3afb1aa5-3caf-4f10-bfae-6f32fa50b3de · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1231/2013             Proceso Nr. 2-55-3-02844-2010-6                          Procesinio sprendimo kategorijos:              21.4.1.4; 21.4.2.7; 32.5; 36; 42.10; 63.3; (S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų T. S., A. S., atsakovų D. V., J. V. (buvusi pavardė – Z.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3296-232/2012 pagal ieškovų T. S. ir A. S. ieškinį atsakovams J. V., D. V., Nordea Bank Finland Plc, Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam Lietuvoje per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei neturtinės žalos atlyginimo, atsakovės J.

V. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovams T. S., A. S., Nordea Bank Finland Plc dėl kreditavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir Nordea Bank Finland Plc ieÅ¡kinį J. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys T. S. ir A. S.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai T. S. ir A. S. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu hipotekos sandorį, kuriuo ieÅ¡kovai, užtikrindami atsakovės J. V. (buvusi pavardė Z.) iÅ¡ atsakovo Nordea Bank Finland Plc pagal 2008-09-24 sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/50B gauto kredito grÄ Å¾inimÄ iki 2038 m. rugsėjo 2 d., įkeitė 10445/20890 žemės sklypo dalis ir butÄ , esančius (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J.

V. ir D. V. ieÅ¡kovų naudai 658 800 Lt nuostolių atlyginimÄ . Patikslinę ieÅ¡kinį ieÅ¡kovai atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 658 800 Lt nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovai nurodė, jog ginčijamÄ hipotekos sandorį sudarė dėl atsakovų D. V. ir J. V. apgaulės. Hipotekos sandoriu ieÅ¡kovai įkeitė žemės sklypo dalį ir butÄ , esant Å¡alių susitarimui, kad už rizikingÄ sandorį atsakovai savo lėšomis įrengs ieÅ¡kovų butÄ . Tačiau atsakovai sudarydami sandorį nutylėjo, jog jie nevykdys kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir tai sukels grėsmę ieÅ¡kovų įkeistam turtui.

Atsakovai taip pat neatliko ne tik savo įsipareigojimų bankui, bet ir įsipareigojimų ieÅ¡kovams savo lėšomis įrengti ieÅ¡kovų butÄ , be to, atsakovai vengė susitikimų su ieÅ¡kovais ir nebendradarbiavo dėl Kreditavimo sutarties vykdymo. Dėl atsakovų apgaulės ieÅ¡kovai prarado galimybę atgauti žemės sklypo dalį ir butÄ ir už tai negavo jokios ekonominės naudos (CK 1.91 str. 1, 5 d.).Atsakovai D. V. ir J. V. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovai neįrodė teiginių dėl tariamos atsakovų apgaulės sudarant hipotekos sandorį. Jie nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų apgaulės sudarant ieÅ¡kovų ginčijamÄ sandorį buvimÄ , taip pat, jog tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų buvo sudarytas susitarimas dėl buto įrengimo atsakovų lėšomis už ginčijamu sandoriu ieÅ¡kovų prisiimamÄ rizikÄ . Hipotekos sandoris sudarytas laisva Å¡alių valia, ieÅ¡kovas T. S. dirbo nekilnojamojo turto srityje, banke, turi atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ , todėl turėjo žinoti ir žinojo sudaromo hipotekos sandorio pasekmes.

Pažymėjo, jog atsakovė padarė ieÅ¡kovams paslaugÄ , paėmė savo vardu paskolÄ , kadangi tuo metu ieÅ¡kovai jos nebÅ«tų galėję gauti, nes neatitiko minimalių bankų keliamų reikalavimų, be to, patys ieÅ¡kovai pasiÅ«lė sudaryti hipotekos sandorį bei įkeisti banko naudai ieÅ¡kovams priklausantį turtÄ . Atsakovė jokių pinigų nėra gavusi. Todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai akivaizdžiai siekia iÅ¡vengti prievolių vykdymo ir nesÄ Å¾iningai praturėti kitų asmenų t. y. atsakovės sÄ skaita.Atsakovas Nordea Bank Finland Plc atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, jog hipotekos sandoris yra sudarytas teisėtai, o ieÅ¡kovų teiginiai apie tai, kad galimai sudarant ginčo sandorį atsakovai panaudojo apgaulę yra paremti subjektyviais ieÅ¡kovų samprotavimais. Pažymėjo, jog hipotekos lakÅ¡tas buvo sudarytas laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, ieÅ¡kovai buvo supažindinti su kreditavimo sutartimi, jos esme, pasekmėmis, suprato, kokiÄ prievolę užtikrina įkeičiamu turtu. IeÅ¡kovų nurodomos faktinės aplinkybės, tariamas nutylėjimas, kad kreditas nebus grÄ Å¾intas, ieÅ¡kovų buto neįrengimas, nors dėl to buvo tartasi, nelaikytini atsakovų pasyviais veiksmais siekiant nuslėpti sandorio sudarymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir jį sudaryti panaudojant apgaulę.

IeÅ¡kovai reikÅ¡dami ieÅ¡kinį siekia praturtėti bei iÅ¡vengti turtinių prievolių, kadangi ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas ne ginčo sandorio sudarymo metu ar praėjus kažkiek laiko po jo sudarymo, bet kai banko iniciatyva buvo pradėti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio turto. CK 6.67 str. normos reglamentuojančios nesÄ Å¾iningumo prezumcijas byloje netaikytinos. Atsakovė J. V. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti tarp atsakovo Nordea Bank Finland Plc ir atsakovės 2008-09-24 sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/50B apsimestiniu ir atsakovės atžvilgiu negaliojančiu sandoriu; teismui pripažinus šį sandorį apsimestiniu, pakeisti minėtos kreditavimo sutarties vienÄ iÅ¡ Å¡alių – kredito gavėjÄ , jo teises ir pareigas pagal Å¡iÄ kreditavimo sutartį ab initio perkeliant ieÅ¡kovams T.

S. ir / ar A. S.. Ginčo kreditavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kadangi kreditavimo sutarties pagrindu paskola paimta tik ieÅ¡kovui T. S. papraÅ¡ius, įkeitus ieÅ¡kovų ginčijamame hipotekos sandoryje nurodytÄ turtÄ bei ieÅ¡kovams žodžiu įsipareigojus vykdyti sutartinius įsipareigojimus banko naudai pagal kreditavimo sutartį. Pinigų pagal paskolos sutartį J. V. nematė ir negavo, todėl faktiÅ¡kai paskolos gavėjais laikytini ieÅ¡kovai.IeÅ¡kovai T. S. ir A. S. atsiliepimu prašė netenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų.

Nurodė, jog atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje neįrodė kreditavimo sutarties apsimestinumo, sandorį sudarant netikrajai jo Å¡aliai, o statytiniui. IeÅ¡kovai niekada su banku nevedė derybų dėl Kreditavimo sutarties sÄ lygų, nedarė jokios įtakos kreditui iÅ¡mokėti atsakovei, paskirčiai nustatyti. Kredito suma buvo pervesta į atsakovės vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ , ieÅ¡kovai kredito lėšomis nesinaudojo, be to, atsakovė kurį laikė vykdė įsipareigojimus bankui. Atsakovas Nordea Bank Finland Plc atsiliepimu prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, jog kreditavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai, prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentai neįrodo, kad ginčo sandoris yra apsimestinis (CK 1.87 str.), be to, pripažinus ginčo sandorį apsimestiniu bÅ«tų pažeisti banko teisėti interesai.

Pažymėjo, jog atsakovė pateikė paraiÅ¡kÄ bankui vartojimo kreditui gauti, jÄ bankas įvertinęs bei iÅ¡analizavęs atsakovės mokumÄ , priėmė sprendimÄ suteikti jai paskolÄ , tarp banko ir atsakovės buvo pasiraÅ¡yta kreditavimo sutartis, įmokas bankui pagal kreditavimo sutartį mokėjo taip pat ir atsakovė. Atsakovė nenurodė jokių motyvų ir argumentų, patvirtinančių, kad bankas bÅ«tų siekęs sudaryti sutartį su ieÅ¡kovais. Atsakovas D. V. sutiko su atsakovės J.

V. priešieškiniu, prašė jį tenkinti. Prie bylos prijungtoje civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea bank Finland Plc ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys T. S. ir A. S. ieškovas prašė jam priteisti iš J. V. 144 810 EUR panaudoto kredito, 3 089 EUR nesumokėtų palūkanų, 3 620,50 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 196,58 EUR kitų išlaidų, iš viso - 151 716,19 EUR ir 16 proc. dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

Patikslintu ieÅ¡kiniu padidino reikalavimų dalį dėl įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų priteisimo ir prašė priteisti 17 490,10 EUR Å¡ių palÅ«kanų. Nurodė, kad 2008-09-24 su atsakove J. V. sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/50B, pagal kuriÄ suteikė jai vartojamÄ jį kreditÄ 144 810 EUR sumai. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė tinkamai, vėlavo mokėti įmokas, nereagavo į perspėjimus, bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį ir pareikalavo per 10 dienų gražinti visÄ Ä¯siskolinimÄ , skolininkei skolos negrÄ Å¾inus, prašė iÅ¡ieÅ¡koti priverstine tvarka skolÄ , palÅ«kanas ir kitas iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas prašė iÅ¡ieÅ¡koti 16 proc. palÅ«kanas iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo remdamasis Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties 8.2. punktu. Atsakovė J. V. atsiliepime nurodė, kad prievolių pagal ginčo kreditavimo sutartį vykdymui buvo įkeistas T. ir A. S. turtas - žemės sklypo dalis ir butas, esantys (duomenys neskelbtini), kuris Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-16 nutartimi areÅ¡tuotas, todėl ieÅ¡kovas yra saistomas CPK 558 str. 2 d. numatytu terminu per du mėnesius paduoti pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba praÅ¡ymÄ perduoti jam administruoti įkeistÄ turtÄ .

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas, pradėjęs iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, neturi teisės reikalauti priteisti visÄ sumÄ dar ir iÅ¡ skolininko, tai paneigtų hipotekos esmę ir prasmę (CK 4.193 str. 1 d.) II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu T. S. ir A. S. ieÅ¡kinį atmetė. J. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovo Nordea Bank Finland Plc ieÅ¡kinį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo paliko nenagrinėtÄ .Dėl reikalavimo pripažinti įkeitimo sutartį negaliojančia ir reikalavimo pripažinti kredito sutartį apsimestiniu sandoriu.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai jokių raÅ¡tiÅ¡kų susitarimų su atsakovais J. V. ir D. V. dėl jų minimo buto remonto nesudarė, nors bÅ«dami apdairÅ«s ir rÅ«pestingi, turėjo pasirÅ«pinti dėl tinkamo tokių įsipareigojimų užfiksavimo, nes prieÅ¡ingu atveju negali tikėtis teisminės gynybos. Byloje neįrodyta, kad paskolos sutartis buvo apsimestinė. Tam, kad sutartis galėtų bÅ«ti pripažinta apsimestiniu sandoriu ir tikruoju paskolos gavėju bÅ«tų pripažinti vienas iÅ¡ S., bÅ«tina įrodyti, kad abi paskolos Å¡alys žinojo, jog yra pasiraÅ¡omas apsimestinis sandoris.

Tačiau, kaip ir nurodė pati atsakovė, paskolos sutartis buvo sudaryta su ja, kadangi bankas nesutiko jos pasiraÅ¡yti su T. S., kadangi jis neturėjo pakankamai pajamų. Taigi bankas, žinodamas, jog sandoris apsimestinis, nebÅ«tų jo sudaręs, o pripažinus jį apsimestiniu, bÅ«tų pažeistos banko kaip sÄ Å¾iningos sutarties Å¡alies teisės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat pažymėjo, kad nedaro negaliojančiu sandorio ta aplinkybė, jog paskolos gavėjas paskolos sumÄ pervedė kitiems asmenims, o paskolos gavėjo neatleidžia nuo prievolės grÄ Å¾inti skolas.

Atsakovė, teigdama, kad paskola buvo suteikta ne jai, bet ieÅ¡kovams, Å¡ios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.).Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo teiginius, kad bankas, sudarydamas sutartį, elgėsi nerÅ«pestingai ir neapdairiai nepatikrindamas ir nepasidomėdamas, kodėl įkeičiamas kito asmens turtas, nes įstatymai nedraudžia tokio įkeitimo, be to, byloje nustatyta, kad T. S. ir D. V. tuo metu kartu vystė statybų verslÄ . Dėl to, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę verslo santykiai, teismas padarė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent bendro verslo vystymui buvo sudaryti ginčo sandoriai.

IeÅ¡kovas ir atsakovas, bÅ«dami patyrę verslo dalyviai, gerai suvokė pasiraÅ¡omų sandorių esmę, taip pat jÄ gerai suvokė ir A. S. bei J. V., todėl nėra pagrindo teigti, jog nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, sudarytas dėl apgaulės. Dėl nurodyto teismas atmetė tiek ieÅ¡kinį dėl įkeitimo, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl kreditavimo sutarties negaliojimo.Dėl Nordea Bank Finland Plc ieÅ¡kinio reikalavimų. Teismas, atsižvelgdamas į hipotekÄ reglamentuojančias teisės normas, numatančias specialiÄ skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, kai prievolė yra užtikrinta turto įkeitimu, hipoteka, tvarkÄ , kuria iÅ¡ieÅ¡kotojas (ieÅ¡kovas) siekė pasinaudoti, bet nėra pasinaudojęs, nes iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo sustabdytas teismo nutartimi kitoje civilinėje byloje, įvertinęs tai, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto, ieÅ¡kinį dėl Å¡io reikalavimo paliko nenagrinėtÄ .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai IeÅ¡kovai T. S. ir A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas apeliantų T. S. ir A. S. ieÅ¡kinys, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkinti, kadangi ginčijama teismo sprendimo dalis yra neteisėta, priimta pažeidus materialinės, procesinės teisės normas, ir nepagrįsta. Teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias atsakovų D.

V. ir J. V. siekį pasyviais bei aktyviais apgaulės veiksmais suklaidinti ieÅ¡kovus dėl bÅ«simo kreditavimo sutarties vykdymo aplinkybių, jų nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. atsakovai nutylėjo ieÅ¡kovams, kad jie nevykdys kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įkalbėjo ieÅ¡kovus sudaryti hipotekos sandorį ir neatliko prisiimtų pareigų – neįrengė savo lėšomis buto, be to, atsakovai vengė susitikimų su ieÅ¡kovais ir nebendradarbiavo dėl kreditavimo sutarties vykdymo. IeÅ¡kovai, įkeitę žemės sklypo dalį ir vienintelį Å¡eimos bÅ«stÄ â€“ butÄ â€“ negavo iÅ¡ to jokios ekonominės naudos, atsakovai sÄ moningai nemokėjo bankui kredito įmokų bei palÅ«kanų, atsakovė, nors niekada neginčijo kreditavimo sutarties, piktybiÅ¡kai jos nevykdė, tuo pažeidė CK 1.91 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas, o teismas nepagrįstai Å¡iomis teisės normomis nesivadovavo.

Priimant sprendimÄ neteisėtai ir nepagrįstai netaikytos CK 6.67 straipsnio 4 punkto nuostatos dėl nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, esant hipotekos sandorio Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcijai. Apeliantai, užtikrindami atsakovės J. V. 500 000 Lt dydžio prievolės pagal Kreditavimo sutartį įvykdymÄ , banko naudai įkeitė bendros 1 000 000 Lt rinkos vertės jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ - žemės sklypo dalį ir butÄ . Tačiau apeliantai, rizikuodami tokios didelės vertės turtu ir visiÅ¡kai užtikrindami atsakovės J.

V. neteisėtÄ interesÄ apeliantų sÄ skaita praturtėti mažiausiai 500 000 Lt dydžio suma, dėl atsakovų D. V. ir J. V. apgaulės veiksmų, negavo visiÅ¡kai jokios ekonominės naudos. Taigi pagal hipotekos sandorį apeliantai buvo priversti prisiimti tik turtines prievoles, tačiau neįgijo jokių turtinių teisių į atsakovės J. V. nepagrįstÄ praturtėjimÄ 500 000 Lt dydžio suma pagal ginčo kreditavimo sutartį. Å iÄ sumÄ pagal civilinėje byloje esančius įrodymus atsakovė J.

V. visiÅ¡kai panaudojo savo asmeniniams interesams tenkinti.Teismas neįvertino atsakovo Nordea Bank Finland Plc veiksmų, t. y. neveikimo, pasireiÅ¡kusio tuo, kad bankas, sudarydamas su atsakove J. V. kreditavimo sutartį, visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, kodėl apeliantai neatlygintinai įkeičia žemės sklypo dalį ir butÄ , užtikrindami atsakovės J. V. prievolių įvykdymÄ , nes tokiu savo nerÅ«pestingumu ir neapdairumu bankas netiesiogiai sudarė prielaidas atsakovų D. V. ir J. V. apgaulei apeliantų atžvilgiu.

Teismas ginčijamame sprendime netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp apeliantų ir atsakovų D. V., J. V. bei Nordea Bank Finland Plc (CPK 12, 177 str. 1 d., 178 str.), pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 182 str. 4 d., 185 str.). Apeliantai ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kad jie neatlygintinai atsakovės J. V. prievolių pagal kreditavimo sutartį užtikrinimui įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį 1 000 000 Lt vertės turtÄ (žemės sklypo dalį ir butÄ ), įrodė.

Nei atsakovas D. V., nei atsakovė J. V. bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad jie apeliantams bÅ«tų sumokėję už įkeitimÄ arba kad apeliantas T. S. gavo (paėmė) atsakovei J. V. pagal Kreditavimo sutartį atsakovo Nordea Bank Finland Plc pervestÄ paskolÄ . Be to, atsakovas Nordea Bank Finland Plc bylos nagrinėjimo metu pažeidė jam CPK 178 straipsnyje nustatytÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ ir nepateikė jokių duomenų, kad veikė apdairiai ir rÅ«pestingai bei nesudarė prielaidų atsakovų apgaulei apeliantų atžvilgiu.

PrieÅ¡ingai, įrodinėjimo pareigÄ , kad hipotekos sandoris buvo atlygintinis (t. y. dalį paskolos buvo nuspręsta panaudoti buto įrengimui) teismas perkėlė apeliantams, nors, kaip minėta, pastarieji įrodė, kad hipotekos sandoris dėl visų atsakovų nesÄ Å¾iningų ir apgaulės veiksmų tapo neatlygintinis. Apeliaciniu skundu atsakovai D. V. ir J. V. (Z.) praÅ¡o panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria buvo nutarta netenkinti ieÅ¡kovės J. V. prieÅ¡ieÅ¡kinio atsakovams A. S., T.

S. ir Nordea Bank Finland Plc dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir kredito gavėjo teisių bei pareigų perkėlimo (sutarties Å¡alies pakeitimo), ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, visiÅ¡kai patenkinant atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį.Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė J. V. neįrodė, jog paskolos sutartis buvo apsimestinė. Apeliantai nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (civilinė byla Nr. 3K-3- 45/2007, civilinė byla Nr. 3K-3-445/2001), kuriomis vadovavosi teismas, spręsdamas dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu kreditavimo sandorį kaip apsimestinį, pagrįstumo, kadangi Å¡ių bylų ratio decidendi neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Tai, kad kreditavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, t. y. sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi (Å¡iuo atveju, T. S. ir/ ar A. S.), bet su jos statytiniu (Å¡iuo atveju, J. V.), o teisės ir pareigos pagal tokį sandorį turėtų atsirasti tikrajai sandorio Å¡aliai, patvirtina tokios bylos aplinkybės: visus paskolos dokumentus tvarkė ieÅ¡kovas T. S., o atsakovė J. V. banke tik pasiraÅ¡inėjo atitinkamus dokumentus, susijusius su paskolos gavimu (ir jokių pinigų realiai negavo; paskola iÅ¡ banko buvo paimta ieÅ¡kovui T.

S. papraÅ¡ius ir faktiÅ¡kai jo (jo Å¡eimos) naudai; ieÅ¡kovas T. S. siÅ«lė bankui perimti J. V. prievoles pagal kreditavimo sutartį jÄ perraÅ¡ant jo vardu arba įvykdant dalį prievolių; ieÅ¡kovų pajamos buvo nepakankamos paskolai gauti, be to, jie turėjo kitų įsipareigojimų, o atsakovė J. V. atitiko visus banko keliamus reikalavimus atitinkamai paskolai gauti. Dėl nurodyto teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovai D.

V. ir J. V. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ argumentuodami tuo, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimÄ negaliojančiu CK 1.91 str. 1 d. ir 5 d. pagrindais. Byloje neįrodyta nei atsakovų apgaulė, nei nesÄ Å¾iningi veiksmai, kurie sudarytų pagrindÄ pripažinti ginčo hipotekos sandorį negaliojančiu. IeÅ¡kovas, ilgÄ laikÄ dirbęs nekilnojamojo turto srityje, turintis ekonomikos iÅ¡silavinimÄ , turėjo žinoti ir žinojo sudaromo hipotekos sandorio pasekmes.

CK 6.67 straipsnio 4 punkte numatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija netaikytina ieÅ¡kovams ginčijant hipotekos sandorį. Bankas neturi pareigos tikrinti atitinkamo įkeitimo sandorio sudarymo aplinkybių ar tokio sandorio sudarymÄ lėmusių priežasčių, skirtingai nei nurodo apeliantai. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai T. S. ir A. S. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Nurodo, kad apeliantų argumentai dėl kreditavimo sandorio apsimestinumo yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl iÅ¡ ginčo kreditavimo sutarties atsakovei J.

V. atsiradusias teises ir pareigas perkelti ieÅ¡kovams nėra teisinio pagrindo. Apeliantai neįrodė aplinkybės, kad paskolos pagal kreditavimo sutartį pinigus iÅ¡ banko gavo ne atsakovė, o ieÅ¡kovai (CPK 178 str.). Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas Nordea Bank Finland Plc praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo hipotekos sandorio nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytais pagrindais, nenustačius tyčios (nesÄ Å¾iningumo) elemento atsakovų veiksmuose tiek iki Å¡io sandorio sudarymo, tiek jo sudarymo bei vykdymo metu.

IeÅ¡kovai, teigdami, kad su atsakovais buvo sudarytas susitarimas dėl ieÅ¡kovų buto įrengimo iÅ¡ kreditavimo sutarties gautomis lėšomis, neįrodė Å¡ios aplinkybės. IeÅ¡kovų teiginiai dėl vienintelio Å¡eimos bÅ«sto įkeitimo hipotekos sandorio metu, dėl ekonominės naudos negavimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. IeÅ¡kovams buvo suprantamas sudaromo sandorio turinys, todėl jų argumentai yra nepagrįsti. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ atsakovas Nordea Bank Finland Plc praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ginčo kreditavimo sutartis yra apsimestinė, kadangi banko tikroji valia atitiko kreditavimo sutarties iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ (bankas siekė suteikti kreditÄ bÅ«tent atsakovei J. V.), o J. V. tikroji valia buvo gauti kreditÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-09-25 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ir atsakovė J. V. (buvusi Z.) sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/50B, kuria atsakovei buvo suteiktas 144 810 EUR (500 000 Lt) kreditas tikslinei paskirčiai - vartojimo poreikiams tenkinti, kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2038-09-02 (specialiosios dalies 2.1 p., 2.7 p., 2.12 p., bendrosios dalies 5.2.1 p.) (t. 1, b. l. 15-25).

Å ia sutartimi prisiimtos prievolės užtikrintos įkeistu turtu: butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei 10445/20890 dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Hipotekos registre 2008-09-29 įregistruota sutartinė hipoteka (lakÅ¡to identif. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria įkeistas nurodytas turtas, nuosavybės teise priklausantis atsakovams T. S. ir A. S. (t. 1, b. l. 26-27, 135-138). Sutartinės hipotekos lakÅ¡te įkeičiamų daiktų savininkai pareiÅ¡kė ir patvirtino, kad turi nepilnametį vaikÄ , taip pat, kad įkeičiami daiktai nėra naudojami Å¡eimos poreikiams gerinti, kad Å¡eima gyvena ir Å¡eimos poreikiams tenkinti naudoja butÄ / patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), kuris vieÅ¡ame registre įregistruotas kaip Å¡eimos turtas.

Bankas 2010-02-05 informavo ieÅ¡kovus, kad atsakovei J. V. nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, ji buvo nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai 2010-01-05, todėl jie turi teisę arba apmokėti susidariusiÄ kredito gavėjo skolÄ 150 509,58 EUR sumai, arba skola bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (t. 1, b. l. 28). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-16 nutartimi areÅ¡tavo ieÅ¡kovams priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris buvo įkeistas hipoteka, siekiant užtikrinti kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

Byloje kilo ginčas, ar teismas tinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus (CPK 185 str.) bei pritaikė materialinės teisės normas konstatuodamas, kad nėra pagrindo ginčijamÄ hipotekos sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ panaudojant apgaulę (CK 1.91 str.), o ginčijamÄ kreditavimo sutartį pripažinti negaliojančiu kaip apsimestinį (CK 1.87 str.). Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto panaudojant apgaulę( CK 1.91 str.) Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu Civilinio kodekso 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudaryto panaudojant apgaulę, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, reikÅ¡mingus Å¡io sandorio sudarymui, jis detaliai iÅ¡analizavo sandorio pasiraÅ¡ymo aplinkybes ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas panaudojant apgaulę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ CK 1.91 str. aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pažymėjęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių. Apgaulė, formuojant Å¡alies valiÄ , pasireiÅ¡kia tuo, kad viena iÅ¡ sandorio Å¡alių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitÄ Å¡alį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-353/2002; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008).IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neįvertino reikÅ¡mingos aplinkybės, kad atsakovai nutylėjo apie tai, kad jie nevykdys kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tačiau toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Tokia apeliantų nurodoma aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip tyčinis, nesÄ Å¾iningas atsakovų neveikimas, sÄ lygojęs ieÅ¡kovų esminį suklaidinimÄ sudarant hipotekos sandorį.

Pažymėtina, kad svetimo turto hipoteka – tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ (CK 4.181 str.). Hipotekos pagrindu atsiranda Å¡alutinė akcesorinė, t. y. nuo pagrindinės prievolės priklausoma, prievolė (ji priklauso nuo pagrindinės prievolės galiojimo, pasibaigia tik pasibaigus pagrindinei prievolei). Paprastai įkaito davėjas yra skolininkas pagal pagrindinę prievolę. Tačiau įkaito davėjas gali bÅ«ti ir trečiasis asmuo, savo daiktu užtikrinantis kito asmens (pagrindinės prievolės skolininko) prievolės įvykdymÄ kreditoriui, t. y. pagrindinės prievolės įvykdymas gali bÅ«ti užtikrintas svetimo turto hipoteka (CK 4.181 straipsnis).

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad hipotekos sandoris, atsižvelgiant į jo tiesioginę paskirtį, Å¡iuo atveju ir buvo sudarytas tam, kad užtikrintų kreditavimo sutarties tinkamÄ Ä¯vykdymÄ tuo atveju, jeigu atsakovė J. V. nevykdytų kreditavimo sutartimi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.70 str. 1 d.). Nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovams Å¡i aplinkybė nebuvo žinoma, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokiu bÅ«du jie buvo apgauti sudarydami hipotekos sandorį. Pripažinti, kad ieÅ¡kovai buvo apgauti sudarydami tokį sandorį, nėra pagrindo ir dėl tos priežasties, kad ieÅ¡kovas T.

S. yra dirbęs nekilnojamojo turto srityje, turi ekonomikos iÅ¡silavinimÄ , todėl jam buvo žinomos ar turėjo bÅ«ti žinomos iÅ¡ hipotekos sandorio galinčios atsirasti pasekmės. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad atsakovai įkalbėjo juos sudaryti hipotekos sandorį, tačiau patys neatliko prisiimtų pareigų – savo lėšomis neįrengė ieÅ¡kovų buto, nepagrįsta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl atmestina (CPK 178 str.). Be to, Å¡i aplinkybė nedaro sandorio negaliojančiu atsižvelgiant į nurodytÄ hipotekos kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«do paskirtį.

Atsižvelgiant į hipotekos sandorio specifikÄ , atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai netaikė CK 6.67 str. 4 p. įtvirtintos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje teisės normoje įtvirtintas atvejis, kai preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija), negali bÅ«ti taikomas ginčo teisiniams santykiams, kadangi Å¡iuo atveju tarp Å¡alių nebuvo prisiimti prieÅ¡prieÅ¡iniai įsipareigojimai, nes kreditavimo sutartis yra pagrindinė prievolė, o hipotekos sandoris – iÅ¡vestinė prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės tinkamo įvykdymo.

Taip pat nėra aiÅ¡ku, kaip yra pažeidžiami kreditoriaus – banko teisės ir teisėti interesai, kuris laisva valia sudarė su T. S. ginčijamÄ hipotekos sandorį. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja ir nenumato, kad hipotekos sandoris turi bÅ«ti atlygintinis. Å i sÄ lyga priklauso nuo hipotekos davėjo ir asmens, kurio prievolės yra užtikrinamos hipoteka, laisvos valios bei susitarimo (CK 6.156 str.). Apeliantai – ieÅ¡kovai akcentuoja, kad jie įkeitė žemės sklypo dalį ir vienintelį Å¡eimos bÅ«stÄ â€“ butÄ , tačiau iÅ¡ to negavo ekonominės naudos.

Bankas atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai nurodo, kad su tokiu argumentu negalima sutikti, kadangi ieÅ¡kovas T. S. gavo ekonominės naudos, kuri pasireiÅ¡kė tuo, kad bankas leido T. S. pirmiau bankui įkeistÄ Å¾emės sklypÄ , įkeisti antros eilės hipoteka su sÄ lyga, kad iÅ¡ banko suteiktų kredito lėšų bus padengta dalis M. D. įsiskolinimo pagal 2007-06-12 kredito sutartį ir Å¡io žemės sklypo hipoteka banko naudai bus laikoma pasibaigusia (t. 1, b. l. 11-12, t. 3, b. l. 112, 138).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2008-10-27 iÅ¡ atsakovės J. V. sÄ skaitos ieÅ¡kovui T. S. buvo pervesta 50 000 Lt suma, nurodant paskirtyje „skolinamos lėšos“, kurias jis 2008-11-07 grÄ Å¾ino atsakovei (t. 3, b. l. 107). Taip pat nesutiktina su apeliantų – ieÅ¡kovų argumentu, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad įkeičiamas turtas – vienintelis Å¡eimos bÅ«stas, kadangi ieÅ¡kovai hipotekos lakÅ¡te pareiÅ¡kė ir patvirtino, kad turi nepilnametį vaikÄ ir kad įkeičiami daiktai nėra naudojami Å¡eimos poreikiams gerinti.

Å eima gyvena ir Å¡eimos poreikiams tenkinti naudoja butÄ /patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris vieÅ¡ame registre įregistruotas kaip Å¡eimos turtas (t. 1, b. l. 26-27, 135-138). Taigi vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu, pagal byloje esančius įrodymus darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, kad Å¡alys, turėdamos bendrų verslo reikalų, laisvai apsisprendė sudaryti hipotekos sandorį, niekieno neverčiamos ir niekieno nesuklaidintos, todėl teismui nebuvo pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų, kad sandoris yra apsimestinis (CK 1.87 str.) Sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis, jam taikomos taisyklės, taikytinos Å¡alių turėtam galvoje sandoriui (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sandoris, sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį.

Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje A.

Z. v. BUAB „Vakarų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-44/2011, kt.).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovė J. V. sudarė ginčo kreditavimo sutartį su banku tuo tikslu, kad gautų sutartyje nurodyto dydžio kreditÄ ir jį galėtų naudoti vartojimo poreikiams tenkinti. 2008-08-26 paraiÅ¡ka kreditui gauti bei 2008-09-24 praÅ¡ymas iÅ¡duoti kreditÄ pasiraÅ¡yti asmeniÅ¡kai atsakovės, Å¡ių aplinkybių ji neneigia. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei buvo suteikta kreditavimo sutartyje nurodyto dydžio paskolos suma.

Pripažinti sudarytÄ sandorį apsimestiniu dėl apeliantų nurodomų aplinkybių, kad T. S. tvarkė visus paskolos dokumentus, paskola buvo paimta atsakovės J. V. vardu T. S. papraÅ¡ius, o J. V. tik pasiraÅ¡inėjo reikiamus dokumentus, J. V. pinigais nesinaudojo, o juos perdavė T. S., nėra pakankamo pagrindo, kadangi Å¡iuo atveju sudarytas sandoris atitiko tikrÄ jÄ atsakovės kaip sutarties Å¡alies valiÄ , t. y. gauti kreditÄ , o tai, kas jai padėjo sutvarkyti dokumentus paskolai gauti, kaip ji panaudojo gautus pinigus, nedaro sandorio apsimestiniu, o atsakovės – statytine kreditavimo sutarties Å¡alimi bei nepakeičia atsakovės prisiimtų sutartinių įsipareigojimų bankui apimties ir neatleidžia jos nuo jų vykdymo.

Pažymėtina, kad atsakovė, sudarydama kreditavimo sutartį su banku, atsižvelgiant į jos turimÄ nekilnojamojo turto vadybos iÅ¡silavinimÄ (t. 5, b. l. 44), galėjo ir turėjo elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, įvertinti galimÄ sutarties neįvykdymo rizikÄ bei teisines pasekmes, todėl atsakomybė dėl sutarties nevykdymo negali bÅ«ti perkelta kitam asmeniui, kurio nesaisto sutartiniai santykiai nei su atsakove, nei su banku. Sprendžiant dėl sandorio apsimestinumo yra reikÅ¡minga tai, kad bÅ«tų nustatyta ne vienos, tačiau abiejų kreditavimo sutarties Å¡alių valia sudaryti apsimestinį sandorį.

Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pvz. civilinėse bylose Nr. 3K-3-228/2009, 3K-3-532/2012, Å¡iomis taisyklėmis vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl jo apsimestinumo. Atsakovai neįrodė ir byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad bankas kreditavimo sutartimi, sudaryta su atsakove, iÅ¡ tikrųjų siekė pridengti tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį, kuria, pasak apeliantų, yra T.

S. ar A. S.. Å iuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad pati atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad bankas nesutiko suteikti kredito T. S. dėl jo nepakankamų pajamų, todėl jos atlikti veiksmai – kreditavimo sutarties sudarymas – tik patvirtina tikruosius ketinimus - gauti kreditÄ . Nesant nustatytos abiejų Å¡alių valios dėl sandorio apsimestinumo, negali bÅ«ti taikomos sandorio negaliojimÄ Å¡iuo pagrindu reglamentuojančios teisės normos (CK 1.87 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Nustatyta, kad ieÅ¡kovai T. S. ir A. S., pateikdami apeliacinį skundÄ , nesumokėjo 9 000 Lt žyminio mokesčio, praÅ¡ydami atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ dėl sunkios finansinės padėties. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė terminÄ jų apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti – pateikti įrodymus, patvirtinančius jų turtinę padėtį. Nors teismas neiÅ¡sprendė Å¡io apeliacinio skundo trÅ«kumo Å¡alinimo klausimo ir byla su apeliaciniu skundu buvo persiųsta Lietuvos apeliaciniame teismui bei iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka, Å¡iuo atveju pripažintina, kad toks procesinis pažeidimas neturėjo įtakos tinkamam teismo sprendimo peržiÅ«rėjimui apeliacine tvarka, ir jis Å¡alintinas priimant procesinį sprendimÄ .

Kadangi ieÅ¡kovų apeliacinis skundas atmestinas, nesumokėtas 9 000 Lt žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei (CPK 96 str. 2 d.). Atmetus apeliacinius skundus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, atsakovui Nordea Bank Finland Plc iÅ¡ apeliantų priteistinos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad turėjo 3 578,58 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ bei 3 899,18 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinį skundÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje atsakovas naudojosi teisine pagalba rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus, už kurio parengimÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. nurodytas rekomenduotinas maksimalus dydis yra 1 275 Lt (imant 1,5 koeficiento ir įvertinant tai, kad paslaugų suteikimo bei mokėjimo atlikimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 850 Lt), o parengtuose procesiniuose dokumentuose, kuriuose iÅ¡ esmės yra atkartojami pirmojoje instancijoje rengtuose procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai, be to, byloje sprendžiami ginčo klausimai nėra nauji ir reikalaujantys specialių žinių, todėl konstatuotina, kad priteisti didesnes negu rekomenduojamos maksimalios bylinėjimosi iÅ¡laidos nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, todėl atsakovui Nordea Bank Finland Plc lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų bei atsakovų priteistina po 638 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 98 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 4 500 Lt (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660). Priteisti Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam Lietuvoje per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, j. a. k. 112025592, iÅ¡ T.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 638 Lt (šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. TeisėjaiDanutė Gasiūnienė Rasa Gudžiūnienė Danguolė Martinavičienė