3af070ff-fbfa-43f2-ae2a-7f948c5bac1f · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-92/2012                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00721-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.2.2.3.; 1.2.23.2.; 1.2.23.9. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),teisėjų Kęstučio Jucio ir Jono Algimanto Venckaus, sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei, gynėjui advokatui Vytautui Zabielai,nuteistajam E. Č.,nukentėjusiojo R.

F. atstovei pagal įstatymÄ A. S.,nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 10 metų;- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 7 metams;- pagal BK 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams;- pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimo bausme 9 metams;- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo bausme 11 metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedant švelnesnes bausmes ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 16 metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 17 metų.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 309 straipsnio 4 dalį E. Č. iÅ¡teisintas, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių.IÅ¡ E. Č. priteista nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ A. S. 2450 Lt turtinei žalai atlyginti ir 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : E. Č. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslÄ platinti, iki 2009 m. liepos 1 d. neteisėtai įgijo baltos bei rusvos spalvos tabletes, kuriose yra didelis kiekis – 5,9 g narkotinės medžiagos kodeino, jas neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute bei pagalbinėse patalpose, adresu Kaune, Vytenio g. 14-17, kol jas (kiek jų liko nepardavus ir kitaip neiÅ¡platinus) 2009-07-01, 2009-11-18 ir 2010-04-20 atliktų kratų metu rado bei paėmė policijos pareigÅ«nai.Taip pat nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslÄ platinti, iki 2009 m. liepos 1 d. neteisėtai įgijo gelsvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,395 g psichotropinės medžiagos diazepamo, baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,022 g psichotropinės medžiagos klonazepamo ir 0,580 g psichotropinės medžiagos oksazepamo, baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 0,040 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio ir baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,787 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio, rusvos spalvos skystį, kurio sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos pentobarbitalio, baltos spalvos nevienalytę medžiagÄ , kurios sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos amobarbitalio, oranžinės spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos oksazepamo, baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos pentobarbitalio, rusvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,475 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio, gelsvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,035 g psichotropinės medžiagos nitrazepamo, geltonos spalvos skysčio ampules, kurių sudėtyje yra 0,110 g psichotropinės medžiagos diazepamo, jas neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute bei pagalbinėse patalpose, adresu Kaune, Vytenio g. 14-17, kol jas (kiek jų liko nepardavus ir kitaip neiÅ¡platinus) 2009-07-01, 2009-11-18 ir 2010-04-20 atliktų kratų metu rado bei paėmė policijos pareigÅ«nai.Be to, nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iki 2009 m. liepos 1 d. neteisėtai įgijo tamsiai raudonos spalvos skystį, kurio sudėtyje yra 0,011 g I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) efedrino, jį neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute bei pagalbinėse patalpose, adresu Kaune, Vytenio g. 14-17, kol jį 2010-04-20 atliktos kratos metu rado bei paėmė policijos pareigÅ«nai.E. Č. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. birželio 30 d. nuo 21 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu Kaune, Vytenio g. 14-17, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrÄ su mažamečiu R.

F., gim. 1996 m. gegužės 18 d., be nukentėjusiojo žinios ir prieÅ¡ jo valiÄ , įmaišė ir kartu su maistu bei gėrimu davė mažamečiui nukentėjusiajam psichotropinės medžiagos diazepamo ir alkoholio, kuo apsvaigino ir taip paveikė nukentėjusįjį, jog Å¡is 2009 m. birželio 30 d. 21 val. – 2009 m. liepos 1 d. 7 val. 15 min. laikotarpiui prarado sÄ monę bei atmintį, taip palaužė nukentėjusiojo valiÄ prieÅ¡intis, atėmė galimybę suvokti su juo daromų veiksmų pobÅ«dį ir esmę bei, pasinaudodamas dėl apsvaigimo bei mažametystės bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu ir kitokiu fizinio sÄ lyčio bÅ«du su mažamečiu R.

F. prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ â€“ atliko seksualinio prievartavimo veiksmus su mažamečiu.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Č. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti.Nuteistasis E. Č. nurodo, jog nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡iurkščiai pažeistos esminės baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos. Apeliantas teigia, jos pareiÅ¡kime apie įtarimÄ , įtarimai buvo nurodyti ne visa apimtimi, todėl pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimai, be to, suvaržytos teisės į gynybÄ , pažeidžiant nuteistojo konstitucines teises gintis nuo pareikÅ¡tų įtarimų, kurie ikiteisminio tyrimo metu keitėsi penkis kartus.

PareiÅ¡kimas apie įtarimÄ pagal BK 309 straipsnio 4 dalį buvo abstraktus ir nemotyvuotas, be to, nebuvo žinomi ikiteisminio tyrimo duomenys, todėl apeliantas negalėjo visa apimtimi gintis nuo pareikÅ¡to įtarimo. Nuteistasis E. Č. mano, jog ikiteisminis tyrimas vyko Å¡iurkščiai pažeidžiant BPK 7 straipsnyje nurodytÄ rungimosi principÄ bei pažeidžiant BPK 21 straipsnyje nurodytÄ Ä¯tariamojo teisę pateikti tyrimui reikÅ¡mingus bylai dokumentus, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Nuteistasis taip pat teigia, kad ikiteisminiame tyrime paskirta gynėja L. DaukÅ¡ienė neatliko BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų pareigų. Nuteistasis ne kartÄ pasinaudojo BPK 52 straipsnyje numatyta teise atsisakyti gynėjo, tačiau prokuroras neleido apeliantui savo lėšomis samdyti advokato, tuo pačiu nepakeisdamas atsisakyto advokato. Tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje apeliantui buvo paskirtas kitas gynėjas – advokatas V. Karpovas, tačiau ir jis, nuteistojo teigimu, jo niekada nekonsultavo, nerengė procesinių dokumentų byloje.

Skunde taip pat teigiama, kad jis buvo neteisėtai nuÅ¡alintas nuo bylos tyrimo, prokuroras netenkino nė vieno praÅ¡ymo apklausti svarbius liudytojus, kuriems apeliantas ketino užduoti klausimus, be to, nebuvo tiriamos svarbios nuteistÄ jį teisinančios aplinkybės, nebuvo pridėti bylai reikÅ¡mingi dokumentai. Taip pat nepagrįstai atmesti visi apelianto pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimai prokurorui ir tyrėjai, neteisėtai suvaržant teisę dalyvauti bylos aplinkybių tyrime, neleista užduoti klausimus ekspertams, o pabaigus ikiteisminį tyrimÄ , prokuroras neleido susipažinti su visa bylos medžiaga ir tinkamai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui teisme.

Kaltinamajame akte, pažeidžiant kaltinamojo akto surašymo taisykles, neatlikta nusikalstamų veikų bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių analizė, nepadarytos išvados, kokiomis aplinkybėmis ir įkalčiais yra paneigiami kaltinamojo paaiškinimai. Apelianto nuomone, ikiteisminis tyrimas atliktas vienpusiškai, neišsamiai ir šališkai, kaltinimai pareikšti remiantis melagingais liudytojo S. M. parodymais, neapklausus svarbaus liudytojo G. S., todėl iš esmės pažeisti BPK 7 straipsnio, 21 straipsnio, 44 straipsnio, 45 straipsnio, 50 straipsnio, 51 straipsnio, 52 straipsnio, 98 straipsnio, 220 straipsnio, 237 straipsnio, 240 straipsnio reikalavimai.

Nuteistasis E. Č. nurodo, jog bylÄ perdavus teismui, taip pat nebuvo tenkinti jo praÅ¡ymai leisti susipažinti su visa bylos medžiaga. Be to, apeliantas buvo nuÅ¡alintas nuo bylos nagrinėjimo, byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, slaptuose nuo visuomenės atstovų posėdžiuose, neleidžiant apeliantui gintis nuo nepagrįstų kaltinimų. PraÅ¡ymus leisti dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, teisėja S. J. formaliomis priežastimis atmetė, taip pažeisdama BPK 259 straipsnio nuostatas. Apeliantas teigia, jog nagrinėjant bylÄ teisme, nebuvo patenkintas nė vienas jo praÅ¡ymas apklausti svarbius liudytojus, neleista liudytojams užduoti klausimus.

PrieÅ¡ingai, teisiamajame posėdyje buvo leista duoti parodymus tik prokuroro kviestiems asmenims, todėl iÅ¡ esmės buvo pažeisti BPK 7 straipsnio, 22 straipsnio, 44 straipsnio, 48 straipsnio, 50 straipsnio, 51 straipsnio, 52 straipsnio, 181 straipsnio, 220 straipsnio, 237 straipsnio, 240 straipsnio reikalavimai ir tai teismui sutrukdė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Nagrinėjant bylÄ teisme, atmestas ir apelianto praÅ¡ymas, remiantis BPK 295 straipsniu, atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡tirti nurodytas bylos aplinkybes bei apklausti liudytojus.

Be to, prieÅ¡ingai nei nurodoma nuosprendyje, jog E. Č. atsisakė duoti parodymus dėl pareikÅ¡tų kaltinimų, apeliantas ketino dar 2010-10-18 teisiamajame posėdyje pagarsinti savo parodymus, tačiau teisėjos buvo nutrauktas ir paÅ¡alintas iÅ¡ posėdžių salės. Pažymi, jog 2010-10-18 teisiamajame posėdyje apelianto gynėjas pranešė, jog atvyko į posėdį nepasiruošęs bylos nagrinėjimui, tačiau teismas bylÄ nagrinėjo, buvo apklausti liudytojai, kuriems nepasiruošęs bylos nagrinėjimui apelianto gynėjas negalėjo užduoti svarbių klausimų.

Toliau skunde nuteistasis E. Č. nesutinka su jo nuteisimu dėl seksualinio prievartavimo ir nurodo, jog aplinkybę, kad jis su nukentėjusiuoju seksualinių prievartavimo veiksmų neatliko, įrodo: nukentėjusiojo parodymai, kuriais jis kategoriÅ¡kai paneigė apeliantui pareikÅ¡ta kaltinimÄ (2 t., 137, 159-161 b.l.); Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-50 užfiksuoti nukentėjusiojo parodymai, kurie paneigia kaltinimÄ , kad nukentėjusysis buvo praradęs sÄ monę ir atmintį, todėl galėjo bÅ«ti iÅ¡prievartautas (2 t., 97-104 b.l.); liudytojos V.

Å . parodymai; specialisto iÅ¡vados Nr. S-SP71/09(01) ir Nr. G 2155/09(02); paties apelianto parodymai, kurie pridėti prie paskutinio žodžio teksto ir kurie paaiÅ¡kina, kokiomis aplinkybėmis pas nukentėjusįjį atsirado nuteistojo glaudės; liudytojo G. S. parodymai, kurie paaiÅ¡kina, kokiomis aplinkybėmis buvo klastojami nuteistojo kaltę patvirtinantys įrodymai bei liudytojo S. M. parodymai, rodantys pastarojo prieÅ¡iÅ¡kumÄ apeliantui (3 t., 91-93 b.l.). Nuteistasis E. Č. nurodo, kad kaltinime ir nuosprendyje nurodytÄ aplinkybę, jog jis nukentėjusiajam sukėlė sÄ monės ir atminties praradimÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , paneigia ekspertizės aktas Nr. 103MS-50, pats nukentėjusysis ir kiti bylos duomenys, kuriais nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo tik nežymiai sutrikdyta sveikata.

Remdamasis specialisto iÅ¡vada Nr. G 2155(09)/02, teigia, kad tuo atveju, jeigu nukentėjusiajam bÅ«tų vaistais sukeltas sÄ monės ir atminties praradimas, jis bÅ«tų reanimuotas ligoninėje intensyvaus gydymo sÄ lygomis daug dienų ir tai bÅ«tų vertinama kaip sunkus, pavojingas gyvybei, sužalojimas. Nuteistasis E. Č. mano, jog kompleksinės-psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vada, apie tai, kad ,,R. F. galėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, bet pakankamai teisingai suvokti seksualinio prievartavimo esmę, tačiau jis negalėjo adekvačiai tiems veiksmams prieÅ¡intis, tačiau esmines aplinkybes tiriamasis galėjo ir gali teisingai suvokti ir gali apie tai duoti parodymus“ (2 t., 104 b.l.), paneigia nuosprendžio teiginius, kad esÄ nukentėjusysis buvo praradęs sÄ monę ir atmintį tarp 2009-06-30 21 val. ir 2009-07-01 7 val., todėl nežinojo, kad buvo prievartaujamas.

Apeliantas mano, jog vaistas diazepamas ir dar toks mažas kiekis, kuris buvo rastas nukentėjusiojo organizme bei 0,92 promilės alkoholio, negalėjo sukelti sÄ monės netekimo ir atminties praradimo, t. y. komos, kai reikalingas skubus ir neatidėliotinas reanimavimas ligoninės sÄ lygomis, nes ta bÅ«sena pavojinga gyvybei. Be to, vaistas diazepamas organizme iÅ¡lieka keturias paras, ir tai rodo, kad nukentėjusysis vaistÄ diazepamÄ vartojo keletÄ parų prieÅ¡ 2009-06-30 įvykį. Tvirtina, jog nei kaltinime, nei nuosprendyje nėra aiÅ¡kiai pasakyta, kokio laipsnio ir sunkumo sveikatos sutrikdymas buvo sukeltas nukentėjusiajam.

Atkreipia dėmesį, jog byloje nėra pateikta ekspertų ar specialistų iÅ¡vadų, kad nuo nukentėjusiojo Å¡lapime rasto vaisto diazepamo kiekio, pastarasis galėjo prarasti sÄ monę ir atmintį, todėl nejuto ir nematė seksualinio prievartavimo. Toliau skunde nuteistais lygina nukentėjusiojo R. F. fiziologinius parametrus, užfiksuotus akte Nr. 376 (2 t., 42 b.l.) ir akte Nr. 1343 (2 t., 61-62 b.l.) ir teigia, jog minėti duomenys įrodo, jog nukentėjusiojo bÅ«sena po ,,sÄ monės praradimo“ buvo fiziologiÅ¡kai geresnė, nei patikrinus nukentėjusįjį ,,normalioje bÅ«senoje“.

Teigia, jog minėtų faktinių duomenų teismas nevertino, Å¡aliÅ¡kai juos ignoravo, dėl jų nepasisakė.Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų žinoma, kad nepilnametis R. F. septynias dienas buvo pabėgęs iÅ¡ namų. Byloje netirta, kur tas septynias dienas buvo nukentėjusysis, kÄ valgė, kur miegojo, su kuo bendravo, kokius vaistus ir narkotikus jis leidosi, iÅ¡ kur juos gavo, kiek kartų lankėsi čigonų tabore, iÅ¡ kur gavo lėšų pragyvenimui. Byloje taip pat netirta, ar galėjo ,,Seduksenas” ir ,,Relaniumas” deginti burnÄ , sukelti kaulų ir kitus skausmus, kuriuos neva jautė R.

F.. Nuteistojo manymu, akivaizdu, kad nukentėjusiojo minimi negalavimai yra narkotikų vartojimo abstinencijos priežastis. Be to, apeliantas mano, jog specialistės S. M. iÅ¡vada (2 t., 42 b.l.), prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrų 2003-05-23 įsakymu Nr. 298/158/A1-86 patvirtintoms ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėms”, nes mažesnis negu 5 procentų bendro darbingumo netekimas, nesirgus daugiau kaip 10 dienų, nelaikomas sveikatos sutrikimu.Apeliantas atkreipia dėmesį, jog įvykio dienÄ atlikus kratÄ apelianto bute, nebuvo rasti sausainiai, medus, metalinis indelis, nebuvo rasti ir kavos puodeliai, iÅ¡ kurių neva tai buvo vaiÅ¡inamas R.

F.. Įvykio vietoje taip pat nebuvo rastos ir paimtos biologinės medžiagos, liudijančios, kad R. F. buvo seksualiai prievartaujamas, pavyzdžiui paklodė, plaukai, sperma, seilės ir pan. Apeliantas remiasi daiktų paėmimo protokolu ir teigia, kad R. F. trumpikės paimtos nebuvo (1 t., 192 b.l.), tačiau DNR tyrimui jos pateiktos ir ant jų rasta nuteistojo biologinės medžiagos, nurodant, kad DNR tyrimui pateikti daiktai gauti supakuoti ir užantspauduoti (2 t., 8 b.l.). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš daiktų pateikimo protokolo ir liudytojų parodymų matyti, kad daiktų pateikimo vietoje, daiktai nebuvo antspauduojami ir pakuojami, ir teigia, kad nežinia iš kur ir kokiomis aplinkybėmis gautos trumpikės negalėjo būti pateiktos tyrimui.

Nuteistasis nurodo, jog imant jo pavyzdžius lyginamajam tyrimui, taip pat iš esmės buvo pažeistos tam procesiniam veiksmui atlikti galiojančios taisyklės ir proceso įstatymo reikalavimai. Minėtus procesinius pažeidimus teismas ignoravo ir procesinių veiksmų rezultatus pripažino įrodymais. Nuteistasis E. Č. taip pat nesutinka su paketo Nr. 9 turiniu, kuriame yra nepadorūs paveikslėliai, piešiniai ir pan., nes iš tikrųjų tame pakete esančių daiktų jis niekada neturėjo, pas jį tie daiktai niekada nebuvo rasti, nė viename kratos protokole nėra duomenų, kad jie buvo paimti.Nuteistasis E. Č. nurodo, jog nė vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad R.

F. lankėsi jo bute. Be to, nuosprendyje klaidingai nurodoma, kad R. F. įsiminė butÄ , nes buvo pažymėtas numeriu 17, teigia, jog jo buto durys niekada nebuvo pažymėtos Nr. 17, tai patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as, darytas parodymų patikrinimo vietoje metu. Pažymi, jog prieÅ¡ingai nei parodė nukentėjusysis (2 t., 97-104 b.l.), metalinių garažų prie apelianto namų niekada nebuvo ir nėra iki Å¡iol. 2009-10-19 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. F. savarankiÅ¡kai nesugebėjo nurodyti apelianto gyvenamosios vietos.

Parodymų patikrinimo vietoje metu darytas vaizdo įraÅ¡as įrodo, jog nukentėjusysis niekada nėra buvęs E. Č. name ir bute, be to, R. F. nesugebėjo nurodyti bute, kuriame neva jis lankėsi du kartus, esančių daiktų, baldų, jų iÅ¡dėstymo. Apeliantas tai pat atkreipia dėmesį į prieÅ¡taringus nukentėjusiojo parodymus: pirmÄ kartÄ apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , R. F. parodė, jog jis naktį išėjo iÅ¡ nuteistojo buto pasivaikščioti po senamiestį, pirko maisto, valgė ir gėrė, o svečiuodamasis nuteistojo bute nevalgė ir nieko negėrė (2 t., 137 b.l.).

AntrÄ kartÄ apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , R. F. parodė, kad naktį išėjęs iÅ¡ E. Č. buto pasivaikščioti po senamiestį nieko nevalgė ir negėrė, o apelianto bute valgė sriubÄ , pagamintÄ iÅ¡ pusfabrikačio (2 t., 160 b.l.). Teigia, jog iÅ¡ minėtų nukentėjusiojo parodymų neįmanoma nustatyti, kaip buvo iÅ¡ tikrųjų, tačiau nuosprendyje nemotyvuotai nurodoma, kad R. F. valgė pas apeliantÄ namuose. Be to, nukentėjusysis ekspertams teigė, kad iki apsilankymo pas nuteistÄ jį bute jis alkoholio ir narkotikų nevartojo (2 t., 97-104 b.l.), tačiau vėliau apklaustas pas ekspertus teigė, jog jis tik tÄ dienÄ nevartojo narkotikų (2 t., 97-104).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis narkotikus vartojo ir anksčiau (2 t., 97-104 b.l.; 3 t. 43, 97 b.l.). Be to, apklausų metu nukentėjusysis R. F. parodė, kad pas nuteistÄ jį namuose jis visÄ laikÄ sėdėjo kambaryje ant sofos, žiÅ«rėjo filmÄ (2 t., 137, 160 b.l.), tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu, atvestas į nuteistojo namus, parodė, kad televizorių jis žiÅ«rėjo nuteistojo buto koridoriuje, ant batų dėžės. Pažymi, jog ekspertai psichologai negalėjo atsakyti į klausimÄ , ar galima tikėti nukentėjusiojo R.

F. parodymų tikrumu. Apeliantas skunde cituoja byloje esančius dokumentus (2 t., 178 b.l.; 3 t., 11, 14, 15, 16, 23, 29, 30 b.l.), kurie, jo manymu, patvirtina aplinkybę, jog nukentėjusysis linkęs meluoti, todėl visiÅ¡kai nepagrįstas ir nemotyvuotas nuosprendžio teiginys, esÄ galima tikėti nukentėjusiojo R. F. parodymų teisingumu. Nuteistasis E. Č. taip pat nurodo, jog specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2155/02 užfiksuotos aplinkybės, kad nukentėjusysis 2009-07-01 5-6 val. ryte iÅ¡gėrė stiklinę sidro, o pas E. Č. gėrė alų, paneigia nuosprendžio teiginius, kad R.

F. iki 7 val. buvo be sÄ monės, praradęs atmintį. O nukentėjusiojo parodymai, kad įvykio metu jis valgė sausainius ir gėrė alų (2 t., 40, 97-99 b.l.), paneigia jo ankstesnius parodymus, kad jis gėrė kavÄ , kuri buvo karti, su medumi. Papildomai apklaustas nukentėjusysis R. F. parodė, kad 2009-07-01 8 val. jis nuėjo į kioskelį nusipirkti saldainių, po to grįžo pas E. Č. į namus ir dar miegojo (2 t., 97-104 b.l.). Tuo tarpu nuosprendyje teigiama, jog nukentėjusysis nuo 21 val. iki 7 val. buvo be sÄ monės, praradęs atmintį ir neva sulaikytas kitÄ dienÄ 7 val.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog ekspertai, tyrę R. F., konstatavo, kad jis savęs nelaiko nukentėjusiu nuo apelianto veiksmų, atsisakė duoti nuteistÄ jį kaltinančius parodymus (2 t., 97-104 b.l.). Nuteistasis pažymi, jog nukentėjusysis visose apklausose niekada jo (E. Č.) nesmerkė, pretenzijų nereiÅ¡kė. Teigia, jog su nukentėjusiuoju bendravo trumpai, tikėdamasis, jog jam yra 16 metų. Aplinkybę, kad nuteistasis nežinojo ir negalėjo žinoti kiek R. F. metų, įrodo ne tik psichologės A.

E. parodymai (3 t., 170 b.l.), bet ir nukentėjusiojo duomenys (2 t., 60-62 b.l.). Apelianto nuomone, teismas nuosprendyje klaidinančiai nurodo, kad remiantis ekspertizės aktu, nukentėjusiojo iÅ¡sivystymo lygis ir pažintinės veiklos ypatumai yra ribinio lygmens ir neatitinka amžiaus tarpsnio normų, nes ekspertizės iÅ¡vada liečia psichinį ir intelekto iÅ¡sivystymÄ , o ne fizinį. Atkreipia dėmesį, jog nuosprendyje neįvertinta aplinkybė, jog prokurorė T. S. prašė patikrinti, ar R. F., duodamas parodymus, nefantazuoja (2 t., 170 b.l.).Nuteistasis taip pat nurodo, jog nuosprendyje neįvertinta svarbi aplinkybė, kad sužinojęs, kad į jo butÄ 2009-06-30 apie 21 val. 30 min. buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, nuteistasis pats skambino į Kauno policijos komisariatÄ (1 t., 19 b.l.).

Taigi, akivaizdu, jog tuo metu jis negalėjo padaryti jokio nusikaltimo. Be to, liudytoja R. R. teisme parodė, jog tyrėja suklastojo jos parodymus apie tai, kad pats R. F. jai papasakojo, kad buvo E. Č. bute, maudėsi ir pan. Teisme paaiškėjo, jog ne R. F. tai pasakojo, o E. J.. Iš E. J. parodymų išaiškėjo, jog ne nukentėjusysis R. F. davė neteisingus parodymus apie įvykį jai pačiai, o tuos parodymus sugalvojo ir papasakojo iš policijos darbuotojo sužinojusi E. J. kitai liudytojai, t. y. R. R. (3 t., 131-133).

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja E. J. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2009-07-01 atvykusi į policijos komisariatÄ matė, kaip vyko nukentėjusiojo R. F. apklausa. Be to, tyrėjas A. Grigauskas, teismui paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis buvo apklaustas pažeidus BPK 186 straipsnio reikalavimus. Pasak liudytojo A. Grigausko, R. F. buvo aiÅ¡kinama, kad jis meluoja, iÅ¡ jo buvo reikalaujama duoti teisingus parodymus, t. y. kaltinančius apeliantÄ . Nuteistasis nurodo, jog remiantis BPK 186 straipsnio 4 dalies iÅ¡aiÅ¡kinimu, niekas negali apklausti nepilnamečio prieÅ¡ jo apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nes jis pasiduoda įtaigai, o nevykęs klausimas atsiliepia įrodymų teisingumui.

Nuteistojo teigimu, policija ar prokuroras gali tik pasikalbėti su nepilnamečiu, o ne jį apklausti, juo labiau draudžiama nepilnamečio parodymus vertinti kaip melagingus ar teisingus. Nuteistasis taip pat pažymi, kad byloje nurodyti klaidingi duomenys apie nukentėjusiojo sulaikymÄ . Teigia, jog policijos komisariato budėtojas parodė, kad R. F. buvo tik apsimiegojęs (3 t., 94 b.l.), o policijos pareigÅ«nai parodė, kad jokio miegančio vaiko nerado, jis sėdėjo ant suoliuko, matė, kad yra blaivus ir sveikas (3 t., 99 b.l.).

Be to, policijos pareigÅ«nai prieÅ¡taringai nurodė ir nukentėjusiojo sulaikymo vietÄ (3 t., 95, 98 b.l.).Skunde teigiama, jog 2009-06-30 – 2009-07-01 nuteistojo namuose lankėsi aÅ¡tuoniolika žmonių. Apeliantas dirba visuomeninį-politinį darbÄ , intensyviai bendrauja su įvairių pilietinių ir politinių organizacijų aktyvistais, pastarieji asmenys byloje nėra apklausti. Be to, byloje apklausti artimiausi apelianto kaimynai E. Ž. (3 t., 126, 128 b.l.), R. R. (3 t., 131-133 b.l.), J. K. (3 t., 144 b.l.), G.

T. (3 t., 147 b.l.), V. T. (3 t., 148-149), kurie daug metų mato pas apeliantÄ ateinančius asmenis. Minėti liudytojai paneigė aplinkybę, kad pas E. Č. lankosi nepilnamečiai ir, kad pastarasis bendrauja su jais.Å aliÅ¡kas ir rodantis suinteresuotumÄ bylos baigtimi yra teismo teiginys, kad už apelianto durų užkiÅ¡tas raÅ¡telis ,,ateik vakare, manęs nėra” reiÅ¡kia jaunų berniukų kvietimÄ ateiti pas jį. Vertindamas įrodymus teismas klaidingai vertina ir specialisto iÅ¡vadÄ , kad vaizdo įraÅ¡e nustatyta, kad į E. Č. butÄ Ä¯eina R.

F.. Nuteistasis teigia, kad specialistas tokia iÅ¡vadÄ daro su prielaida, be to, kiekviena abejonė yra vertinama kaltinamojo naudai. Specialisto iÅ¡vada, kad įvykio dienÄ nuo 23:59 val. į butÄ Ä¯eina moteris (2 t., 25 b.l.), nakvoja ir ryte iÅ¡eina, įrodo, kad su nukentėjusiuoju turėjo viename bute nakvoti jauna moteris, tačiau Å¡i aplinkybė nebuvo tirta. Aplinkybę, kad nukentėjusysis nesilankė nuteistojo bute 2009-06-30 ar 2009-07-01, įrodo specialistų iÅ¡vada Nr. 11-386(10), 11-641(10), kurioje padaryta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, jog į butÄ Ä¯eina ne R.

F. (2 t., 25 b.l.). Liudytojai V. Å . ir G. K. taip pat nepatvirtino, kad pas nuteistÄ jį buvo atėjęs R. F.. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistajam kaltinimai pareikÅ¡ti dėl jo visuomeninės-politinės veiklos. Nuteistasis nurodo, kad jo veikla nepatenkinti oponentai siekė pavaizduoti jį neigiamai, todėl rinko nuteistÄ jį kompromituojančiÄ medžiagÄ â€“ darė į jo butÄ Ä¯einančių ir iÅ¡einančių asmenų vaizdo įraÅ¡Ä . Tačiau aplinkybę, Nuteistasis E. Č. taip pat mano, jog bylos dokumentuose nurodyta R.

F. apklausos data 2009-06-30, t. y. dar iki bÅ«simo įvykio, gali bÅ«ti vertinama kaip klastotė, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tai aiÅ¡kinama kaip techninė klaida. Be to, teismo nuosprendyje nenurodomi svarbÅ«s parodymų duomenys, iÅ¡kraipoma specialistų iÅ¡vadų ir ekspertizės aktų prasmė, byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių apelianto kaltę, iÅ¡ parodymų visumos ,,iÅ¡imami” atskiri sakiniai, žodžiai, duodantys pagrindÄ daryti prielaidas, spėlioti, interpretuoti ir jais grįsti nuosprendį.

Toliau apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su nuosprendžio teiginiu, kad surinktų įrodymų visetas rodo, kad E. Č. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Apeliantas nurodo, jog nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad apeliantas turėjo tikslÄ parduoti, platinti vaistÄ ,,Prodeine-15”, kurio vienos tabletės sudėtyje yra 500 mg paracetamolio ir 15 mg kodeino. Apeliantas nurodo, jog paracetamolis medicinoje vartojamas nuo skausmo, kaip prieÅ¡uždegiminė, temperatÅ«rÄ mažinanti priemonė, sergant perÅ¡alimo ligomis.

Kodeinas vartojamas tik kosulio reiškiniui slopinti ir yra paracetamolio sudėtinė dalis, todėl iš nuteistojo paimtas vaistas ,,Prodeine-15”, vartojamas nuo peršalimo ligų su kosulio sindromu, jo negalima realizuoti jokiam narkomanui, nes norėdamas apsvaigti, pastarasis turėtų išgerti labai didelę dozę paracetamolio, kuris yra gana toksiškas.Nuteistasis E. Č. atkreipia dėmesį, jog 2009-07-01, 2009-11-18 ir 2010-04-20 atliekant kratas jo namuose, buvo iš esmės pažeisti BPK 96 straipsni, 145 straipsnio, 149 straipsnio 7 ir 9 dalių reikalavimai.

Pažeidus kratos protokolų suraÅ¡ymo tvarkÄ bei kratos ir poėmio tvarkÄ , buvo sudaryta galimybė sukeisti kratos metu paimtus vaistus ir padidinti jų kiekį. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas netyrė kratų metu rastų vaistų tinkamumo, neapklausė specialistų, neatlikti vaistų tyrimai, nes beveik visi vaistai yra pasenę, jų veikliosios medžiagos yra suirusios, neveiklios ir pakitusios, galiojančių raminamųjų vaistų rasta tik keletas dėžučių. Pažymi, jog jam negyvenat bute Å¡eÅ¡is mėnesius, buto sandėliukas buvo nerakinamas, jame lankėsi paÅ¡aliniai asmenys, tai gali paliudyti kaimynai, kuriuos apklausti teismas atsisakė.VisiÅ¡kai nepagrįstas ir nuosprendžio teiginys, jog didelė dalis iÅ¡ E. Č. paimtų vaistų su psichotropinėmis medžiagomis, yra ne gamyklinėse pakuotėse.

Nurodo, jog sukarpytose pakuotėse buvo tik kraujospūdį mažinantys vaistai, kuriuos vartoja pats apeliantas. Be to, nuteistasis nurodo, jog pirmos kratos metu iš jo namų buvo paimti 34 vaistiniai preparatai, iš jų tik 5 psichotropiniai (jeigu spręsti iš kratos protokolo, kuriame nenurodytas tablečių kiekis). Visi preparatai buvo pasenę, galiojimo terminas pasibaigęs prieš 8-18 metų. Tai, kad nuteistojo namuose nebuvo laikomi pardavimui skirti psichotropiniai vaistai, įrodo rastas labai mažas jų kiekis, be to, preparatai pasibaigusio galiojimo, tad juos pardavus jokių pajamų nebūtų.

Kitus likusius vaistus naudojo nuteistojo motina ir žmona. Aplinkybę, kad nuteistasis neturėjo jokių ketinimų prekiauti psichotropiniais vaistais, įrodo tai, jog antros kratos metu iÅ¡ jo buto buvo paimta 13 vaistinių preparatų, iÅ¡ kurių buvo tik 6 psichotropinės tabletės (toliau skunde nuteistasis nurodo, kad paimtos tik 2 psichotropinės tabletės). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir trečios kratos metu rastas vaistinių preparatų kiekis – atitinkamai 85 ir 5, t. y. rastas psichotropinių vaistų kiekis yra labai mažas ir nereikÅ¡mingas.Nuteistasis mano, jog teismo nuosprendyje iÅ¡vardinti aÅ¡tuoni trijų kratų metu rasti psichotropinių medžiagų pavadinimai tam, kad formuotų nuomonę, jog jų yra labai daug ir tai neva įrodo, jog nuteistasis prekiavo narkotikais.

Tačiau teismas nuosprendyje nepateikia duomenų, kam jie yra naudojami. Psichotropinių vaistų rasta labai nedidelis kiekis, didesnė dalis sudėtyje su kitais vaistiniais preparatais, naudojami konkrečioms ligoms gydyti. Teigia, kad rasti psichotropiniai vaistai netinka parduoti narkomanams, nes jie yra tik vaistų sudėtyje. Nuteistasis remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 ir mano, jog pas jį surastas įvairių rūšių narkotinių ir psichotropinių vaistų kiekis turi būti vertinami kaip nedidelis.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos M. P. parodymais, kad E. Č. buvo iÅ¡raÅ¡ytas psichotropinis vaistas diazepamas (4 t., 143-144 b.l.). Nepagrįsta ir teismo padaryta iÅ¡vada, jog rasti pas apeliantÄ nemaži pinigai yra atlygis už narkotikus. Nuteistasis E. Č. paaiÅ¡kina, jog kratos metu surastus pinigus gavo iÅ¡ antstolių, lėšas iÅ¡ieÅ¡kojusių iÅ¡ skolininkų ir iÅ¡ Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros. Toliau apeliaciniame skunde nuteistasis E. Č. teigia, jog neįrodyta, kad įgyjant medikamentus jis žinojo, kad tuose medikamentuose yra psichotropinių medžiagų, kad jis turėjo tikslÄ jas platinti.

Apeliantas nesutinka su teiginiu, kad jis savo gyvenamojoje vietoje laikė psichotropinių medžiagų tiek, kiek jų liko nepardavus ir neišplatinus. Apeliantas mano, jog nėra jokių įrodymų, kad tos medžiagos buvo parduodamos ar platinamos. Pažymi, jog visi kaltinimai, susiję su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra neaiškūs ir įvertinti kaip trijų nusikalstamų veikų visuma.Apeliantas teigia, jog jis niekada nebuvo įtartas ar net apklaustas dėl ryšių su narkomanais ar dėl narkotikų pardavimo, pelnymosi iš to, policijoje nėra tokios informacijos ar operatyvinių žinių.

Mano, jog kaltinimas, kad jis platino narkotikus, grindžiamas ne byloje surinktais įrodymais, o spėliojimais. Byloje nepateiktas nė vienas įrodymas, patvirtinantis tokį kaltinimÄ . Be to, į Kauno tardymo izoliatoriaus kamerÄ , kurioje buvo laikomas apeliantas, buvo patalpintas G. S., kuriam, nuteistojo manymu, izoliatoriaus darbuotojai pasiÅ«lė duoti melagingus, nuteistÄ jį kaltinančius parodymus, neva tai jis G. S. prisipažino, kad platino narkotikus. Be to, 2010 m. balandžio mėnesį pas apeliantÄ Ä¯ kamerÄ buvo patalpintas S. M., su kuriuo E. Č. dėl jo netinkamo elgesio konfliktavo, todėl pastarasis jį taip pat apÅ¡meižė ir davė prieÅ¡ jį melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui.Nuteistasis skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteista suma dėl žalos atlyginimo.

Taip pat pažymi, jog nuosprendžio įžanginėje dalyje nepagrįstai iÅ¡vardintas apelianto gydymasis psichiatrinėse ligoninėse, nes E. Č. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ekspertų pripažintas niekada nesirgęs tomis ligomis. Teigia, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nes ignoruoti byloje esantys įrodymai, jog E. Č. yra Respublikinės organizacijos vadovas, politinis kalinys, LŽTG SÄ jungos narys. Atkreipia dėmesį į teigiamÄ jo charakteristikÄ , nuopelnus Lietuvos nepriklausomybei, į tai, kad jis organizacijos vadovas, publicistas, kovos už žmogaus teises dalyvis.

Tuo tarpu nukentėjusysis charakterizuojamas tik neigiamai, kaip asocialus asmuo, bėgantis iÅ¡ namų, nuo vienuolikos metų amžiaus vartojantis narkotikus, valkataujantis, kas itin svarbu vertinant jo parodymus.Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ nuteistasis E. Č. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo E. Č. apeliacinį skundÄ , o prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ A. S. prašė šį apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendis dalyje dėl E. Č. nuteisimo pagal BK 261 straipsnį panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.), nuosprendis dalyje dėl E. Č. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai iÅ¡sręsto civilinio ieÅ¡kinio (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p.).Teisėjų kolegija pirmiausia aptars nuteistojo E. Č. apeliacinio skundo argumentus dėl procesinių teisės normų pažeidimo.

Dėl apelianto argumentų apie BPK pažeidimus ikiteisminiame tyrime ir teisme Nuteistasis E. Č. apeliaciniu skundu daug dėmesio skiria ikiteisminio tyrimo veiksmams, kurie buvo atklikti nuo bylos tyrimo pradžios. Apeliantas skunde nurodo, kad byloje padaryti esminiai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 7 straipsnio, 21 straipsnio, 44 straipsnio, 45 straipsnio, 50 straipsnio, 51 straipsnio, 52 straipsnio, 98 straipsnio, 181 straipsnio, 220 straipsnio, 237 straipsnio, 240 straipsnio nuostatų pažeidimai, tačiau juos iš esmės argumentuoja nesutikimu su teismo atliktu byloje surinktų duomenų vertinimu ir pripažinimu E. Č. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas, BK 150 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 261 straipsnyje, 266 straipsnio 1 dalyje, įrodymais.

Apeliantas nurodo: pareiÅ¡kimuose apie įtarimÄ , įtarimai nurodyti ne visa apimtimi, pažymi, jog įtarimas pagal BK 309 straipsnio 4 dalį abstraktus ir nemotyvuotas, todėl apeliantas negalėjo gintis nuo pareikÅ¡tų įtarimų; ikiteisminis tyrimas vyko pažeidžiant rungimosi principÄ , apeliantui neleista pridėti bylai reikÅ¡mingus dokumentus, neleista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek atlikus ikiteisminį tyrimÄ ; apeliantas neteisėtai nuÅ¡alintas nuo bylos tyrimo, netenkintas nei vienas praÅ¡ymas apklausti liudytojus, netirtos nuteistÄ jį teisinančios aplinkybės; netenkinti apelianto praÅ¡ymai dėl gynėjo atsisakymo; pažeistos kratos ir poėmio tvarkos taisyklės bei kaltinamojo akto suraÅ¡ymo taisyklės.Apeliantas teigia, jog ikiteisminis tyrimas atliktas Å¡aliÅ¡kai, vienpusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai, pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dėl asmens, kaltinamo, nusikaltimo padarymu, garantijų, nuostatos.

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, nuteistasis Å¡aliÅ¡kumÄ grindžia jam nepalankiai atliktu ikiteisminiu tyrimu, surinktais įrodymais, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti ikiteisminį tyrimÄ Å¡aliÅ¡ku.Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu tiriamu atveju atlikti visus minėtame įstatyme numatytus procesinius veiksmus. Baudžiamojo proceso paskirties esmei bÅ«dingi ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo, greitumo principai, įpareigojantys už ikiteisminį tyrimÄ atsakingus pareigÅ«nus per trumpiausiÄ laikÄ atlikti tyrimÄ ir atskleisti nusikalstamÄ veikÄ (BPK 2 str.).

Taigi, kokius procesinius veiksmus, tyrimus ir pan. reikalinga atlikti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ir už ikiteisminį tyrimÄ atsakingas prokuroras, ir vien tai, kad kažkurie, pareigÅ«nų manymu, nebÅ«tini tyrimai nebuvo atlikti, nesurinkti tam tikri ikiteisminiam tyrimui nereikÅ¡mingi duomenys, nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neiÅ¡samiai.Apeliacinio skundo argumentai, jog E. Č. negalėjo realizuoti savo teisės į gynybÄ , teisės žinoti, kuo yra įtarimas dėl netinkamai suraÅ¡ytų praneÅ¡imų apie įtarimÄ ir kaltinamojo akto, yra nepagrįsti.

BPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad prieÅ¡ pirmÄ jÄ apklausÄ Ä¯tariamajam turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytinai įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ . Å iame praneÅ¡ime turi bÅ«ti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat iÅ¡vardytos įtariamojo teisės. PrieÅ¡ kitas apklausas naujas praneÅ¡imas apie įtarimÄ turi bÅ«ti įteiktas tik tuo atveju, kai keičiasi įtarimo turinys. Apie įtarimus E. Č.

Å¡ioje byloje praneÅ¡ta laikantis nurodytų įstatymo reikalavimų. Paskutinis praneÅ¡imas apie įtarimÄ E. Č. buvo įteiktas 2010 m. birželio 9 d. IÅ¡ praneÅ¡imų apie įtarimÄ turinio (3 t., 169 b.l.; 4 t., 46-47, 101-102 b.l.) matosi, kad juose nurodytos visos bÅ«tinos nusikalstamų veikų, kuriomis buvo įtariamas E. Č., aplinkybės (iÅ¡skyrus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje). E. Č. veiksmai apraÅ¡yti tiksliai, aiÅ¡kiai ir suprantamai.

PirmÄ kartÄ apklaustas kaip įtariamasis E. Č. gynėjo atsisakė (3 t., 175 b.l.), papildomos apklausos metu bei vėlesnių praneÅ¡imo apie įtarimÄ ir įtariamojo apklausų metų Å¡ias jo teises užtikrino dalyvaujantys gynėjai (3 t., 186; 4 t., 48-50, 103-104 b.l.). Tai reiÅ¡kia, kad E. Č. teisė žinoti, kuo jis įtariamas, o taip pat ir jo teisė į gynybÄ nebuvo pažeista. Asmens teisės žinoti, kuo jis kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.) ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.) sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas (veikos kvalifikavimas).

Ä®vertinusi kaltinamojo akto turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad jame nurodytos visos bÅ«tinos nusikalstamų veikų, kuriomis E. Č. buvo įtariamas ir kaltinamas, aplinkybės, apelianto veiksmai apraÅ¡yti aiÅ¡kiai ir suprantamai – nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, bÅ«das (iÅ¡skyrus kaltinimÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį), duomenys apie nukentėjusįjį ir kt. (7 t., 12-31 b.l.). Teisėjų kolegija pažymi, jog E. Č. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 261 straipsnį pareikÅ¡tas ydingas kaltinimas, tačiau apie tai bus pasisakyta vėliau.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu E. Č. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo procesinės teisės. Jų įgyvendinimÄ užtikrino to paties gynėjo dalyvavimas viso proceso metu. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad į bylÄ nagrinėjusio teisėjo klausimÄ pats apeliantas atsakė, jog kaltinamasis aktas jam suprantama kalba buvo įteiktas, kaltinimÄ suprato, kaltu neprisipažįsta (8 t., 4, 18 b.l.). Nei kaltinamasis, nei jo gynėjas jokių pastabų ar praÅ¡ymo perduoti bylÄ prokurorui dėl BPK 219 straipsnio pažeidimų, nepareiÅ¡kė.

Tokių pažeidimų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Atmestini, kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistajam netinkamai užtikrintos gynybos bei netenkintų apelianto praÅ¡ymų dėl gynėjo atsisakymo. BPK 50 – 52 straipsniai nustato gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo tvarkÄ . BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besÄ lygiÅ¡kai turi bÅ«ti užtikrinta kvalifikuota teisinė pagalba. BPK 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įtariamojo ar kaltinamojo konstitucinė pasirinkimo laisvė atsisakyti gynėjo ir gintis pačiam.

Pasinaudodamas Å¡ia teise įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę bet kuriame bylos nagrinėjimo etape atsisakyti gynėjo paslaugų. Pažymima, jog įtariamojo ar kaltinamojo atsisakymas nuo gynėjo yra ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ir teismui neprivalomas tada, kai kyla abejonių dėl jo galimybės pasinaudoti Å¡ia teise į gynybÄ (BPK 52 str. 2 d.). Bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog iÅ¡ apelianto nebuvo atimta teisė į teisingÄ bylos tyrimÄ : byloje nėra duomenų apie nuteistajam paskirtų gynėjų nesugebėjimÄ veiksmingai atlikti BK 48 straipsnyje nurodytas pareigas, be to, apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ne kartÄ buvo informuotas, jog jis (E. Č.) turi teisę pasikviesti sau tinkamÄ gynėjÄ (BPK 50 str. 2 d.).

Nuteistasis Å¡ia teisė nėra pasinaudojęs, o byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ar prokurorai trukdė Å¡ia teise pasinaudoti. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog jis buvo nuÅ¡alintas nuo bylos tyrimo, netenkintas nei vienas praÅ¡ymas apklausti liudytojus, suvaržyta teisė dalyvauti bylos aplinkybių tyrime, neleista užduoti klausimus ekspertams, atmesti pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimai prokurorui ir tyrėjai. Apeliantas skunde nurodo įvairius ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neva padarytus pažeidimus, tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nų atliktų veiksmų apskundimÄ reglamentuoja atskiras BPK III skyriaus penktas skirsnis, pagal kurio nustatytÄ tvarkÄ pateikiami ir nagrinėjami tokio pobÅ«džio skundai.

Apeliacine tvarka tokio pobÅ«džio argumentai – susiję su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais, nenagrinėjami, nes tai nėra apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog E. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo aktyvus ir BPK 62 ir 63 straipsniuose numatytomis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų veiksmų apskundimo teisėmis ne kartÄ pasinaudojo, pažymėtina, jog vien tik baudžiamosios bylos penktas tomas bei Å¡eÅ¡to tomo 1-184 bylos lapai sudaro E. Č. skundai ikiteisminio tyrimo teisėjams ir prokuratÅ«rai, ir Å¡ių institucijų atsakymai į jo skundus.

Tai, kad apelianto praÅ¡ymai, pareiÅ¡kimai ar skundai nebuvo tenkinami, o atsakymai į juos buvo jam nepalankÅ«s, nėra pagrindas pripažinti, jog E. Č. buvo suvaržytos teisės, numatytos BPK 21 straipsnyje. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog buvo pažeista apelianto teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog E. Č. buvo supažindintas su susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuriÄ sudarė Å¡eÅ¡i tomai, grafiku ir nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2010 m. liepos 15 d. (viso 12 dienų) Å¡ia teisę pasinaudojo (6 t., 192 b.l.).

Be to, tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo E. Č. susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga aplinkybių, nurodyta, kad E. Č. buvo pateikti susipažinimui ir prie bylos esantys visi daiktai bei vaizdo medžiaga, su kuriais jis taip pat susipažino. Susipažinime su daiktais bei vaizdine medžiaga dalyvavo tyrėjas Vladimiras Kakoškinas (7 t., 8 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo proceso metu nuteistasis E. Č. nebuvo pareiškęs prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis.

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo patenkintas jo praÅ¡ymas ir nuteistasis papildomai susipažino su visa baudžiamosios bylos medžiaga (11 t., 126, 128, 134, 136, 139, 143, 145, 147, 148, 152, 155 b.l.).Nuteistasis E. Č. apeliaciniu skundu taip pat atkreipia dėmesį į procesinius pažeidimus, bylÄ nagrinėjant teisme. Apeliantas skunde nurodo, kad byloje padaryti esminiai Lietuvos Respublikos BPK 7 straipsnio, 22 straipsnio, 44 straipsnio, 48 straipsnio, 50 straipsnio, 51 straipsnio, 52 straipsnio, 220 straipsnio, 237 straipsnio, 240 straipsnio nuostatų pažeidimai, kurie sutrukdė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.BPK 7 straipsnyje nustatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo iÅ¡samiai iÅ¡tirtos, kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas 2010 m. spalio 18 d. priėmė nutartį kaltinamÄ jį E. Č. paÅ¡alinti iÅ¡ teismo posėdžių salės iki baigiamųjų kalbų.

BPK 259 straipsnis numato, kokias priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie pažeidžia teisiamojo posėdžio tvarkÄ . Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarkÄ ar parodo nepagarbÄ teismui, teismo nutartimi gali bÅ«ti laikinai arba visam laikui paÅ¡alintas iÅ¡ posėdžių salės. Teismo priimtoje nutartyje, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, motyvuota, kad tokių priemonių teismas privalėjo imtis, nes E. Č. teisiamojo posėdžio metu rodė nepagarbÄ teismui, prokurorui, replikavo, įžeidinėjo, nervingai ir pakeltu tonu kalbėjo, iÅ¡Å¡aukiančiai elgėsi, nereagavo į daugkartinius pirmininkaujančios įspėjimus.

Jis tris kartus buvo įspėtas nepažeidinėti teismo posėdžio tvarkos, tačiau į tai visiÅ¡kai nereagavo. Jo užgauliojimai darėsi vis įžūlesni, kas trukdė nagrinėti bylÄ . TÄ patvirtina ir teisiamojo posėdžio protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad kaltinamasis buvo įspėtas net kelis kartus laikytis tvarkos, tačiau į tai nereagavo, todėl ir buvo priimtas sprendimas jį paÅ¡alinti iÅ¡ posėdžių salės. Akivaizdu, kad E. Č. rodė nepagarbÄ teismui, kitiems proceso dalyviams bei pareigÅ«nams, o tai neleido teismui tinkamai vesti teismo posėdžio ir trukdė nagrinėti bylÄ .

Taigi darytina iÅ¡vada, kad teismas, priimdamas sprendimÄ E. Č. paÅ¡alinti iÅ¡ posėdžių salės, laikėsi BPK 259 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 246 straipsnio 1 dalis numato, jog kaltinamojo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme privalomas, tačiau tai yra kaltinamojo teisė, kuria jis turi naudotis nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo. Kaltinamasis dalyvaudamas teismo posėdyje privalo laikytis įstatyme numatytų reikalavimų, laikytis drausmės ir pagarbiai elgtis, vykdyti teisiamojo posėdžio pirmininko nurodymus, o nepaisant Å¡ių reikalavimų įstatymas numato priemones, kurios Å¡iuo atveju E. Č. ir buvo pagrįstai pritaikytos.

Nuteistojo E. Č. skunde taip pat nurodyta, jog bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo patenkintas nė vienas apelianto praÅ¡ymas apklausti liudytojus, atnaujinti įrodymų tyrimÄ , neleista duoti parodymus, be to, į 2010 m. spalio 18 d. teisiamÄ jį posėdį gynėjas atvyko nepasiruošęs bylos nagrinėjimui, todėl pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų. Su Å¡iais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pagal BPK 270 straipsnį pirmosios instancijos teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių praÅ¡ymus ir, iÅ¡siaiÅ¡kinęs, ar pateikti praÅ¡ymai turi reikÅ¡mės iÅ¡samiam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui, objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotÄ nutartį.

Teismas gali atmesti bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus tik tais atvejais, kai prašoma išaiškinti aplinkybes, kurios jau nustatytos surinktoje bylos medžiagoje, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi pažymėtina tai, kad BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė teikti įrodymus nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek konkretūs įrodymai turi įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui. Bylos medžiaga patvirtina, kad visi gynybos šalies prašymai pirmosios instancijos teisme vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, išklausius proceso dalyvių nuomonės dėl jų, teismo buvo apsvarstyti ir motyvuotai išspręsti protokolinėmis nutartimis, laikantis BPK 270 straipsnyje įtvirtintų taisyklių.

Pažymėtina, jog 2010 m. spalio 18 d. teisiamojo posėdžio metu, teisėjai paskelbus nutartį paÅ¡alinti kaltinamÄ jį iÅ¡ teismo posėdžių salės iki baigiamųjų kalbų, kaltinamasis E. Č. pareiÅ¡kė, kad tada jis atsisako duoti parodymus (8 t., 10 b.l.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistojo gynėjas advokatas V. Karpovas su baudžiamosios bylos medžiaga buvo visiÅ¡kai susipažinęs (6 t., 197 b.l.), todėl teigti, kad gynėjas buvo nepasiruošęs teisminiam bylos nagrinėjimui, nėra pagrindo.Negalima sutikti ir su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, jog pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , sprendžia, kad, teismui nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes, remiantis, be kita ko, teisiamajame posėdyje neapklaustų liudytojų parodymais, BPK normos iÅ¡ esmės nebuvo pažeistos. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaltinamajam garantuojama teisė į teisingÄ procesÄ , o to pačio straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. AnalogiÅ¡ka teisė įtvirtinta BPK 44 straipsnio 7 dalyje. Paprastai Å¡ios nuostatos įpareigoja, kad kaltinamajam bÅ«tų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieÅ¡ jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimus tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėliau procese.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Konvencijos 6 straipsnis nesuteikia kaltinamajam neribotos teisės į tai, kad bÅ«tų užtikrintas liudytojų dalyvavimas teismo posėdyje. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui neprivalu iÅ¡reikalauti visų gynybos praÅ¡omų įrodymų. Esminis Å¡ios nuostatos tikslas, kuris nurodytas žodžiais „tomis pačiomis sÄ lygomis“, yra visiÅ¡ka Å¡alių lygybė liudytojų apklausos (taip pat kitų įrodymų tyrimo) požiÅ«riu.

Å alių lygybės principas reiÅ¡kia, kad kaltinamajam turi bÅ«ti suteikiama tinkama galimybė pateikti savo argumentus tokiomis sÄ lygomis, kad jis neatsidurtų nepalankioje padėtyje, palyginus su kaltinimu (pvz., 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ Popov prieÅ¡ RusijÄ : Popov v. Russia, no. 26853/04 judgment of 13 July 2006, § 176–177). BylÄ nagrinėjant teisme kaltinamajam nepakanka pasiskųsti dėl to, jog jam nebuvo leista iÅ¡reikalauti tam tikrų duomenų ir Å¡ie duomenys nepriimti kaip įrodymai, tačiau jis privalo pagrįsti savo praÅ¡ymÄ , paaiÅ¡kindamas, kodėl yra svarbu iÅ¡reikalauti tokius duomenis.

Taip pat svarbu pažymėti, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ kaltinimo liudytojų parodymų, gautų ikiteisminio tyrimo stadijoje, panaudojimas apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti savaime nėra nesuderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kuria garantuojama teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , ir 6 straipsnio 3 dalies d punktu, jeigu buvo gerbiamos gynybos teisės. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Å io principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo, todėl Å¡ių reikalavimų pažeidimas nagrinėjant bylÄ teisme – besÄ lygiÅ¡kas pagrindas panaikinti priimtÄ sprendimÄ .

Å ias nuostatas detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kurioms esant teisėjas gali bÅ«ti laikomas Å¡aliÅ¡ku ir negalinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta nė viena iÅ¡ Å¡iame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar bÅ«tų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiÅ¡kia, kad teismas ar teisėja buvo Å¡aliÅ¡ki.

Taigi, pagal nuteistojo E. Č. apeliacinio skundo kontekstÄ nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas.Apeliantas skunde nurodo, jog pažeisti ir BPK 240 straipsnio reikalavimai, tačiau konkrečiai kaip, nenurodo. Kadangi kaltinamasis buvo suimtas, vadovaujantos BPK 240 straipsnio 1 dalimi teisėjas turėjo perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje ne vėliau kaip per 15 dienų nuo bylos gavimo teisme. Byla teisiamajame posėdyje turi bÅ«ti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo (BPK 240 str. 2 d.).

Teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos didelę apimtį ir sudėtingumÄ , BPK 240 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus gali pratęsti, tačiau ne daugiau kaip 30 dienų. Nors tokios nutarties byloje nėra, tačiau tai nelaikytina esminiu BPK nuostatų pažeidimu, o tuo pačiu nėra pagrindas panaikinti priimtÄ nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti byloje tiesÄ , teisingai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus, atliko įrodymų tyrimÄ ir apklausė liudytojus L.

S., V. Å . ir VladimirÄ KakoÅ¡kinÄ , pagarsino V. Å . pareiÅ¡kimÄ ir parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, peržiÅ«rėjo video įraÅ¡Ä , darytÄ 2010-04-20 kratos metu bei perklausė garso įraÅ¡Ä iÅ¡ Kauno apskrities VPK, gautÄ 2009-11-19. Teisėjų kolegija ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta visapusiÅ¡kai, objektyviai, neÅ¡aliÅ¡kai ir priimtas teisingas sprendimas. Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla.

Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka Å¡ioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų iÅ¡tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Visuma duomenų, gautų apklausus nuteistÄ jį E. Č., nukentėjusįjį R.

F., nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ A. S., liudytojus M. P., S. M., M. PuidÄ , G. PaukÅ¡tį, S. E., V. Statkevičių, J. K., A. GrigauskÄ , RenatÄ RamoÅ¡kienę, E. Venckienę, V. JankauskÄ , S. KakoÅ¡kinÄ , J. Å ., E. J., specialistus E. Džiovenytę, S. SimanauskÄ ., A.A. Zienių, A.Ch. Gregoire, apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, kurie įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad E. Č. pagrįstai pripažintas kaltu dėl nukentėjusiojo R.

F. seksualinio prievartavimo bei disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti bei disponavimo I-os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), o jo apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl priimto nuosprendžio dėl minėtų veikų pagrįstumo ir teisėtumo. Vien E. Č. neigimas savo kaltės negali bÅ«ti pagrindas iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui, kadangi nuosprendyje jo kaltės įrodymais pripažinti duomenys kiekvienas atskirai ir visi kartu apėmus nepalieka abejonių jo kalte.

Be to, nuteistojo parodymai nėra vienintelis įrodymų Å¡altinis, kuriuo remiantis įrodinėjami subjektyvieji nusikaltimo požymiai. Nusikaltimo subjektyvioji pusė yra glaudžiai susijusi su nusikaltimo objektyviÄ ja puse. Dėl apelianto argumentų apie jo nusikalstamų veikų kvalifikavimÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 1 dalį IÅ¡ prieÅ¡taringo ir perteklinio E. Č. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis dėl pas jį rastų ir paimtų narkotinės ir psichotropinių medžiagų bei I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), savo kaltę iÅ¡ esmės neigia.

Apeliantas, neigdamas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčių subjektyviojo požymio – kaltės buvimÄ jo veiksmuose, teigia, jog pažeidus kratos ir poėmio tvarkÄ , buvo sudaryta galimybė sukeisti kratos metu paimtus vaistus ir padidinti jų kiekį, vaistas diazepamas buvo iÅ¡raÅ¡ytas pagal receptÄ , be to, jis nežinojo, kad rastuose medikamentuose yra psichotropinių medžiagų. Nuteistasis E. Č. apeliaciniame skunde tvirtina neturėjęs tikslo platinti ir niekada neplatinęs narkotinių medžiagų.

Apeliacinės instancijos teismas tokį nuteistojo E. Č. aiÅ¡kinimÄ vertina kaip gynybinę versijÄ , kuri paneigta byloje surinktais ir teismų posėdžiuose iÅ¡tirtais įrodymais.              2009-07-01, 2009-11-18 ir 2010-04-20 atliktų kratų metu nuteistojo E. Č. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėje patalpoje rastos ir paimtos medžiagos, kurias iÅ¡tyrę specialistai nustatė, jog paimtų medžiagų sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kodeinas, psichotropinės medžiagos – diazepamas, klonazepamas, oksazepamas, fenobarbitalis, pentobarbitalis, amorbabitalis ir nitrazepamas bei I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – efedrinas.

Krata yra procesinės prievartos priemonė, kuriÄ darant priverstinai iÅ¡tiriama, apieÅ¡koma patalpa, vietovė ar asmuo, siekiant surasti ir apimti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus bei vertybes, kitus nusikalstamai veikai tirti reikalingus daiktus, dokumentus ar objektus (BPK 145 str.). Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtos nuteistojo bute ir pagalbinėje patalpoje atliktos kratos padarytos pažeidžiant BPK 96, 145, 149 straipsnių nuostatas. BPK 149 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visi paimtieji daiktai ir dokumentai parodomi dalyvaujantiems asmenims ir iÅ¡vardijami kratos ar poėmio protokole arba prie protokolo pridedamame apyraÅ¡e (nurodomas jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas).

Paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi bÅ«ti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. IÅ¡ byloje esančių 2009 m. liepos 1 d. ir 2009 m. lapkričio 18 d. kratos protokolų matyti, kad Å¡iuo atveju fiksuojant kratos rezultatus nevisiÅ¡kai laikytasi tik vieno BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimo – paimti daiktai, dokumentai bei kiti objektai nebuvo supakuoti ir užantspauduoti. Tai laikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, tačiau pagal teismų praktikÄ nustatytos duomenų gavimo tvarkos pažeidimai savaime dar nereiÅ¡kia, kad tokie duomenys negali bÅ«ti įrodymais.

Nustačius, kad, renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Tuo atveju, kai nustatoma, kad tokie pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir nepažeidė kaltinamojo teisių, duomenys pripažįstami įrodymais, kuriais gali būti grindžiamas nuosprendis.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimas nepripažintinas esminiu.

Nurodytų kratų metu dalyvavo pats nuteistasis E. Č., tyrėjai V. Jankauskas, A. Grigauskas, R. R. (t. 1, 33-38 b.l.), tyrėjai V. KakoÅ¡kin, O. Kulbys, J. Å vitinskas, L. Račkauskas (t. 1, 73-74 b.l.), pastarieji pasiraÅ¡ydami protokolus patvirtino kratos eigÄ ir rezultatus. Rasti įvairÅ«s daiktai – lapeliai, vaistai, dėžutės, tabletės, buteliukai, vaizdo kasetės suskaičiuoti ir apraÅ¡yti kratos protokoluose nurodant jų pagrindinius skiriamuosius požymius – pavadinimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad visi kratos metu paimti daiktai buvo pristatyti detalesnei apžiÅ«rai. 2010 m. balandžio 20 d. atliktos kratos metu taip pat dalyvavo pats nuteistasis, be to, kviestiniai asmenys V.

Statkevičius ir K. RamoÅ¡ka, specialistas D. Žagarinskas, advokatė L. DaukÅ¡ienė bei tyrėjai J. Å vitinskas, S. KakoÅ¡kin ir E. Venckienė, kurie patvirtino kratos eigÄ ir rezultatus. Rasti įvairÅ«s daiktai – vaistai, buteliukai ir pan., suskaičiuoti ir apraÅ¡yti kratos protokole, nurodant jų pagrindinius skiriamuosius požymius – pavadinimus, visi paimti daiktai užanspauduoti (t 1, 101-103 b.l.). Pastarosios kratos metu paimti daiktai sudėti į dėžes Nr. 1 ir Nr. 2, dėl įvykusio autoįvykio buvo atidarytos ir apžiÅ«rėti jame esantys daiktai, ir neradus sudužusių ar kitaip sugadintų stiklinių indų, vėl perpakuotos, užklijuotos ir užantspauduotos (t. 1, 104, 105-106 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti vaistų paėmimo aplinkybes atliktų kratų metu, apklausė liudytojus VladimirÄ KakoÅ¡kinÄ , dalyvavusį 2009-11-18 atliktos kratos metu ir SvetoslavÄ KakoÅ¡kinÄ , dalyvavusį 2010-04-20 atliktos kratos metu. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas neturi pagrindo abejoti, kad tirti buvo pateikti bÅ«tent tie vaistai, kurie buvo paimti iÅ¡ E. Č. namų 2009-07-01, 2009-11-18 ir 2010-04-20. IÅ¡skyrus nuteistojo teiginius, jokių kitų duomenų apie vaistų pakeitimÄ teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nagrinėjo ir vertino duomenis, susijusius su E. Č. pateikta versija, jog jam negyvenant bute Å¡eÅ¡is mėnesius, buto sandėliukas buvo nerakinamas ir jame lankėsi paÅ¡aliniai asmenys.

Apeliacinės instancijos teismas apklausė liudytojÄ L. S., kuri į klausimÄ , ar ji matė, kad E. Č. sandėliukas buvo iÅ¡plėštas, atsakė, kad ant E. Č. sandėliuko durų kabojo spyna, kuri buvo užrakinta, informacijos, kad apelianto sandėliukas buvo iÅ¡laužtas, ji neturi. Taip pat apklaustas ir liudytojas S. KakoÅ¡kinas, kuris parodė, jog sandėliukÄ atidarė pats E. Č., tas pačias palinkybes yra nurodęs pirmosios instancijos teisme ir liudytojas J. Å ., jog sandėliukas buvo užrakintas ir jį atrakino pats E. Č. (8 t., 103 b.l.).Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimas iÅ¡ esmės nesuvaržė įstatymo garantuotų kaltinamojo teisių bei nesukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Nėra pagrindo teigti, kad dėl Å¡io pažeidimo kratos metu rasti objektai pagal BPK 20 straipsnio taisykles negali bÅ«ti pripažinti įrodymais. Nuteistojo skundo teiginiai apie tai, kad kratos metu buvo pažeisti BPK 145 straipsnio ir kitų BPK normų reikalavimai iÅ¡ esmės kildinami iÅ¡ to, kad paimti vaistai nebuvo supakuoti ir užantspauduoti, yra deklaratyvÅ«s.E. Č. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog rasta narkotinė medžiaga vartojama perÅ¡alimo ligoms gydyti, nėra įrodyta, kad jis žinojo, kad medikamentuose yra psichotropinių medžiagų, be to, nėra įrodymų, jog apeliantas turėjo tikslÄ platinti narkotines ir psichotropines medžiagas.BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti nusikaltimo dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios įraÅ¡ytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sÄ raÅ¡us ir iÅ¡imtos iÅ¡ laisvos apyvartos.

Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo objektyvusis požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Pagal Å¡iÄ lentelę kodeino didelis kiekis yra daugiau kaip 3 g.

Nagrinėjamoje byloje nuteistojo E. Č. bute trijų kratų metu rasta atitinkamai 0,528 g, 0,156 g, 5,216 g kodeino, t. y. didelis kiekis. Psichotropinių medžiagų – 0,395 g diazepamo, 0,022 g klonazepamo ir 0,580 g oksazepamo, 0,040 g fenobarbitalio, 0,787 g fenobarbitalio, 0,475 g fenobarbitalio, 0,035 g nitrazepamo, 0,110 g diazepamo, remiantis minėta lentele, atitinka nedidelį kiekį. Pažymėtina, jog skirtingų psichotropinių medžiagų kiekis vertinamas atskirai ir jos nėra sumuojamos. Apeliantui nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nustatytais subjektyviaisiais požymiais „turint tikslÄ platinti“ ir su E. Č.

žinojimu apie tai, kad medikamentuose yra psichotropinių medžiagų, teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, taip pat kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant klausimÄ apie kaltininko kaltės turinį, tikslus parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbiÄ reikÅ¡mę turi Å¡ių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys.

Apie tikslÄ parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas gali liudyti ir tai, kad kaltininkas pats jų nevartoja, disponuoja dideliu Å¡ių medžiagų kiekiu, pas jį randama žaliavų, medžiagų, aparatų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai, ir pan. Tikslo platinti buvimÄ taip pat liudija tai, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra supakuotos dozėmis, taip pat narkomanų parodymai, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009).

Nors apeliantas neigia turėjęs tikslÄ platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nuteistojo padarytoje veikoje yra ir objektyvÅ«s, ir subjektyvÅ«s nusikaltimo dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti, požymiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad dalis medikamentų plokÅ¡telių yra sukarpytos, padalinant jas į atskiras tabletes, be to, iÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog visos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, rastos kratų metu pas apeliantÄ , gydytojų niekada nebuvo paskirtos vartoti, be to, liudytojo S. M. parodymais nustatyta, kad E. Č. jam pasakojo, jog Vilijampolės narkomanams jis (E. Č.) nuolat pardavinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas, pažymėtina, jog E. Č. bute kratos metu rasta didelė pinigų suma, nors byloje nėra duomenų apie jo legalius pajamų Å¡altinius, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog liudytoja M. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog E. Č. buvo skirti vaistai nuo Å¡lapimo pÅ«slės bei nuo padidėjusio kraujospÅ«džio, tačiau skirtų vaistų sudėtyje nėra nei psichotropinių, nei narkotinių medžiagų. Susipažinusi su E. Č. medicininiais dokumentais, parodė, kad dėl 2001-08-24 įraÅ¡o skirti diazepamÄ tikrumo visiÅ¡kai garantuota nėra, kadangi gydytojos raÅ¡tas yra sunkiai įskaitomas, taip pat nėra įraÅ¡o, dėl kokios priežasties yra iÅ¡raÅ¡yti Å¡ie vaistai (4 t., 143-144 b.l.), Å¡iuos parodymus liudytoja M.

P. patvirtino ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (8 t., 22-24 b.l.). Faktinė bylos medžiaga prieÅ¡tarauja ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentams, jog rastų vaistų su psichotropinėmis medžiagomis galiojimo terminas pasibaigęs prieÅ¡ 8-18 metų, o likusius vaistus vartojo jo mama ir žmona. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistojo E. Č. namuose rastų vaistų „Relanium 5 mg“ galiojimo terminas yra iki 2005 m., 2011 m., 2014 m., „Tazepam 10 mg“ – iki 2011 m., „Klonazepam“ – iki 2003 m., nuteistojo motina mirė 1989-08-16, todėl jai negalėjo bÅ«ti skirti Å¡ie vaistai, duomenų, jog nuteistasis buvo vedęs, taip pat nėra.

Nuteistojo teiginiai, kad liudytojas S. M. jį apÅ¡meižė ir davė prieÅ¡ jį melagingus parodymus, neatitinka bylos aplinkybių. Byloje surinkti įrodymams keliamus reikalavimus atitinkantys duomenys paneigia Å¡iuos deklaratyvaus pobÅ«džio teiginius ir patvirtina E. Č. kaltumÄ dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, be to, teismas Å¡io liudytojo parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kita bylos medžiaga. IÅ¡dėstytos aplinkybės paneigia apelianto teiginius apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymÄ asmeniniam vartojimui ir rodo, jog E. Č. laikė minėtas medžiagas turėdamas tikslÄ jas platinti.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog kratų metu E. Č. namuose ir pagalbinėse patalpose buvo rastos minėtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Laikymas yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, jog teismas narkotinės ir psichotropinių medžiagų laikymÄ kvalifikavo kaip atskiras nusikalstamas veikas, pažymėjęs, kad pas E. Č. kratų metu rastų ir paimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pavadinimai, jų kiekis, veiklioji medžiaga yra skirtingi, todėl ir poveikis žmogaus organizmui yra skirtingas.

Vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ rekomendacine lentele, medikamentų kiekį reikia vertinti kiekvienÄ atskirai, o ne visumoje. Teismas, įvertinęs, kad vienintelės narkotinės medžiagos – kodeino laikymas atitinka didelį kiekį, nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o psichotropinių medžiagų – diazepamo, klonazepamo, oksazepamo, fenobarbitalio, pentobarbitalio, amorbabitalio ir nitrazepamo laikymas atitinka nedidelį kiekį, nuteistojo veikÄ kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Taigi, pirmosios instancijos teismas nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal surastų ir paimtų skirtingos rÅ«Å¡ies – narkotinės ir psichotropinių – medžiagų kiekį, t. y. kaip dvi atskiras veikas.Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , jei asmuo neteisėtai laikė skirtingas psichotropines ar narkotines medžiagas, ir vienų medžiagų kiekis yra nedidelis, o kitų virÅ¡ija nedidelio kiekio ribas, tai jis atsako pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už visų psichotropinių ar narkotinių medžiagų laikymÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek didelis kiekis – 5,9 g narkotinės medžiagos kodeino, tiek nedidelis kiekis – 0,395 g psichotropinės medžiagos diazepamo, 0,022 g psichotropinės medžiagos klonazepamo ir 0,580 g psichotropinės medžiagos oksazepamo, 0,040 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio ir 0,787 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio, 0,475 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio, 0,035 g psichotropinės medžiagos nitrazepamo, 0,110 g psichotropinės medžiagos diazepamo 2009-07-01, 2009-11-18 ir 2010-04-20 atliktų kratų metu buvo rasta bute bei pagalbinėse patalpose, esančiame Kaune, Vytenio g. 14-17, kuriame gyveno E. Č..

Minėtos medžiagos buvo laikomas minėtame bute ir pagalbinėse patalpose, turint vieningÄ tyčiÄ , tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje. Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ neturi įtakos tai, kad rastos narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra skirtingos rÅ«Å¡ies ar turi skirtingÄ poveikį, pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ tokia veika kvalifikuojama kaip vienas ir tas pats nusikaltimas, o asmuo pripažįstamas kaltu disponavęs visomis jo žinioje buvusiomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai konstatavus, jog E. Č., padarė vienÄ veikÄ , kuriÄ pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį, Å¡ie jo veiksmai kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 str. 1 p.).Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. Č. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, be kita ko nustatė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – kodeino (5,9 g), nedidelius psichotropinių medžiagų – diazepamo (0,395 g ir 0,110 g), klonazepamo (0,022 g), oksazepamo (0,580 g), fenobarbitalio (0,040 g, 0,787 g ir 0,475 g), nitrazepamo (0,035 g), I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – efedrino (0,011 g) bei nenustatytÄ kiekį psichotropinių medžiagų pentobarbitalio, amobarbitalio, oksazepamo.BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstomos nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės: jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje bÅ«tų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvai, kuriais remiantis teismas atmetė kitus įrodymus.

Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikÅ¡tis alternatyviomis veikomis – gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, pardavimu ar kitokiu platinimu. Bet kurios iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų padarymas gali bÅ«ti pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų.

IÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas minėtų nusikalstamų veikų atveju nenustatė įgijimÄ patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaiÅ¡ku kokiomis aplinkybėmis, kada, iÅ¡ kokio Å¡altinio, už kokiÄ pinigų sumÄ buvo įgytos minėtos medžiagos. Teismas, pripažinęs apeliantÄ kaltu ir nuteisdamas jį už neteisėtÄ Ä¯gijimÄ narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei I-os kategorijos jų pirmtako (prekursoriaus), turėjo nustatyti Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, tačiau tai padaryta nebuvo.

Dar daugiau – E. Č. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo nenustatytus kiekius psichotropinių medžiagų, todėl kaltinimas yra nekonkretus ne tik dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtako (prekursoriaus) įgijimo faktų, bet ir dėl nusikaltimo dalyko, t. y. psichotropinių medžiagų, nes nėra nustatytas tikslus šių medžiagų kiekis, o nuosprendyje, kaip ir kaltinamajame akte, apsiribojama fraze „nenustatytus kiekius“. Kadangi kaltinimas yra nekonkretus ir nepagrįstas jokiais įrodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto reikalavimus, todėl išvardintos dalys iš nuosprendžio aprašomosios dalies turi būti pašalintos (jos nesudaro atskirų BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimo sudėčių, todėl išteisinamasis nuosprendis dėl jų nepriimamas).Remiantis išdėstytu, iš kaltinimo E. Č.

Å¡alintinas objektyvusis požymis – didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) įgijimas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis. Be to, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinas ir įgijimas bei laikymas rusvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos pentobarbitalio, baltos spalvos nevienalytės medžiagos, kurios sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos amobarbitalio, oranžinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos oksazepamo, baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos pentobarbitalio.Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis E. Č. keistinas, iÅ¡dėstant jį taip:E. Č. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ platinti, iki 2009 m. liepos 1 d. neteisėtai laikė baltos bei rusvos spalvos tabletes, kuriose yra didelis kiekis – 5,9 g narkotinės medžiagos kodeino, gelsvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,395 g psichotropinės medžiagos diazepamo, baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,022 g psichotropinės medžiagos klonazepamo ir 0,580 g psichotropinės medžiagos oksazepamo, baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 0,040 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio ir baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,787 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio, rusvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,475 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio, gelsvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,035 g psichotropinės medžiagos nitrazepamo, geltonos spalvos skysčio ampules, kurių sudėtyje yra 0,110 g psichotropinės medžiagos diazepamo, savo gyvenamojoje vietoje – bute bei pagalbinėse patalpose, adresu Kaune, Vytenio g. 14-17, kol jas (kiek jų liko nepardavus ir kitaip neiÅ¡platinus) 2009-07-01, 2009-11-18 ir 2010-04-20 atliktų kratų metu rado bei paėmė policijos pareigÅ«nai.Be to, nuteistas už tai, kad iki 2009 m. liepos 1 d. neteisėtai laikė tamsiai raudonos spalvos skystį, kurio sudėtyje yra 0,011 g I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) efedrino, savo gyvenamojoje vietoje – bute bei pagalbinėse patalpose, adresu Kaune, Vytenio g. 14-17, kol jį 2010-04-20 atliktos kratos metu rado bei paėmė policijos pareigÅ«nai.Byla nagrinėjama pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundÄ , todėl perkvalifikavus nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje į vienÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nėra pagrindo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirti griežtesnės bausmės, nei buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas, nors veikos apimtis ir padidėjo.

Pašalinus iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 266 straipsnio 1 dalį objektyviuosius požymius apelianto veikoje ir susiaurėjus kaltinimo apimčiai, jam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nemažintina. Byloje nenustatyta nei E. Č. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių. Tad atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtoji laisvės atėmimo bausmė dešimčiai metų, o pagal BK 266 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams, nelaikytina per griežta, todėl nešvelnintina.

             Dėl apelianto argumentų apie jo nusikalstamų veikų kvalifikavimÄ pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 261 straipsnį Nuteistasis E. Č. apeliacinio skundo dalyje dėl mažamečio seksualinio prievartavimo nesutinka su pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais įrodymais ir neigia kaltę. Teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir netinkamai įvertino daugelį bylos įrodymų, apeliantas iÅ¡ esmės pateikia savo subjektyvius samprotavimus dėl to, kaip, jo nuomone, turėjo bÅ«ti vertinami bylos duomenys.

Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir kolegija juos atmeta. IÅ¡ bylos matosi, kad teismas tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ ir pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad jame teismas ne tik smulkiai ir iÅ¡samiai visus nukentėjusiojo, liudytojų ir paties nuteistojo parodymus iÅ¡dėstė, tačiau ir juos tinkamai įvertino. Remdamasis teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės iÅ¡vada, teismas mažamečio nukentėjusiojo papildomai neapklausinėjo ir rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Nukentėjusiojo parodymai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti nepažeidžiant BPK 276 straipsnio 2 dalies reikalavimų. KeletÄ kartų apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ mažametis nukentėjusysis R. F. detaliai ir iÅ¡samiai pasakojo, kokiu bÅ«du buvo apgautas ir įviliotas į kaltinamojo butÄ , kur buvo vaiÅ¡inamas kava ir sausainiais su medumi. Kavos kvapas ir skonis buvo keistas, lyg alkoholio. Nukentėjusysis nematė, kuo E. Č. pertepė sausainius, nes sausainius atnešė jau perpjautus ir užteptus.

Suvalgius sausainius, nukentėjusiajam pradėjo deginti burnÄ , pradėjo skaudėti kelių viduje kaulus, jis negalėjo atsistoti, dingo jėgos, nusilpo, svaigo galva. Tada E. Č. įjungė filmÄ . Jis to filmo matė tik dalį. Po to jis išėjo pasivaikščioti po miestÄ ir grįžo atgal, nes jam E. Č. sakė, kad jį parveÅ¡ į Vilnių. Sugrįžus E. Č. jam davė sriubos iÅ¡ pakelio, kuriÄ paruošė E. Č.. R. F. pamena, kad jam buvo paklota lova ir daugiau nieko nepamena, pabudo ryte ant suoliuko, jį pažadino policijos pareigÅ«nai (2 t., 137, 159-161 b.l.).

Nuteistasis E. Č. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į prieÅ¡taringus nukentėjusiojo parodymus bei pažymi, jog ekspertai psichologai negalėjo atsakyti į klausimÄ , ar galima tikėti nukentėjusiojo parodymų tikrumu, be to, byloje esanti nukentėjusįjį charakterizuojanti medžiaga patvirtina aplinkybę, jog nukentėjustysis linkęs meluoti, be to, nukentėjusysis apklaustas pažeidžiant BPK 186 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo R. F. parodymai yra nuoseklÅ«s, jis apklaustas dalyvaujant Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui bei atstovei pagal įstatymÄ , esminėse detalėse sutampa, atitinka kitus bylos duomenis, be to, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, jog R.

F. nėra nustatytas padidintas polinkis į įtaigumÄ ar padidintas polinkis fantazuoti (2 t., 97-104 b. l.), todėl jais netikėti nėra pagrindo. Nukentėjusysis R. F. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 138-139, 143-146 b.l.). Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjustysis R. F. negalėjo savarankiÅ¡kai nurodyti E. Č. buto, nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo pas nuteistÄ jį bute. Nukentėjusysis R. F. parodymų patikrinimo vietoje metu, nuteistojo buto iÅ¡dėstymÄ bei kambariuose esančius daiktus, tiek, kiek atsiminė, nurodė teisingai.Nepagrįsti, todėl atmetami apelianto skundo argumentai, jog byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo Å¡lapime rasto vaisto diazepamo kiekis galėjo sukelti sÄ monės ir atminties praradimÄ , taip pat netirta, ar vaistai ,,Seduksenas“ ir ,,Relaniumas“ galėjo deginti burnÄ , sukelti kaulų ir kitus skausmus.

Ikiteisminio tyrimo metu apie psichotropinių, narkotinių medžiagų turinčių preparatų poveikį organizmui apklausti: teismo medicinos ekspertas, provizorius, teismo psichiatrijos skyriaus virÅ¡ininkas, byloje yra medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktai, toksikologinio tyrimo iÅ¡vados. Teisiamojo posėdžio metu apie psichotropinių medžiagų turinčių preparatų poveikį organizmui apklaustas specialistas S. S., kuris paaiÅ¡kino, jog rastas R. F. Å¡lapime diazepamo skilimo produktas priskiriamas prie neurodiazepimų grupės medikamentų, kurių terapinė dozė naudojama slopinti nerimÄ , t. y. kaip raminamieji ir migdomieji, raminamieji atpalaiduojantys, traukulius mažinantis medikamentas.

Jų poveikyje sulėtėja žmogaus reakcija, dėmesio koncentracija, didinant dozę mieguistumas gali pereiti į komÄ , taip pat sukelia pažintinių funkcijų pablogėjimÄ ir psichomotorinių funkcijų sulėtėjimÄ , judesių koordinacijos sutrikimus. Å iuos medikamentus vartojant kartu su alkoholiu, jų veikimas stiprėja. Specialistas taip pat paaiÅ¡kino, kad hipotetiÅ¡kai pavartojus diazepamÄ su alkoholiu, teoriÅ¡kai gali įvykti koma, tai pat asmuo tam tikrÄ laikÄ gali prarasti atmintį, mažamečiui vaikui psichotropinių vaistų veikimas yra stipresnis (8 t., 21-22, 66-67 b.l.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. F. iÅ¡kvėptame ore yra 0,74 promilės alkoholio (2 t., 46 b.l.), iÅ¡tyrus R. F. Å¡lapimÄ , specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N 359/09(02) nurodyta, jog nukentėjusiojo Å¡lapime rasta diazepamo skilimo produktų: temazepamo, pėdsakų desmetildiazepamo, pėdsakų oksazepamo ir 0,92 promilės etilo alkoholio. Å lapime amfetaminų, kanabinoidų, opijatų, kokaino ir kitų benzodiazepinų nerasta (2 t., 49 b.l.). Apklaustas teismo medicinos ekspertas – chemikas, provizorius AA.

Zienius paaiÅ¡kino, jei R. F. bÅ«tų vartojęs heroinÄ , narkotinę medžiagÄ ekstazį ar iÅ¡ aguonų padarytus narkotikus, jo Å¡lapime diazepamo skilimo produktų atsirasti negalėjo. Specialistas A.Ch. Gregoire paaiÅ¡kino, kad pas nukentėjusįjį rastas etilo alkoholis patvirtina, kad jis vartojo alkoholį. Vartojant medikamentÄ diazepamÄ , Å¡lapime ir kraujyje alkoholio negali atsirasti. Diazepamas ir alkoholis slopina kvėpavimÄ , gali iÅ¡kilti grėsmė gyvybei. Å ios aplinkybės paneigia nuteistojo versijÄ , jog nukentėjusiojo minimi negalavimai yra narkotikų vartojimo abstinencijos priežastis.

Specialisto iÅ¡vadoje kategoriÅ¡kai patvirtinta, jog nukentėjusysis iÅ¡ties buvo apsinuodijęs psichotropine medžiaga – diazepamu.Atsakydama į apelianto skundo argumentÄ , jog nei kaltinime, nei nuosprendyje nėra aiÅ¡kiai pasakyta, kokio laipsnio sveikatos sutrikdymas buvo sukeltas nukentėjusiajam, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto iÅ¡vada Nr. G-3457/09(02), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatavo, jog E. Č. veiksmai – apsvaiginimas nukentėjusįjį diazepamu ir alkoholiu – sukėlę nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nesudaro nusikaltimo sudėties, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį apeliantÄ iÅ¡teisino.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neigdamas kaltę dėl mažamečio seksualinio prievartavimo atkreipia dėmesį į tai, kad daiktų pateikimo protokole nėra įraÅ¡ytos nukentėjusiojo trumpikės, todėl nežinia iÅ¡ kur ir kokiomis aplinkybėmis paimtos trumpikės negali bÅ«ti vertinamos BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme. Teisėjų kolegija, nesutika su tokiu apelianto skundo argumentu ir nurodytÄ aplinkybę vertina kaip techninę klaidÄ . Pažymi, kad daiktų, dokumentų pateikimo protokole, suraÅ¡ytame tyrėjo A.

Grigausko, nebuvo įraÅ¡ytos trumpikės, tačiau tiek tyrėjas A. Grigauskas, tiek daiktus perėmusi, peržiÅ«rėjusi ir suruoÅ¡usi paimtus objektus biologiniam tyrimui R. R., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausti pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog nukentėjusiojo R. F. trumpikės iÅ¡ties paimtos buvo. R. R., gavusi iÅ¡ tyrėjo A. Grigausko maiÅ¡Ä , kuriame buvo nukentėjusiojo drabužiai ir juos apžiÅ«rėjusi, trumpikes matė ir apibÅ«dino jų iÅ¡vaizdÄ â€“ pilkos spalvos su Å¡onuose įsiÅ«tomis juostelėmis (3 t. 152, 154; 8 t. 27-28).

Å iÄ aplinkybę patvirtina R. R. 2009-11-16 praÅ¡ymas Nr. 24-1-00721-09 atlikti objektų tyrimÄ , kuriame nurodyta, jog yra pridėti nukentėjusiojo R. F. rÅ«bai: kelnės, džemperis, trumpikės, tikotažiniai berankoviai marÅ¡kinėliai, be to, lydraÅ¡tyje dėl objektų tyrimo taip pat nurodyti pridėti R. F. rÅ«bai: kelnės, džemperis, trumpikės, trikotažiniai berankoviai marÅ¡kinėliai (1 t. 198, 199 b.l.). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(9617)-ISI-1015 nurodyta, jog ant tirti pateiktų R.

F. trumpikių (tiriant pažymėta mėg. Nr. 3, Nr. 5, Nr. 8), paimtų daiktų pateikimo protokolu, rastos spermos genotipas sutampa su E. Č. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. Č. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000001 %. Ant R. F. trumpikių (tiriant pažymėta mėg. Nr.

1) rasta sumaiÅ¡yta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iÅ¡ kurių identifikuoti galima abu asmenis. Mėginio Nr. 1 nustatytas alelių rinkinys sutampa su R. F. ir E. Č. genotipų alelių rinkiniu (2 t., b.l. 8-11). IÅ¡dėstytos tyrimo iÅ¡vados apie nuteistojo E. Č. spermos suradimÄ ant nukentėjusiojo trumpikių, įrodo, kad nuteistasis E. Č. buvo fiziniame sÄ lytyje su nukentėjusiuoju mažamečiu R. F.. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas duomenų fiksavimo trÅ«kumÄ , vertina tai kaip techninę klaidÄ , tačiau minėtas trÅ«kumas nėra pagrindas pripažinti daiktų paėmimo protokolÄ netinkamu, o jo metu gautus duomenis – gautais neteisėtais bÅ«dais, dėl ko BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme jie negali bÅ«ti laikomi įrodymais.Kaip deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrįsti vertinami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl paketo Nr. 9 turinio (nepadorÅ«s paveikslėliai, pieÅ¡iniai ir pan.), nes Å¡ių daiktų jis niekada neturėjo, nei viename kratos protokole nėra duomenų, kad jie buvo paimti.

IÅ¡ 2010 m. sausio 26 d. apžiÅ«ros protokolo (3 t. 199-200 b.l.; 4 t. 1-15 b.l.) matyti, jog minėti daiktai paimti 2009-11-18 atliktos asmens kratos metu, suraÅ¡ytas asmens kratos protokolas. ProtokolÄ pasirašė ir pats nuteistasis, be to, nuteistasis pasirašė, jog gavo ir asmens kratos protokolo egzepliorių (3 t. 193 b.l.).Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino specialisto iÅ¡vadÄ , kad vaizdo įraÅ¡e nustatyta, kad į E. Č. butÄ Ä¯eina R. F., be to, netirta iÅ¡vadoje užfiksuota aplinkybė, jog į nuteistojo butÄ Ä¯eina moteris.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-386(10), 11-641(10) nurodyta, kad didelė tikimybė, kad nuo 00:27:46 val. iki 00:28:14 val. į butÄ Ä¯einantis asmuo yra R. F. (2 t. 19-27 b.l.), nesutikti su Å¡ia iÅ¡vada nėra pagrindo, o nuteistojo versijÄ , kad su nukentėjusiuoju turėjo viename bute nakvoti jauna moteris, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ ir vertina kaip E. Č. siekį priderinti savo argumentus prie byloje surinktų duomenų. Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojos J.

K., S. E. patvirtino, jog įvykio vakarÄ matė, kaip E. Č. vedėsi į butÄ berniukÄ , kurį vėliau atpažino kaip R. F..Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas liudytojos R. R. parodymais nesivadovavo dėl juose esančių neatitikimų, tačiau Å¡i aplinkybė neleidžia sutikti su apelianto padarytomis iÅ¡vadomis, kad tyrėja suklastojo jos (R. R.) parodymus. Apeliantas, praÅ¡ydamas apklausti liudytojÄ V. Å . apeliacinės instancijos teisme, bandė įtikinti teismÄ , jog jis naktį iÅ¡ 2009 m. birželio 30 d.

į liepos 1 d. savo bute nenakvojo, tačiau kolegija Å¡iÄ versijÄ patikrino ir atmetė kaip nepasitvirtinusiÄ . Liudytoja V. Å . (jos miręs vyras buvo E. Č. giminaitis) apklausta teismo posėdyje parodė, jog E. Č. įvykio vakarÄ po 22 val. atvežė jai piniginę su medicininiais dokumentais, kuriuos ji buvo pamirÅ¡usi ir palikusi E. Č. bute ir liko pas jÄ nakvoti. Å ie liudytojos parodymai paneigti baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-386(10), 11-641(10) nurodyta, jog didelė tikimybė, kad į butÄ Ä¯eina E. Č.; nukentėjusiojo parodymai, jog iÅ¡ties naktį buvo E. Č. bute; paties nuteistojo apeliacinio skundo argumentai ir tai patvirtinanti baudžiamosios bylos medžiaga, kad 2009-06-30 22 val. 50 min. gautas piliečio Č. telefoninis praneÅ¡imas, jog iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad pas jį į buto duris skambino policijos pareigÅ«nai, aiÅ¡kino, kad jo tuo metu namuose nebuvo, reiÅ¡kė pretenzijas, kad policija jam neduoda ramybės (1 t., 19 b.l.) bei pačios V.

Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 58-59 b.l.), kuomet buvo apklausta, tačiau tokios svarbios aplinkybės nenurodė.Policijos darbuotojų G. Paukščio, M. Puidos parodymais nustatyta, jog nukentėjusysis R. F. 2009 m. liepos 1 d. ryte apie 7 val. 15 min. išties buvo rastas sėdintis ant suoliuko netoli E. Č. namų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pastarųjų policijos pareigūnų pranešimai dėl surasto mažamečio skiriasi tik jų apimtimi, t. y. policijos darbuotojo M.

Paukščio praneÅ¡imas iÅ¡samesnis, ir esminėse detalėse sutampa. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagrįstai pripažino E. Č. atlikus prievartinius seksualinio pobÅ«džio veiksmus ir tinkamai juos įvertino baudžiamojo įstatymo požiÅ«riu. BK 150 straipsnio 1 dalyje seksualinis prievartavimas apibrėžtas kaip lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, pavartojant fizinį smurtÄ ar grasinant tuoj pat jį pavartoti, ar kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.

BK 150 straipsnio 4 dalis numato kvalifikuotÄ seksualinį prievartavimÄ , t. y. atsakomybę už Å¡ių veiksmų atlikimÄ mažamečiui asmeniui. Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais bÅ«dais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«dais – dirginant lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kÅ«nÄ ir panaÅ¡iai.

Toks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai tai daroma prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ , tame tarpe ir pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle. Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinę ir psichinę brandÄ suvokė daromų su juo veikų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Teismų praktikoje nustatyta, kad jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis. Nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiajam R. F. buvo 13 metų. Kad nukentėjusiojo išvaizda atitiko jo amžių, nurodyta ir teismo psichiatrijos-psichologijos akto aprašomojoje dalyje, kur konstatuota, kad R. F. išsivystymo lygis ir pažintinės veiklos ypatumai neatitinka amžiaus tarpsnio normų, yra ribinio lygmens.

ApibÅ«dinat nukentėjusiojo amžių, atsižvelgta ir į 2009-06-30 Santakos policijos komisariato KPS tyrėjos L. L. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kad į namus Vytenio g. 14-17 E. Č. parsivedė berniukÄ apie 11 metų amžiaus. Tai, kad R. F. buvo panaÅ¡us į vaikÄ , patvirtino ir liudytojai G. PaukÅ¡tys, S. E., J. K.. Nukentėjusiojo mažamestystė akivaizdi ir vertinant vaizdo medžiagÄ bei nuotraukas. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis E. Č.

žinojo tikrÄ jį nukentėjusiojo amžių. Nuteistasis, bÅ«damas suaugęs, normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus, negalėjo nesuprasti, kad R. F. yra mažametis. E. Č. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. birželio 30 d. nuo 21 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo gyvenamojoje vietoje – bute adresu Kaune, Vytenio g. 14-17, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrÄ su mažamečiu R. F., gim. 1996 m. gegužės 18 d., be nukentėjusiojo žinios ir prieÅ¡ jo valiÄ , įmaišė ir kartu su maistu bei gėrimu davė mažamečiui nukentėjusiajam psichotropinės medžiagos diazepamo ir alkoholio, kuo apsvaigino ir taip paveikė nukentėjusįjį, jog Å¡is 2009 m. birželio 30 d. 21 val.

– 2009 m. liepos 1 d. 7 val. 15 min. laikotarpiui prarado sÄ monę bei atmintį, taip palaužė nukentėjusiojo valiÄ prieÅ¡intis, atėmė galimybę suvokti su juo daromų veiksmų pobÅ«dį ir esmę bei, pasinaudodamas dėl apsvaigimo bei mažametystės bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu ir kitokiu fizinio sÄ lyčio bÅ«du su mažamečiu R. F. prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ â€“ atliko seksualinio prievartavimo veiksmus su mažamečiu.Už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ E. Č. buvo nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 261 straipsnį.Teisėjų kolegija su tokiu E. Č. nusikalstamų veikų juridiniu įvertinimu nesutinka ir konstatuoja, jog dėl E. Č.

Å¡ioje dalyje apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 261 straipsnį priimtas nepagrįstai, nes neįrodyta, kad jis padarė Å¡iÄ veikÄ , todėl turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Nenustatyta E. Č. tyčia platinti psichotropinę medžiagÄ â€“ diazepamÄ mažamečiui R. F.. E. Č., įmaiÅ¡ydamas į maistÄ ir kavÄ psichotropinę medžiagÄ â€“ diazepamÄ , turėjo tikslÄ palaužti nukentėjusiojo valiÄ prieÅ¡intis, atimti galimybę suvokti su juo daromų veiksmų pobÅ«dį ir esmę, ir pasinaudojus jo bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, tenkinti savo lytinę aistrÄ oraliniu ir kitokiu fizinio sÄ lyčio bÅ«du.

E. Č. atlikti iÅ¡vardinti objektyvieji veiksmai nesudaro atskiros nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnio sudėties. Psichotropinės medžiagos – diazepamo panaudojimas buvo tik bÅ«das palaužti nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ .Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. Č. kaltu dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, nustatė, kad E. Č., nematant nukentėjusiajam, apgaule į maistÄ ir gėrimÄ Ä¯maišė diazepamÄ ir alkoholį. Nuosprendyje teigiama, jog kaltinamasis suvokė, kad tokiu bÅ«du platina nepilnamečiui psichotropinę medžiagÄ â€“ diazepamÄ , ir siekė tai daryti.

Jis tiksliai žinojo medikamento poveikį ir kokias gali sukelti pasekmes, nes tai darė ne pirmÄ kartÄ , be to, pats pripažino, kad nusimano apie vaistų poveikį. Platindamas psichotropinę medžiagÄ kaltinamasis siekė jį tokiu bÅ«du taip paveikti, kad Å¡is nieko neprisimintų, kas su juo buvo daroma. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 261 straipsnį pažymėjo, jog įstatymas numato, kad kai nepilnamečiui per prievartÄ (tai yra prieÅ¡ jo valiÄ ) suleidžiama narkotinių ar psichotropinių medžiagų injekcija, kaltininko veiksmai kvalifikuotini kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams ir atitinkamai kito nusikaltimo idealioji sutaptis.Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje.

Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. Č. veikoje nenustatyti visi būtini BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 p.).             Pagal BK 261 straipsnį už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimÄ nepilnamečiams veikÄ atsako tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Å io nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu, dovanojimu, davimu kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas ir pan.

Dėl tokių veiksmų kitas asmuo tampa narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijėju. Taigi, Å¡iuo atveju svarbu nustatyti, kad apeliantas suvokia, kad platino nepilnamečiui psichotropinę medžiagÄ ir siekė tai daryti. Bylos duomenimis nustatyta, jog E. Č. nematant nukentėjusiajam, apgaule į maistÄ ir gėrimÄ Ä¯maišė psichotropinės medžiagos – diazepamo ir alkoholio, t. y. pastarÄ jį apsvaigino, kad patenkinti savo lytinę aistrÄ . Baudžiamojo kodekso įstatyme bei pagal formuojamÄ teismų praktikÄ numatyta, kad veiksmų, kai žmogui atimama laisvė, jis uždaromas į patalpÄ , iÅ¡ kurios negali pasikviesti pagalbos, kai nukentėjęs asmuo suriÅ¡amas, apsvaiginamas vaistais, alkoholiu, narkotikais, užhipnotizuojamas ir pan., panaudojimas siekiant lytiÅ¡kai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ , vertinami pagal požymį kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis ir sudaro seksualinio prievartavimo nusikalstamos veikos sudėtį.

Kadangi byla nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , pasunkinti jo teisinę padėtį negalima, todėl požymis ,,kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis“ jam negali bÅ«ti inkriminuotas (BPK 320 str. 4 d.).Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas apelianto veikÄ pagal BK 261 straipsnį, konstatavo, kad kai nepilnamečiui per prievartÄ (tai yra prieÅ¡ jo valiÄ ) suleidžiama narkotinių ar psichotropinių medžiagų injekcija, kaltininko veiksmai kvalifikuotini kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams ir atitinkamai kito nusikaltimo idealioji sutaptis.

Taigi, sprendžiant iÅ¡ to, kas konstatuota, E. Č. nusikalstami veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį turėjo bÅ«ti kvalifikuojami kaip nusikalstamų veikų pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 261 straipsnį idealioji sutaptis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas tuos atvejus, kai nepilnamečiui per prievartÄ (t.y. prieÅ¡ jo valiÄ ) suleidžiama narkotinių ar psichotropinių medžiagų injekcija, kaltininko veiksmai kvalifikuotini kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams ir atitinkamo sunkumo, atsižvelgiant į kilusius padarinius, sveikatos sutrikdymo bei nepilnamečio lenkimo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas idealioji sutaptis pagal BK 261 straipsnio atitinkamÄ dalį, BK 264 straipsnį ir atitinkamÄ BK XVIII (Nusikaltimai žmogaus sveikatai) skyriaus straipsnį.

Taigi, įstatymas nenumato nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 261 straipsnį ir BK 150 straipsnio 4 dalį idealiÄ jÄ sutaptį. Å iuo nuosprendžiu perkvalifikavus E. Č. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį į BK 260 straipsnio 2 dalį bei E. Č. iÅ¡teisinus pagal BK 261 straipsnį, bÅ«tina iÅ¡ naujo subendrinti bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu už nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį bei Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Atsižvelgiant į tai, jog E. Č. padarytos nusikalstamos veikos BK 150 straipsnio 4 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims, bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, bendrinant pastarÄ jÄ subendrintÄ bausmę su paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikomas bausmių dalinis sudėjimas – prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, o bendrinant su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikomas bausmių dalinis sudėjimo bÅ«das (BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., 9 d.).Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo priteistomis sumomis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ atlyginami tie nuostoliai, kurie yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nuteistojo padaryta nusikalstama veika. Turtinę žalÄ nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ patyrė dėl nuteistojo E. Č. nusikalstamų veiksmų ir ji pasireiÅ¡kė nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ turėtomis iÅ¡laidomis – samdė vairuotojÄ važiuoti į KaunÄ ir Vilnių, nukentėjusiajam pirko higienos priemones, drabužius ir maisto produktus.

Nors nukentėjusiojo atstovė dokumentų, patvirtinančių iÅ¡laidų dydį neiÅ¡saugojo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patirtas iÅ¡laidas, praÅ¡omÄ priteisti sumÄ laikė realia ir priteisė iÅ¡ nuteistojo 2450 Lt turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ turėtas iÅ¡laidas, įvartintas 2450 Lt sumai, laiko nepagrįstai didelėmis ir jas sumažina iki 1000 Lt.Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje netinkamai buvo nustatytas ir neturtinės žalos dydis.

BPK 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamajame procese pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės (fizinės, moralinės) žalos (kasacinė byla Nr. 2K-252/2007). Jei nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo dėl nepilnametystės ar neveiksnumo pats negali baudžiamojoje byloje ginti savo interesų, toks asmuo procesinėmis teisėmis gali naudotis per atstovÄ pagal įstatymÄ .

BPK 53 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atstovais pagal įstatymÄ gali bÅ«ti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rÅ«pintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rÅ«pinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad mažametis R. F. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta nukentėjusiuoju. Byloje surinktais duomenimis patikimai nustatyta, jog nuo E. Č. nusikalstamų veikų tiesiogiai nukentėjo mažametis R.

F., todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai nurodė ir nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kt. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ A. S. tiesiogiai bÅ«tų nukentėjusi nuo nuteistojo E. Č. nusikalstamų veiksmų. A. S., kaip mažamečio įstatyminės atstovės, pareigos baudžiamajame procese yra padėti atstovaujamam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis.

Remiantis iÅ¡dėstytu, patikslinamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nurodant, jog neturtinė žala atlyginama dėl E. Č. nusikalstamų veiksmų, kuriais tiesioginė žala buvo padaryta R. F..Teismai, baudžiamojoje byloje spręsdami dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujasi CK 6.250 straipsniu. Å io straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje iÅ¡dėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sÄ Å¾iningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Byloje surinkti duomenys ir jais patikimai nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad mažametį nukentėjusįjį R. F. nuteistojo nusikalstami veiksmai labai sukrėtė, jis tapo uždaras, pradėjo vartoti narkotikus, jo elgesys pasidarė neigiamas, patyrė pažeminimÄ . Teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimÄ , nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialias taisykles ar sprendimo varianto.

Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Å is principas įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kalte, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su E. Č. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, jo kalte, nukentėjusiajam sukeltais iÅ¡gyvenimais, nuteistojo turtine padėtimi, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, todėl yra mažinamas.

Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į padarytÄ turtinę žalÄ . Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismo nustatyta turtinė žala padaryta sÄ lyginai nedidelė (1000 Lt). Dėl iÅ¡dėstytų argumentų, sumažinamas skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ E. Č. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis iki 30000 Lt.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, BPK 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, BK 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

             Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. Č. nuteistas pagal BK 261 straipsnį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį.E. Č. pagal BK 261 straipsnį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. Č. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai metų.IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad E. Č. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iki 2009 m. liepos 1 d. neteisėtai įgijo baltos bei rusvos spalvos tabletes, kuriose yra didelis kiekis – 5,9 g narkotinės medžiagos kodeino, gelsvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,395 g psichotropinės medžiagos diazepamo, baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,022 g psichotropinės medžiagos klonazepamo ir 0,580 g psichotropinės medžiagos oksazepamo, baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 0,040 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio ir baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,787 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio, rusvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,475 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio, gelsvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,035 g psichotropinės medžiagos nitrazepamo, geltonos spalvos skysčio ampules, kurių sudėtyje yra 0,110 g psichotropinės medžiagos diazepamo.             IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad E. Č. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iki 2009 m. liepos 1 d. neteisėtai įgijo tamsiai raudonos spalvos skystį, kurio sudėtyje yra 0,011 g I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) efedrino.             IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad E. Č. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iki 2009 m. liepos 1 d. neteisėtai įgijo ir laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute bei pagalbinėse patalpose rusvos spalvos skystį, kurio sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos pentobarbitalio, baltos spalvos nevienalytę medžiagÄ , kurios sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos amobarbitalio, oranžinės spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos oksazepamo, baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos pentobarbitalio.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo bÅ«du su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, bei bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu neatlikta bausme, ir galutinę subendrintÄ bausmę E. Č. paskirti laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

IÅ¡ E. Č. priteistÄ nukentėjusiojo R. F. atstovei pagal įstatymÄ A. S. turtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 1000 (vieno tÅ«kstančio) litų.IÅ¡ E. Č. priteistÄ nukentėjusiojo R. F. atstovei pagal įstatymÄ A. S. neturtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 30000 (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų.             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                           RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                        Kęstutis Jucys                                                                                                                      Jonas Algimantas Venckus