3af5bc82-ecd2-4aed-85ce-429cbce0d50a · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-144-1124/2020 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02117-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 5 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų teisėja Rasa BagdžiÅ«tė, sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų A. M. ir S. I. (S. I.) atstovui advokato padėjėjui A. P. atsakovui K. M., atsakovo atstovui advokatui Algiui LukoÅ¡evičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. M. ir S. I. (S. I.) ieÅ¡kinį atsakovui K. M. dėl teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, paÅ¡alinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami įpareigoti atsakovÄ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis savavaliÅ¡kai žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas 1) iÅ¡kastÄ (160 kv. m.) dirbtinį vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), užkasti, o jei Å¡io įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę ieÅ¡kovams, pasitelkiant trečiuosius asmenis, atsakovo savavaliÅ¡kai Žemės sklype 1 iÅ¡kastÄ (160 kv. m.) dirbtinį vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), užkasti, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.

2. Nurodė, kad ieškovai 2017 m. rugsėjo 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš A. G. nupirko po 1/2 dalį Žemės sklypo 1, kurio plotas – 0,9100 ha, paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant Žemės sklypo 1 ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, buvo atlikti dar 2008 m. rugsėjo 3 d. tuometinio Žemės sklypo 1 savininko P. A. užsakymu.

Nuosavybės teisės į Žemės sklypÄ 1 buvo atkurtos P. A. 2008 m. liepos 17 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu, o 2012 m. gegužės 2 d. Žemės sklypÄ 1 P. A. pardavė A. G., iÅ¡ kurio 2017 m. rugsėjo 8 d. ieÅ¡kovai nusipirko Žemės sklypÄ 1 kartu su gyvenamuoju namu. 2008 m. rugsėjo 3 d., atliekant Žemės sklypo 1 kadastrinius matavimus ir rengiant Žemės sklypo 1 ribų paženklinimo–parodymo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), vietovėje be kitų asmenų dalyvavo ir kviestas gretimo žemės sklypo savininkės J.

M. įgaliotas atstovas – sūnus K. M. (atsakovas). Jis sutiko su paženklinto Žemės sklypo 1 ribomis ir be pastabų pasirašė paženklinimo–parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų Žemės sklypas 1 nuo taško 20 iki taško 1 ribojasi su atsakovo žemės sklypu melioracijos kanalo viduriu, gretimybėje nuo taško 21 iki taško 1, kurioje ieškovų ir atsakovo žemės sklypai ribojasi, yra nurodyta pieva ir krūmai.

3. IeÅ¡kovai 2018 metų pavasarį, ketindami savo Žemės sklypÄ 1, kuriame yra ir jų gyvenamasis namas, aptverti tvora, kreipėsi į kadastrinius matavimus atliekančiÄ Ä¯monę, kad bÅ«tų nužymėtos Žemės sklypo 1 ribos. Vykdant Žemės sklypo 1 nužymėjimo darbus gretimybėje 20-1, kurioje ieÅ¡kovų Žemės sklypas 1 ribojasi su atsakovo žemė sklypu, buvo nustatyta, kad yra pažeistos ieÅ¡kovų Žemės sklypo 1 ribos. Gretimo žemės sklypo savininkas (atsakovas) yra iÅ¡kasęs dirbtinį vandens tvenkinį, kurio dalis – 160 kv. m., patenka į ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypÄ 1. Šį faktÄ patvirtina UAB „Geonika“ 2018 m. birželio mėnesį parengta vandens telkinio iÅ¡pildomoji nuotrauka.

4. IeÅ¡kovams nepavykus geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti ginčo su gretimo žemės sklypo savininku (atsakovu) dėl neteisėtai iÅ¡kasto dirbtinio vandens telkinio, kurio dalis pateko į jų Žemės sklypÄ 1, ieÅ¡kovai nutarė kreiptis į atitinkamai Å¡iuos darbus kontroliuojančias valstybės ir savivaldybės institucijas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Elektrėnų skyrių ir Elektrėnų savivaldybės administracijÄ . Elektrėnų savivaldybės administracija 2018 m. birželio 26 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad 2018 m. birželio 14 d., atlikus patikrinimÄ , atsakovui buvo suraÅ¡ytas melioracijos valstybinės priežiÅ«ros patikrinimo aktas Nr. PA-36 ir jam pateikti reikalavimai iki 2018 m. liepos 18 d. pertvarkyti dirbtinį vandens telkinį taip, kad nebÅ«tų pažeisti trečiųjų Å¡alių interesai.

Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administracinio skyrius atsakovui 2018 m. birželio 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 348 straipsnyje – melioracijos sistemų ir statinių naikinimas arba gadinimas melioruotoje žemėje. 2018 m. birželio 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad, atsakovui kasant dirbtinį vandens telkinį, yra pažeistos gretimo Žemės sklypo 1 ribos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius 2019 m. liepos mėnesį raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovus informavo, kad atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę nustatyta, jog ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį užima gretimame sklype iškastas vandens telkinys. Remiantis 2018 m. birželio 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 51ŽN-59, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, atliktas administracinio nusižengimo tyrimas ir surašytas 2019 m. sausio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracinis nurodymas buvo įvykdytas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius taip pat informavo, kad 2019 m. liepos 4 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietovėje (surašytas 2019 m. liepos 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo 1 dalis vis dar užimta dirbtinio vandens telkinio, pažeidimas nepašalintas.

5. Dirbtinį vandens telkinį K. M. iÅ¡kasė 2017 m rudenį, jau po to, kai ieÅ¡kovai nuosavybės teise valdė savo Žemės sklypÄ 1, o sutikimo ar pritarimo tam, kad atsakovas kastų dirbtinį vandens telkinį ieÅ¡kovų Žemės sklype 1, jie nedavė. Dirbtinis vandens telkinys nuo 3,8 metrų iki 5,5 metrų užeina ant ieÅ¡kovų Žemės sklypo 1 ir bendras užimtas dirbtinio vandens telkinio plotas siekia 160 kv. m. Toks pažeidimo mastas leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo ieÅ¡kovų Žemės sklypo 1 ribų pažeidimo fakto. IeÅ¡kovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančiu Žemės sklypu 1, negali pastatyti teisėtos tvoros ir faktiÅ¡kai atriboti savo Žemės sklypo 1 nuo atsakovui priklausančio žemės sklypo.

6. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai (jų atstovas) palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi.

7. Atsakovas atsiliepimu (teisme gautu 2019 m. gruodžio 9 d.) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovams atliekant kadastrinius matavimus, į jų žemės sklypo ribas galėjo patekti ir melioracijos kanalas (griovys), nes atsakovui priklausančiame žemės sklype yra atlikti tik preliminarÅ«s matavimai. Tik tuomet, kai bus atlikti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos bus įregistruotos VÄ® Registrų centre, bus galima tiksliai iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo ribas ir spręsti ginÄÄ . Atsakovas pažymėjo, kad nepadarė jokio pažeidimo, tik praplėtė melioracijos kanalo (griovio) dalį į savo žemės sklypo pusę.

8. Atsakovas patikslintu ieÅ¡kiniu su ieÅ¡kiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti Å¡iuo pagrindu, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,1813 ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas 2). IeÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,9100 ploto kitos paskirties (namų valdos) Žemės sklypas 1. Žemės sklypas 2 iÅ¡ rytinės pusės ir Žemės sklypas 1 iÅ¡ vakarinės pusės turi bendrÄ ribÄ .

9. Anksčiau (iki atsakovo) Žemės sklypas 2 priklausė atsakovo motinai J. M., kuri nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ 2 įgijo 2006 m. birželio 27 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Anksčiau 2008 m. liepos 17 d. apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Žemės sklypas 1 nuosavybės teise priklausė P. A.. Tuometinė Žemės sklypo 2 savininkė, atsakovo motina J. M., ir Žemės sklypo 1 savininkas P. A. labai gerai sutarė, todėl, žinodami abiejų žemės sklypų ypatumus, 2008 m. rugsėjo 1 d. susitarimu nutarė melioracijos griovį, esantį abiejuose žemės sklypuose, praplatinti ir tokiu bÅ«du pagal susitarimÄ dar 2008 metų rudenį iÅ¡kasė vandens telkinį – kÅ«drÄ .

Pagal susitarimÄ iÅ¡kasus vandens telkinį, tuometiniai Žemės sklypo 2 ir Žemės sklypo 1 savininkai niekada vienas kitam jokių pretenzijų dėl abiejuose žemės sklypuose esančio vandens telkinio (kÅ«dros) nereiÅ¡kė. Atsakovui tapus Žemės sklypo 2 savininku, tuometinis gretimo Žemės sklypo 1 savininkas P. A. jam jokių pretenzijų dėl abiejuose žemės sklypuose esančio vandens telkinio (kÅ«dros) niekuomet nereiÅ¡kė. 10. 2012 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 133 pagrindu P. A. perleido Žemės sklypÄ 1 naujiesiems savininkams – A.

G. ir A. K.. Naujieji Žemės sklypo 1 savininkai perėmė visas ankstesnio šio žemės sklypo savininko P. A. teises ir pareigas, įskaitant ir kylančias iš susitarimo.

11. PrieÅ¡ įsigydami Žemės sklypÄ 1, bÅ«simi jo savininkai A. G. ir A. K. Žemės sklypÄ 1 apžiÅ«rėjo, matė ir žinojo, kad Žemės sklype 2 ir Žemės sklype 1 pietinėje melioracijos griovio dalyje yra dar 2008 metais iÅ¡kastas vandens telkinys (kÅ«dra), taip pat žinojo, kad dalis Å¡io vandens telkinio patenka į Žemės sklypÄ 1 – įsitikino jo tinkamumu. Laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 17 d. (įsigijimo momento) iki 2017 m. vasario 3 d. (pasidalijimo momento) tuometiniai Žemės sklypo 1 savininkai A.

G. ir A. K. jokių pretenzijų atsakovui taip pat nereiÅ¡kė. 12. 2017 m. rugsėjo 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3818 pagrindu tuometinis savininkas A. G. perleido Žemės sklypÄ 1 ieÅ¡kovams, kurie prieÅ¡ įsigydami šį žemės sklypÄ apžiÅ«rėjo ir matė bei žinojo, kad esantis vandens telkinys – kÅ«dra, patenka į Žemės sklypo 1 teritorijÄ . Taigi, ieÅ¡kovai bet kokias pretenzijas dėl daikto – Žemės sklypo 1, galimai nuslėptų trÅ«kumų, kainos sumažinimo ir kt. gali pareikÅ¡ti tik ankstesniam jo savininkui, t. y. pardavėjui A.

G. – ieškovai neturi reikalavimo teisės atsakovui arba ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

13. IeÅ¡kovai turi nurodyti ir pateiki raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad bÅ«tent atsakovas neteisėtai ir savavaliÅ¡kai iÅ¡kasė vandens telkinį, patenkantį į abiejų Å¡alių žemės sklypus. To nepadarius, konstatuotina, kad ieÅ¡kovų reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovÄ savo lėšomis užkasti tiek Žemės sklype 2, tiek Žemės sklype 1 melioracijos griovio vietoje esantį vandens telkinį (kÅ«drÄ ) yra neįrodyti.

14. Ieškovai taip pat nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas atitinkamus veiksmus atliko ieškovams tapus Žemės sklypo 1 savininkais. Minėta, kad ankstesnių savininkų susitarimu ginčo vandens telkinys iškastas dar 2008 m. rugsėjo 1 d..

15. IeÅ¡kovų Žemės sklypas 1 ribojasi su dar kitu žemės sklypu, kuriame taip pat yra iÅ¡kastas vandens telkinys, patenkantis į Žemės sklypÄ 1, tačiau dėl to ieÅ¡kovai jokių pretenzijų nurodyto žemės sklypo savininkui nereiÅ¡kia.

16. Žemės sklype 1, šiaurės vakarinėje dalyje, ankstesnis jo savininkas A. G., ignoruodamas esamus įrengtus vandens drenažo inžinierinius tinklus, išsikasė apie 5,66 arų ploto vandens telkinį, kurio vandens paviršius ženkliai skiriasi (yra didesniame aukštyje), negu ginčo vandens telkinio (kūdros) vandens paviršiaus aukštis.

17. IeÅ¡kovai taip pat nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad pagal ankstesnių savininkų susitarimÄ nuo 2008 metų rudens Žemės sklype 2 ir Žemės sklype 1 esamo melioracijos griovio vietoje iÅ¡kasus ginčo vandens telkinį, t. y. kÅ«drÄ , tokia padėtis iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovų teises ir teisėtus interesus.

18. Nuo pat vandens telkinio iÅ¡kasimo momento, t. y. nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., Žemės sklypo 1 teritorijoje skaičiuotinas deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2018 m rugpjūčio 1 d.. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

19. Teismo posėdžio metu atsakovas (jo atstovas) prašė teismo ieÅ¡kinį atmesti, palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Nurodė, kad duomenys byloje, kurių ieÅ¡kovai nepaneigė, patvirtinta, kad buvę žemės sklypų savininkai kartu susitarė iÅ¡kasti melioracijos griovyje tvenkinį, tas ir buvo padaryta. Nustatytos bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės 20. 2017 m. rugsėjo 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieÅ¡kovai iÅ¡ A. G. įsigijo Žemės sklypÄ 1. 21. 2008 m. rugsėjo 3 d. tuometinio Žemės sklypo 1 savininko P. A. užsakymu buvo atlikti Žemės sklypo 1 kadastriniai matavimai.

Juos (matavimus) atliekant taip pat dalyvavo gretimo žemės sklypo savininkės J. M. sūnus K. M. (atsakovas) – 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „Georanga“ Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte yra atsakovo, kaip dalyvavusio asmens, parašas. 22. 2008 m. rugsėjo 10 d. UAB „Georanga“ rengto Žemės sklypo 1 plano duomenimis, ieškovų Žemės sklypas 1 nuo taško 20 iki taško 1 ribojasi su atsakovo žemės sklypu, taip pat ir žemės sklypų ribose esančio melioracijos kanalo viduriu, jokie kiti vandens telkiniai minėtų žemės sklypų ribose nėra pažymėti. 23. 2012 m. gruodžio 10 d.

Žemės sklypo 1 planas patvirtina, kad greta melioracijos griovio jau yra iÅ¡kasta kÅ«dra, didžiÄ ja dalimi patenkanti į Žemės sklypÄ 1, bei taip pat, mažesne dalimi, patenkanti ir į Žemės sklypÄ 2. 24. 2018 m. birželio mėnesio UAB „Geonika“ vandens telkinio iÅ¡pildomoji nuotrauka patvirtina, kad Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 riboje yra 420 kv. m. vandens telkinys, kurio dalis – 160 kv. m., yra Žemės sklype 1. 25. 2018 m. birželio 14 d. patikrinimo metu atsakovui (Žemės sklypo 2 savininkui) buvo suraÅ¡ytas melioracijos valstybinės priežiÅ«ros patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikti reikalavimai iki 2018 m. liepos 18 d. pertvarkyti dirbtinį vandens telkinį taip, kad nebÅ«tų pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai.

26. Nacionalinės žemės tarnybos atstovams 2018 m. birželio 14 d., atlikus iÅ¡kasto tvenkinio, esančio Žemės sklype 1, patikrinimÄ vietoje, buvo suraÅ¡ytas 2018 m. birželio 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu užfiksuota, kad užimta apie 160 kv. m. ieÅ¡kovų Žemės sklypo 1. Užfiksuotas pažeidimas, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje – savavaliÅ¡kas žemės užėmimas, naudojimas ir vengimas grÄ Å¾inti. 27. 2018 m. birželio 22 d. atsakovui (Žemės sklypo 2 savininkui) buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 348 straipsnyje – melioracijos sistemų ir statinių naikinimas arba gadinimas melioruotoje žemėje.

28. Remiantis 2018 m. birželio 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, atliktas administracinio nusižengimo tyrimas ir suraÅ¡ytas 2019 m. sausio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Administracinis nurodymas buvo įvykdytas. 29. 2019 m. liepos 4 d., Nacionalinei žemės tarnybai atlikus faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje, buvo suraÅ¡ytas 2019 m. liepos 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir nustatyta, kad Žemės sklypo 1 dalis vis dar užimta dirbtinio vandens telkinio, pažeidimas nepaÅ¡alintas.

30. Elektrėnų savivaldybės administracija 2020 m. birželio 26 d. raštu informavo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2020 m. nėra išdavusi jokių sutikimų, leidimų, nederino schemų ar projektų dėl dirbtinių vandens telkinių įrengimo Žemės sklype 1 ir Žemės sklype 2. Taip pat pažymėjo, kad neturi duomenų apie tai, jog būtų įvykdytas reikalavimas iki 2018 m. liepos 18 d. pertvarkyti dirbtinį vandens telkinį taip, kad nebūtų pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai, nes atsakovas nesikreipė dėl dirbtinio vandens telkinio melioruotoje žemėje įrengimo vietos suderinimo.

31. Teismo posėdyje liudytoja apklausta buvusi Žemės sklypo 1 savininkė A. K. paaiÅ¡kino, kad Žemės sklype 1, be jos vyro iÅ¡kasto tvenkinio, taip pat buvo tvenkinys, iÅ¡kastas atsakovo, ji žinojo (jai buvo sakęs jos buvęs sutuoktinis), kad minėtas atsakovo iÅ¡kastas tvenkinys patenka į jiems priklausančio Žemės sklypo 1 ribas (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 21:44 minutės iki 22:02 minutės), jiems įsigyjant Žemės sklypÄ 1, minėtas tvenkinys jau buvo iÅ¡kastas.

32. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas buvęs Žemės sklypo 1 savininkas A. G. paaiÅ¡kino, kad Žemės sklypÄ 1 įsigijo 2008 – 2009 metais, pasidarė geodezinius matavimus, jokių tvenkinių jų sklype nebuvo, statybas Žemės sklype 1 pradėjo 2008 m. pabaigoje – 2009 metais. Vėliau atsakovas nuo melioracijos griovio į jų Žemės sklypo 1 pusę (2009 – 2011 m.) iÅ¡kasė tvenkinį. Vėliau, kai jie savo Žemės sklype 1 nusprendė iÅ¡sikasti tvenkinį, tÄ tvenkinį, kuris buvo iÅ¡kastas į jų Žemės sklypo 1 pusę, jie užstumdė, užkasė (2015 – 2016 m.), panaudodami žemes iÅ¡ naujai kasamo tvenkinio, paliko tik sankasÄ (melioracijos griovys buvo atstatytas pagal tai, kaip buvo 2008 m. pagal geodezinius matavimus).

Kai jie perleido Žemės sklypÄ 1 ieÅ¡kovams, žemėtvarka Žemės sklypÄ 1 buvo sutvarkiusi, jame nebuvo nei sankasų, nei tvenkinių, jų Žemės sklypo 1 pusėje buvo tik melioracijos griovys, be sankasų. FaktiÅ¡kai jis su buvusia sutuoktine Žemės sklypÄ 1 valdė (tvarkė) nuo tada, kai P. A. (jo buvusios sutuoktinės senelis) atkÅ«rė nuosavybės teises į tÄ sklypÄ , tik dokumentai buvo sutvarkyti – nuosavybės teisė į Žemės sklypÄ 1 perleista, vėliau (2012 m.). Susitarimo dėl tvenkinio (bendro) iÅ¡kasimo tarp ankstesnių savininkų negalėjo bÅ«ti, nes bÅ«tent jie, o ne P. A., faktiÅ¡kai valdė Žemės sklypÄ 1.

33. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad 2008 metais (minėtų metų vasarÄ â€“ rudenį) susitarė, kad jam iÅ¡kastų nuo melioracijos griovio į jo pusę tvenkinį, jį pagilino ir patraukė į savo pusę, jo padarytas melioracijos griovio prailginimas yra ir Å¡iuo metu, anksčiau jis buvo mažesnis, tvenkinį dar praplatino 2017 metais (rudenį). Nurodė, kad nei ieÅ¡kovai, nei ankstesni gretimo žemės sklypo savininkai, jokių veiksmų su melioracijos grioviu į savo pusę nedarė (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1:18:00 minutės).

34. Apibendrinant aptartus faktinius duomenis, darytina išvada, kad jie patvirtina ieškovų šioje byloje įrodinėjamas aplinkybes:

1) ieÅ¡kovams priklausančio Žemės sklypo 1 dalyje, besiribojančioje su Žemės sklypu 2, yra iÅ¡kastas 160 kv. m. vandens telkinys (pastarÄ jÄ aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra);

2) šį tvenkinį iškasė būtent atsakovas – pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2008 ir 2017 metais atliko tvenkinio (melioracijos griovio praplatinimo darbus), taip pat nurodė, kad nei ieškovai, nei ankstesni Žemės sklypo 1 savininkai, jokių veiksmų minėtame melioracijos griovyje neatliko, t. y. jo nekasė ir neplatino; atitinkami pažeidimai yra fiksuoti aptartuose patikrinimo aktuose, atsakovas už atliktus veiksmus buvo nubaustas administracines tvarka, tačiau jam skirtų nuobaudų neginčijo, pats patvirtino, kad jas sumokėjo.

AptartÄ sias aplinkybes papildomai patvirtina ir toliau Å¡iame sprendime nurodomi motyvai. Dėl negatorinio ieÅ¡kinio 35. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais.

Konkretų savo teisių gynimo bÅ«dÄ pasirenka ieÅ¡kovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Daikto savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieÅ¡kinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiÅ¡kęs tokį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Nuosavybės teisės tęstinio pažeidimo faktui konstatuoti neturi teisinės reikšmės žemės sklypų savininkų pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

36. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai yra Žemės sklypo 1 savininkai, atsakovas Žemės sklypo 1 dalyje yra iÅ¡kasęs 160 kv. m. tvenkinį, dėl ko ieÅ¡kovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančiu Žemės sklypu 1, atitinkama jo dalimi, negali pastatyti teisėtos tvoros ir faktiÅ¡kai atriboti savo Žemės sklypo 1 nuo atsakovui priklausančio žemės sklypo. Å iais veiksmais atsakovas apribojo ieÅ¡kovų galimybes naudotis jiems priklausančio Žemės sklypo 1 dalimi. Tokia situacija atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, kai savininko teisės ginamos nuo nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, savininkui pareiÅ¡kus negatorinį ieÅ¡kinį dėl jo teisės pažeidimų paÅ¡alinimo.

37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad žemės sklypo savininkui pareiÅ¡kus negatorinį ieÅ¡kinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiÅ¡kus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytinÄ Å¾emės sklypo plotÄ ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sklypo ribų aiÅ¡kumas (neaiÅ¡kumas) yra vertinamojo pobÅ«džio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus jų visetÄ sprendžiama, ar sklypo ribos neaiÅ¡kios, todėl turi bÅ«ti nustatinėjamos, tačiau tokiais atvejais turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Nagrinėjamoje byloje nebuvo reiÅ¡kiama reikalavimo nustatyti gretutinių, Å¡alims priklausančių žemės sklypų, ribÄ . Byloje nustatyta, kad tvenkinio dalis, atsakovo iÅ¡kasta praplatinus melioracijos griovį, esantį tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovo žemės sklypuose, yra ieÅ¡kovams priklausančio Žemės sklypo 1 pusėje. Å ioje byloje nėra ginčo dėl Å¡alims priklausančių žemės sklypų ribų, taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalyje yra dalis tvenkinio, atsakovo iÅ¡kasto praplatinus melioracijos griovį, o tai teikia pagrindÄ spręsti dėl ieÅ¡kovų, kaip savininkų, teisių pažeidimo (CK 4.98 straipsnis, CPK 353 straipsnio 1 dalis), t. y. dėl jų Žemės sklype 1 esančios tvenkinio paÅ¡alinimo.

39. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, savo atsikirtimus byloje iš esmės grindžia buvusio Žemės sklypo 1 savininko P. A. (dabartiniai savininkai – ieškovai) ir buvusios Žemės sklypo 2 savininkės J. M. žodiniu susitarimu iškasti tvenkinį, melioracijos griovio vietoje (jį praplatinant). Tačiau bylos įrodymų visuma tokio susitarimo buvimo nepatvirtina, juo labiau bylos duomenimis nėra patvirtinta tokio susitarimo, jeigu jis ir buvo sudarytas, apimtis. Teismo vertinimu, atsakovas, savo atsikirtimus į ieškinį grįsdamas buvusių žemės sklypų savininkų susitarimu, kuris (jo buvimas) bylos duomenimis nėra patvirtintas, be pagrindo siekia įgyti tas teises, kurios jam nebuvo suteiktos. Pastarosios teismo išvados pagrįstinos toliau šiame sprendime nurodomų motyvų pagrindu.

40. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

41. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, kaip ir ieÅ¡kovas, yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, atsakovo parodymai turi bÅ«ti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi. DetalÅ«s atsakovo paaiÅ¡kinimai apie bylos aplinkybes turi bÅ«ti tikslÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę sekÄ . Atsakovo parodymai (paaiÅ¡kinimai, teikti tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu) pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvienÄ kartÄ yra nuolatos neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiÅ¡kinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami.

42. Å iame kontekste vertindamas atsakovo atsikirtimus, susijusius su buvusiu sudarytu ankstesnių žemės savininkų susitarimu dėl tvenkinio kasimo, teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į atsakovo pozicijos nenuoseklumÄ byloje. Pažymėtina, kad atsakovas byloje teikė du atsiliepimus į ieÅ¡kinį. Pirminiame atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nesirėmė pastarÄ ja aplinkybe dėl atitinkamo susitarimo buvimo, tokio susitarimo apskritai neminėjo. Dar daugiau, atsakovas, teikdamas teismui pirminį atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės neginčijo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių, susijusių su tvenkinio iÅ¡kasimu.

Atsakovas pirminiame atsiliepime į ieškinį pripažino, kad praplėtė melioracijos kanalo (griovio) dalį į savo žemės sklypo pusę, tik laikėsi pozicijos, kad į ieškovų žemės sklypo ribas melioracijos kanalas (griovys) galėjo patekti, kadangi jam priklausančiame žemės sklype yra atlikti tik preliminarūs matavimai, t. y. savo atsikirtimus byloje siejo išimtinai su galbūt netiksliais matavimais jo žemės sklype.

43. Atkreiptinas dėmesys, kad ir teismo posėdžio metu duodamas paaiÅ¡kinimus atsakovas nurodė, jog melioracijos griovį praplatino (pirmÄ jį kartÄ ), gavęs buvusio Žemės sklypo 1 savininko P. A. sutikimÄ , tačiau, kad buvo bendras P. A. ir buvusios Žemės sklypo 2 savininkės J. M. susitarimas kasti tvenkinį nepatvirtino. PastarÄ sias aplinkybes byloje nurodė (įrodinėjo) tik atsakovo atstovas.

44. Antra, byloje atsakovo praÅ¡ymu kviestas ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. G. paaiÅ¡kino, kad jokio susitarimo dėl bendro tvenkinio kasimo tarp buvusių žemės sklypų savininkų, o taip pat ir atitinkamo buvusio Žemės sklypo 1 savininko leidimo kasti tvenkinį, nebuvo. Minėtas liudytojas taip pat nurodė, kad faktiÅ¡kai bÅ«tent jis ir jo buvusi sutuoktinė, o ne P. A., nuo 2008 metų valdė Žemės sklypÄ 1 – jie jokio susitarimo dėl tvenkinio kasimo nesudarė, leidimo atitinkamam tvenkiniui kasti taip pat nesuteikė.

45. Galiausiai, teismas neturi pagrindo pritarti ir atsakovo (jo atstovo) teiginiams, kad atitinkamÄ bendrÄ susitarimÄ tarp buvusių žemės sklypų savininkų – melioracijos griovio vietoje kasti tvenkinį, patvirtina 2012 m. žemės sklypo planas, kuriame yra užfiksuotas sklype esantis tvenkinys. Pažymėtina, kad bet kokiam susitarimui sudaryti yra bÅ«tina aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia. Nors Å¡alių valia gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įvairiomis formomis, tačiau, kad ir kokia bebÅ«tų valios iÅ¡raiÅ¡kos forma, pagal jÄ turi egzistuoti galimybė nustatyti, koks susitarimas ir kokiomis sÄ lygomis buvo sudarytas. A. Ž. sklypo 1 savininko pasiraÅ¡ymas 2012 m. Žemės sklypo 1 plane turi aiÅ¡kiai apibrėžtÄ paskirtį ir pats savaime negali bÅ«ti traktuojamas kaip juridinis faktas, patvirtinantis pasiraÅ¡iusiojo valiÄ sudaryti kokio nors pobÅ«džio susitarimÄ .

46. IeÅ¡kovai Å¡iuo atveju neabejotinai turi teisę reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį, reikalaudami atkurti iki pažeidimo buvusiÄ padėtį, kadangi Žemės sklypo 1 savininko (savininkų) subjektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo tiek iki tol, kol ieÅ¡kovai įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ 1, tiek ir ieÅ¡kovams įgijus Å¡iÄ teisę bei tebesitęsia iki Å¡iol (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020).

Tai, kad ankstesni Žemės sklypo 1 savininkai negynė savo pažeistų teisių, arba jas gynė kitomis priemonėmis, nei tai daro ieÅ¡kovai, niekaip neapriboja ieÅ¡kovų teisių ginti jų pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka kreipiantis į teismÄ . Tokios teismo iÅ¡vados pagrįstinos, be kita ko, ir tuo, kad pažeidimas buvo papildomai padarytas, kaip nurodė pats atsakovas, 2017 m. rudenį, t. y. ieÅ¡kovams jau tapus Žemės sklypo 1 savininkais. Papildomai pažymėtina, kad byloje liudytoju apklaustas buvęs Žemės sklypo 1 savininkas A.

G. paaiÅ¡kino aplinkybes, lėmusias jo elgesį nereikÅ¡ti atsakovui pretenzijų dėl jo žemės sklypo dalyje iÅ¡kasto tvenkinio – tuometiniai Žemės sklypo 1 savininkai, kai buvo iÅ¡kastas tvenkinys Žemės sklype 1, statė namÄ , visÄ savo dėmesį buvo sutelkę jo statyboms.

47. Teismo vertinimu, atsakovas byloje neįrodė (nors tokių aplinkybių įrodinėjimo našta (pareiga) teko būtent jam), kad jo elgesys, ieškovams priklausančio Žemės sklypo 1 dalyje iškasant 160 kv. m. vandens telkinį, atitiko teisės aktų reikalavimus, kad jis, ieškovų Žemės sklypo 1 dalyje iškasdamas 160 kv. m. tvenkinį, elgėsi teisėtai.

48. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

49. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio reikalavimais ieÅ¡kovai siekia atkurti padėtį iki jų teisės pažeidimo. IeÅ¡kovų pasirinktas reikalaujamas pažeistų teisių gynimo bÅ«das, įpareigojant atsakovÄ užkasti ieÅ¡kovų Žemės sklype 1 iÅ¡kastÄ (160 kv.

m) dirbtinį vandens telkinį, atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį. Teismo vertinimu, iki ieÅ¡kovų subjektinės teisės pažeidimo buvusios padėties atkÅ«rimas, įpareigojant atsakovÄ užkasti ieÅ¡kovų Žemės sklype 1 iÅ¡kastÄ (160 kv. m.) dirbtinį vandens telkinį, Å¡iuo atveju yra įmanomas, neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

50. Remiantis CPK 273 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimÄ , kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo reikiamas iÅ¡laidas. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 51. Kasacinis teismas ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai.

Teisei reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ . Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, tada neturi reikÅ¡mės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

52. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai, kol jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje yra atsakovo iÅ¡kastas tvenkinys (jo dalis), Å¡ia žemės sklypo dalimi negali naudotis pagal paskirtį, ieÅ¡kovų teisei reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ , t. y. kiekvienÄ dienÄ , kol jų žemės sklypo dalyje yra neteisėtai atsakovo iÅ¡kastas tvenkinys. Taigi, ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio senaties termino nėra praleidę, o atitinkami atsakovo argumentai, susiję su ieÅ¡kinio senaties taikymu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimams, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 53. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. IeÅ¡kovai, teikdami ieÅ¡kinį teismui, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (2019 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymas); taip pat pateikė įrodymus apie turėtas viso 850 Eur advokato (advokato padėjėjo) teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 2019 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymÄ 550 Eur sumai, 2020 m. birželio 12 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį 300 Eur sumos sumokėjimÄ (už atstovo pasirengimÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ , papildomų dokumentų analizę ir pateikimÄ ).

55. PraÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato (advokato padėjėjo) teisinę pagalbÄ dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo priteistinos jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 925 Eur (75 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų atlyginimas ir 850 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai – įpareigoti atsakovÄ K. M. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis savavaliÅ¡kai žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡kastÄ (160 kv. m.) dirbtinį vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), užkasti; Å¡io įpareigojimo atsakovui K. M. teismo nustatytu terminu neįvykdžius – suteikti teisę ieÅ¡kovams A.

M. ir S. I. (S. I.), pasitelkiant trečiuosius asmenis, (160 kv. m.) dirbtinį vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), užkasti, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo K. M.. Priteisti iÅ¡ atsakovo K. M. ieÅ¡kovų A. M. ir S. I. (S. I.) naudai 925 Eur (devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė