3aeb7754-3ea7-412f-bc19-16be511665e8 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                           Civilinė byla Nr. 2A-363-513/2014Teisėja Rūta Laurinonienė                        Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00516-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1,         49; 121.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. liepos 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Jolantos Gailevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovių A.

L. ir G. L. apeliacinį skundÄ (apeliantės) dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams G. L., V. L. ir A. L. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (actio Pauliana), trečiasis asmuo Tauragės rajono 3-iasis notarų biuras, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė Tauragės rajono apylinkės teismui 2013-04-08 pateiktu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2009-10-22 dovanojimo sutartį Nr. 5391 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo; 2009-10-22 dovanojimo sutartį Nr. 5393 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo; 2009-10-22 dovanojimo sutartį Nr. 5392 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo; 2009-10-22 dovanojimo sutartį Nr. 5394 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo ir 2009-10-22 dovanojimo sutartį Nr. 5390 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo.

Prašė taikyti restitucijÄ natÅ«ra – atsakovų V. L. ir G. L. nuosavybėn grÄ Å¾inti žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovo V. L. nuosavybėn – žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tam, kad UAB ,,Swedbank lizingas“ galėtų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį turtÄ . Taip pat ieÅ¡kovė prašė taikyti restitucijÄ Ä¯pareigojant atsakovus V.

L. ir A. L. atlyginti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25 287 Lt vertę pinigais tam, kad UAB ,,Swedbank lizingas“ galėtų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį turtÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad tarp jos ir UAB ,,Virgerda“ 2007-05-25 buvo sudarytos lizingo sutartys Nr. LT053175 ir LT053176 (toliau tekste – Lizingo sutartys) dėl finansavimo suteikimo, siekiant įsigyti balninį vilkikÄ â€žMercedes Benz“ ir tentinę puspriekabę KAEEBOHRER (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Turtas).

Lizingo sutarčių tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas UAB ,,Virgerda“ direktoriaus V. L. laidavimu pagal 2007-05-25 laidavimo sutartis Nr. LT053175/L ir LT053176/L. Esant debitiniam įsiskolinimui pagal Lizingo sutartis, ieÅ¡kovė UAB ,,Virgerda“ iÅ¡siuntė 2009-08-04 pretenzijÄ , kuria įpareigojo pastarÄ jÄ per 14 dienų nuo pretenzijos iÅ¡siuntimo dienos sumokėti ieÅ¡kovei debitinį įsiskolinimÄ , sudarantį 8 222,94 Lt, ir taip pat įspėjo UAB ,,Virgerda“, kad jeigu nurodyto dydžio įsiskolinimas nebus padengtas, Lizingo sutartys bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos.

Kadangi UAB ,,Virgerda“ nepadengė pretenzijoje nurodyto įsiskolinimo, ieÅ¡kovė 2009-10-06 praneÅ¡imu Nr. 01-30-4960 nutraukė Lizingo sutartis ir įpareigojo UAB ,,Virgerda“ saugoti TurtÄ , kol ieÅ¡kovės atstovai jį priims. Taip pat praneÅ¡imu UAB ,,Virgerda“ buvo informuota apie tai, kad pastarajai reikės padengti visus nuostolius, susijusius su sutarties nutraukimu. 2010-09-02 praneÅ¡imu Nr. SL-SR-8935 ieÅ¡kovė pareikalavo, kad neįvykdytas UAB ,,Virgerda“ prievoles įvykdytų laiduotojas V.

L.. Kadangi nei UAB ,,Virgerda“, nei V. L. ieÅ¡kovės reikalavimų neįvykdė, t. y. nepadengė nei debitinio įsiskolinimo, nei nuostolių, ieÅ¡kovė 2011-11-14 ieÅ¡kiniu atsakovui V. L. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ dėl 108 941,19 Lt priteisimo (civilinės bylos Nr. 2-2819-600/2012). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-30 sprendimu už akių ieÅ¡kovės reikalavimus tenkino visiÅ¡kai ir Å¡io sprendimo pagrindu 2012-07-12 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui Kęstučiui KoÅ¡iui.

Antstoliui Kęstučiui Košiui pradėjus domėtis V. L. turtu paaiškėjo, kad:

1) V. L., G. L. ir A. L. 2009-10-22 sudarė dovanojimo sutartį Nr. 5391 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 8 700 Lt, perleidimo;

2) V. L., G. L. ir A. L. 2009-10-22 sudarė dovanojimo sutartį Nr. 5393 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 13 700 Lt, perleidimo;

3) V. L. ir A. L. 2009-10-22 sudarė dovanojimo sutartį Nr. 5392 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 17 300 Lt, perleidimo;

4) V. L. ir A. L. 2009-10-22 sudarė dovanojimo sutartį Nr. 5394 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 3 900 Lt, perleidimo;

5) V. L. ir A. L. 2009-10-22 sudarė dovanojimo sutartį Nr. 5390 dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė– 25 287 Lt, perleidimo (toliau visos nurodytos dovanojimo sutartys bendrai vadinamos Dovanojimo sutartimis). IeÅ¡kovei apie Dovanojimo sutarčių sudarymÄ tapo žinoma 2012 m. lapkričio 21 d., t. y. tada, kai antstolis Kęstutis KoÅ¡ys pateikė ieÅ¡kovei Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us apie V. L. turėtÄ turtÄ . Atsakovė G. L. su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Ji apie V. L. laidavimÄ juridiniam asmeniui nieko nežinojo. Sudarydami turto dovanojimo sutartis turto nenuslėpė. TurtÄ dovanojo A. L., nes ji buvo padengusi jų skolas kreditoriams. Turto dovanojimo momentu atsakovas teisiÅ¡kai dar nebuvo skolingas ieÅ¡kovei, tuo metu jis buvo skolingas tik savo mamai A. L..Atsakovė A. L. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas.

Nurodė, kad 2,37 ha žemės sklypÄ A. Z. pardavė tik dėl to, kad sklype buvęs miÅ¡kas buvo plynai iÅ¡kirstas ir neatsodintas ir dėl to buvo nubausta bauda. Kadangi miÅ¡kui atsodinti neturėjo pakankamai piniginių lėšų, todėl minėtÄ Å¾emės sklypÄ ir pardavė. Ji iÅ¡mokėjo didžiÄ jÄ dalį skolos (apie 17 000 EUR) Medicinos bankui už V. L. įmonės įsipareigojimus ir įkeistÄ turtÄ . Ji savo asmeninius pinigus nuolat skolino V. L., o pastarasis skolino savo įmonei, tačiau liko skolingas jai ir todėl neabejotinai įgijo teisę į skolininko V.

L. jai dovanotÄ turtÄ .Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-10-30 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai; nusprendė:

1) pripažinti negaliojančia nuo Å¡io sandorio sudarymo momento 2009-10-22 Žemės sklypo dovanojimo sutartį Nr. 5391, sudarytÄ tarp dovanotojų V. L., G. L. ir apdovanotosios A. L., dėl 1,4200 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo;

2) pripažinti negaliojančia nuo Å¡io sandorio sudarymo momento        2009-10-22 Žemės sklypo dovanojimo sutartį Nr. 5393, sudarytÄ tarp dovanotojų V. L., G. L. ir apdovanotosios A. L., dėl 0,9000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo;

3) pripažinti negaliojančia nuo Å¡io sandorio sudarymo momento 2009-10-22 Žemės sklypo dovanojimo sutartį Nr. 5392, sudarytÄ tarp dovanotojų V. L., G. L. ir apdovanotosios A. L., dėl 1,8500 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo;

4) pripažinti negaliojančia nuo Å¡io sandorio sudarymo momento 2009-10-22 Žemės sklypo dovanojimo sutartį Nr. 5394, sudarytÄ tarp dovanotojų V. L., G. L. ir apdovanotosios A. L., dėl 1,6500 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo;

5) pripažinti negaliojančia nuo Å¡io sandorio sudarymo momento 2009-10-22 Žemės sklypo dovanojimo sutartį Nr. 5390, sudarytÄ tarp dovanotojų V. L., G. L. ir apdovanotosios A. L., dėl 2,3700 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo;

6) taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir 1,4200 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,9000 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,8500 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,6500 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti atsakovams V. L. ir G. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise;

7) taikyti restitucijÄ Ä¯pareigojant atsakovus V. L. ir A. L. solidariai atlyginti 2,3700 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 25 287 Lt vertę pinigais ieÅ¡kovei UAB ,,Swedbank lizingas“. Priteisė iÅ¡ V. L., G. L. ir A. L. ieÅ¡kovei UAB ,,Swedbank lizingas“ po 689 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, jog atsakovas V. L., bÅ«damas vienintelis UAB ,,Virgerda“ savininkas ir Å¡ioje įmonėje eidamas direktoriaus pareigas, žinojo apie įmonės įsiskolinimus ieÅ¡kovei, todėl jo veiksmai perleidžiant tokiu bÅ«du turtÄ rodo tik jo nesÄ Å¾iningumÄ ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas bÅ«tų privalėjęs sudaryti minėtus sandorius, nes su ieÅ¡kove nebuvo atsiskaityta ir jam, kaip laiduotojui, teks atsakyti už įmonės prisiimtus įsipareigojimus.

Konstatavo, kad Dovanojimo sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovui V. L.. Atmetė atsakovės A. L. teiginį, kad atsakovai V. L. ir G. L. Dovanojimo sutartimis jai perleido žemės sklypus, nes jie buvo jai skolingi. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų apie V. L. ir G. L. skolÄ A. L.. Pažymėjo, kad dėl minėtų aplinkybių Å¡ie sandoriai yra nesÄ Å¾iningi ir neteisėti, ir pripažino juos negaliojančiais. Konstatavo, kad turto dovanojimo tikslas buvo iÅ¡vengti atsakovo V.

L. prievolių, prisiimtų pagal laidavimo sutartis, vykdymo. IeÅ¡kovė prašė taikyti restitucijÄ ir šį turtÄ priteisti atsakovų V. L. ir G. L. nuosavybėn natÅ«ra, kad ieÅ¡kovė galėtų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį turtÄ (CK 6.65 str., 6.67 str.), šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ apylinkės teismas laikė pagrįstu, teisėtu, todėl tenkino.Apeliantės teismui pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, jog A. L. nesÄ Å¾iningumas pagal kasacinio teismo praktikÄ negali bÅ«ti nustatinėjamas. Teigia, kad ji apie sÅ«naus laidavimÄ nieko nežinojo. Tikina, kad jei ir bÅ«tų pripažintas jos nesÄ Å¾iningumas, tačiau iÅ¡ jos turėtų bÅ«ti priteista pusę sumos nuo 25 287 Lt, t. y. 12 643 Lt. Apeliantė G. L. palaiko A. L. skundo reikalavimus, papildomai kelia klausimÄ dėl teisės perleisti savo turto dalį teisėtumo ieÅ¡kovei jai nebÅ«nant skolininke. Mano, kad turtas nėra nedalus, todėl ji savo reikalavimus vertina 34 443,50 Lt, nes ginčijamo turto masę sudaro 68 887 Lt.

Apeliantėms nesuprantama, kodėl sklypas įvertintas 25 287 Lt, kadangi miÅ¡kas sklype buvo iÅ¡kirstas. Pažymi, kad ieÅ¡kovė, kaip kreditorė, nesidomėjo skolininko sudarytais sandoriais anksčiau, tai turi įtakos senaties terminui. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ , juo praÅ¡o Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog atsakovės neįrodė ir net neįrodinėjo CPK 327 straipsnyje esančių sÄ lygų, todėl vien dėl to nėra pagrindo apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teigia, kad nėra nuginčyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. L. asmeninės nuosavybės teise. Tikina, kad atsakovės nepateikia kitų sklypo vertės įrodymų. Pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė turėjo anksčiau domėtis Laugalio sudaromais sandoriais. Nurodo, jog visos dovanojimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, todėl ir restitucija pagal Å¡ias sutartis turėjo bÅ«ti taikoma visa apimtimi. Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė ir UAB ,,Virgerda“ 2007-05-25 sudarė Lizingo sutartis dėl finansavimo suteikimo, siekdama įsigyti balninį vilkikÄ â€žMercedes Benz“ ir tentinę puspriekabę KAEEBOHRER (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11–18). Lizingo sutarčių tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas UAB ,,Virgerda“ direktoriaus V. L. laidavimu pagal 2007-05-25 laidavimo sutartis Nr. LT053175/L ir LT053176/L (t. 1, b. l. 19–22).

Atsakovas V. L. buvo vienintelis UAB ,,Virgeda“ savininkas, jis laikotarpiu nuo 2007-04-05 iki 2010-07-07 minėtoje įmonėje ėjo ir direktoriaus pareigas (t. 1, b. l. 40–43). Esant debitiniam įsiskolinimui pagal Lizingo sutartis, ieÅ¡kovė 2009-08-04 įmonei UAB ,,Virgerda“ iÅ¡siuntė pretenzijÄ , kuria įpareigojo pastarÄ jÄ per 14 dienų nuo pretenzijos iÅ¡siuntimo dienos sumokėti ieÅ¡kovei debitinį įsiskolinimÄ , sudarantį 8 222,94 Lt, ir taip pat įspėjo UAB ,,Virgerda“, kad jeigu nurodyto dydžio įsiskolinimas nebus padengtas, Lizingo sutartys bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos (t. 1, b. l. 23).

Ieškovė 2009-10-06 pranešimu Nr. 01-30-4960 UAB ,,Virgeda“ pranešė, kad vienašališkai nuo 2009 m. spalio 6 d. nutraukia Lizingo sutartis (t. 1, b. l. 24). Ieškovė atsakovui V. L. 2010-09-02 pranešimu Nr. SL-SR-8935 pranešė, kad jis, kaip laiduotojas, privalo ieškovei iki 2010 m. rugsėjo 17 d. sumokėti 100 195,78 Lt (t. 1, b. l. 25). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu už akių ieškovei AB ,,Swedbank lizingas“ iš atsakovo V. L. priteisė 103 870,68 Lt skolos ir 3 231,41 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 26–28).

Å io sprendimo pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. ieÅ¡kovei iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ (t. 1, b .l. 29).Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, jog pripažinęs 2009 m. spalio 22 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 5390) dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 25 287 Lt, perleidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino praÅ¡ymÄ taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu ir įpareigojo V.

L. ir A. L. solidariai sumokėti ieÅ¡kovei minimo žemės sklypo vertę – 25 287 Lt.Reikia pažymėti, kad apeliaciniu skundu A. L. neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, jog minima pirkimo–pardavimo sutartis yra pripažintina negaliojančia. Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo (ab initio) pasekmes reglamentuoja CK 6.145 straipsnis, jame nustatyta, kad tokiu atveju yra taikoma restitucija. CK 6.146 straipsnis numato, jog tada, kai nėra galima taikyti restitucijos natÅ«ra, restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais.Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įprastai restitucija taikoma natÅ«ra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.66 straipsnio 5 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų teisėms į turtÄ , kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas, tam tikrais atvejais restitucija natÅ«ra gali bÅ«ti negalima.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl restitucijos taikymo pripažįstant sandorį negaliojančiu, yra nurodęs, kad jeigu yra praÅ¡ymas ieÅ¡kinyje sandorį pripažinti negaliojančiu, tai teismas, kuris patenkino šį reikalavimÄ , toje pačioje byloje privalo iÅ¡spręsti restitucijos klausimÄ (CK 6.145 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013; kt.).

Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Taigi įstatymas nukreipia Å¡iuo atveju į CK 6.66 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta actio Pauliana institutui bÅ«dinga restitucijos forma – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal skolininko sudarytÄ sandorį turtÄ jo vertę ar lėšas.

Taigi tiek skolininkui, tiek asmeniui, kuriam perleistas turtas ir kuris privalo grÄ Å¾inti iÅ¡ skolininko įgytÄ turtÄ (Å¡ios bylos atveju – atlyginti turto vertę pinigais, nes turto grÄ Å¾inimas natÅ«ra negalimas), sandorio pripažinimas negaliojančiu taip pat sukels teisinius padarinius tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010).Aptartas teisinis reglamentavimas ir iÅ¡analizuota kasacinio teismo praktika patvirtina, jog Tauragės rajono apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo V.

L. ir A. L. atlyginti dovanoto žemės sklypo vertę pinigais, t. y. solidariai sumokėti ieškovei minimo žemės sklypo vertę – 25 287 Lt. Pažymėtina ir tai, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenimis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. buvo registruotas kaip asmeninė V. L. nuosavybė. Kaip žinia, viešame registre nurodyti duomenys yra laikomi teisingais tol, kol nėra nuginčijami įstatyme nustatyta tvarka.

Šiuo atveju nėra nuginčyta, kad minimas žemės sklypas V. L. priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl atsakovių argumentai, susiję su G. L. teisėmis į dalį šio žemės sklypo, atmestini kaip nepagrįsti. Antra, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę (25 287 Lt) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Pažymėtina, jog tokia pati šio žemės sklypo rinkos vertė yra nurodyta ir ginčijamoje dovanojimo sutartyje.

Atsakovės nepateikė jokių įrodymų (pvz. turto rinkos vertės nustatymo pažymos), kurie patvirtintų teiginius, kad žemės sklypo rinkos vertė buvo mažesnė, todėl atsakovės neįvykdė savo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 314 straipsnis) taip pat nepatvirtina atsakovių teiginių apie netinkamai nustatytÄ dovanoto žemės sklypo rinkos vertę. Atsakovės pateikia teismui įrodymus, kurie, jų nuomone, patvirtina teiginius, jog 2006 metais aptariamame žemės sklype buvo iÅ¡kirstas miÅ¡kas, o tai, atsakovių teigimu, turėjo įtakos Å¡io sklypo vertei.

Aktualu pažymėti, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tokia pati vidutinė žemės sklypo rinkos vertė (25 287 Lt) buvo nustatyta tiek ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu (2009 m. spalio 22 d.), tiek ir 2012 m. balandžio 16 d. (t. 1, b. l. 38–39). Å ie duomenys neleidžia abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl minimo žemės sklypo rinkos vertės.Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovės net nenurodo, kokia gi, jų nuomone, yra žemės sklypo, kurio alus Nr. 7233-0004-0015, rinkos vertė.

Be to, nepateikia jokių tokiÄ atsakovių nuomonę dėl sklypo rinkos vertės pagrindžių įrodymų. Taigi, atsakovių teiginiai, kad žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatyta netiksliai, tėra tik niekuo nepagrįsta atsakovių nuomonė.Trečia, remiantis CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktu preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sandorį sudarė su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Å ioje byloje buvo nustatyta, kad A.

L. yra V. L. motina, todėl remiantis minima įstatymo nuostata ginčijamu sandoriu Å¡alių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuoiamas. Vadinasi, norėdama paneigti įstatyme įtvirtintÄ nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ bÅ«tent A. L. turėjo įrodinėti savo sÄ Å¾iningumÄ . Ä®rodymų, patvirtinančių, kad sudarydama ginčo sandorius elgėsi sÄ Å¾iningai, A. L., kurios interesams byloje, be kita ko, atstovavo advokatas, nepateikė, todėl nesÄ Å¾iningumo prezumpcija nebuvo paneigta. Ketvirta, Tauragės rajono apylinkės teismas taip pat teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog apie ginčijamų sandorių sudarymÄ ieÅ¡kovė sužinojo 2012 m. lapkričio 21 d., t. y. tuomet, kai iÅ¡ antstolio Kęstučio KoÅ¡io gavo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us su istorija.

Pažymėtina, jog kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kada konkrečiai ieÅ¡kovė sužinojo apie ginčo sandorius. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis atsakovės teigia, kad ieÅ¡kovė apie ginčo sandorius turėjo sužinoti anksčiau, tačiau Å¡ie atsakovių teiginiai yra nepagrįsti.Pabrėžtina, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , daiktines teises ir Å¡ių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus Å¡iame registre, ir su Å¡iais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik:

1) jo savininkams;

2) daiktinių teisių turėtojams;

3) teismams ir teisėtvarkos institucijoms – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti;

4) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti;

5) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti. Be to, minimo straipsnio 3 dalis nurodo, kad duomenys apie visÄ asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , daiktines teises į jį ir Å¡ių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus Å¡iame registre, ir su Å¡iais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik:

1) jo savininkams;

2) teismams ir teisėtvarkos institucijoms – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti;

3) juridiniams asmenims, kurie užsiima draudimo verslu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms draudimo, paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti;

4) juridiniams asmenims, kurie teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms finansinėms paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti;

5) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; 6 ) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti. Taigi duomenys apie asmens turtÄ finansų įstaigoms nėra teikiami įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo tikslais.Å iai teisinei situacijai spręsti svarbu ir tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-149/2012; 2013 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-91/2013) pripažįstama, jog kreditorius neturi įstatymų nustatytos pareigos nuolat sekti ir domėtis sandoriais, kuriuos sudaro jo skolininkai.

Ypač atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės pagrindinė veikla yra finansavimo teikimas savo klientams, todėl ieÅ¡kovė turi labai daug skolininkų, kurių sudaromi sandoriai potencialiai gali pažeisti ieÅ¡kovės interesus, todėl nebÅ«tų pagrįsta, protinga bei teisinga reikalauti, kad toks asmuo nuolat stebėtų didelį kiekį nekilnojamojo turto registro duomenų, susijusių su skolininkų sudaromais sandoriais. Pabrėžtina, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys yra mokami, todėl sutiktina su ieÅ¡kove, jog periodiniam visų ieÅ¡kovės skolininkų sudarytų sandorių stebėjimui ieÅ¡kovė turėtų samdyti ne tik keletÄ darbuotojų bet ir patirti neproporcingai didelių iÅ¡laidų atlyginimui už nekilnojamojo turto registro paslaugas mokėti.

Tokios iÅ¡laidos galbÅ«t greitai virÅ¡ytų galimÄ tokio stebėjimo naudÄ , nes nesÄ Å¾iningai savo turtÄ perleidžiančių skolininkų santykinai nėra daug.IÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, jog atsakovių teiginys, kad ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo sužinoti apie ginčijamų sandorių sudarymÄ nuo jų įregistravimo vieÅ¡ame registre dienos, yra nepagrįstas.Penkta, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo V.

L. kreditore. Teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog esant debitiniam įsiskolinimui pagal ieÅ¡kovės ir UAB „Vilgerda“ sudarytas Lizingo sutartis, ieÅ¡kovė Lizingo gavėjai – atsakovei iÅ¡siuntė 2009 m. rugpjūčio 4 d. pretenzijÄ Nr. 01-20-22711, kuria įpareigojo pastarÄ jÄ per 14 dienų nuo pretenzijos iÅ¡siuntimo dienos sumokėti ieÅ¡kovei debitinį įsiskolinimÄ , sudarantį 8 222,94 Lt, ir taip pat įspėjo Lizingo gavėjÄ , kad jeigu nurodyto dydžio įsiskolinimas nebus padengtas, Lizingo sutartys bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos.

Kadangi Lizingo gavėja nepadengė pretenzijoje nurodyto įsiskolinimo, ieÅ¡kovė 2009 m. spalio 6 d. praneÅ¡imu Nr. 01-30-4960 nutraukė Lizingo sutartis ir įpareigojo Lizingo gavėjÄ saugoti sutarčių dalyku buvusį turtÄ , kol ieÅ¡kovės atstovai jį priims. Taip pat praneÅ¡imu Lizingo gavėja buvo informuota apie tai, kad pastarajai reikės padengti visus nuostolius, susijusius su sutarties nutraukimu. Taigi, pagrindinė skolininkė UAB „Virgerda“ turėjo pradelstų įsipareigojimų ieÅ¡kovei dar nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d., o kadangi UAB „Virgerda“ ir V.

L. atsakomybė ieÅ¡kovei buvo solidari, tai atitinkamai už pagrindinės skolininkės prievoles atsakė ir laiduotojas V. L.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. L. buvo ir yra vienintelis UAB „Virgerda“ savininkas, o nuo 2007 m. balandžio 5 d. iki 2010 m. liepos 7 d. ėjo ir bendrovės vadovo pareigas, todėl teisėtai konstatavo, kad ginčo sandorių sudarymo metu V. L. buvo žinoma tiek apie UAB „Virgerda“ įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei, tiek ir apie jo asmeninę atitinkamo dydžio prievolę.

Pažymėtina, jog Laidavimo sutarčių 6 punktai numato ne laiduotojo prievolės atsiradimo momentÄ , kaip yra bandoma įrodyti apeliaciniame skunde, o Å¡ios prievolės vykdymo tvarkÄ â€“ laiduotojo (V. L.) prievolės ieÅ¡kovei atsirado nuo laidavimo sutarčių sudarymo dienos, o pagrindinei skolininkei pažeidus savo įsipareigojimus, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti, kad Å¡ias prievoles vykdytų laiduotojas, vadinasi, ginčo sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę į V.

L..Taip pat byloje buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovės reikalavimus atsakovui V. L. tenkino visiÅ¡kai. Kitaip tariant, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytas ieÅ¡kovės reikalavimų mastas. Å io sprendimo pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas     2012-07-12 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui Kęstučiui KoÅ¡iui. Taigi atsakovių teiginiai, jog Å¡ioje byloje nebuvo nustatytas ieÅ¡kovės reikalavimo teisių dydis, yra atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams.Å eÅ¡ta, V.

L., kaip ir bet kuris civilinių teisnių santykių subjektas, turėjo ir turi pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai. Vadinasi, V. L. turėjo ir pareigÄ nesudaryti jo kreditoriams nenaudingų sandorių.Septinta, kaip jau minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad V. L. yra skolingas ieÅ¡kovei ir bÅ«tent vykdant šį teismo sprendimÄ ieÅ¡kovei iÅ¡kilo bÅ«tinybė ginčyti V. L. sudarytas dovanojimo sutartis, dėl to atsakovių argumentai, kad laidavimas yra pasibaigęs, atmestini.AÅ¡tunta, atsakovės teisingai nurodo, jog yra įmanoma padalyti ginčo žemės sklypus, iÅ¡skiriant V.

L. priklausančiÄ dalį, tačiau nepagrįstai nurodo, jog tai turėjo bÅ«ti padaryta taikant restitucijÄ . Å iuo atveju negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento buvo pripažintos visos dovanojimo sutartys, atitinkamai ir restitucija pagal Å¡ias sutartis buvo ir turėjo bÅ«ti taikoma visa apimtimi.Svarbu pažymėti ir tai, kad G. L. sau priklausančia bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi galėtų laisvai disponuoti tik tuo atveju, jei bÅ«tų atidalyta jai priklausanti nuosavybės dalis. Å iuo atveju viena dovanojimo sutartimi buvo perleista po vienÄ neatidalytÄ Å¾emės sklypÄ , G.

L. ir V. L. priklausantį bendrosios junginės nuosavybės teise, todėl ir restitucija turėjo bÅ«ti taikoma bÅ«tent dėl Å¡io turto. Pastebėtina ir tai, kad Å¡iuo atveju sprendimu ginčo žemės sklypai buvo grÄ Å¾inti bendrojon G. L. ir V. L. nuosavybėn, todėl ir iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ Å¡io turto ieÅ¡kovei bus vykdomas pagal taisykles, reglamentuojančias tokio pobÅ«džio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Vadinasi, ir Å¡i Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi bylos medžiagÄ , mano, jog ieÅ¡kovė įrodė visas CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo      2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-587/2008) pripažįstamas actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į V. L.;

2) ginčijamos dovanojimo sutartys pažeidžia ieÅ¡kovės teises, nes dėl Å¡ių sandorių sudarymo iÅ¡ esmės sumažėjo ieÅ¡kovės galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ ;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) V. L. neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių;

5) V. L. buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis ieÅ¡kovės teises;

6) A. L., sudariusi su sÅ«numi V. L. ginčijamus sandorius, buvo nesÄ Å¾ininga;

7) ieÅ¡kovės reikalavimas bus nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino visÄ ieÅ¡kinį. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-27 nutartimi apeliantė G. L. buvo atleista nuo 683 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, o 350 Lt žyminio mokesčio mokėjimas jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 2, b. l. 93).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas netenkintinas, iÅ¡ apeliantės G. L. priteistina 350 Lt žyminio mokesčio valstybės biudžetui. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a :Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ apeliantės G.

L. priteisti 350 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                           Irma Čuchraj Kolegijos teisėjai                                                                              Almantas Padvelskis                                    Jolanta Gailevičienė