3aee3e2b-934e-4b96-948e-bb58a4d0d0d3 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                  Administracinė byla Nr. ATP-235-354/2013                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-07-3-02393-2012-6                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                          (S)                                                                            45.4.4; 45.4.5; 52.5; 79.1.                       .                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    N U T A R T I S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        2013 m. gegužės 22 d.

        Šiauliai Å iaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimo, kuriuo G. R. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., paskirta 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 124¹ str. 7 d., paskirtas įspėjimas ir, vadovaujantis ATPK 33 str., G.

R. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir n u s t a t ė: G. R. nubaustas už tai, kad 2012 m. lapkričio 25 d. 19.37 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodamas automobilį „Citroen XM“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į greitį, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ko pasėkoje kliudė du kieme stovėjusius automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, surastas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, eismo įvykio metu buvo apgadinti trys automobiliai. Apeliaciniu skundu G.

R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ , kuriuo neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Skunde apeliantas teigia, kad apie kliudytÄ automobilį jis sužinojo tik tada, kai prie jo priėjo ,,VW Golf“ automobilio savininku prisistatęs jaunuolis, tačiau apžiÅ«rėję jo automobilį jokių pažeidimų nepastebėjo, tik nulenktÄ automobilio veidrodėlį. Pasak apelianto, atlenkus veidrodėlį „Golf“ vairuotojas pradėjo reikalauti pinigų, nors automobiliui jokia žala nebuvo padaryta, tačiau jis (G.

R.) labai skubėjo į svarbų susitikimÄ , todėl į ginčus nesileido, tik pasakė, kad už poros valandų atvažiuos ir pabaigs aiÅ¡kintis esamÄ situacijÄ , ir nuvažiavo. Po to, apelianto teigimu, jis buvo atvažiavęs į įvykio vieta, palaukė apie valandÄ laiko, tačiau nieko nesulaukė. Apelianto manymu, negalima jo veiksmų vertinti kaip pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, nes nebuvo padaryta jokia materialinė žala. Pažymi, kad jis buvo linkęs tartis su a/m ,,Golf" savininku, o „Golf“ savininkas norėjo nepagrįstai praturtėti, reikalaudamas pinigų už žalÄ , kurios nebuvo.

Be to, skunde apeliantas teigia, kad jis negalėjo kliudyti automobilio „Frontera“, nes yra patyręs vairuotojas ir tokį kliudymÄ jis bÅ«tų jutęs. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ant jo automobilio nėra jokių įbrėžimų, kurie bylotų apie automobilio ,,Frontera“ kliudymÄ , todėl automobilį „Frontera“ galėjo apgadinti bet kuris kitas automobilis važiuodamas pro Å¡alį. Apeliantas savo skunde, be kita ko, nurodo, kad tai, jog draudimas iÅ¡mokėjo žalÄ , dar nereiÅ¡kia, kad jis padarė nusižengimÄ G.

R. skunde teigia, kad jis įvykio metu turėjo vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau policijos pareigÅ«nams sekančiÄ dienÄ po įvykio negalėjo jo pateikti, nes vairuotojo pažymėjimÄ buvo palikęs automobilyje, todėl mano, kad administracinės teisės pažeidimo nepadarė, nes neprivalo visÄ laikÄ su savimi turėti vairuotojo pažymėjimo, kai nevairuoja transporto priemonės. Taip pat apeliantas pa-žymi, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks ir pragyvenimo Å¡altinio, ir darbo, nebegalės pats pragyventi ir iÅ¡laikyti savo mažamečio sÅ«naus.

Atsiliepimu į G. R. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras praÅ¡o netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo nutarimÄ .  Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimÄ grindė surinktais ir aptartais įrodymais, apeliantas nenurodė jokių kitų įrodymų, kurių bÅ«tų neįvertinęs apylinkės teismas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas iÅ¡ esmės aiÅ¡kinosi faktines G. R. inkriminuojamų pažeidimų aplinkybes – apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, liudytojus policijos pareigÅ«nus R. P., R. M., kitų apgadintų automobilių vairuotojus A. S., E. B., liudytojÄ Å . G., mačiusį eismo įvykį, iÅ¡tyrė kitus įrodymus ir tai užfiksavo teismo posėdžio protokoluose (32–34; 55–58 b. l.). Dėl to aukÅ¡tesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal jau esančiÄ byloje medžiagÄ , vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimu G. R. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie tai policijai. Be to, apeliantui pagal ATPK 124¹ str. 7 d. skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už tai, kad jis policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiuo atveju iš apeliacinio skundo turinio sudėtinga suprasti, kiek ir kokia dalimi apeliantas nesutinka su priimtu nutarimu jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta apeliaciniame skunde, neaiÅ¡ku, kaip pats apeliantas suvokia administracinio teisės pažeidimo bylos esmę, kokias apylinkės teismo nustatytas faktines pažeidimų aplinkybes pripažįsta ir kokias neigia. Bet kuriuo atveju aukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir nuobaudos skyrimo aspektais, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais tiek dėl to, kas sukėlė eismo įvykį, tiek dėl apylinkės teismo jam paskirtų administracinių nuobaudų.  Jau minėta, kad G.

R. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas viso pagal tris ATPK straipsnius, tarp jų pagal ATPK 127 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Å ioje byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad įvykio dienÄ G. R. su savo vairuojamu automobiliu ,,Citroen XM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvykio vietoje ir kontaktavo su kieme stovėjusiu liudytojo E. B. automobiliu „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliaciniu skundu G. R. tikina, kad faktiškai niekam jis savo veiksmais žalos nepadarė, jokių automobilių neapgadino, todėl eismo įvykio nesukėlė ir likti įvykio vietoje, pranešti apie įvykį policijai pareigos neturėjo. Tokie deklaratyvūs apelianto teiginiai yra vienareikšmiškai paneigti byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Liudytojai E. B. ir Š. G. aiškiai matė, kaip G. R. vairuojamas automobilis kliudė kitas transporto priemones, užsirašė apelianto automobilio valstybinius numerius ir apie įvykį pranešė policijai.

BÅ«tent taip ir buvo nustatytas eismo įvykį sukėlęs asmuo. Maža to, liudytojas E. B. dar eismo įvykio vietoje buvo pasivijęs nuvažiuojantį ir jo naudojamÄ automobilį apgadinusį asmenį – G. R., pareiÅ¡kė pretenzijÄ , kad apeliantas apgadino jo automobilį, tačiau, pasak G. R., jis jokių apgadinimų ant automobilio nematė, labai skubėjo į svarbų susitikimÄ , todėl pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos. Tai, kad apeliantas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės, akivaizdžiai patvirtina ne tik įvykio liudytojų parodymai, bet ir kiti įrodymai – automobilių ,,Citroen XM“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos, eismo įvykio vietos schema ir papildomi visų trijų automobilių apžiūros duomenys, apgadinto automobilio ,,Citroen XM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, E. B., Š. G. paaiškinimai, iš dalies ir paties G. R. paaiškinimas (4–5; 6; 7–9; 10–11; 21–25 b. l.), todėl nėra pagrindo šias aplinkybes analizuoti pakartotiniai.

Tai, kokiÄ juridinę kvalifikacijÄ savo veiksmams teikia pats apeliantas, deklaruodamas įsitikinimÄ , kad eismo įvykio nesukėlė, niekam žalos nepadarė, o liudytojas E. B. norėjo tik neteisėtai pasipelnyti iÅ¡ jo, Å¡ios bylos esmės nekeičia. Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai ir teisingai nustatė, kad važiuodamas savo automobiliu apeliantas kliudė du kitus automobilius, juos apgadindamas ir taip padarydamas žalÄ . Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 p. numatyta bendroji eismo dalyvio pareiga laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Tai reiškia, kad vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, privalo laikytis minėtų nuostatų ir, jeigu jų nesilaiko ir dėl to kyla eismo įvykis, kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo pripažįstamas tas vairuotojas, kuris pažeidė KET reikalavimus. Tai yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties požymis ir vertinti jį kitaip nėra jokio pagrindo.    KET 3.11 p. numatyta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Byloje aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadintas apelianto automobilis ir dviejų kitų asmenų turtas (automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis ,,Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai reiÅ¡kia, kad eismo įvykis, iÅ¡ tikrųjų, buvo ir jį sukėlė ne kas kitas, o G. R., tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d. Apelianto teiginiai apie ketinimus susitarti su kito automobilio vairuotoju ir pan. neturi jokios įtakos sprendžiant dėl paties eismo įvykio fakto ir kaltininko atsakomybės. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta, jog „<...> pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 5 metų <...>“.

Apeliantas iÅ¡ esmės neneigė ir apeliaciniu skundu neginčija fakto, jog nustatytu laiku buvo eismo įvykio vietoje, pripažino, kad savo automobiliu kliudė kitÄ transporto priemonę, kad eismo įvykio vietoje neliko ir apie eismo įvykį nepranešė policijai. Tokį savo elgesį G. R. teisino tuo, kad jis, paprasčiausiai, neturėjo laiko ir manė, kad eismo įvykio aplinkybes su kitos transporto priemonės vairuotoju iÅ¡siaiÅ¡kins vėliau. Nesvarbu, kÄ manė apeliantas, jau minėti bylos duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad jis pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos.

Nekyla abejonių, kad G. R. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir matė jo padarinius – buvo apgadintas jo paties automobilis, sugadintas ir jam nepriklausantis kitų asmenų turtas, net buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio ir atlenkė užlenktÄ liudytojo E. B. automobilio veidrodėlį, pareiÅ¡kė, kad nieko jis neapgadino ir tiesiog nuvažiavo iÅ¡ įvykio vietos. Akivaizdu, kad apeliantas tikslingai rinkosi elgesio variantÄ , įvykio vietoje nepasiliko, policijai apie įvykį nepranešė, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, policijos pareigÅ«nams surasti G.

R. įvykio dienÄ nepavyko – jo namuose niekas neatidarė durų. Apygardos teismo nuomone, tokiais veiksmais G. R. siekė iÅ¡vengti gręsiančios atsakomybės ir bÅ«ti identifikuotas, nes liudytojams neįsidėmėjus pastarojo automobilio valstybinių numerių, kaltininkas galėjo likti nenustatytas. IÅ¡skirtinai policijos pareigÅ«nų pastangomis, atlikus kelių transporto priemonių paieÅ¡kÄ , G. R. buvo nustatytas, surastas ir priverstinai nuvežtas jo paties apgadintas automobilis, kitÄ dienÄ po įvykio jam suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.).

 Visa tai rodo, jog apeliantas siekė nuslėpti patį eismo įvykio faktÄ ir savo dalyvavimÄ jame. Nustatytos objektyviosios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad G. R. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, pažeisdamas KET 231.1. p. reikalavimus, apie eismo įvykį ir kilusiÄ situacijÄ policijai nei iÅ¡kart, nei vėliau nepranešė ir pažeidė KET 231.4. p. reikalavimus. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai G. R. patraukė administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 130 str. 1 d. Taigi keisti skundžiamÄ nutarimÄ Å¡ioje dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo.

 Teismo nuomone, G. R. ir pagal ATPK 124¹ str. 7 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai, nes policijos pareigÅ«nui pareikalavus nepateikė vairuotojo pažymėjimo, kaip numato KET 16 p. Minėtas punktas, be kita ko, numato, kad motorinės transporto priemonės (...) vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos (...) pareigÅ«no reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentÄ , patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę (...). Taigi, konstatuojant šį pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad policijos pareigÅ«nas teisėtai vairuotojo reikalauja pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , o vairuotojas, suvokdamas tai, Å¡io reikalavimo nevykdo, vengia pareigos dėl bet kokių motyvų (vengia atsakomybės, nori nuslėpti kažkokius faktus ar kt.).

Å ioje byloje nustatyta, kad sekančiÄ dienÄ , suraÅ¡ant G. R. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už sukeltÄ eismo įvykį ir pasitraukimÄ iÅ¡ jo, policijos pareigÅ«nui liudytojui R. M. pareikalavus, G. R. savo vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Tokį savo elgesį apeliantas argumentuoja tuo, kad jis neprivalo visÄ laikÄ neÅ¡iotis su savimi vairuotojo pažymėjimo, ypač, kai nevairuoja automobilio. Kitaip tariant, G. R. neneigia, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turėjo, tačiau pareigos pateikti vairuotojo pažymėjimÄ nevykdė ir policijos pareigÅ«nams nepateikė jokio logiÅ¡ko Å¡io savo elgesio paaiÅ¡kinimo.

 Anksčiau paminėtos aplinkybės atskleidžia G. R. veikoje ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 7 d., sudėties požymius, todėl keisti ar naikinti nutarimÄ ir Å¡ioje dalyje nėra pagrindo. Kartu pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Skunde apeliantas nenurodė naujų aplinkybių, į kurias bÅ«tų neatsižvelgęs apylinkės teismas, skirdamas jam nuobaudas už padarytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas G. R. atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau atsižvelgė į tai, kad jis per metus nebuvo baustas už tokios pat rÅ«Å¡ies teisės pažeidimus, ir paskyrė apeliantui atitinkamai ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas Å¡velniausias nuobaudas, todėl laikyti jas ir galutinę subendrintÄ nuobaudÄ aiÅ¡kiai per griežtomis nėra pagrindo. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

G. R. padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra pakankamai pavojingi, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, apsunkinantys kaltininko nustatymÄ ir fakto iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ir pan. Apeliantas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuria buvo susijęs, apgadino kitų asmenų turtÄ , aiÅ¡kiai siekdamas bÅ«ti nenustatytas ir taip iÅ¡vengti atsakomybės, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas (neatimant teisės vairuoti transporto priemones) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Apeliacinio skundo argumentais G. R. akcentuoja, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis praras darbÄ ir taip pat pragyvenimo Å¡altinį, nebegalės iÅ¡laikyti savo nepilnamečio sÅ«naus.  Dėl tokių skundo argumentų bÅ«tina pažymėti, kad tokios aplinkybės atsirado tik dėl paties apelianto netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų.

Apeliaciniame skunde minimų negatyvių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikytinas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, kad G. R. bÅ«tų vienintelis savo nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikytojas ir rÅ«pintojas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. kovo 22 d. nutarimÄ G. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė teisingas iÅ¡vadas tiek dėl apelianto kaltės, tiek dėl jo atžvilgiu taikytinos atsakomybės, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nutarimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,  n u t a r i a :

           G. R. apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                            Nijolė Matuzevičienė    Â