Legislator Case Law & Legislation
3afe0733-e593-4b70-b5c1-1735c1c30e59 AI generated

3afe0733-e593-4b70-b5c1-1735c1c30e59 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 3afe0733-e593-4b70-b5c1-1735c1c30e59
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir M. Y. praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai D. Y. ir M. Y. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai 2019 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ .

Legislator headnote

AI generated

3afe0733-e593-4b70-b5c1-1735c1c30e59 · Å iaulių apygardos teismas: Taigi, Å¡io Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumÄ , t.y. pagal atsakovo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vieta arba pagal kreditoriaus nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-722-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00987-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.2; 3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 12 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų D. Y. ir M. Y. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-13582-476/2019, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjų D.

Y. ir M. Y. praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai D. Y. ir M. Y. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mai 2019 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ .

3. Teismas iÅ¡ pateiktų duomenų nustatė, jog pareiÅ¡kėjų D. Y. ir M. Y. bei jų nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, D. Y. yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, neturi čia jokio registruoto turto.

4. Teismas nurodė, kad sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso Å¡altinis yra 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000“, kuris dar vadinamas reglamentu „Briuselis II bis“. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 str. 2 d.

Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Reglamento „Briuselis II bis“ preambulės 11 p. nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina iÅ¡laikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001; teismai, turintys jurisdikcijÄ pagal reglamentÄ â€žBriuselis II bis“, paprastai turi jurisdikcijÄ priimti sprendimus dėl iÅ¡laikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 str. 2 d. Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos atveju reiÅ¡kiami reikalavimai yra susiję su tėvų teisėmis ir pareigomis.

Reglamento „Briuselis II bis“ I skyriaus 1 str. 1 p. numatyta, kad Å¡is reglamentas taikomas bet kokio pobÅ«džio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, tėvų pareigų skyrimu, naudojimosi jomis. Å io Reglamento II skyriaus 3 str. nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dėl santuokos nutraukimo. Reglamento 3 str. a punkte iÅ¡vardinti Å¡eÅ¡i alternatyvÅ«s jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamÄ ja vieta. Tačiau reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (Reglamento 2 skirsnio 8 str.) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjai su nepilnamečiu vaiku nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl Å¡iuo atveju byloje keliamiems klausimams turi bÅ«ti taikoma Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcija.

5. Teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjų bei jų nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet Jungtinėje Karalystėje, dėl ko byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, kadangi praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduotas nesilaikant teritorinio teismingumo taisyklių. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai D. Y. ir M. Y. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nutartį ir pripažinti, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl santuokos nutraukimo yra teismingas Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mams.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ , ar byla teisminga Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mams, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumÄ , taip pat nepilnai, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai įvertino faktinius duomenis apie Å¡alių nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . 6.2. Byloje yra pateikta Gyventojų registro tarnybos pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad D. Y. paskutinę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini).

Å i vieta ir turi bÅ«ti laikoma paskutine pareiÅ¡kėjos nuolatine gyvenamÄ ja vieta. PareiÅ¡kėjos iÅ¡vykimo fakto iÅ¡ Lietuvos Respublikos deklaravimas sietinas su siekiu užsidirbti, o ne pakeisti nuolatinę gyvenamÄ ja vietÄ ir visam laikui įsikurti Jungtinėje Karalystėje. CK 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma valstybė ar jos teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. PareiÅ¡kėja didžiÄ jÄ savo gyvenimo dalį gyveno Lietuvos Respublikoje ir ketina į jÄ grįžti.

Taigi, tai, kad vieÅ¡uosiuose registruose pareiÅ¡kėja yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos, nėra jokio pareiÅ¡kėjos vardu įregistruoto turto kitose valstybėse ir nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų pareiÅ¡kėjos nuolatinį gyvenimÄ užsienyje, laikytina, kad pareiÅ¡kėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. 6.3. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime aiÅ¡kiai nurodė, kad savo nuolatine gyvenamÄ ja vieta laiko Lietuvos RespublikÄ . Teismų praktikoje yra nurodoma, kad nagrinėjant teismingumo klausimÄ tokio pobÅ«džio bylose teismas privalo tirti, kokiu tikslu Å¡alis iÅ¡vyko iÅ¡ Å¡alies ir ar tai iÅ¡vykimas nuolat gyventi ir nuolatinai dirbti.

PareiÅ¡kėja dar kartÄ patvirtina, kad savo ir vaiko nuolatine gyvenamÄ ja vieta laiko Lietuvos RespublikÄ ir savo ateitį bei nuolatinį gyvenimÄ sieja su Lietuvos Respublika. Teismų praktikoje yra aiÅ¡kiai formuojama pozicija, kad tas faktas, jog asmenys iÅ¡vyksta dirbti į užsienį ir laikinai ten gyvena, nereiÅ¡kia, kad tokie asmenys pakeitė savo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jų santuokos nutraukimo bylos neteismingos Lietuvos Respublikos teismams. 6.4. FaktÄ , kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui, patvirtina ir 2000 m. gruodžio 22 d.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo“ (toliau Tarybos reglamentas Nr. 44/2001). Reglamento 2 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi bÅ«ti keliamos tos valstybės narės teismuose. Pagal Reglamento 5 straipsnio 2 dalį, valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl iÅ¡laikymo gali bÅ«ti iÅ¡kelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomÄ Ä¯statymÄ turi jurisdikcijÄ nagrinėti minėtas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe.

Taigi, Å¡io Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumÄ , t.y. pagal atsakovo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vieta arba pagal kreditoriaus nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta.

9. CPK 784 straipsnyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat, jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai. Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

10. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

11. Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikcijÄ turi teismai, esantys toje valstybėje narėje:

a) kurios teritorijoje: - yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iÅ¡ sutuoktinių joje tebegyvena, arba - yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - yra vieno iÅ¡ sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiÅ¡kimas, arba - yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiÅ¡kimo padavimo, arba – yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius iki pareiÅ¡kimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir AirijÄ , jeigu joje yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta;

b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir AirijÄ , kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta. Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio taikymui svarbu nustatyti ne tik sutuoktinių nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau ir tai, kiek laiko iki pareiÅ¡kimo padavimo asmenys toje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje gyveno. Nustatant nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ vertintina, kurioje Å¡alyje pareiÅ¡kėjai deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kaip toje Å¡alyje jie yra prisitaikę gyventi, ar moka kalbÄ , ar turi darbÄ , taip pat privaloma įvertinti, kokia yra pareiÅ¡kėjų pilietybė, koks yra jų ryÅ¡ys su Lietuva (Å¡eimos ir socialiniai ryÅ¡iai).

12. Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatos klausimams, susijusiems su tėvų pareigomis vaikams – Å¡iuo atveju reikalavimas nustatyti Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , bendrÄ jÄ jurisdikcijÄ nustato valstybės narės teismui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje (8 straipsnio 1 dalis). Specialiosios bendrosios jurisdikcijos taikymo sÄ lygos, priklausančios nuo subjektyvių kriterijų, numatytos reglamento „Briuselis II bis“ 9, 10, 12, 13 straipsniuose.

Pažymėtina, jog bendroji jurisdikcija reikalavimui dėl iÅ¡laikymo nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio a, b punktai). Paprastai jurisdikcijÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo turi kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t.y. asmens, kuriam reikalingas iÅ¡laikymas, gyvenamojoje vietoje gali bÅ«ti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sÄ lygos.

13. Kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ voka. Terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiÅ¡kinamas autonomiÅ¡kai, pirmiausia atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktikoje nurodytus principus: bÅ«tina atsižvelgti į individualiÄ asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas); sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbÅ«s yra Å¡ie kriterijai:

1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė;

2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas;

3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sÄ lygos;

4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys;

5) pilietybė;

6) darbo vieta ir sÄ lygos;

7) kalbos mokėjimas;

8) šeimos ir socialiniai ryšiai;

9) kitos susijusios aplinkybės (Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10 PPU, 51 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis klausimas sprendžiant dėl bylos teismingumo yra pareiškėjų nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas.

15. Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja su savo nepilnamečiu vaiku Å¡iuo metu Lietuvos Respublikoje nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, neturi turto. Byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjos darbo santykius, susijusius su Lietuvos Respublika, pareiÅ¡kėja nėra įregistruota užimtumo tarnyboje. Tiek pareiÅ¡kime, tiek atskirajame skunde pareiÅ¡kėja nenurodė, kada iÅ¡deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, nepateikė duomenų apie savo reguliarų lankymÄ si Lietuvos Respublikoje.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjų nepilnamečio vaiko R. Y. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad vaikas gimė (data neskelbtina) Didžioje Britanijoje. Apeliantai nepateikė duomenų apie pareiÅ¡kėjų nepilnamečio vaiko, kuris yra beveik 11 metų amžiaus, Lietuvos Respublikoje lankytas ugdymo įstaigas ar kitų duomenų, patvirtinančių buvimo Lietuvos Respublikoje reguliarumÄ . Taigi, apeliantai nei kartu su pareiÅ¡kimu, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių aplinkybę apie nepilnamečio vaiko esminį ryšį su Lietuvos Respublika, kas sudarytų prielaidas spręsti apie Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos taikymÄ vadovaujantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio ar IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio b, c, d punktų nuostatomis sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos bei iÅ¡laikymo klausimus.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog pareiÅ¡kėjos paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota (adresu: duomenys neskelbtini), bei kad pati pareiÅ¡kėja savo nuolatine gyvenamÄ ja vietÄ laiko Lietuvos RespublikÄ ir savo ateitį bei nuolatinį gyvenimÄ sieja su Lietuvos Respublika, nesuponuoja iÅ¡vados, jog Å¡i gyvenamoji vieta gali bÅ«ti laikoma pareiÅ¡kėjos ir jos nepilnamečio vaiko nuolatine gyvenamÄ ja vieta, juolab, kad pati pareiÅ¡kėja neneigia fakto, jog Å¡iuo metu dirba ir gyvena Didžiojoje Britanijoje. Be to, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų nepilnamečio vaiko gimimo metus (2008 m.), darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja su nepilnamečiu vaiku Didžiojoje Britanijoje galimai gyvena jau ne mažiau nei 10 metų.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos ir jos nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog pareiÅ¡kėjos ir jos nepilnamečio vaiko socialiniai ir ekonominiai interesai sietini su gyvenimu Didžiojoje Britanijoje, todėl laikytina, kad jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

18. Dėl kitų apeliantų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas iÅ¡samiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktikÄ , įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

19. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė