2022-05-04 Nr. AB-11179-3-61-3-00127-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2161-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00127-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 21S51948.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo gyvybei kilo pavojus dėl vidinės politinės kovos gimtojoje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Iškilus pavojui pareiškėjui būti nužudytam, (duomenys neskelbtini) suorganizavo prieglobsčio prašytojo pabėgimą iš šalies.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo grasinama daugiausiai po (duomenys neskelbtini) mirties (grasino (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei partijai, nors (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini) yra grasinimų ir agresijos dėl politinių motyvų ir todėl kyla grėsmė pareiškėjo sveikatai ir (ar) gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

5. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis jo išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Tačiau jo teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą nebuvo užtikrinta.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Migracijos departamentas nurodė, kad jis atliko išsamų pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 83, 86–87 straipsnius. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė (duomenys neskelbtini) grasinimais nužudyti. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais – jis abstraktus, grindžiamas bendro pobūdžio viešoje erdvėje randama informacija, nepatvirtintas jokiais įrodymais, o pasakojime nustatyta aibė nesutapimų ir prieštaravimų (pvz., pirminėje apklausoje pareiškėjas teigė, kad pasą iš jo agentas paėmė oro uoste, o antrinėje – kad teko greitai sprukti iš nuomojamo buto ir nespėjo pasiimti paso su savimi; iš pradžių teigė, kad (duomenys neskelbtini), o vėliau minėjo tik (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas vengė tyrimo metu pateikti dokumentus, patvirtinančius jo prieglobsčio prašymą ir asmens tapatybę: jis teigė, kad visi jo tapatybę patvirtinantys dokumentai likę pas (duomenys neskelbtini), su kuria jis negali susisiekti, nes ji galimai yra pagrobta; kai jo buvo paklausta, gal bandė per socialinius tinklus susisiekti su (duomenys neskelbtini), kad sužinotų, kas atsitiko (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atsakė, kad socialinių tinklų nemėgsta, naudojasi tik WhatsApp.

8. Migracijos departamento nuomone, aplinkybės, kad pareiškėjas yra jaunas ir išsilavinęs (asmuo taip save apibūdino) žmogus, kuris, internetu bendraudamas su agentu Baltarusijoje, sugebėjo susiorganizuoti išvykimą iš šalies, o dabar negali gauti jokių dokumentų, kelia pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo ir patvirtina, kad pareiškėjas realiai nenori bendradarbiauti. Įvertinus bendrą pareiškėjo patikimumą, mažai tikėtina yra ir ta pasakojimo dalis, kad neva asmenį persekioja vyriausybės kariškiai vien dėl (duomenys neskelbtini) padaryto nusikaltimo. Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje tikrai daug metų vyko konfliktas tarp (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo išspręstas. Nors pareiškėjas pasakojo apie ginkluotus susirėmimus 2021 m. pavasarį, tačiau tokios informacijos rasta nebuvo. Be to, pagal kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini) yra stabili demokratinė valstybė, tik teismas gali pripažinti žmogų kaltu ir jį bausti. Aplinkybė, kad pareiškėjas teisėtai išvyko iš kilmės valstybės, patvirtina, kad jis kilmės valstybėje nėra persekiojamas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėjas tiesiog kuria savo galimą persekiojimo istoriją, siekdamas atitikti tarptautinei apsaugai keliamus reikalavimus.

9. Kadangi pareiškėjo pasakojimas nepatikimas, o kitų įrodymų, patvirtinančių nurodytų aplinkybių tikrumą, pareiškėjas nepateikė, tai atsakovas jo deklaruojamą baimę patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikė visiškai pagrįsta. Tyrimo metu pareiškėjas patvirtino, kad grėsmės dėl jo tautybės ar religijos jo kilmės valstybėje jam nėra, jis nepriklauso politinei partijai ar organizacijai, todėl pareiškėjui kilmės valstybėje negresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

10. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai jį sulaikė pareigūnai ir pristatė į užkardą. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą terminą. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovo nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo J. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 21S51948 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos) bei 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Pagal pareiškėjo kilmės valstybės informaciją pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje daug metų vyko konfliktas tarp (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo išspręstas 2019 metais. Pareiškėjo nurodoma informacija apie (duomenys neskelbtini) genčių susirėmimus 2021 m. pavasarį iš esmės neatitinka ir prieštarauja turimai kilmės valstybės specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su pareiškėjo atveju. Dėl to ši pareiškėjo pasakojimo dalis vertinta kaip mažai tikėtina, labiau kaip jo paties sukurta istorija.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas yra gana abstraktus ir paviršutiniškas, nepatvirtintas jokiais įrodymais. Be to, jame nemažai prieštaravimų ir neatitikčių, pvz., pradžioj pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), vėliau nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Mažai tikėtina teismas pripažino ir pareiškėjo pasakojimo dalį dėl neva jį persekiojančių (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) padarytą nusikaltimą. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) jam kaip nors būtų grasinę, persekioję dėl (duomenys neskelbtini) ir pan. Pareiškėjas gana abstrakčiai teigia, kad (duomenys neskelbtini) turi leidimą jį nužudyti, nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Pagal atsakovo surinktą informaciją pareiškėjo kilmės šalis (duomenys neskelbtini) yra stabili demokratinė valstybė, joje tik teismas gali pripažinti žmogų kaltu, jį bausti ir pan. Toks pareiškėjo pasakojimas apie jo persekiojimą kelia pagrįstų abejonių. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas teisėtai išvyko iš savo kilmės valstybės, tik patvirtina, jog jo kilmės valstybėje nepersekioja, jo atžvilgiu nėra išduoti jokie arešto orderiai ir pan.

14. Teismas pažymėjo, kad abejonių kelia ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo asmens dokumentais bei kitais nurodytais įvykiais. Pareiškėjas teigė, kad jokiais būdais negali gauti savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų: pirmiausia nurodė, jog paliko pasą bėgdamas iš buto Baltarusijoje, vėliau apklausos metu nurodė, kad visi jo dokumentai yra pas (duomenys neskelbtini), su kuria negali susisiekti, nes jos telefonas išjungtas, jis nežino, kur šiuo metu ji yra. Su jokiais (duomenys neskelbtini) nebendrauja. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jo išvykimą (pabėgimą) iš kilmės valstybės suorganizavo (duomenys neskelbtini), o vėliau paaiškino, kad su agentu dėl kelionės į Baltarusiją kontaktavo tik jis, nes (duomenys neskelbtini).

15. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad nepriklauso jokiai politinei partijai, neminėjo, kad kilmės šalyje jam grėstų pavojus dėl religijos ar tautinės priklausomybės. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje realiai grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Dėl to teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos dėl pabėgėlių 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas papildomos apsaugos suteikimo poreikį iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Tačiau tas pačias aplinkybes įvertinus papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste, nebuvo nustatyta pareiškėjo atitiktis Įstatymo 87 Straipsnio 1 daliai. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo prašyme pateiktus motyvus ir surinktą kilmės valstybės informaciją, įvertino gresiančių veiksmų formą, pobūdį ir pasekmes ir padarė išvadą, kad neegzistuoja individualios pareiškėjo savybės, dėl kurių galėtų būti pažeidžiamos pagrindinės jo teisės ir laisvės. Pareiškėjo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl nėra ir sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atliko išsamų ir nuodugnų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas realiai nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl „konvencinių“ priežasčių. Be to, kaip teismo konstatuota, pareiškėjo pasakojimas abstraktus, prieštaringas ir neįtikinamas. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

18. Nors pareiškėjas teigia, kad jo skundas Migracijos departamento komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tačiau jo skundas Migracijos departamento sudarytoje komisijoje nebuvo nagrinėtas. Pareiškėjas pagal naują reglamentavimą skundą iš karto pateikė teismui. Dėl to teismas atmetė šiuo argumentus kaip nepagrįstus.

19. Kadangi pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, tai prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (ir prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Tikėtina, kad, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, pareiškėjas gali pasislėpti. Sprendimą nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu.

20. Teismas šiuo atveju nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų draudimo terminą; byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Be to, atsakovo Sprendime nepateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką tejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

III. 21. Pareiškėjas J. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti vertėjo į (iš) anglų kalbą (os) dalyvavimą posėdyje.

22. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo komisijos sprendimas buvo priimtas neįvertinus jo paaiškinimų, neišklausius jo, nedalyvaujant jam nagrinėjimo procese, pažeidžiant vieną esminių žmogaus teisių principą – žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas prašė užtikrinti tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą bei dalyvavimą procese, tačiau jis nebuvo pakviestas į skundo nagrinėjimo procedūrą. Taigi, pareiškėjo fundamentali teisė buvo akivaizdžiai pažeista, pareiškėjas nebuvo tinkamai išklausytas priimant Migracijos departamento spendimus, atsakovo sprendimai suklaidino teismą, o siekiant teisingo sprendimo byloje skirtina bylą nagrinėti nepažeidžiant skaidraus ir teisingo proceso garantijos.

23. Atsakovas netinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo situaciją, susidariusią jo kilmės šalyje, neištyrė pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematikos. Be to, nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybe. Nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Šiuo atveju buvo visiškai įvykdyta „visiškai pagrįstos baimės“ nuostata šiuo atveju ir pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, bet šie faktai nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto. Bėgdamas nuo persekiojimų, išvyko į Lietuvą, o jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį, jam grėstų mirtis ir susidorojimas.

24. Pareiškėjo nuomone, jo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o laikytina visiškai pagrįsta.

25. Atsakovas netinkamai įvertino Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas su pareiškėjo individualiom aplinkybėm. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 2 dalį, persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. Pareiškėjo vertinimu, jis atitinka esmines nuostatas ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisingai įvertinta pareiškėjo atitiktis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

26. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją ir nurodytus aspektus bei aplinkybes, galimai buvo pažeistas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau — ir Tvarkos aprašas), 99 punkto nuostatos. Atsakovas surinko ribotą informaciją, kuri yra neobjektyvi ir prieštarauja kilmės šalies realybei.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas nurodo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, nebeliko prieglobsčio prašymo apskundimo galimybės ikiteismine tvarka, t. y. skundai dėl Migracijos departamento sprendimų nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje yra skundžiami tiesiogiai teismui. Migracijos departamentas nepažeidė pareiškėjo įvardijamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principo taikymo, nes atsakovas nenagrinėjo jo skundo ikiteismine tvarka. Kaip patvirtina Migracijos departamento sprendimo turinys, atsakovas atliko pareiškėjo apklausą, t. y. suteikė galimybę pateikti visą turimą informaciją dėl jo prieglobsčio prašymo motyvų. Be to, pareiškėjas buvo išklausytas pirmosios instancijos teisme, todėl jam buvo suteiktos visos galimybės duoti paaiškinimus.

29. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, aktuali kilmės valstybės informacija įvertinta būtent pareiškėjo prašymo kontekste. Kadangi pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aspektais, kad jo atžvilgiu gali būti netinkamai taikomi kilmės valstybės teisės aktai ar tie teisės aktai pareiškėjo atžvilgiu būtų taikomi diskriminuojant, tai atsakovas nerinko bei nevertino tokio pobūdžio informacijos.

30. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas turi esminių trūkumų, grindžiamas bendro pobūdžio viešai prieinama informacija, be to, jame daug prieštaravimų. Tyrimo metu pareiškėjas patvirtino, kad nėra grėsmės dėl jo tautybės ar religijos jo kilmės valstybėje, kad jokiai politinei partijai ar organizacijai jis nepriklauso, todėl nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, t. y. nepatvirtinta pareiškėjo atitiktis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams.

31. Priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas nuosekliai įvertino pareiškėjo situaciją bei nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjo individualias savybes ir tai, kad jo kilmės šalyje (Ganoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

35. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

37. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

38. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

39. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

40. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą, atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

41. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė baime būti persekiojamam ir nužudytam (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) veiksmų ir aplinkybės, jog jis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo netinkamai ištirta ir įvertinta situacija, susidariusi jo kilmės šalyje, pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybė.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo, jo padėties bei situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą.

43. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl (duomenys neskelbtini) nužudyti pareiškėją kaip (duomenys neskelbtini) ir dėl to kylančios individualios persekiojimo grėsmės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo pasakojimui apie tariamai patirtą persekiojimą ir persekiojimo priežastis trūksta patikimumo. Atsakovas, siekdamas įsitikinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos tikrovę atitinkančiais materialiaisiais faktais, išsamiai apklausė pareiškėją, išanalizavo ir įvertino visas jo nurodytas aplinkybes ir argumentus, taip pat kilmės šalies informaciją apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), šios valstybės valdymą, joje veikiančias tradicines gentis, paskutinėje pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini), iš kur jis buvo priverstas išvykti, vykusius konfliktus tarp (duomenys neskelbtini), ir padarė išvadą, kad pareiškėjo istorija yra gana abstrakti, paviršutiniška. Nors pareiškėjo pasakojimas bendrąja prasme yra suderinamas su viešai randama informacija, tačiau jis paremtas bendro pobūdžio faktais, kurie nėra praplečiami ir (ar) papildomi.

44. Be to, pareiškėjo pasakojime yra daug prieštaravimų ir neatitikimų. Pavyzdžiui, pareiškėjas, pasakodamas išvykimo iš kilmės šalies aplinkybes, nurodė, kad jo išvykimą (pabėgimą) iš šalies (duomenys neskelbtini) suorganizavo (duomenys neskelbtini), o vėliau jau paaiškino, kad pats kontaktavo su agentu dėl kelionės į Baltarusiją, nes (duomenys neskelbtini), taip pat teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, nurodydamas (duomenys neskelbtini) nužudymo aplinkybes, iš pradžių aiškino, jog (duomenys neskelbtini), vėliau teigė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, jį ketina nužudyti (duomenys neskelbtini). Tačiau aplinkybę, kad pareiškėją persekioja (duomenys neskelbtini) vien dėl (duomenys neskelbtini) padaryto nusikaltimo, teismas pripažino mažai tikėtina, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) jam kaip nors būtų grasinę, persekioję ir pan. Be to, pareiškėjas abstrakčiai teigia, kad (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą jį nužudyti, jam nesaugu netgi kitoje šalies dalyje, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Atsakovo surinkta informacija patvirtinta priešingai – pareiškėjo kilmės šalis (duomenys neskelbtini) yra stabili demokratinė valstybė, joje tik teismas gali pripažinti žmogų kaltu, jį nubausti ir pan. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas teisėtai išvyko iš savo kilmės valstybės, o tai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas kilmės valstybėje nebuvo persekiojamas, jo atžvilgiu nebuvo išduoti jokie arešto orderiai ir pan. Pažymėtina, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyko konfliktas tarp (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo išspręstas 2019 m. Informacijos apie pareiškėjo nurodomą ginkluotą konfliktą 2021 m. pavasarį nerasta, pareiškėjas tokių duomenų neteikė. Dėl to pareiškėjo pasakojimas apie jo persekiojimą ir kad savo kilmės šalyje jis nesulauktų apsaugos, pagrįstai teismo laikytas keliančiu abejonių dėl jo tikrumo ir patikimumo.

45. Atsakovas vengė tyrimo metu pateikti dokumentus, patvirtinančius jo prieglobsčio prašymą ir asmens tapatybę. Teismas pagrįstai suabejojo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo asmens dokumentais bei kitais nurodytais įvykiais, patikimumu bei pareiškėjo sąžiningumu. Pareiškėjas atsakovui nurodė, kad jokiais būdais negali gauti savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, pirminėje apklausoje teigdamas, kad (duomenys neskelbtini), o antrinėje – kad jis (duomenys neskelbtini), vėliau apklausos metu jau nurodydamas, kad visi jo dokumentai yra pas (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) susisiekti negali, nes jos telefonas išjungtas, jis nežino, kur ji šiuo metu yra, su (duomenys neskelbtini) nebendrauja, todėl jokios informacijos apie (duomenys neskelbtini) neturi.

46. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad toks pareiškėjo pasakojimas iš tiesų turi esminių trūkumų, jo įžvelgiama grėsmė yra hipotetinio pobūdžio, paremta spėlionėmis, pasakojimas neparemtas įrodymais, galinčiais patvirtinti jo nurodomų aplinkybių tikrumą. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu pareiškėjas patvirtino, kad jam nėra grėsmės dėl jo tautybės ar religijos jo kilmės valstybėje, jis nepriklauso jokiai politinei partijai ar organizacijai, byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, vadovaujantis Tvarkos aprašo reikalavimais. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino individualias pareiškėjo savybes ir atsižvelgęs į surinktą aktualią kilmės šalies informaciją, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu (jis tiesiog kuria savo galimą persekiojimo istoriją, siekdamas atitikti tarptautinei apsaugai keliamus reikalavimus), nepagrįsta objektyviais įrodymais, išsamus tyrimas nepatvirtino individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

48. Dėl pareiškėjo argumento, kad neteisingai įvertinta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatos ir pareiškėjo atitiktis šioms nuostatoms, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, priimant ginčijamą Sprendimą, nuosekliai vertino pareiškėjo situaciją ir pagrįstai nenustatė tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjo individualias savybes, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Dėl to nei atsakovas, nei teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas rėmėsi atsakovo surinkta informacija, kuri yra ribota, neobjektyvi, prieštarauja pareiškėjo kilmės šalies realybei, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas tokių savo teiginių nepagrindžia, nepateikia atsakovo surinktą informaciją ir teismo padarytą išvadą paneigiančių įrodymų.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, neužtikrinta jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, nes ikiteisminio jo skundo nagrinėjimo metu nebuvo užtikrinta jam teisė dalyvauti skundo nagrinėjime. Teisėjų kolegija tokį pareiškėjo argumentą pripažįsta netiksliu ir nepagrįstu, nes 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas, pagal kurį skundai dėl Migracijos departamento sprendimų nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje yra skundžiami tiesiogiai teismui. Šiuo atveju pareiškėjo skundas dėl Sprendimo ikiteismine tvarka apskritai nebuvo nagrinėjamas. Pažymėtina ir tai, kad, atsakovas apklausų metu suteikė galimybę pareiškėjui pateikti visą turimą informaciją dėl jo prieglobsčio prašymo motyvų. Pareiškėjas buvo išklausytas pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjui buvo suteiktos visos galimybės duoti paaiškinimus ir būti išklausytam.

51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Artūras Driukas

Rytis Krasauskas