2016-10-05 Nr. AB-19146-3-62-3-00200-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-436-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00200-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriui dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. V. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. vasario 5 d. kreipėsi su skundu, kurį 2016 m. vasario 25 d. patikslino, į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2015 m. rugpjūčio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus (toliau – NŽT Jonavos skyrius) ir Pauliukų žemės ūkio bendrovės valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 5SŽN-66-(14.5.62), vadovaujantis NŽT Jonavos skyriaus vedėjos 2015 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 5SK-727-(14.5.110.), ir išregistruoti iš valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko; 2) panaikinti NŽT Jonavos skyriaus vedėjos 2015 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 5SK-727-(14.5.110.); 3) įpareigoti NŽT Jonavos skyrių sudaryti naują valstybinės žemės ūkio paskirties 6,2525 ha žemės nuomos sutartį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu.

Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintomis Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis (toliau – Taisyklės), teritorinių žemėtvarkos skyrių sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis skundžiami tiesiogiai teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, todėl pagal administracinių teismų kompetenciją ir kreipėsi pagal teritoriją į Kauno apygardos administracinį teismą. Skundas yra teikiamas nuo sužinojimo apie skundžiamo akto egzistavimą per vieną mėnesį pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti 28,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. vasario 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių (ABTĮ 3, 15 str.), ir nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Bendrosios kompetencijos teismams priskirtini nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 str., 22 str. 1 d.). Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija įsakymus dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo sprendimuose ne kartą yra išaiškinusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Atsakovas, priimdamas įsakymus dėl valstybinės žemės nuomos, veikė ne viešojo administravimo srityje, o atliko civilinio teisinio pobūdžio veiksmą nuomos teisiniuose santykiuose, t. y. veikė kaip valstybinės žemės sklypo nuomotojas. Ginčas šiuo atveju kyla tarp valstybinės žemės nuomotojo ir nuomininko iš civilinių nuomos santykių (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nutartis byloje UAB „Via Maris“ prieš Alytaus apskrities viršininko administraciją). Atsižvelgęs į Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse pateiktus išaiškinimus, teismas pripažino, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, dėl to skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Nurodė, kad pareiškėjas dėl ginčo išsprendimo turi teisę pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą (CPK 29 str., 31 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį ir priimti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, todėl pagal administracinių teismų kompetenciją ir kreipėsi pagal teritoriją į Kauno apygardos administracinį teismą. Pažymi, kad šio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartyje buvo išvardyti trūkumai, reikalaujant pateikti skundžiamą aktą, t. y. NŽT Jonavos skyriaus vedėjos 2015 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 5SK-727-(14.5.110.). Apie tokį aktą sužinojo legaliomis priemonėmis, kreipęsis į VĮ Registrų centrą ir 2016 m. sausio 7 d. gavęs pažymą apie gretimų žemės sklypų savininkus, kadastro žemėlapio ištrauką ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. NŽT Jonavos skyrius 2016 m. kovo 1 d. raštu Nr. 5SD-500-(14.6.104.) atsisakė teikti duomenis vadovaudamasis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis. Pastebi, kad vis dar vyko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) tyrimas dėl NŽT Jonavos skyriaus veiklos skaidrumo. Dėl NŽT veiklos teko anksčiau kreiptis ir į administracinius teismus bei specialiąsias tarnybas. Pabrėžia, kad į teismą kreipėsi per vieną mėnesį. Pagal Taisykles, teritorinių žemėtvarkos skyrių sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis skundžiami tiesiogiai teismui. Pareiškėjo nuomone, kaip ūkininkas, turi pirmumo teisę išsinuomoti paminėtą valstybinės žemės sklypą, atsižvelgiant į Žemės įstatymo 9 straipsnį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju keliamas bylos rūšinio teismingumo klausimas, t. y. kuris teismas – bendrosios kompetencijos ar administracinis – turi nagrinėti ginčą. Sprendžiant šį klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – privatinių ar administracinių – pareiškėjas kelia savo reikalavimus.

Kaip matyti, pareiškėjas iš esmės inicijuoja ginčą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nuginčijimo ir naujos sutarties sudarymo. Specialioji teisėjų kolegija nuosekliai laikosi pozicijos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-60/2014 Z. K. U. prieš A. S. ir kt., 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-94/2014 Kauno apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą prieš UAB „Stamita“ ir kt.). Šioje byloje pripažintini vyraujančiais būtent civiliniai teisiniai santykiai.

Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį, ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismų. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 16 str. 1 d.).

Esant aptartoms aplinkybėms, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė