3af10e6f-ae4e-4bee-91e9-6e2cb6ce2e1b · Regionų administracinis teismas

?Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr.1-5568-423/2018 Proceso Nr. 3-62-3-01278-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. P. skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 930 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 2-4). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-09-17 iki 2017-10-01 atliko laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurioje buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma 3,6 kv. m.

Kameroje Nr. 10 visÄ laikÄ buvo 6-7 nuteistieji, bendras kameros plotas 16,42 kv. m., didelę dalį užima lovos, stalas, spintelės, tualetas, kriauklė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi minėtoje kameroje trÅ«ko Å¡viesos, oro, buvo prasta ventiliacija, tvyrojo drėgmė. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, diskomfortÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ , paÅ«mėjo ligos, sutriko miegas, tapo irzlus, uždaras.

Tokiais veiksmais atsakovas padarė pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis vertina 930 Eur suma ir praÅ¡o jÄ priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, atsiliepime (b.l. 10-14) nurodė, kad teisės aktai nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose ir ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, kalinamam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Atsakovas nurodo, kad visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Kybartų PN kamerų tipo patalpoje Nr. 10 pareiÅ¡kėjui teko mažesnis gyvenamasis plotas nei numatyta teisė aktuose minimalus (atitinkamai 2,35 ir 2,74 kv. m.), tačiau laikotarpis nebuvo ilgas.

Kybartų PN kamerų tipo patalpose tualetai, sanitariniai mazgai, ventiliaciniai įrenginiai, apÅ¡vietimas atitinka Higienos normos reikalavimus. Atsakovo nuomone, Kybartų PN pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti. Prašė skundÄ atmesti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas bausmę Kybartų PN kamerų tipo patalpoje Nr. 10 laikotarpiu nuo 2017-09-17 iki 2017-10-01.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1 PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad Kybartų PN ginčo laikotarpiu neužtikrino minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje Nr.

10. Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumÄ bei sutrikdė sveikatÄ neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 15 str., 21 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. ir 111.2. punktai nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose - ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-09-17 iki 2017-10-01 pareiškėjas atliko bausmę kamerų tipo patalpoje Nr. 10 (karantino patalpoje), kurios plotas yra 16,42 kv. m., joje ginčo laikotarpiu bausmę atliko 6-7 nuteistieji, vienam asmeniui teko atitinkamai 2,35 ir 2,74 kv. m. ploto (b. l. 10-11, 18).

Taigi, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto nebuvo užtikrintas 15 parų ir pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto kamerų tipo patalpose buvo pažeista. Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Tai sudaro pagrindÄ atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad kamerose buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ .

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameroje trūko natūralaus apšvietimo, buvo prasta ventiliacija, tvyrojo drėgmė. Ginčui aktualiu nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 18 oC ir ne aukštesnė kaip 28 oC, santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).

Taip pat turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Kybartų PN kamerų tipo patalpa kamera Nr. 10 (karantino patalpa) yra vėdinama per atveriamÄ langÄ , patalpos sanitariniame mazge yra įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija, patalpoje pelėsio nėra ir ankščiau nebuvo. Patalpoje įrengtas dirbtinis liuminescensinis apÅ¡vietimas, palaikoma reikalinga oro temperatÅ«ra, Å¡altuoju metų laiku patalpos Å¡ildomos iÅ¡ įstaigos viduje esančios katilinės. Ginčui aktualiu laikotarpiu karantino patalpa nebuvo tikrinta visuomenės sveikatos centro specialistų (b.l. 10-14).

Å ias aplinkybes patvirtina ir Kybartų PN Ūkio skyriaus vedėjo tarnybinis praneÅ¡imas (b.l. 17). Kitų įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė. Pažymėtina, jog natÅ«ralaus apÅ¡vietimo stiprumo minėta HN 134:2015 nereglamentuoja. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė papildomai iÅ¡vėdinti patalpas per atidarytÄ langÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl prastų klimatinių ir sanitarinių sÄ lygų yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas. Vis dėlto, teismui nekyla abejonių, kad dėl per mažo kameros ploto pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Teismo nuomone, pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ pareiÅ¡kėjas kalėjo 15 dienų, pareiÅ¡kėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista gana žymiai (pareiÅ¡kėjui teko nuo 2,35 kv. m ir 2,74 kv. m), be to, atsižvelgtina į tai, kad šį plotÄ atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai, kiti įrenginiai).

Spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Kybartų PN ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Ä®vertinus pažeidimo trukmę ir pobÅ«dį, į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 120 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėja n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. P. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 120 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė