2015-12-09 Nr. AB-23971-3-63-3-00275-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1433-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00275-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. ir atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei priverstinės pravaikštos laikotarpio įskaitymo į vidaus tarnybos stažą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 4–10), prašydamas: panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-187 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-190 „Dėl vyresniojo inspektoriaus A. G. atleidimo“, jį grąžinti į Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto pareigas, priteisti iš atsakovo Klaipėdos AVPK vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2014 m. vasario 26 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įpareigoti atsakovą į vidaus tarnybos stažą įskaityti dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2014 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsakovas Klaipėdos AVPK prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 31–34).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi (II t., b. l. 17–18) administracinę bylą sustabdė iki įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-940-243/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00322-2014-9).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančio imperatyvo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Tai reiškia, jog teisės taikymo požiūriu LVAT sprendimai nurodytose administracinėse bylose turės precedento reikšmę, kurio pagrindu formuosis teismų praktika analogiškose administracinėse bylose.

Apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą Nr. A-465-143/2015 pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-818-162/2014 pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Klaipėdos AVPK, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei priverstinės pravaikštos laikotarpio į vidaus tarnybos stažą įskaitymo, LVAT teisėjų kolegija pasisakė dėl teisės normų, įtvirtintų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 18 straipsniuose, reglamentuojančių teisinius santykius dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ir tokio leidimo panaikinimo bei Poligrafo naudojimo įstatymo nagrinėjamos bylos atveju taikymo. Pažymėjo, kad administracinėje byloje, tik kito pareigūno E. D., kuris įtariamas padaręs tą pačią nusikalstamą veiką kartu su pareiškėju A. G., yra sprendžiama iš esmės ta pati faktinė situacija, nulėmusi teisės aiškinimą, jog pareiškėjo A. G. atžvilgiu pradėtas ir tęsiamas ikiteisminis ir netgi teisminis tyrimas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka taip pat, kaip ir tokio asmens atsisakymas būti patikrintam poligrafu, savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti šį asmenį netinkamu turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto bei 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme. Kadangi laikytina, jog faktinės situacijos kitoje administracinėje byloje, tik pareigūno – E. D., atžvilgiu, vertinimo išvados suponuos teisės aiškinimą, taikytiną ginčo nagrinėjamoje byloje teisingam išsprendimui ir reikšmingą vienodos teismų praktikos analogiškose bylose formavimui, administracinė byla stabdytina iki įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-940-243/2015.

III. Pareiškėjas A. G. atskiruoju skundu (II t., b. l. 21–23) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jo iškelta administracinė byla būtų sustabdyta iki kol bus išnagrinėta kito asmens administracinė byla. Pareiškėjas į E. D. bylą nebuvo įtrauktas, įrodymų tyrimo procese nedalyvavo. Susipažinęs su E. D. byloje priimtu sprendimu, pareiškėjas pastebėjo, kad kai kurios faktinės aplinkybės nustatytos neteisingai, ir jeigu teismas jo byloje sprendimą priims atsižvelgęs į E. D. bylą, pareiškėjo teisės bus pažeistos. Be to, pareiškėjo teigimu, niekas netrukdė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui priimti sprendimą jo byloje, nes LVAT 2015 m. kovo 31 d. nutartyje buvo pateikti išaiškinimai dėl teisės normų, įtvirtintų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 18 straipsniuose.

Atsakovas Klaipėdos AVPK atviruoju skundu (II t., b. l. 24–25) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo manymu, administracinės bylos stabdymas nagrinėjamu atveju prieštarauja Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad policijos pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius.

Pareiškėjas A. G. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su atsakovo teiginiu, jog nagrinėjamos administracinės bylos stabdymas prieštarauja Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatai. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo sustabdymas neteisėtas dėl to, kad bylą buvo galima išnagrinėti nelaukiant kito teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas A. G. ir atsakovas Klaipėdos AVPK ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria teismas sustabdė administracinę bylą, iki kol įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-940-243/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00322-2014-9).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. G. teismui pateikė skundą (atsakovas Klaipėdos AVPK, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas) dėl Klaipėdos AVPK 2014 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 30-TE-187, kuriuo buvo panaikintas jo leidimas dirbi ir susipažinti su įslaptinta informacija, bei 2014 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 30-TE-190, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei priverstinės pravaikštos laikotarpio įskaitymo į vidaus tarnybos stažą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje (Nr. I-1101-609/2015, teisminio proceso Nr. 3-63-3-00275-2014-6) ir Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-940-243/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00322-2014-9) faktinės situacijos yra iš esmės vienodos, todėl faktinės situacijos administracinėje byloje Nr. I-940-243/2015 (pareigūno E. D. atžvilgiu) vertinimo išvados suponuos teisės aiškinimą, taikytiną ir nagrinėjamoje byloje Nr. I-1101-609/2015 (pareiškėjo A. G. atžvilgiu). Šis teisės aiškinimas, pirmosios instancijos teismo manymu, reikalingas teisingam ginčo bylos išsprendimui ir reikšmingas vienodos teismų praktikos analogiškose bylose formavimui.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įstatyme nustatyta tvarka, su Klaipėdos apygardos administracinio teismo išvada nesutinka (ABTĮ 148 str., 136 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartis adm. byloje Nr. AS520-155/2012; 2012 m. balandžio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. AS520-262/2012).

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti aštuoni bylos sustabdymo pagrindai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bei atsakovas atskiruoju skundu skundžia nutartį, kuria šios bylos nagrinėjimas sustabdytas iki sprendimo įsiteisėjimo kitoje Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. I-940-243/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00322-2014-9), t. y. teismas bylą sustabdė remdamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (pvz., LVAT 2008 m. balandžio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. AS63–286/2008; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis adm. byloje Nr. AS756–860/2011).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (pvz., LVAT 2008 m. balandžio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. AS63-406/2009; 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis adm. byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (LVAT 2012 m. gegužės 4 d. nutartis adm. byloje Nr. AS602–259/2012).

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę. Bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (LVAT 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis adm. byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą. Tokia išvada darytina, visų pirma, dėl to, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje ir administracinėje byloje Nr. I-940-243/2015 yra nagrinėjami skirtingų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. Be to, kaip teisingai pažymi pareiškėjas, tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokios aplinkybės, nustatytinos administracinėje byloje Nr. I-940-243/2015 ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai administracinei bylai. Pagal LVAT praktiką, vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios (atsakovai, trečiasis suinteresuotas asmuo, reikalavimai), nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A444-2159/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turi visas galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamų aktų teisėtumą. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl nustatytų aplinkybių, bet dėl jų kvalifikavimo. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad šios bylos negalima išnagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Be to, kaip atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje pažymėjo Klaipėdos apygardos administracinis teismas, šiam ginčui spręsti aktualų teisės aktų nuostatų aiškinimą pateikė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-465-143/2015.

Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą Nr. I-1101-609/2015, iki įsiteisės sprendimas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-940-243/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00322-2014-9).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, dėl ko buvo neteisingai išspręstas minėtas klausimas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bylos nagrinėjimas atnaujinamas (ABTĮ 148 str., 151 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. bei atsakovo Klaipėdos apskritės vyriausiojo policijos komisariato atskiruosius skundus tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – administracinės bylos Nr. I-1101-609/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00275-2014-6) nagrinėjimą atnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė