2022-01-19 Nr. AB-1703-2-69-3-08815-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-119-502/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08815-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovo atstovas), 1 044 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. vasario 4 d. apie 12.30 val. pareiškėjo sūnus grįžo pareiškėjui priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) ir paliko jį prie namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Po valandos, t. y. apie 13.25 val. išėjęs pamatė, kad ant automobilio užvirtęs medis. Dėl minėto įvykio kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą.

3. Pareiškėjas 2019 m. vasario 5 d. kreipėsi į UAB “Marleksa”, kuri 2019 m. vasario 6 d. pateikė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 19-402-01 (toliau – ir Vertinimo ataskaita). Išvadoje dėl turto vertės nurodyta, kad neapgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2019 m. vasario 5 dienai – 1 044 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai – 1 396 Eur, transporto priemonės likutinė vertė – 461 Eur. Išvados 4 punkte nurodyta, kad apgadintos transporto priemonės grąžinimas į buvusią padėtį prieš jos apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonomiškai netikslingas.

4. Pareiškėjas teigė kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas atlyginti nuostolius už patirtą žalą, atsiradusią užvirtus medžiui ant pareiškėjo automobilio. Kauno miesto savivaldybės administracija apsvarsčiusi pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo 2019 m. kovo 21 d. surašė nuolatinės darbo grupės žalos, patirtos užvirtus ar nulūžus medžiams, atlyginimo klausimams nagrinėti posėdžio protokolą Nr. 36-3-62 (toliau – ir Protokolas), kuriame darbo grupės nariai, atsižvelgdami į nenugalimos jėgos aplinkybes, siūlė netenkinti pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymą Nr. (33.205)2-936, kuriame nurodoma, kad jo prašymas nebus tenkinamas, kadangi medis ant Automobilio užvirto dėl nenugalimos jėgos (force majeure aplinkybių). Pažymėjo, kad sniego kiekis nebuvo neįprastai didelis, o medžio šaknys buvo išpuvusios, jo būklė buvo bloga. Aplinkiniai medžiai, tarp jų ir plonesni, nuo sniego kiekio nenulūžo. Pareiškėjo teigimu, atsakovo pareiga yra prižiūrėti, kad savivaldybės teritorijoje augantys medžiai ir krūmai būtų sveiki ir negadintų gyventojų turto. Šiuo atveju nuvirtęs medis augo valstybinėje žemėje, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija buvo atsakinga už medžio, augusio šalia namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priežiūros organizavimą.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, jog pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų savivaldybės tarnautojų ar darbuotojų veiksmų ar neveikimo, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų nurodytai aplinkybei, kad savivaldybės administracija turėjo pareigą organizuoti medžio, nukritusio ant pareiškėjo automobilio, būklės patikrinimą ir pašalinti medį, tačiau nevykdė jai teisės aktuose nustatytos pareigos, pagrįsti.

7. Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos pažymėjo, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, ji vykdė jos kompetencijai priskirtas pareigas, t. y. 2010 m. rugsėjo 7 d. atliko želdynų ir želdinių inventorizavimą adresu: (duomenys neskelbtini). Inventorizacijos metu nustatė, kad dygliuotojo šaltalankio būklė yra patenkinama. 2015 m. birželio 8 d. 216-oji gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija Kauno miesto tvarkymo skyriui pateikė prašymą, prašydama apgenėti medžius prie (duomenys neskelbtini) esančių namų, kadangi medžių šakos užstoja šviesą, butuose nuo drėgmės pelija sienos, gyventojams bloginamos gyvenimo sąlygos. Aplinkos apsaugos skyrius 2015 m. liepos 21 d. išdavė leidimą genėti iš viso 46 medžius. Iki įvykio, t. y. 2019 m. vasario 4 d., nebuvo gautas nė vienas gyventojų skundas, prašymas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis dėl prie namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), augančio dygliuotojo šaltalankio prastos būklės, medžio keliamų nepatogumų ar pavojaus, dėl kurių atsakovas, įvertinęs medžio būklę, būtų privalėjęs išduoti leidimą tokį medį pašalinti ar genėti, todėl toks leidimas išduotas nebuvo. Akivaizdu, kad atsakovas kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdė jam teisės aktuose nustatytas pareigas, t. y. želdynų ir želdinių inventorizacijos darbai buvo atlikti laikantis teisės akte nustatyto termino tokiems darbams atlikti, atsižvelgiant į bendrijos prašymą išduotas leidimas medžiams genėti. Pareiškėjo automobilis buvo apgadintas nuvirtusio medžio, tačiau vien medžio nuvirtimas ant transporto priemonės negali būti laikomas atsakovo atsakomybe.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad leidimą saugotinų medžių ir krūmų šalinimui savivaldybės tarnautojas ar komisija išduoda įsitikinusi, kad šie želdiniai kelia fizinę grėsmę žmonėms, statiniams ar eismui, ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojų arba nėra kitų priimtinų alternatyvių sprendimų išsaugoti želdinius statant ar rekonstruojant statinius. Pareiškėjo byloje pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad medis būtų nudžiūvęs, be to, nematyti, kokia jo būklė, ar jis buvo pažeistas puvinio. Pareiškėjas, be kita ko, kartu su skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad dėl atsakovo neveikimo buvo apgadintas ginčo automobilis. Atsakovas neprivalėjo genėti ar pašalinti sveiko medžio, todėl nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

9. Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos teigimu, pareiškėjo byloje pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)B8- 2255, patvirtina, kad 2019 m. vasario 4 d. nuo 6 val. 47 min. iki 14 val. 4 min. krito šlapdriba ir snigo, vidutinis sniego dangos storis meteorologinėje aikštelėje 8 val. buvo 2 cm, 14 val. - 14 cm. 2019 m. vasario 4 d. pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento viešai prieinamą oficialiai paskelbtą informaciją, Kauno miesto teritorijoje nuvirto ar buvo nulaužti 5 medžiai, o dar 1 atveju pagalba kviesta pašalinti medžio šakas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos fiksuotas pavojingas reiškinys (šlapdriba ir sniegas) būtent ir sąlygojo šioje byloje nagrinėjamą įvykį, kai ant automobilio nuvirto medis, kurio būklė patenkinama. Šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad ant automobilio medis nukrito paveiktas nenugalimos jėgos (force majeure) poveikio. Atsakovas negali kontroliuoti ir numatyti, juo labiau, pašalinti įvyksiančio tokio pavojingo gamtinio reiškinio, nulėmusio medžio nuvirtimą. Todėl Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos pagrįstai atsisakė atlyginti pareiškėjui žalą dėl apgadinto Automobilio.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 583 Eur turtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, be kita ko, priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 330,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad medis, kuris apgadino automobilį, augo ne privačioje, o savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybė buvo atsakinga už medžio priežiūros organizavimą.

12. Teismas, vadovaudamasis Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 (toliau – ir Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklės), nustatė, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų. Želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą (Želdynų įstatymo 21 str. 1 d.). Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, nustatomas jos (programos) tikslas, nubrėžiami pagrindiniai uždaviniai šiam tikslui pasiekti ir pateikiamos priemonės šiems uždaviniams įgyvendinti. Šia programa turi vadovautis savivaldybės, rengdamos savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją. Pažymėtina, jog vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 3 punktas). Šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taigi paminėtų teisės aktų ir konkrečių jų nuostatų analizė patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, jog savivaldybės teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

13. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintų Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių 1.1. punktu, išaiškino, jog prie stichinių meteorologinių reiškinių priskiriamas labai smarkus vėjas, kurio greitis 28–38 m/s, pagal 1.2. punktą – labai smarkus lietus, kurio kritulių kiekis 50–80 mm per ≤ 12 val., o pagal 1.4. punktą – labai smarkus snygis, kurio kritulių kiekis yra 20-30 mm sniego dangos prieaugis per ≤ 12 val. Iš byloje pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020 m. spalio 26 d. „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“ Nr. (8.42-10)-B8-2597 (toliau – Pažyma) pažymos matyti, kad Kauno meteorologijos stoties duomenimis 2014 m. vasario 4 d. kritulių kiekis buvo 16,3 mm, naktį lijo, ryte krito šlapdriba, dieną snigo. Vasario 4 d. nuo 12.30 min. iki 13.30 min. taip pat snigo, kritulių išmatuota 2,6 mm. Pūtė šiaurės vakarų vėjas, didžiausias vėjo greitis siekė 8 m/s. Vasario 4 d. rytą 8 val. sniego dangos storis buvo 2 cm, o 14 val. sniego dangos storis padidėjo iki 14 cm. Taigi, 2019 m. vasario 4 d. buvusių hidrometeorologinių sąlygų rodikliai akivaizdžiai nesiekė stichinių meteorologinių reiškinio rodiklių. Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento viešai skelbiamų duomenų nustatė, kad Kauno mieste nuvirto ar nulūžo 5 medžiai, tačiau duomenų, jog minėti medžiai buvo sveiki ir lūžo ar nuvirto tik dėl oro sąlygų byloje nėra, byloje taip pat nėra duomenų, kad šalia namo ar prie aplinkinių namų būtų lūžę kiti medžiai. Teismas vertino, kad šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, kad ant pareiškėjo automobilio užvirtęs medis nuvirto dėl nenugalimos jėgos, todėl priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nenugalimos jėgos aplinkybės nenustatytos.

14. Teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. netinkamai vykdė želdinių prie (duomenys neskelbtini), priežiūrą. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis dėl medžio inventorizavimo nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog ant pareiškėjo Automobilio užvirtęs medis buvo inventorizuotas Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklėse nustatytu periodiškumu, nepatvirtina, jog Kauno miesto savivaldybė laiku ėmėsi reikiamų priemonių, kad teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) būtų vykdoma tinkama čia augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio, kuriam, kaip minėta, inventorizavimo metu buvo nustatytas priežiūros poreikis) priežiūra. Todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo patirtų nuostolių dydis grindžiamas UAB „Marleksa“ 2019 m. vasario 6 d. Transporto priemonės vertinimo pažyma Nr. 19-402-01, kurioje nustatyta, kad apgadintos transporto priemonės rinkos vertė 1 044 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai 1 396 Eur, transporto priemonės likutinė vertė 461 Eur, taip pat padaryta išvada, jog apgadintos transporto priemonės grąžinimas į pradinę padėtį prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonomiškai netikslingas. Teismas atsižvelgęs į tai, jog buvo nustatyta 461 Eur Automobilio likutinė vertė, pareiškėjo prašomą priteisti žalos dydį sumažino ir iš atsakovo atstovo priteisė 583 Eur turtinės žalos atlyginimą.

III. 16. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba sumažinti priteistos turtinės žalos dydį.

17. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nepagrįstai konstatavo vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvimą. Neginčija aplinkybės, jog apelianto kompetencijai priskirta organizuoti aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos REspublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarkyti miestų želdynus ir želdinius, rengti ir tvirtinti želdynų apsaugos taisykles.

18. Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodo, kad pagrindinis imperatyvas, kuri akylai vykdo Kauno miesto savivaldybė, yra želdynų ir želdinių inventorizacija ir apskaita. Nepažeisdama minėto akto nustatyto termino, želdynų ir želdinių inventorizavimas adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atliktas. Sutiko su teismo pozicija, jog vien savalaikiai atliekama inventorizacija nėra vieninteliu faktoriumi želdinio priežiūrai užtikrinti, tačiau faktinė aplinkybė, jog medis nebuvo tinkamai prižiūrimas, šioje byloje neįrodyta.

19. Atsakovo atstovas pažymi, kad tam tikri želdynų ir želdinių priežiūros darbai yra sezoniniai, todėl apie jų (ne) vykdymą vasario mėnesį, kai užvirto medis, nėra tikslinga pasisakyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo objektu esančio želdinio būklė po paskutinės atliktos inventorizacijos būtų pakitusi. Nuotraukos nepatvirtina, kad medis būtų nudžiūvęs ar blogos būklės, ar pažeistas puvinio. Taigi, akivaizdu, kad apeliantas, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdė jam teisės aktuose nustatytas pareigas. Pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas neveikė taip, kaip turėtų veikti pagal teisės aktus ir kas būtų pagrindu neteisėtiems veiksmams konstatuoti.

20. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos nenugalimos jėgos aplinkybės. Apelianto teigimu, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos fiksuotas pavojingas reiškinys (šlapdriba ir sniegas) būtent ir sąlygojo įvykusį incidentą, todėl šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad ant Automobilio medis nuvirto paveiktas nenugalimos jėgos poveikio. Todėl iš atsakovo nepagrįstai priteistas turtinės žalos atlyginimas pareiškėjui dėl apgadinto Automobilio, nes medis buvo patenkinamos būklės, o jo nuvirtimą sąlygojo smarki šlapdriba ir sniegas, kas pripažintina nenugalima jėga ir yra savarankiškas pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės taikymo.

21. Atsakovo atstovo tvirtinimu, teismas pagrįstai sumažino priteistos turtinės žalos dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismui manant, jog sniegas buvo vieninteliu faktoriumi, lėmusiu turtinės žalos atsiradimą, prašo dar labiau sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, pareiškėjo patirtos savivaldybės institucijai netinkamai vykdžius želdinių priežiūros funkciją, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, netinkamai vykdė funkcijas, susijusias su želdinių priežiūra, dėl ko nuvirtęs medis apgadino pareiškėjo Automobilį, priteisė iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos 583 Eur turtinei žalai atlyginti.

24. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovo atstovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus, netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su nenugalima jėga, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Patikrinusi skundžiamą sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų jį panaikinti arba pakeisti. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

27. Vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

28. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios inter alia (lot. be kita ko) tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.).

29. Vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis Taisyklėmis (3 p.). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte nustatyta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Savivaldybėms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.).

30. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos Kauno miesto savivaldybės atsakomybei kilti: 1) Savivaldybė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti tinkamą jos teritorijoje augusio medžio būklę, nors tokią pareigą turėjo, t. y. nustatyti neteisėti veiksmai (neveikimas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo šioje byloje taikytu teisiniu reglamentavimu, yra išaiškinęs, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją), nepaisant to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-624/2021); 2) pareiškėjas patyrė turtinę žalą; 3) tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, t. y. dėl ant pareiškėjo automobilio nuvirtusio medžio, už kurio netinkamą priežiūra atsakinga Savivaldybė, pareiškėjas patyrė turtinę žalą – buvo apgadintas automobilis, dėl ko sumažėjo jo vertė.

31. Atsakydama į atsakovo atstovo argumentą, kad incidentas buvo įtakotas nenugalimos jėgos, t. y. dėl tą dieną buvusio gausaus sniego ir dėl to negali būti svarstomas atsakovo atsakomybės klausimas, teisėjų kolegija nurodo, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų ir kt. Įvertinus bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, nenustatytas nei vienas pagrindas, dėl kurio Savivaldybei nagrinėjamu atveju viešoji civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma ar ji galėtų būti iš dalies atleista nuo tokios atsakomybės. Aplinkybė, kad 2019 m. vasario 4 d., kuomet nuvirto medis ant pareiškėjo Automobilio fiksuotas gausus sniegas, savaime nesudaro pagrindo atsakovui netaikyti ar iš dalies jį atleisti nuo atsakomybės. Dėl to išsamiai pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, kurio argumentams, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas pritaria. Nustatydamas žalos dydį, teismas vertino pareiškėjo byloje pateiktą Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, atsakovo atstovas jokių argumentų, sudarančių pagrindą suabejoti turto vertintojo išvada apie padarytos žalos dydį nenurodė, todėl pagrindo nepriteisti arba sumažinti priteistinos žalos dydį dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentais panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė