktas).

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad buvo nuvykęs į Klaipėdą aplankyti mamą ir įvykio metu iš Rietavo per Laukuvą, Varnius, Užventį bei Bubius važiavo į Šiaulius, jam buvo gerai žinomas kelionės maršrutas, jis daug metų važiuoja tuo keliu ir žino, kur galima sumokėti kelių mokesčius (b. l. 3, 21-22). Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis nebuvo ką tik įvažiavęs į Lietuvos valstybės teritoriją. Be to, byloje nėra duomenų, jog jis būtų išvykęs iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos ir toje vietoje nebuvo degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę(-es).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, važiuodamas pakankamai didelį atstumą ir gerai žinodamas kelionės maršrutą bei vietas, kur galima sumokėti transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį, tačiau vis tiek iš anksto nesumokėjęs minėto mokesčio ir neįsigijęs vinjetės, padarė ATPK 148 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Aplinkybė, kad A. Š. mokamu keliu važiavo tik apie 5 km ir nematė nei vieno kelio ženklo, informuojančio, jog kelias yra mokamas, asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei Institucijos nutarimą.

Juolab kad, kaip jau buvo minėta, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, jog jau daug metų važinėja minėtu keliu ir žino, kur galima sumokėti naudotojo mokestį, t. y. žinojo, kad kelias, kuriuo jis važiavo, yra mokamas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. Š. kaltės daryti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neapklausė kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu važiavusių kitų asmenų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius