3afe0733-e593-4b70-b5c1-1735c1c30e59 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedir M. Y. praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄjai D. Y. ir M. Y. kreipÄsi į teismÄ su praÅ¡ymu nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 2. Å iaulių apylinkÄs teismo Raseinių rÅ«mai 2019 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakÄ priimti pareiÅ¡kÄjų praÅ¡ymÄ .
Legislator headnote
AI generated3afe0733-e593-4b70-b5c1-1735c1c30e59 · Å iaulių apygardos teismas: Taigi, Å¡io Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumÄ , t.y. pagal atsakovo nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vieta arba pagal kreditoriaus nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2S-722-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00987-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.2; 3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkriÄio 12 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Jurga KramanauskaitÄ-ButkuvienÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjų D. Y. ir M. Y. atskirÄ jį skundÄ dÄl Å iaulių apylinkÄs teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e2YT-13582-476/2019, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kÄjų D.
Y. ir M. Y. praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄjai D. Y. ir M. Y. kreipÄsi į teismÄ su praÅ¡ymu nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 2. Å iaulių apylinkÄs teismo Raseinių rÅ«mai 2019 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakÄ priimti pareiÅ¡kÄjų praÅ¡ymÄ .
3. Teismas iÅ¡ pateiktų duomenų nustatÄ, jog pareiÅ¡kÄjų D. Y. ir M. Y. bei jų nepilnameÄio vaiko nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra JungtinÄje KaralystÄje, D. Y. yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, neturi Äia jokio registruoto turto.
4. Teismas nurodÄ, kad sprendžiant civilinių bylų dÄl santuokos ir tÄvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso Å¡altinis yra 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 âDÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tÄvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000â, kuris dar vadinamas reglamentu âBriuselis II bisâ. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybÄse narÄse pagal EB steigimo sutarties 110 str. 2 d.
Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Reglamento âBriuselis II bisâ preambulÄs 11 p. nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina iÅ¡laikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001; teismai, turintys jurisdikcijÄ pagal reglamentÄ âBriuselis II bisâ, paprastai turi jurisdikcijÄ priimti sprendimus dÄl iÅ¡laikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 str. 2 d. PažymÄtina, jog nagrinÄjamos bylos atveju reiÅ¡kiami reikalavimai yra susijÄ su tÄvų teisÄmis ir pareigomis.
Reglamento âBriuselis II bisâ I skyriaus 1 str. 1 p. numatyta, kad Å¡is reglamentas taikomas bet kokio pobÅ«džio teismo civilinÄms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, tÄvų pareigų skyrimu, naudojimosi jomis. Å io Reglamento II skyriaus 3 str. nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dÄl santuokos nutraukimo. Reglamento 3 str. a punkte iÅ¡vardinti Å¡eÅ¡i alternatyvÅ«s jurisdikcijos kriterijai, kurie susijÄ su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamÄ ja vieta. TaÄiau reikalavimams dÄl tÄvų pareigų pagrindinÄ jurisdikcijos taisyklÄ (Reglamento 2 skirsnio 8 str.) nustato, kad byloms dÄl tÄvų pareigų vaikui taikoma tos valstybÄs teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinÄ vaiko gyvenamoji vieta.
Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjai su nepilnameÄiu vaiku nuolat gyvena JungtinÄje KaralystÄje, todÄl Å¡iuo atveju byloje keliamiems klausimams turi bÅ«ti taikoma JungtinÄs KaralystÄs teismų jurisdikcija.
5. Teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kÄjų bei jų nepilnameÄio vaiko nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet JungtinÄje KaralystÄje, dÄl ko byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, kadangi praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduotas nesilaikant teritorinio teismingumo taisyklių. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kÄjai D. Y. ir M. Y. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkÄs teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nutartį ir pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjų praÅ¡ymas dÄl santuokos nutraukimo yra teismingas Å iaulių apylinkÄs teismo Raseinių rÅ«mams.
Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas klausimÄ , ar byla teisminga Å iaulių apylinkÄs teismo Raseinių rÅ«mams, netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ procesines teisÄs normas, reglamentuojanÄias bylos teismingumÄ , taip pat nepilnai, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai įvertino faktinius duomenis apie Å¡alių nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . 6.2. Byloje yra pateikta Gyventojų registro tarnybos pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad D. Y. paskutinÄ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini).
Å i vieta ir turi bÅ«ti laikoma paskutine pareiÅ¡kÄjos nuolatine gyvenamÄ ja vieta. PareiÅ¡kÄjos iÅ¡vykimo fakto iÅ¡ Lietuvos Respublikos deklaravimas sietinas su siekiu užsidirbti, o ne pakeisti nuolatinÄ gyvenamÄ ja vietÄ ir visam laikui įsikurti JungtinÄje KaralystÄje. CK 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma valstybÄ ar jos teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. PareiÅ¡kÄja didžiÄ jÄ savo gyvenimo dalį gyveno Lietuvos Respublikoje ir ketina į jÄ grįžti.
Taigi, tai, kad vieÅ¡uosiuose registruose pareiÅ¡kÄja yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos, nÄra jokio pareiÅ¡kÄjos vardu įregistruoto turto kitose valstybÄse ir nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų pareiÅ¡kÄjos nuolatinį gyvenimÄ užsienyje, laikytina, kad pareiÅ¡kÄjos nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. 6.3. PareiÅ¡kÄja pareiÅ¡kime aiÅ¡kiai nurodÄ, kad savo nuolatine gyvenamÄ ja vieta laiko Lietuvos RespublikÄ . Teismų praktikoje yra nurodoma, kad nagrinÄjant teismingumo klausimÄ tokio pobÅ«džio bylose teismas privalo tirti, kokiu tikslu Å¡alis iÅ¡vyko iÅ¡ Å¡alies ir ar tai iÅ¡vykimas nuolat gyventi ir nuolatinai dirbti.
PareiÅ¡kÄja dar kartÄ patvirtina, kad savo ir vaiko nuolatine gyvenamÄ ja vieta laiko Lietuvos RespublikÄ ir savo ateitį bei nuolatinį gyvenimÄ sieja su Lietuvos Respublika. Teismų praktikoje yra aiÅ¡kiai formuojama pozicija, kad tas faktas, jog asmenys iÅ¡vyksta dirbti į užsienį ir laikinai ten gyvena, nereiÅ¡kia, kad tokie asmenys pakeitÄ savo nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jų santuokos nutraukimo bylos neteismingos Lietuvos Respublikos teismams. 6.4. FaktÄ , kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui, patvirtina ir 2000 m. gruodžio 22 d.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 âDÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinÄse ir komercinÄse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimoâ (toliau Tarybos reglamentas Nr. 44/2001). Reglamento 2 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybÄje narÄje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybÄ, bylos turi bÅ«ti keliamos tos valstybÄs narÄs teismuose. Pagal Reglamento 5 straipsnio 2 dalį, valstybÄje narÄje nuolat gyvenanÄiam asmeniui kitoje valstybÄje narÄje byla dÄl iÅ¡laikymo gali bÅ«ti iÅ¡kelta kreditoriaus nuolatinÄs gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dÄl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomÄ Ä¯statymÄ turi jurisdikcijÄ nagrinÄti minÄtas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nÄra pagrįsta vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe.
Taigi, Å¡io Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumÄ , t.y. pagal atsakovo nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vieta arba pagal kreditoriaus nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). ApeliacinÄs instancijos teismas, nagrinÄdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatÄ absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dÄl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijÄs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinÄ gyvenamoji vieta.
9. CPK 784 straipsnyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos Å¡eimos bylos, jeigu nors vienas iÅ¡ sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybÄs ir Å¡io asmens be pilietybÄs nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat, jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų Å¡eimos bylas nagrinÄja iÅ¡imtinai Lietuvos Respublikos teismai. Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinÄti Å¡eimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsienieÄiai, bet jų nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
10. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojanÄios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinÄms sutartimis, kurių dalyvÄ yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad jei tarptautinÄse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minÄtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarÄių taisyklÄs.
11. Reglamento âBriuselis II bisâ 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojanÄia, jurisdikcijÄ turi teismai, esantys toje valstybÄje narÄje:
a) kurios teritorijoje: - yra sutuoktinių nuolatinÄ gyvenamoji vieta, arba - buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinÄ gyvenamoji vieta, jeigu vienas iÅ¡ sutuoktinių joje tebegyvena, arba - yra atsakovo nuolatinÄ gyvenamoji vieta, arba - yra vieno iÅ¡ sutuoktinių nuolatinÄ gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiÅ¡kimas, arba - yra pareiÅ¡kÄjo nuolatinÄ gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiÅ¡kimo padavimo, arba â yra pareiÅ¡kÄjo nuolatinÄ gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip Å¡eÅ¡is mÄnesius iki pareiÅ¡kimo padavimo ir yra atitinkamos valstybÄs narÄs pilietis arba, kalbant apie JungtinÄ KaralystÄ ir AirijÄ , jeigu joje yra pareiÅ¡kÄjo nuolatinÄ gyvenamoji vieta;
b) kurios pilietybÄ turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie JungtinÄ KaralystÄ ir AirijÄ , kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinÄ gyvenamoji vieta. Reglamento âBriuselis II bisâ 3 straipsnio taikymui svarbu nustatyti ne tik sutuoktinių nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , taÄiau ir tai, kiek laiko iki pareiÅ¡kimo padavimo asmenys toje nuolatinÄje gyvenamojoje vietoje gyveno. Nustatant nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ vertintina, kurioje Å¡alyje pareiÅ¡kÄjai deklaravÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kaip toje Å¡alyje jie yra prisitaikÄ gyventi, ar moka kalbÄ , ar turi darbÄ , taip pat privaloma įvertinti, kokia yra pareiÅ¡kÄjų pilietybÄ, koks yra jų ryÅ¡ys su Lietuva (Å¡eimos ir socialiniai ryÅ¡iai).
12. Reglamento âBriuselis II bisâ nuostatos klausimams, susijusiems su tÄvų pareigomis vaikams â Å¡iuo atveju reikalavimas nustatyti Å¡alių nepilnameÄio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , bendrÄ jÄ jurisdikcijÄ nustato valstybÄs narÄs teismui, kurio nuolatinÄ gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybÄje narÄje (8 straipsnio 1 dalis). Specialiosios bendrosios jurisdikcijos taikymo sÄ lygos, priklausanÄios nuo subjektyvių kriterijų, numatytos reglamento âBriuselis II bisâ 9, 10, 12, 13 straipsniuose.
PažymÄtina, jog bendroji jurisdikcija reikalavimui dÄl iÅ¡laikymo nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio a, b punktai). Paprastai jurisdikcijÄ dÄl iÅ¡laikymo priteisimo turi kreditoriaus nuolatinÄs gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t.y. asmens, kuriam reikalingas iÅ¡laikymas, gyvenamojoje vietoje gali bÅ«ti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sÄ lygos.
13. Kasacinis teismas (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016) yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog reglamente âBriuselis II bisâ nÄra pateikiama asmens nuolatinÄs gyvenamosios vietos sÄ voka. Terminas ânuolatinÄ gyvenamoji vietaâ yra aiÅ¡kinamas autonomiÅ¡kai, pirmiausia atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktikoje nurodytus principus: bÅ«tina atsižvelgti į individualiÄ asmens, dÄl kurio sprendžiama, padÄtį, specifines konkreÄios bylos aplinkybes (Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas); sprendžiant dÄl nuolatinÄs gyvenamosios vietos, svarbÅ«s yra Å¡ie kriterijai:
1) buvimo tam tikros valstybÄs teritorijoje trukmÄ;
2) buvimo tam tikros valstybÄs teritorijoje reguliarumas;
3) buvimo tam tikros valstybÄs teritorijoje sÄ lygos;
4) buvimo tam tikros valstybÄs teritorijoje priežastys;
5) pilietybÄ;
6) darbo vieta ir sÄ lygos;
7) kalbos mokÄjimas;
8) šeimos ir socialiniai ryšiai;
9) kitos susijusios aplinkybÄs (Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje B. M. prieÅ¡ R. C., C-497/10 PPU, 51 punktas).
14. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad esminis klausimas sprendžiant dÄl bylos teismingumo yra pareiÅ¡kÄjų nepilnameÄio vaiko nuolatinÄs gyvenamosios vietos nustatymas.
15. Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kÄja su savo nepilnameÄiu vaiku Å¡iuo metu Lietuvos Respublikoje nÄra deklaravusi gyvenamosios vietos, neturi turto. Byloje nÄra duomenų apie pareiÅ¡kÄjos darbo santykius, susijusius su Lietuvos Respublika, pareiÅ¡kÄja nÄra įregistruota užimtumo tarnyboje. Tiek pareiÅ¡kime, tiek atskirajame skunde pareiÅ¡kÄja nenurodÄ, kada iÅ¡deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, nepateikÄ duomenų apie savo reguliarų lankymÄ si Lietuvos Respublikoje.
IÅ¡ pareiÅ¡kÄjų nepilnameÄio vaiko R. Y. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad vaikas gimÄ (data neskelbtina) Didžioje Britanijoje. Apeliantai nepateikÄ duomenų apie pareiÅ¡kÄjų nepilnameÄio vaiko, kuris yra beveik 11 metų amžiaus, Lietuvos Respublikoje lankytas ugdymo įstaigas ar kitų duomenų, patvirtinanÄių buvimo Lietuvos Respublikoje reguliarumÄ . Taigi, apeliantai nei kartu su pareiÅ¡kimu, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikÄ jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinanÄių aplinkybÄ apie nepilnameÄio vaiko esminį ryšį su Lietuvos Respublika, kas sudarytų prielaidas sprÄsti apie Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos taikymÄ vadovaujantis reglamento âBriuselis II bisâ 12 straipsnio ar IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio b, c, d punktų nuostatomis sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos bei iÅ¡laikymo klausimus.
16. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog pareiÅ¡kÄjos paskutinÄ gyvenamoji vieta buvo deklaruota (adresu: duomenys neskelbtini), bei kad pati pareiÅ¡kÄja savo nuolatine gyvenamÄ ja vietÄ laiko Lietuvos RespublikÄ ir savo ateitį bei nuolatinį gyvenimÄ sieja su Lietuvos Respublika, nesuponuoja iÅ¡vados, jog Å¡i gyvenamoji vieta gali bÅ«ti laikoma pareiÅ¡kÄjos ir jos nepilnameÄio vaiko nuolatine gyvenamÄ ja vieta, juolab, kad pati pareiÅ¡kÄja neneigia fakto, jog Å¡iuo metu dirba ir gyvena Didžiojoje Britanijoje. Be to, atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjų nepilnameÄio vaiko gimimo metus (2008 m.), darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄja su nepilnameÄiu vaiku Didžiojoje Britanijoje galimai gyvena jau ne mažiau nei 10 metų.
17. Esant nurodytoms aplinkybÄms apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, jog byloje nÄra jokių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjos ir jos nepilnameÄio vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog pareiÅ¡kÄjos ir jos nepilnameÄio vaiko socialiniai ir ekonominiai interesai sietini su gyvenimu Didžiojoje Britanijoje, todÄl laikytina, kad jų nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad pareiÅ¡kÄjų praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.
18. DÄl kitų apeliantų atskirojo skundo argumentų apeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡samiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktikÄ , įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
19. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarÄ pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todÄl nÄra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apylinkÄs teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄja Jurga KramanauskaitÄ-ButkuvienÄ