2018-09-12 Nr. AB-15590-3-62-3-00293-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2487-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00293-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Paireiškėjas taip pat prašė išnagrinėti, ar tai, jog minimali asmeniui turinti tekti ploto norma kameroje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) buvo sumažinta iki 3,6 kv. m, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

2. Pareiškėjas (skunde, atsikirtime į atsiliepimą ir skudo papildyme) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2017 m. vasario 27 d. netinkamomis kalinimo sąlygomis atliko bausmę Alytaus PN baudos izoliatoriaus kamerose. Pareiškėjo teigimu, baudos izoliatoriaus kamerose ir kamerų tipo patalpose Nr. 5, Nr. 17, Nr. 25, Nr. 27 ir Nr. 45 jam teko per mažai ploto.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje Nr. 27 nebuvo stalo, suoliukų, spintelių daiktams susidėti, todėl jis turėjo valgydamas maistą indus laikyti ant žemės. Pareiškėjas pabrėžė, kad kameroje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų (5 dviaukštės lovos), 8 miegamosios vietos kameroje liko tik nuo 2016 metų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje Nr. 5 ginčo laikotarpiu buvo įrengtos 8 miegamosios vietos. Kameroje taip pat nebuvo spintelių daiktams susidėti, lovos buvo senos, sulaužytos ir surūdijusios. Šioje kameroje nebuvo vietos pasidžiauti išskalbtas kojines, apatinius drabužius. Kameroje lango buvo neįmanoma atidaryti, taip pat ant lango buvo uždėtos grotos (skarda), todėl pro langą nepatekdavo oras ir dienos šviesa. Valymo priemonės kamerai valyti buvo skiriamos tik kartą per savaitę. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo valgyti atšalusį maistą, nes visi kameroje Nr. 5 kalinami asmenys prie stalo netilpdavo, dėl to jis turėdavo laukti, kol pavalgys kiti. Pabrėžė, kad maistas buvo duodamas atvėsęs.

5. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 45 buvo įrengtos 3 spintelės, tačiau nebuvo drabužių džiovyklų. Šioje kameroje taip pat nebuvo spintelių daiktams susidėti, suolų. Nebuvo ir vietos pasidžiauti rankšluosčiams. Kameroje stalas buvo sulūžęs.

6. Pareiškėjas teigė, kad pirtyje, persirengimo patalpoje buvo paslydęs ir prasiskėlė galvą (antakį), nes 2015 metų spalio-lapkričio mėnesiais šiose patalpose nebuvo guminių kilimėlių. Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo paukščių plunksnų ir fekalijų. Pareiškėjo tvirtinimu, kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, todėl nuteistieji šiukšles mėtė ant žemės. Taip pat kiemeluose nebuvo įrengtos pakabos drabužiams pakabinti.

7. Pareiškėjas pabrėžė, kad maistas Alytaus PN buvo blogos kokybės. Taip pat, pareiškėjo teigimu, pareigūnai ne kartą jam grasino susidorojimu, prieš jį naudodavo fizinį smurtą.

8. Pareiškėjo nuomone, kalinimo sąlygos žemino jo garbę ir orumą, sukėlė dvasines kančias, nepatogumus, dėl to yra pagrindas jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

9. Atsakvovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįtą.

10. Alytaus PN atsiliepime nurodė baudos izoliatoriaus kamerų ir kamerų tipo patalpų, į kurias kalėti buvo paskirtas pareiškėjas ginčui aktalių laikotarpiu, plotus, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Pabrėžė, kad pareiškėjui turėjusi tekti minimali 3,6 kv. m ploto norma pažeista nebuvo.

11. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad 2009–2010 metais baudos izoliatoriaus kamerose ir kamerų tipo patalpose atliktas remontas – pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Kameros kietuoju inventoriumi yra aprūpintos taip, kad kiekvienam nuteistajam tektų po metalinę spintelę, kurių sulaužyti iš esmės yra neįmanoma. Lovos yra metalinės, nesulūžusios, geros kokybės. Drabudžių džiovyklos yra suteikiamos nuteistiesiems paprašius, todėl drabužiams pasidžiauti sąlygos yra sudarytos. Tačiau Alytaus PN pripažino, kad karantino patalpoje (kameroje Nr. 27) nebuvo stalų ir spintelių, tačiau pareiškėjas šioje patalpoje buvo laikomas tik 3 paras.

12. Alytaus PN nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą nuolatos palaiko tvarkdarys, todėl jokių paukščių plunksnų ar fekalijų kiemeliuose nėra. Pasivaikščiojimo kiemeliuose yra kabyklos, skirtos rūbams pasikabinti. Dušinėse yra padėti kilimėliai. Alytaus PN atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai. 2015 m. lapkričio mėn. pareiškėjui būrio viršininkas išdavė šveitimo miltelius ir valiklį. Alytaus visuomenės sveikatos centras, tikrindamas Alytaus PN patalpas, higienos normų pažeidimų nenustatė. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad maistas kalinamiems asmenims yra duodamas šiltas, kadangi yra laikomas karštį išlaikančiuose puoduose.

13. Atsakvovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė. Pareiškėjas taip pat nepasinaudojo teise kreiptis į pataisos namų administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareigūnų veiksmų.

14. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentai, neįrodė, kad jam buvo padaryti neteisėti veiksmai, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą.

II. 15. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog 2014 m. birželio 9 d., kalėdamas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 17, pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir buvo išvesdintas į laikino sulaikymo kamerą. Todėl akivaizdu, kad kameroje Nr. 17 jis buvo laikomas ir 2014 m. birželio 9 d., o ne nuo 2014 m. birželio 11 d., kaip nurodė Alytaus P. T. teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo kameroje Nr. 17 laikotarpio yra pagrįsti ir pripažino, kad kameroje Nr. 17 pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m,. birželio 6 d. iki 2014 m. birželio 12 d.

17. Teismas pabrėžė, kad Alytaus PN teko pareiga paneigti pareiškėjo teiginius, jog kamerose Nr. 27, Nr. 45 ir Nr. 5 ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinami ne 10, 3 ir 8, kaip nurodė pareiškėjas, o atitinkamai 8, 2 ir 7 nuteistieji, tačiau atsakovo pateikti duomenys pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigia, nes pateiktuose dokumentuose nėra nurodytas konkretus laikotarpis, kuriuo kamerose Nr. 27, Nr. 45 ir Nr. 5 buvo nurodytas lovų skaičius. Teismas taip pat pažymėjo, kad pateiktame Alytaus PN 2015 m. spalio 7 d. rašte Nr. 8-14571 nurodyta, jog kameroje Nr. 45 yra 3 lovos, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-360-146/2017 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. liepos 4 d. kameroje Nr. 5 buvo įrengtos 8 miegamosios vietos. Todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir vertino, kad laikotarpiais nuo: 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 6 d. (4 dienas) pareiškėjas bausmę atliko baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 27, kurios plotas yra 29,49 kv. m, joje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 2,95 kv. m kameros ploto; nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2014 m. liepos 1 d. (15 dienų), nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. (6 dienas), nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. (2 dienas), nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. (10 dienų) pareiškėjas bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 45, kurios plotas yra 10,23 kv. m, joje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,41 kv. m kameros ploto; nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. (16 dienų), nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. (15 dienų) pareiškėjas bausmę atliko baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5, kurios plotas yra 28,66 kv. m, jose buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,58 kv. m kameros ploto.

18. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad minėtais laikotarpiais (iš viso –68 dienas) kamerose Nr. 27, Nr. 45 ir Nr. 5 vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko mažiau negu nustatyta Taisyklių 111.2 punkte, pagal kurį vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas Alytaus PN 2014 m. birželio 17 d. raštas Nr. 8-7200 patvirtina aplinkybę, jog stalas laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 27, buvo išneštas remontuoti. Alytaus PN atstovas posėdžio metu taip pat pripažino, kad karantino patalpoje (baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 27) nebuvo stalo, nepaneigė, kad minėtoje patalpoje kiekvienam asmeniui nebuvo po taburetę, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui kalint kameroje Nr. 27 buvo pažeista Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprūpiinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma).

20. Teismas pabrėžė, kad Alytaus PN nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog jis nebuvo aprūpintas patalpų valymo inventoriumi, nepateikė įstaigos vadovo patvirtintos patalpų valymo tvarkos. Todėl atsižvelgęs į pateiktas byloje esančias gyvenamųjų patalpų nuotraukas teismas padarė išvadą, kad sąlygos švarai ir tvarkai kamerose palaikyti nebuvo pakankamos, dėl to buvo pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 35 punktas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010 ) 58 ir 59 punktai.

21. Iš byloje Alytaus PN pateiktų nuotraukų teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo švarūs, tvarkingi, todėl konstavo HN 76:2010 18.4 punkto pažeidimą.

22. Išnagrinėjęs bylos duomenis, kitus pareiškėjos nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų teismas vertino kaip nepagrįstus.

23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą laikant jį Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (t. y. 68 dienas nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas; kameroje Nr. 27 nebuvo stalo ir kiekvienam asmeniui po taburetę; nebuvo sudarytos pakankamos sąlygos švarai ir tvarkai kamerose palaikyti; buvo nešvarūs pasivaikščiojimo kiemeliai). Įvertinęs paireiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, gyvenimo lygio Lietuvoje sąlygas, teismas pareiškėjui priteisė 500 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

24. Teismui nekilo abejonių, kad tai, jog minimali asmeniui turinti tekti ploto norma kameroje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Taisyklėmis buvo sumažinta iki 3,6 kv. m, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

III. 25. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Alytaus PN nurodo, kad visi su skundu susijusę duomenys buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinti. Pabrėžia, kad visose kamerose pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, tai patvirtina Alytaus PN pateikti duomenys. Atsakovo atstovo teigimu, teismui buvo pateikta informacija, kokiu inventoriumi yra aprūpintos kameros, tačiau teismas rėmėsi abstrakčiais pareiškėjo argumentais ir konstatavo, kad Alytaus PN neįrodė, jog kameroje Nr. 27 buvo stalas, taburetės ir valymo priemonės. Teismas nebuvo aktyvus ir nenurodė, kokius konkrečius įrodymus dėl šių aplinkybių buvo būtina pateikti.

27. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad ploto trūkumą pareiškėjui kompensavo ta aplinkybė, jog Alytaus PN yra ne kamerų, bet bendrabučio patalpų tipo kalinimo įstaiga, kurioje nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelėse, lankytis bibliotekoje ir koplyčioje, taip pat dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų Alytaus PN veiksmų.

28. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo atstovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis paaiškino teismui visas aplinkybes, susijusias su netinkamomis kalinimo sąlygomis, o Alytaus PN pateikė neteisingus duomenis dėl kamerose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, tačiau teismas, atsižvelgęs į jo argumentus, bylai reikšmingas aplinkybes nustatė teisingai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad patys Alytaus PN buvo nurodę, jog kameroje Nr. 27 nebuvo stalo ir suolų. Pareiškėjas pabrėžia, kad Alytaus PN argumentai, jog jis, kalėdamas bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę yra nereikšmingi, nes žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė kalėdamas kamerose (kamerų tipo patalpose), kuriose nuteistieji yra laikomi 23 val. per parą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

32. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

33. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1501-415/2017 ir kt.).

34. Administracinių teismų praktika, pagal kurią įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, be kita ko, grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija. EŽTT tokiose bylose atidžiai atsižvelgia į objektyvius sunkumus, kuriuos patiria pareiškėjas, rinkdamas įrodymus tam, kad pagrįstų savo teiginius, susijusius su kalinimo sąlygomis. Dėl įkalinimo įstaigų režimui būdingų apribojimų negalima realistiškai tikėtis, kad įkalintieji pateiks savo kamerų nuotraukas ar pateiks tikslius jų ploto, temperatūros ar apšvietimo matavimų duomenis. Vis dėlto pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus ar, kai įmanoma, nuotraukas) (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Todėl bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis, neįmanoma pritaikyti principo affirmanti incumbit probatio (lot. tas, kas teigia, turi tai įrodyti), nes prieigą prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje O. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 21880/03).

35. Taigi įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017 ir kt.).

36. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; taip pat žr., pvz., EŽTT 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, tinkamai vadovavosi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis tokio pobūdžio bylose. Alytaus PN nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjos argumentus dėl jam suteikto per mažo ploto kamerose, dėl nesudarytų pakankamų sąlygų švarai ir tvarkai kameroje Nr. 5 palaikyti, dėl nešvarių pasivaikščiojimo kiemelių ir dėl to, kad kameroje Nr. 27 nebuvo stalo ir kiekvienam asmeniui po taburetę. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos šalių argumentus, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir tuo pagrindu vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis tinkamai nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes, turėjo teisinį pagrindą konstatuoti pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nebekartoja pirmosios instancijos teismo išdėstytų detalių argumentų dėl nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimų (nutarties 17–21 punktai).

38. Dėl Alytaus PN argumento, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą, pažymėtina, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

39. Įvertinusi pareiškėjui padarytus pažeidimus, dėl to jo patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei atsižvelgusi į aplinkybę, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju kalėjo ne bendrabučio tipo patalpose, o kamerose, kuriose turėjo praleisti didžiąją paros dalį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisė proporcingą sumą (500 Eur) pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, šią sumą sumažinti nėra pagrindo.

40. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys