2023-11-08 Nr. AB-19403-3-61-3-02772-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1295-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02772-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2022 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 31N-407(8.1E) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 24 d. prašymą dėl įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) bei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšų grąžinimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Ministerija skundžiamu Sprendimu nusprendė, jog reikalavimas neturėti įsiskolinimų VMI ir VSDFV neperžengiant taisyklių, yra teisėtas, kadangi visi potencialūs pareiškėjai, kurie ketina pasinaudoti Europos žemės ūkio kaimo plėtrai fondo lėšomis, privalo atitikti minėtus reikalavimus paramai gauti. Pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Ministeriją, prašydamas pateikti įrodymus, jog Ministerija nepažeidė suteiktos teisės ribų ūkininkams teikiamos ES paramos administravimo taisyklėse įrašyti nesusijusį su ekologiniu ūkininkavimu reikalavimą – neturėti įsiskolinimų VMI ir VSDFV. Ministerija Sprendime nepateikė nuorodų į įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, kurie leistų jiems į ES paramos ūkininkams administravimo taisykles įrašyti savo sugalvotus reikalavimus. Ministerija nustatė nesusijusį su ekologiniu ūkininkavimu reikalavimą – neturėti įsiskolinimų VMI ir VSDFV ir peržengė suteiktas teisės ribas. Tokiu būdu siekiama sutaupyti premijoms ar panašioms išmokoms. Pareiškėjo nuomone, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) privalo atiduoti pareiškėjui skirtas lėšas. Pareiškėjas nurodė, kad jam nustatyti sveikatos sutrikimai, todėl jam turėtų būti mokama invalidumo pensija, o ne jis turi mokėti mokesčius VMI ir VSDFV, dėl turimos negalios pareiškėjas negali pilnavertiškai ūkininkauti bei įsidarbinti, kad gautų pajamų. Ūkininkas gali neturėti lėšų, o gavęs ES paramą turėtų galimybę sumokėti VMI ir VSDFV.

3. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Ministerija paaiškino, kad pareiškėjas pateikė Prašymą, prašydamas pateikti įrodymus, kad Ministerija nepažeidė jai suteiktos teisės ribų ūkininkams teikiamos ES paramos administravimo taisyklėse įrašydama nelogišką, t. y. nesusijusį su ekologiniu ūkininkavimu, reikalavimą – neturėti įsiskolinimų VMI bei VSDFV. Ministerija Sprendime nurodė, kad pareiškėjui jau buvo atsakyta į tą patį klausimą (pareiškėjas tuo pačiu klausimu kreipėsi ir 2022 m. balandžio 5 d.) išsamiai pagrindžiant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – ir EKO taisyklės) taikomo reikalavimo teisėtumą. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842 (su paskutiniuoju pakeitimu, patvirtintu Europos Komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. C(2021)8219) (toliau – ir Programa), 8 skyriaus „Atrinktų priemonių aprašymas“ 8.1.2 punkte nustatytos bendrosios tinkamumo sąlygos ir reikalavimai pareiškėjams, dalyvaujantiems Programos priemonėse. Programos 8.1.2.4 punkte nurodyta, kad pareiškėjas yra tinkamas paramai gauti, jei neturi įsiskolinimų VMI ir VSDFV, jeigu priemonės ar veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip. EKO taisyklių 13 punkte, vadovaujantis Programa, yra taikomas minimas kriterijus (pareiškėjas, kuris yra juridinis asmuo, neturi įsiskolinimų VMI ir VSDFV, o pareiškėjas, kuris yra fizinis asmuo, – tik VSDFV). Reikalavimas neturėti įsiskolinimų VMI ir VSDFV, neperžengiant taisyklių, yra teisėtas, kadangi visi potencialūs pareiškėjai, kurie ketina pasinaudoti Europos žemės ūkio kaimo plėtrai fondo lėšomis, privalo atitikti minėtus reikalavimus paramai gauti. Ministerija, neperžengdama savo įgaliojimų, formuoja politiką ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos srityje bei EKO taisyklėse, pareiškėjams nustato reikalavimus bei įsipareigojimus, kurie neprieštarauja nacionaliniams bei ES teisės aktams. Pareiškėjams nustatytas reikalavimas neturėti įsiskolinimų VMI ir VSDFV neprieštarauja nei nacionaliniams, nei ES teisės aktams.

5. Trečiasis suinteresuotasis asmuo NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. NMA paaiškino, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 24 d. kreipėsi su analogišku prašymu (reg. Nr. BR5.1-8459) (toliau – ir Prašymas NMA) į NMA. NMA 2022 m. birželio 23 d. raštu (reg. Nr. BR6-4341) „Dėl atsakymo į prašymą“ (toliau – ir NMA Raštas) pareiškėjui pateikė išsamų atsakymą. Pareiškėjas skunde nepateikė teisės aktais pagristų arba faktinių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo poziciją dėl EKO taisyklių 13 punkto teisėtumo. NMA nėra teisės aktų leidėju, o būdama Ministerijai pavaldi įstaiga bei administruodama valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atlikdama jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, vadovaujasi Ministerijos patvirtintais teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais, ES ir kitais teisės aktais.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Prašymą Ministerijai, kuriuo prašė pateikti įrodymus, jog Ministerija nepažeidė jai suteiktos teisės ribų ūkininkams teikiamos ES paramos administravimo taisyklėse įrašydama nelogišką, t. y. nesusijusį su ekologiniu ūkininkavimu, reikalavimą – neturėti įsiskolinimų VMI ir VSDFV. Taip pat pareiškėjas teikė Prašymą NMA, kuris buvo analogiškas Ministerijai pateiktam Prašymui. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjui jau buvo atsakyta į tą patį klausimą, išsamiai pagrindžiant EKO taisyklėse taikomo reikalavimo teisėtumą. Sprendime pareiškėjui pakartotinai buvo primenama, kad Programos 8 skyriaus „Atrinktų priemonių aprašymas“ 8.1.2 punkte yra nustatytos bendrosios tinkamumo sąlygos ir reikalavimai pareiškėjams, dalyvaujantiems Programos priemonėse, o Programos 8.1.2.4 punkte nurodyta, jog pareiškėjas yra tinkamas paramai gauti, jei neturi įsiskolinimų VMI ir VSDFV, jeigu priemonės ar veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip. EKO taisyklių 13 punkte, vadovaujantis Programa, yra taikomas minimas kriterijus (pareiškėjas, kuris yra juridinis asmuo, neturi įsiskolinimų VMI ir VSDFV, o pareiškėjas, kuris yra fizinis asmuo, – tik VSDFV. Atitiktis šiam kriterijui vertinama nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki kitų kalendorinių metų birželio 1 d. <...>, o EKO taisyklių 22.1 punkte nustatyta, kad pareiškėjas privalo laikytis įsipareigojimų pagal Priemonę nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutiniųjų įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos. Įsipareigojimų laikotarpio trukmė pareiškėjams, pirmą kartą teikiantiems paraiškas 2021–2022 m. laikotarpiu, – 2 metai. Todėl reikalavimas neturėti įsiskolinimų VMI ir VSDFV, neperžengiant taisyklių, yra teisėtas, kadangi visi potencialūs pareiškėjai, kurie ketina pasinaudoti Europos žemės ūkio kaimo plėtrai fondo lėšomis, privalo atitikti minėtus reikalavimus paramai gauti.

9. Teismas pažymėjo, kad ir NMA Raštu informavo pareiškėją apie EKO taisyklių reikalavimus.

10. Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), EKO taisyklių bei Programos nuostatas.

11. Teismas sprendė, kad pagal minėtų teisės aktų nuostatas, pareiškėjas, kreipęsis dėl paramos, turi neturėti įsiskolinimų tiek VMI, tiek VSDFV, jei kreipiasi kaip juridinis asmuo paramai gauti, o jei kreipiasi kaip fizinis asmuo, tuomet turi neturėti įsiskolinimų VSDFV. Pareiškėjas teigia, jog minėtas reikalavimas nesusijęs su ekologiniu ūkininkavimu, tačiau siekdamas gauti paramą, jis turi atitikti Programos ir EKO taisyklių reikalavimus. Šios nuostatos taikomos ne tik išimtinai pareiškėjui, tačiau visiems asmenims (fiziniams bei juridiniams), siekiantiems gauti paramą. Priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, atsakovas Sprendime pateikė nuorodas į teisės aktų reikalavimus, kuriais jis yra įpareigotinas neturėti įsiskolinimų VSDFV ir (arba) VMI, siekdamas gauti paramą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas turi minėtų įsiskolinimų, jis nėra laikomas tinkamu pareiškėju paramai gauti.

12. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjo teigimu, NMA privalo atiduoti jam skirtas lėšas, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog jis yra tinkamas subjektas paramai gauti, t. y. nėra įsiskolinęs VSDFV ir (arba) VMI. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad dėl turimos negalios negali sumokėti mokesčių VMI ir VSDFV, tačiau EKO taisyklių 13 punkto bei Programos 8.1.2.4 papunkčio nuostatos yra imperatyvios, tiesiogiai taikytinos asmenims, siekiantiems gauti paramą ekologiniam ūkininkavimui. Išlygos asmenims, turintiems negalią, nėra numatytos, todėl minėtos nuostatos tiesiogiai taikytinos pareiškėjui.

13. Teismas sutiko su atsakovu, kad Ministerija, neperžengdama savo įgaliojimų, formuoja politiką ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos srityje bei EKO taisyklėse pareiškėjams nustato reikalavimus bei įsipareigojimus, kurie neprieštarauja nacionaliniams bei ES teisės aktams. Visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas gauti paramą ūkininkavimui, be kita ko, turi neturėti įsiskolinimų VSDFV ir (arba) VMI.

14. Teismo vertinimu, Sprendimas atitinka jo priėmimo metu galiojusio VAĮ 10 straipsnio nuostatas, yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, matyti, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjui, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Ministerija, priimdama Sprendimą, nepažeidė ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos ir laikėsi pagrindinių procedūrų.

15. Teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti Sprendimą, netenkino ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

16. Teismui nekilo abejonių dėl EKO taisyklių tuo aspektu, kad asmuo, norintis gauti paramą ekologiniam ūkininkavimui, neturi turėti įsiskolinimų VMI ir VSDFV, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui. Todėl teismas pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) netenkino.

III. 17. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo: 1) vertinti, aptarti ir atsižvelgti į teismui pateiktus svarbius argumentus, kurių nevertino, neaptarė ir neatsižvelgė nei Ministerija, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; 3) sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinti ar ginčijamas aktas atitinka Konstitucijos 29 ir 46 straipsnių nuostatas.

18. Pareiškėjas teigia, kad jo argumentai, kurie nebuvo įvertinti yra tai, kad reikalavimas neturėti įskolinimų VMI, VSDFV ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams, norintiems gauti ES paramą yra nelogiškas, nes parama tam ir skirta, jog pagerintų ūkininkų finansinę padėtį, tuo pačiu, kad ūkininkai turėtų lėšų sumokėti mokesčius; neturintis ryšio su ekologiniu ūkininkavimu, diskriminuojantis ekologiškai ūkininkaujančius ūkininkus kitų ūkininkų bei visuomenės narių atžvilgiu. Pareiškėjas nurodo, kad valstybėje yra daug paramos išmokų: senatvės pensijos, invalidumo pensijos ir kt. NMA taip pat teikia daug išmokų: už žemės ūkio naudmenas, gyvulius, bites, miško priežiūrą ir t. t. ir tokios paramos išmokos neturi reikalavimo būti neskolingiems VMI, VSDFV. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją dėl socialinės padėties (materialinės, finansinės). Šiuo atveju vieni ūkininkai diskriminuojami kitų atžvilgiu. Ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams, skolingiems VMI, VSDFV, ES parama neduodama, kai pagal kitas programas – duodama. Taip pat vyksta diskriminacija pagal finansinę padėtį: neturintiems lėšų sumokėti mokesčius parama neduodama, turintiems – duodama. Diskriminacija vykdoma ir pagal materialinę padėtį – skurdžiai gyvenantys ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai visuomenėje dar labiau skurdinami neduodant paramos.

19. Pareiškėjo vertinimu, nei Ministerija, nei pirmosios instancijos teismas nepateikė nuorodų į įstatymus, teisės aktus, kurių pagrindu priimti administraciniai sprendimai – reikalavimas neturėti įsiskolinimų VMI, VSDFV norint gauti paramą už ekologinį ūkininkavimą, nors tai privaloma aiškinantis keliamų reikalavimų teisėtumą. Minėtas reikalavimas neturėti įsiskolinimų yra išgalvotas Ministerijos, nelogiškas, neturintis ryšio su ekologiniu ūkininkavimu, diskriminuojantis, antikonstitucinis.

20. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas neatitinka Konstitucijos 29 ir 46 straipsnių, nes pažeidžia lygybės principą bei riboja ekonominio ūkininkavimo laisvę ir iniciatyvą. Ministerija diskriminuoja vyresnius ir ekologiškai ūkininkaujančius ūkininkus, nors neturi teisės ūkininkui uždrausti gauti išmokas taip mažinant ūkininko ūkio ekonominį rentabilumą.

21. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai nesustabdė administracinės bylos ir nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo akto atitikimo Konstitucijos 46 straipsniui.

22. Pareiškėjas pažymi, kad gyvena turėdamas mažas pajamas, nors yra ūkininkas, bet negali tinkamai ūkininkauti, nes dėl (duomenys neskelbtini) negalios jam buvo panaikinta teisė vairuoti traktorių, sunkvežimį. Todėl pareiškėjas gali ūkininkauti tik laikydamas pievas. Pareiškėjas negali ir įsidarbinti, nes jo niekas nepriima į darbą, jo materialinė padėtis bloga, sąskaitos bankuose užblokuotos, jis neturi pinigų ne tik mokesčiams, bet ir pragyvenimui.

23. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Ministerija nurodo, kad pareiškėjams nustatytas reikalavimas neturėti įsiskolinimų VMI ir VSDFV neprieštarauja nei nacionaliniams, nei Europos Sąjungos teisės aktams. Šis reikalavimas taip pat atitinka Programos 8 skyriaus „Atrinktų priemonių aprašymas“ 8.1.2 punktą, kuriame yra nustatytos bendrosios tinkamumo sąlygos ir reikalavimai pareiškėjams, dalyvaujantiems Programos priemonėse. Programos 8.1.2.4 punkte nurodyta, kad pareiškėjas yra tinkamas paramai gauti, jei neturi įsiskolinimų VMI ir Sodrai, jeigu priemonės ar veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip. Dėl šių aplinkybių motyvuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas, kurio sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Parama skirta siekiant skatinti subjektus ūkininkauti ekologiškai, taip prisidedant prie aplinkosaugos, bioįvairovės išsaugojimo, dirvožemio kokybės gerinimo ir kokybiškesnių maisto produktų tiekimo. EKO taisyklių 13 punkte numatytas tinkamumo kriterijus pareiškėjams neturėti įsiskolinimų VMI ir (ar) VSDFV nustatytas siekiant šių tikslų: apsaugoti viešąjį interesą, valstybės finansinius interesus, neteikiant paramos valstybei įsiskolinusiems subjektams; sumažinti riziką, jog pareiškėjai neįvykdys su paramos paraiška prisiimtų įsipareigojimų dėl finansinių sunkumų. Siekdami paramos ekologiniam ūkininkavimui, pareiškėjai įsipareigoja vykdyti veiklą tam tikrą laikotarpį, nemažinti deklaruojamų ekologiškų plotų dydžio, laikytis kompleksinės paramos reikalavimų ir pan. (EKO taisyklių 22 p.). Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog šis reikalavimas pareiškėjams yra nelogiškas, nepagrįstas ar nesusijęs su ekologiniu ūkininkavimu. Taip pat ši nuostata nėra diskriminacinė, nes ji taikoma visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, siekiantiems paramos ekologiniam ūkininkavimui, be išimties.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. NMA nurodo, kad EKO taisyklių 13 punktas yra bendras visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, jame nėra išskirtos išlygos ar geresnių sąlygų kitiems asmenimis arba etninėms kultūroms taikymas, todėl EKO taisyklių 13 punktas neprieštarauja Konstitucijos 29 ir 46 straipsniams. NMA vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ginčas byloje kilo dėl Ministerijos Sprendimo, kuriuo atsakyta į pareiškėjo Prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Sprendimas atitinka jo priėmimo metu galiojusio VAĮ 10 straipsnio nuostatas, yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, matyti, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjui, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, o Ministerija, priimdama Sprendimą, nepažeidė ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos ir laikėsi pagrindinių procedūrų.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, išdėstytos skunde pirmosios instancijos teismui, teigia, kad Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas priimti neįvertinus jo argumentų, Sprendimas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Be to, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą ir prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinti ar ginčijamas aktas atitinka Konstitucijos 29 ir 46 straipsnių nuostatas.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

31. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Prašymu kreipėsi į Ministeriją, prašydamas pateikti įrodymus, kad Ministerija nepažeidė suteiktos teisės ribų ūkininkams teikiamos Europos Sąjungos paramos administravimo taisyklėse įrašydami nelogišką, t. y. nesusijusį su ekologiniu ūkininkavimu, reikalavimą – neturėti įsiskolinimų VMI, VSDFV. Ministerija Sprendime nurodė, kad pareiškėjui jau buvo atsakyta į tą patį klausimą, išsamiai pagrindžiant EKO taisyklėse taikomo reikalavimo teisėtumą. Sprendime pareiškėjui pakartotinai buvo primintos Programos 8 skyriaus „Atrinktų priemonių aprašymas“ 8.1.2 punkte nustatytos bendrosios tinkamumo sąlygos ir reikalavimai pareiškėjams, dalyvaujantiems Programos priemonėse, ir, jog pagal Programos 8.1.2.4 punktą pareiškėjas yra tinkamas paramai gauti, jei neturi įsiskolinimų VMI ir VSDFV, jeigu priemonės ar veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip. Sprendime pacituotos EKO taisyklių 13 ir 22.1 punktų nuostatos ir paaiškinta, kad reikalavimas neturėti įsiskolinimų VMI ir VSDFV, neperžengiant taisyklių, yra teisėtas, kadangi visi potencialūs pareiškėjai, kurie ketina pasinaudoti Europos žemės ūkio kaimo plėtrai fondo lėšomis, privalo atitikti minėtus reikalavimus paramai gauti.

33. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes, priešingai nei teigia pareiškėjas, jame yra nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, motyvai bei taikytina teisė. Šiuo aspektu primintina, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023). Nagrinėjamu atveju aptarti reikalavimai Sprendime buvo išpildyti.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo nurodytus argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo bei prašo juos iš naujo įvertinti.

36. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendime motyvuotai pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, pažymi, kad ABTĮ 113 straipsnis nustato, jog prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (2 d.).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl norminės bylos inicijavimo, nes šiai bylai teisingai išnagrinėti minėtas tyrimas nėra reikalingas (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.) ir teismui nekyla abejonių dėl nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti aktualių norminių administracinių aktų teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.). Byloje ginčas kilęs dėl Ministerijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kurio atitikimas VAĮ reikalavimams nekelia abejonių. Sprendime, be kita ko, paaiškinti konkrečių EKO taisyklių nuostatų priėmimo pagrindai, be to, akivaizdu, kad reikalavimai, su kuriais iš esmės nesutinka pareiškėjas, taikomi visiems, pagal Programą siekiantiems gauti paramą pareiškėjams, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tokie reikalavimai pažeidžia lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė