Legislator Case Law & Legislation
3af22dae-caf5-4317-95c9-e4425288c84f AI generated

3af22dae-caf5-4317-95c9-e4425288c84f · Kauno apylinkės teismas

Case Number 3af22dae-caf5-4317-95c9-e4425288c84f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. e2YT-6088-717/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01709-2019-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.13; 3.2.3.8; 3.2.3.9; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 19 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Ona ValentukevičiÅ«tė, sekretoriaujant, Rozalinai Gerulaitienei, Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos B. V. atstovei, advokatei Raimondai Lazauskienei, nedalyvaujant: pareiÅ¡kėjai B. V., Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui bei iÅ¡vadÄ teikiančios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B.

Legislator headnote

AI generated

3af22dae-caf5-4317-95c9-e4425288c84f · Kauno apylinkės teismas: Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perraÅ¡ant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Komisija taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu pateiktuose įstatymų pakeitimo projektuose reiÅ¡kiama nuomonė, kad atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, bÅ«tų galimos kai kurios iÅ¡imtys, t.y. kad Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti raÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ .

Keywords

AI generated
byname change of name phonetic trademark similarity pseudonym language minorities protected names
AI generated
3c7851b6-54aa-405a-9e9e-3ad74618bbc4
Teismas nustatė: I. PareiÅ¡kimo dalykas ir pagrindo santrauka 1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ ir pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus (dalykas): 1.1. Panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. spalio 16 d. IÅ¡vadÄ Nr. A136-2893/20(2.4.1.51-AD21). 1.2. Ä®pareigoti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių iÅ¡taisyti 2020 m. spalio 19 d. santuokos sudarymo įraÅ¡Ä Nr. 4150, pataisant įraÅ¡e įraÅ¡ytÄ pareiÅ¡kėjos pavardę po santuokos sudarymo iÅ¡ pavardės „S.“ į pavardę „W.“.
ca6de393-f78b-405e-a75e-dc4574c026bd
?NUTARTISCivilinė byla Nr.
d3524541-dcb4-4ca2-a483-d3abee2bc616
pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai ir iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja D. V. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama: - panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 5 d. iÅ¡vadÄ dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. 16; - įpareigoti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijÄ pareiÅ¡kėjos D.
2ee170b8-5e7c-4eda-9514-93afd18460cb
PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m.
20fa16d0-a191-4d6c-889d-37be9a163c0b
?Nuorašas (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. e2YT-6088-717/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01709-2019-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.13; 3.2.3.8; 3.2.3.9; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 19 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Ona ValentukevičiÅ«tė, sekretoriaujant, Rozalinai Gerulaitienei, Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos B. V. atstovei, advokatei Raimondai Lazauskienei, nedalyvaujant: pareiÅ¡kėjai B. V., Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui bei iÅ¡vadÄ teikiančios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B.

V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui bei iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja savo pareiÅ¡kimu ir jos atstovė žodžiu teismo posėdyje prašė panaikinti 2019-01-16 Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡vadÄ â€žDėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. 05-14-44;

įpareigoti suinteresuotÄ asmenį Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „W.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su (duomenys neskelbtini) piliečiu H. W.. Po santuokos sudarymo pareiÅ¡kėja pasirinko sutuoktinio pavardę. PareiÅ¡kėja 2018-12-13 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui praÅ¡ymÄ dėl užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ ir nurodė, kad nori jog po santuokos nutraukimo jai bÅ«tų suteikta „W.“ pavardė.

Registruojant santuokÄ Lietuvoje, pareiÅ¡kėjos pavardė buvo sulietuvinta ir įregistruota kaip „V.“. Tiek pareiÅ¡kėjos, tiek jos sutuoktinio asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras yra (duomenys neskelbtini). Å ioje valstybėje pareiÅ¡kėja gyvena jau dvideÅ¡imt metų. Čia abu sutuoktiniai turi nuolatinius darbus, stiprius socialinius ryÅ¡ius, todėl grįžti nuolatinai gyventi į LietuvÄ neketina. Sulietuvinus pareiÅ¡kėjos pavardę, ji (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su visa eile nepatogumų įrodinėjant santuokinius ryÅ¡ius su savo sutuoktiniu bei savo tapatybę.

Dėl to pareiÅ¡kėja kreipėsi į metrikacijos skyrių, praÅ¡ydama iÅ¡taisyti pavardę į „W.“, tačiau 2019-01-16 metrikacijos skyrius jai pateikė iÅ¡vadÄ , kuria jos praÅ¡ymo netenkino, motyvuojant tuo, kad užsienio valstybėje sudarius santuokÄ , moters pavardės raÅ¡ybos klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių 23 punktu. Taip pat vadovaujamasi LR Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase pavardės raÅ¡omos lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal turimų pasų arba kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis iÅ¡duotas pasas, lietuviÅ¡kus įraÅ¡us.

PareiÅ¡kėja mano, kad atsisakymas iÅ¡taisyti jos pavardę originaliais raÅ¡menimis prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniui, yra grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies pažeidimas bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26, 27 straipsnių pažeidimas. Kadangi Å¡iuo metu Lietuva yra ratifikavusi daug tarptautinių sutarčių (konvencijų), kurios turi aukÅ¡tesnę juridinę galiÄ bei valstybės vidaus teisės aktai, todėl praÅ¡o atsižvelgti ir į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 52). Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė raÅ¡tu iÅ¡vadÄ (b.l. 54), kurioje nurodė, kad komisijos nuomone praÅ¡ymas raÅ¡yti pavardę W. prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. IR-334 patvirtintų Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodoma: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduotas pasas, lietuviškus įrašus“.

Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perraÅ¡ant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Komisija taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu pateiktuose įstatymų pakeitimo projektuose reiÅ¡kiama nuomonė, kad atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, bÅ«tų galimos kai kurios iÅ¡imtys, t.y. kad Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti raÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: PareiÅ¡kimas tenkinamas visiÅ¡kai. Byloje esantys įrodymai, jų teisinis įvertinimas. PareiÅ¡kėja pateikė teismui savo paso kopijÄ , iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad B. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su H. W. ir po santuokos sudarymo jos sutuoktiniui buvo suteikta pavardė W., o jai V. (b.l. 6, 7). PareiÅ¡kėja taip pat pateikė teismui du dokumentus vokiečių ir lietuvių kalbomis, kuriuose jos pavardė nurodoma kaip V., o jos sutuoktinio W. (b.l. 9, 10).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2019-01-16 savo iÅ¡vada atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir jos santuokinę pavardę V. iÅ¡taisyti į W.. Metrikacijos skyrius savo iÅ¡vadÄ motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo 2015-12-03 įsakymo Nr. XII-2111 s straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso2.18 straipsnio 1-8 punktuose nustatyti civilinės bÅ«klės aktai registruojami civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai gali bÅ«ti nuginčijami tik teismine tvarka. Kiti motyvai atkartoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iÅ¡vadÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių 23 p., civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimÄ â€žDėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės raÅ¡omi lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis iÅ¡duodamas pasas, lietuviÅ¡kus įraÅ¡us. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba.

Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įraÅ¡omi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įraÅ¡yti, reikalingoms žymoms dėti.

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė bÅ«tų raÅ¡omi nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, Å¡iame piliečio pase iÅ¡liktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusÄ , kuris reiÅ¡kia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, t. y. lietuviÅ¡kai, pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek Kauno CMS sprendimo priėmimo metu, tiek Å¡iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us daryti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, tačiau Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys (konvencijos) turi aukÅ¡tesnę galiÄ nei valstybės vidaus teisės aktai, todėl nagrinėjamu atveju ne mažiau reikÅ¡minga Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika sprendžiant panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviems vienos sutuoktinių poros asmenims, užraÅ¡ymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimÄ ir sukeltų abejonių dėl Å¡eimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintÄ apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06).

Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo Å¡eimos narių pavardžių raÅ¡ymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2004 m. byloje Juta MENTZEN (taip pat žinoma kaip MENCENA) prieÅ¡ LatvijÄ nurodė, kad „Teismas atkreipia dėmesį, kad Latvijos valdžios institucijos, įraÅ¡ydamos pareiÅ¡kėjos pavardę pase, transkribavo afrikatÄ â€žtz“ kaip „c“, ir pavardei parinko kaitybos galÅ«nę <...> Teismas tik norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vizualus adaptuotos ir originalios raÅ¡ytinės formos yra pakankamai didelis, todėl eiliniam asmeniui gali kilti klausimas, ar Å¡ios pavardės sutampa <...> Todėl Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos argumentu, kad tokiu atveju jai gali kilti keblumų ir nepatogumų socialiniame ir profesiniame gyvenime.

Dėl to Teismas pakartoja, kad teisė į privatų gyvenimÄ pagal Konvencijos 8 straipsnį apima teisę palaikyti santykius su kitais žmonėmis ir gyventi įprastÄ socialinį gyvenimÄ . Dėl Å¡ios priežasties, kai pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis naudojasi savo pasais, kuriuose jų pavardės raÅ¡omos skirtinga forma, tam tikrais atvejais jiems sunku iÅ¡laikyti požiÅ«rį į save kaip į vienÄ vienetÄ .“ EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad skundžiami suvaržymai susiję su „privataus gyvenimo ribojimais“ pagal Konvencijos 8 straipsnį, pirmiausia akcentavo svarbų bendrÄ jį principÄ , kad nors Konvencijos 8 straipsniu iÅ¡ esmės siekiama apsaugoti individÄ nuo savavaliÅ¡ko valdžios institucijų kiÅ¡imosi, be Å¡io negatyviojo įsipareigojimo, gali egzistuoti valstybės pozityviosios pareigos, neatskiriamos nuo veiksmingos privataus gyvenimo apsaugos.

Å ios pareigos gali apimti priemonių, skirtų užtikrinti pagarbÄ privačiam gyvenimui netgi individų tarpusavio santykių srityje, priėmimÄ . Priemonių (negatyviųjų ar pozityviųjų valstybės įsipareigojimų kontekste) pasirinkimas iÅ¡ esmės patenka į valstybės diskrecijÄ (vis dėlto EŽTT vertina, ar jos buvo pakankamos ir kaip jos pritaikytos konkrečioje situacijoje). EŽTT, svarstydamas, ar valstybė įvykdė savo pozityviÄ sias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį, nagrinėjo, ar buvo nustatyta teisinga įvairių susikirtusių interesų – privatumo, turtinių, tinkamo teisingumo vykdymo – pusiausvyra (proporcingumo aspektas).

Esant byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas iÅ¡duoti santuokos liudijimÄ pareiÅ¡kėjos pasirinkta vyro pavarde W., sukeltų pareiÅ¡kėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ , ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise įgytÄ turtÄ , patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įraÅ¡yti pavardę su „W“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiÅ¡kėja neiÅ¡davus jai santuokos liudijimo pasirinkta vyro pavarde su raide „W“, sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo principÄ , teisės į vardÄ pažeidimÄ (CK 2.20 straipsnis).

Ä® bylÄ pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog institucija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui iÅ¡sakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų bÅ«ti raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, bet, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios iÅ¡imtys. Viena jų – su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ .

Dėl visų pirmiau Å¡iame sprendime iÅ¡vardytų priežasčių darytina iÅ¡vada, kad nenukrypimas nuo esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kimÄ neatitiktų teisingumo principo, bÅ«tų neproporcingas neigiamoms pasekmėms, kurias patirtų pareiÅ¡kėja, atsisakius tenkinti jos pareiÅ¡kimÄ . Todėl teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti patenkintas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 268 – 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Panaikinti 2019 m. sausio 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus IÅ¡vadÄ Dėl pavardės pakeitimo Nr. 05-14-44. Ä®pareigoti suinteresuotÄ asmenį Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), pavardę į „W.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos liudijimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ Teisėjas Ona ValentukevičiÅ«tė