3af22dae-caf5-4317-95c9-e4425288c84f · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated?Civ. byla Nr.CivilinÄ byla Nr. e2YT-6088-717/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01709-2019-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.13; 3.2.3.8; 3.2.3.9; KAUNO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 19 d. Kaunas Kauno apylinkÄs teismo teisÄja Ona ValentukeviÄiÅ«tÄ, sekretoriaujant, Rozalinai Gerulaitienei, Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjos B. V. atstovei, advokatei Raimondai Lazauskienei, nedalyvaujant: pareiÅ¡kÄjai B. V., Kauno miesto savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyriaus atstovui bei iÅ¡vadÄ teikianÄios ValstybinÄs lietuvių kalbos komisijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos B.
Legislator headnote
AI generated3af22dae-caf5-4317-95c9-e4425288c84f · Kauno apylinkÄs teismas: Lietuvių kalbos raidyne nÄra raidÄs W, todÄl perraÅ¡ant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keiÄiama raide V. Komisija taip pat nurodÄ, kad Å¡iuo metu pateiktuose įstatymų pakeitimo projektuose reiÅ¡kiama nuomonÄ, kad atsižvelgiant į dabartinÄs visuomenÄs poreikius, bÅ«tų galimos kai kurios iÅ¡imtys, t.y. kad Lietuvos Respublikos pilieÄių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardÄs gali bÅ«ti raÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsienieÄio asmens dokumentÄ .
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?Civ. byla Nr.CivilinÄ byla Nr. e2YT-6088-717/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01709-2019-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.13; 3.2.3.8; 3.2.3.9; KAUNO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 19 d. Kaunas Kauno apylinkÄs teismo teisÄja Ona ValentukeviÄiÅ«tÄ, sekretoriaujant, Rozalinai Gerulaitienei, Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjos B. V. atstovei, advokatei Raimondai Lazauskienei, nedalyvaujant: pareiÅ¡kÄjai B. V., Kauno miesto savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyriaus atstovui bei iÅ¡vadÄ teikianÄios ValstybinÄs lietuvių kalbos komisijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos B.
V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyriui bei iÅ¡vadÄ teikianÄiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dÄl įpareigojimo pakeisti civilinÄs bÅ«klÄs aktų įraÅ¡us Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄja savo pareiÅ¡kimu ir jos atstovÄ Å¾odžiu teismo posÄdyje praÅ¡Ä panaikinti 2019-01-16 Kauno miesto savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyriaus iÅ¡vadÄ âDÄl vardo ir (ar) pavardÄs pakeitimo Nr. 05-14-44;
įpareigoti suinteresuotÄ asmenį Kauno miesto savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kÄjos B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pavardÄ Ä¯ âW.â ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄja (duomenys neskelbtini) sudarÄ santuokÄ su (duomenys neskelbtini) pilieÄiu H. W.. Po santuokos sudarymo pareiÅ¡kÄja pasirinko sutuoktinio pavardÄ. PareiÅ¡kÄja 2018-12-13 pateikÄ Kauno miesto savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyriui praÅ¡ymÄ dÄl užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitÄ ir nurodÄ, kad nori jog po santuokos nutraukimo jai bÅ«tų suteikta âW.â pavardÄ.
Registruojant santuokÄ Lietuvoje, pareiÅ¡kÄjos pavardÄ buvo sulietuvinta ir įregistruota kaip âV.â. Tiek pareiÅ¡kÄjos, tiek jos sutuoktinio asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras yra (duomenys neskelbtini). Å ioje valstybÄje pareiÅ¡kÄja gyvena jau dvideÅ¡imt metų. Äia abu sutuoktiniai turi nuolatinius darbus, stiprius socialinius ryÅ¡ius, todÄl grįžti nuolatinai gyventi į LietuvÄ neketina. Sulietuvinus pareiÅ¡kÄjos pavardÄ, ji (duomenys neskelbtini) susidÅ«rÄ su visa eile nepatogumų įrodinÄjant santuokinius ryÅ¡ius su savo sutuoktiniu bei savo tapatybÄ.
DÄl to pareiÅ¡kÄja kreipÄsi į metrikacijos skyrių, praÅ¡ydama iÅ¡taisyti pavardÄ Ä¯ âW.â, taÄiau 2019-01-16 metrikacijos skyrius jai pateikÄ iÅ¡vadÄ , kuria jos praÅ¡ymo netenkino, motyvuojant tuo, kad užsienio valstybÄje sudarius santuokÄ , moters pavardÄs raÅ¡ybos klausimas sprendžiamas vadovaujantis CivilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo taisyklių 23 punktu. Taip pat vadovaujamasi LR AukÅ¡Äiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimu âDÄl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos pilieÄio paseâ, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilieÄio pase pavardÄs raÅ¡omos lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal turimų pasų arba kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis iÅ¡duotas pasas, lietuviÅ¡kus įraÅ¡us.
PareiÅ¡kÄja mano, kad atsisakymas iÅ¡taisyti jos pavardÄ originaliais raÅ¡menimis prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniui, yra grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies pažeidimas bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26, 27 straipsnių pažeidimas. Kadangi Å¡iuo metu Lietuva yra ratifikavusi daug tarptautinių sutarÄių (konvencijų), kurios turi aukÅ¡tesnÄ juridinÄ galiÄ bei valstybÄs vidaus teisÄs aktai, todÄl praÅ¡o atsižvelgti ir į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.
Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posÄdį neatvyko, atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikÄ, praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 52). ValstybinÄ lietuvių kalbos komisija pateikÄ raÅ¡tu iÅ¡vadÄ (b.l. 54), kurioje nurodÄ, kad komisijos nuomone praÅ¡ymas raÅ¡yti pavardÄ W. prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos teisÄs aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. IR-334 patvirtintų CivilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinÄs bÅ«klÄs aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos pilieÄių ir jų vaikų vardai ir pavardÄs civilinÄs bÅ«klÄs akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisÄs aktais, reguliuojanÄiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .
Lietuvos Respublikos valstybinÄs kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodoma: âLietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos pilieÄių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keiÄiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarkaâ. Lietuvos Respublikos AukÅ¡Äiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo Nr. I-1031 âDÄl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos pilieÄio paseâ 1 p. nurodyta: âLietuvos Respublikos pilieÄio pase vardai ir pavardÄs raÅ¡omi lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis iÅ¡duotas pasas, lietuviÅ¡kus įraÅ¡usâ.
Lietuvių kalbos raidyne nÄra raidÄs W, todÄl perraÅ¡ant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keiÄiama raide V. Komisija taip pat nurodÄ, kad Å¡iuo metu pateiktuose įstatymų pakeitimo projektuose reiÅ¡kiama nuomonÄ, kad atsižvelgiant į dabartinÄs visuomenÄs poreikius, bÅ«tų galimos kai kurios iÅ¡imtys, t.y. kad Lietuvos Respublikos pilieÄių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardÄs gali bÅ«ti raÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsienieÄio asmens dokumentÄ .
Teismas k o n s t a t u o j a: PareiÅ¡kimas tenkinamas visiÅ¡kai. Byloje esantys įrodymai, jų teisinis įvertinimas. PareiÅ¡kÄja pateikÄ teismui savo paso kopijÄ , iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad B. M. (duomenys neskelbtini) sudarÄ santuokÄ su H. W. ir po santuokos sudarymo jos sutuoktiniui buvo suteikta pavardÄ W., o jai V. (b.l. 6, 7). PareiÅ¡kÄja taip pat pateikÄ teismui du dokumentus vokieÄių ir lietuvių kalbomis, kuriuose jos pavardÄ nurodoma kaip V., o jos sutuoktinio W. (b.l. 9, 10).
Kauno miesto savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyrius 2019-01-16 savo iÅ¡vada atsisakÄ patenkinti pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ ir jos santuokinÄ pavardÄ V. iÅ¡taisyti į W.. Metrikacijos skyrius savo iÅ¡vadÄ motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad valstybinÄ kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo 2015-12-03 įsakymo Nr. XII-2111 s straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso2.18 straipsnio 1-8 punktuose nustatyti civilinÄs bÅ«klÄs aktai registruojami civilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo taisyklÄse nustatyta tvarka.
CivilinÄs bÅ«klÄs aktų įraÅ¡ai gali bÅ«ti nuginÄijami tik teismine tvarka. Kiti motyvai atkartoja ValstybinÄs lietuvių kalbos komisijos iÅ¡vadÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinÄ kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų CivilinÄs bÅ«klÄs aktų registravimo taisyklių 23 p., civilinÄs bÅ«klÄs aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos pilieÄių ir jų vaikų vardai ir pavardÄs civilinÄs bÅ«klÄs akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisÄs aktais, reguliuojanÄiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .
Pagal Lietuvos Respublikos AukÅ¡Äiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimÄ âDÄl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos pilieÄio paseâ, Lietuvos Respublikos pilieÄio pase vardai ir pavardÄs raÅ¡omi lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis iÅ¡duodamas pasas, lietuviÅ¡kus įraÅ¡us. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime âDÄl Lietuvos Respublikos AukÅ¡Äiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo âDÄl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos pilieÄio paseâ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardÄ pilieÄio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba.
Taigi asmens vardas ir pavardÄ Lietuvos Respublikos pilieÄio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybÄs patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardÄs vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime âDÄl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimoâ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos pilieÄio pase, be skyriaus, kuriame įraÅ¡omi asmens tapatybÄ identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įraÅ¡yti, reikalingoms žymoms dÄti.
Jeigu Lietuvos Respublikos pilieÄio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardÄ bÅ«tų raÅ¡omi nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, Å¡iame pilieÄio pase iÅ¡liktų ir oficialus asmens tapatybÄs patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinÄ doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinÄs kalbos, statusÄ , kuris reiÅ¡kia, kad visų Lietuvos Respublikos pilieÄių vardai ir pavardÄs asmens dokumentuose, patvirtinanÄiuose jų pilietybÄ, turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, t. y. lietuviÅ¡kai, pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, raidÄmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.
Tiek Kauno CMS sprendimo priÄmimo metu, tiek Å¡iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybÄs civilinÄs bÅ«klÄs aktų įraÅ¡us daryti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, taÄiau Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinÄs sutartys (konvencijos) turi aukÅ¡tesnÄ galiÄ nei valstybÄs vidaus teisÄs aktai, todÄl nagrinÄjamu atveju ne mažiau reikÅ¡minga Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika sprendžiant panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas.
Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavÄs (2003-10-02 sprendimas Garda â Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn â Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas RuneviÄ-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos paÄios pavardÄs, taikomos dviems vienos sutuoktinių poros asmenims, užraÅ¡ymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privaÄiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esanÄios informacijos teisingumo kvestionavimÄ ir sukeltų abejonių dÄl Å¡eimos tapatybÄs bei tarp jos narių esanÄių santykių, tai galÄtų turÄti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dÄl Europos SÄ jungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintÄ apsigyvenimo teisÄ (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06).
Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisÄs ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinÄs teisÄs teisÄtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dÄl skirtingo Å¡eimos narių pavardžių raÅ¡ymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galÄtų bÅ«ti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2004 m. byloje Juta MENTZEN (taip pat žinoma kaip MENCENA) prieÅ¡ LatvijÄ nurodÄ, kad âTeismas atkreipia dÄmesį, kad Latvijos valdžios institucijos, įraÅ¡ydamos pareiÅ¡kÄjos pavardÄ pase, transkribavo afrikatÄ âtzâ kaip âcâ, ir pavardei parinko kaitybos galÅ«nÄ <...> Teismas tik norÄtų atkreipti dÄmesį į tai, kad vizualus adaptuotos ir originalios raÅ¡ytinÄs formos yra pakankamai didelis, todÄl eiliniam asmeniui gali kilti klausimas, ar Å¡ios pavardÄs sutampa <...> TodÄl Teismas sutinka su pareiÅ¡kÄjos argumentu, kad tokiu atveju jai gali kilti keblumų ir nepatogumų socialiniame ir profesiniame gyvenime.
DÄl to Teismas pakartoja, kad teisÄ Ä¯ privatų gyvenimÄ pagal Konvencijos 8 straipsnį apima teisÄ palaikyti santykius su kitais žmonÄmis ir gyventi įprastÄ socialinį gyvenimÄ . DÄl Å¡ios priežasties, kai pareiÅ¡kÄja ir jos sutuoktinis naudojasi savo pasais, kuriuose jų pavardÄs raÅ¡omos skirtinga forma, tam tikrais atvejais jiems sunku iÅ¡laikyti požiÅ«rį į save kaip į vienÄ vienetÄ .â EŽTT taip pat yra konstatavÄs, kad skundžiami suvaržymai susijÄ su âprivataus gyvenimo ribojimaisâ pagal Konvencijos 8 straipsnį, pirmiausia akcentavo svarbų bendrÄ jį principÄ , kad nors Konvencijos 8 straipsniu iÅ¡ esmÄs siekiama apsaugoti individÄ nuo savavaliÅ¡ko valdžios institucijų kiÅ¡imosi, be Å¡io negatyviojo įsipareigojimo, gali egzistuoti valstybÄs pozityviosios pareigos, neatskiriamos nuo veiksmingos privataus gyvenimo apsaugos.
Å ios pareigos gali apimti priemonių, skirtų užtikrinti pagarbÄ privaÄiam gyvenimui netgi individų tarpusavio santykių srityje, priÄmimÄ . Priemonių (negatyviųjų ar pozityviųjų valstybÄs įsipareigojimų kontekste) pasirinkimas iÅ¡ esmÄs patenka į valstybÄs diskrecijÄ (vis dÄlto EŽTT vertina, ar jos buvo pakankamos ir kaip jos pritaikytos konkreÄioje situacijoje). EŽTT, svarstydamas, ar valstybÄ Ä¯vykdÄ savo pozityviÄ sias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį, nagrinÄjo, ar buvo nustatyta teisinga įvairių susikirtusių interesų â privatumo, turtinių, tinkamo teisingumo vykdymo â pusiausvyra (proporcingumo aspektas).
Esant byloje nustatytoms aplinkybÄs, atsisakymas iÅ¡duoti santuokos liudijimÄ pareiÅ¡kÄjos pasirinkta vyro pavarde W., sukeltų pareiÅ¡kÄjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keiÄiant turimus dokumentus, įrodinÄjant jos tapatybÄs ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ , ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrÄ ja jungtine nuosavybÄs teise įgytÄ turtÄ , patiriant keblumų paveldÄjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įraÅ¡yti pavardÄ su âWâ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiÅ¡kÄja neiÅ¡davus jai santuokos liudijimo pasirinkta vyro pavarde su raide âWâ, sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir Å¡eimos gyvenimo nelieÄiamumo principÄ , teisÄs į vardÄ pažeidimÄ (CK 2.20 straipsnis).
Ä® bylÄ pateikta ValstybinÄs lietuvių kalbos komisijos iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog institucija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui iÅ¡sakiusi nuomonÄ, kad Lietuvos Respublikos pilieÄių vardai ir pavardÄs asmens dokumentuose turÄtų bÅ«ti raÅ¡omi lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, bet, atsižvelgiant į dabartinÄs visuomenÄs poreikius, galimos kai kurios iÅ¡imtys. Viena jų â su užsienieÄiais santuokÄ sudaranÄių ir jų pavardes paimanÄių Lietuvos Respublikos pilieÄių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardÄs gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsienieÄio asmens dokumentÄ .
DÄl visų pirmiau Å¡iame sprendime iÅ¡vardytų priežasÄių darytina iÅ¡vada, kad nenukrypimas nuo esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kimÄ neatitiktų teisingumo principo, bÅ«tų neproporcingas neigiamoms pasekmÄms, kurias patirtų pareiÅ¡kÄja, atsisakius tenkinti jos pareiÅ¡kimÄ . TodÄl teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti patenkintas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 268 â 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:
PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Panaikinti 2019 m. sausio 16 d. Kauno miesto savivaldybÄs administracijos civilinÄs metrikacijos skyriaus IÅ¡vadÄ DÄl pavardÄs pakeitimo Nr. 05-14-44. Ä®pareigoti suinteresuotÄ asmenį Kauno miesto savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kÄjos B. V., a. k. (duomenys neskelbtini), pavardÄ Ä¯ âW.â ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos liudijimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkÄs teismÄ TeisÄjas Ona ValentukeviÄiÅ«tÄ