2018-11-21 Nr. AB-21088-3-61-3-01898-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-966-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01898-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, A. D., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius, atsakovas) 2016 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 48SD-1519-(14.48.104) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir NŽT 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1SS-1161-(8.5) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriais atsisakyta suprojektuoti pareiškėjui skirtą sklypą Vilniaus r., Sudervės seniūnijos, Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte bei užbaigti šio sklypo privatizavimo procedūras; 2) įpareigoti NŽT Vilniaus r. skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus r., Sudervės seniūnijos Sudervės kadastrinėje vietovėje suformuoti pareiškėjui 0,25 ha namų valdos žemės sklypą ir sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 1992 metais jam Sudervės kadastrinėje vietovėje Vilniaus rajone buvo suteiktas 0,25 ha žemės sklypas individualaus namo statybai, taip pat priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio potvarkis Nr. 1026p, kuriuo patvirtintas leidimas įsigyti šį sklypą. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka pasirašė sklypo įkainojimo aktą ir sumokėjo jo kainą, buvo parengtas sklypo planas, tačiau sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta ir sklypas nepažymėtas atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose. Nors atliko visus veiksmus, būtinus sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau 1992 m. taisyklėse nurodyti veiksmai iš valstybę atstovaujančių institucijų pusės nebuvo atlikti dėl viešojo administravimo subjekto darbuotojų neveikimo.

3. Pareiškėjui skirto 0,25 ha žemės sklypo pirkimo procedūra buvo pradėta dar 1992 m., už sklypą jis yra visiškai atsiskaitęs, o pats sklypas teisėtai pareiškėjui buvo paskirtas iki 1992 m. liepos 28 d. Pareiškėjas, atitinkantis visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 asmenims, siekiantiems įgyti valstybinės žemės sklypą ne konkurso tvarka, keliamas sąlygas, turi teisę reikalauti iš Skyriaus suformuoti ir sudaryti su juo 1992 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus r. valdybos potvarkio Nr. 1026p pagrindu paskirto 0,25 ha namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

4. Atsakovas NŽT Vilniaus r. skyrius atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui Vilniaus rajono apylinkės tarybos 1992 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu buvo skirtas 0,25 ha ploto žemės sklypas Nr. 62 individualaus gyvenamojo namo statybai. Pareiškėjo vardu 1992 m. rugsėjo 4 d. parengtas mokėjimo pranešimas, kuriame nurodyta, kad perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 4 025 rublių. Pagal 1992 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo kvitą, pareiškėjas už perkamą žemės sklypą sumokėjo 4 025 rublius. Pareiškėjas pateikė visus pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės) 12 punkte nurodytus dokumentus, tačiau žemės sklypo planas (toliau – ir 2005 m. Planas) neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) ir Taisyklių reikalavimų. Žemės sklypas nėra suformuotas teritorijų planavimo dokumente. Taigi pareiškėjas nepagrįstai siekia suformuoti žemės sklypą Vilniaus apskrities Vilniaus r., Sudervės seniūnijos žemės reformos žemėtvarkos projekte pagal Plane pažymėtas ribas. Pagal Plane nurodytas koordinates yra A. D. nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Reikalavimas įpareigoti Skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka Sudervės kadastro vietovėje suformuoti pareiškėjui 0,25 ha namų valdos žemės sklypą ir sudaryti šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį yra nepagrįstas, nes teismas negali nustatyti įpareigojimų viešojo administravimo subjektui atlikti veiksmus tokiu klausimu, kurio viešojo administravimo subjektas skundą teismui padavusios asmens atžvilgiu nėra sprendęs, ar atsisakęs spręsti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai siekia suformuoti ir įteisinti (duomenys neskelbtini) savo vardu 0,25 ha žemės sklypą individualiai statybai. Sklypas Nr. 61 Vilniaus r. Sudervės apylinkės Tarybos 1992 m. vasario 28 d. 1-ojo šaukimo 9-osios sesijos sprendimu buvo suteiktas A. D.. 1994 m. balandžio 5 d. buvo išduota statybos registracijos pažyma Nr. A80238 (statybos leidimas) ir leista suteiktame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Atkreipė dėmesį, kad minėtame žemės sklype jai nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo NŽT neleido įsigyti, kadangi už jį nebuvo sumokėta iki 2004 m. vasario 21 d., o parduoti kaip naudojamą namų valdą pagal 1999 m. Vyriausybės nutarimą Nr. 260 atsisakė, argumentuojant, kad gyvenamasis namas turi būti pastatytas ir naudojamas. Šiuo klausimu yra priimta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2A-2327-262/2015. Pareiškėjas nuo 1992 m. iki 2014 m. nesidomėjo savo sklypu, nesinaudojo juo ir net nežino, kurioje vietoje sklypas jam buvo suteiktas. Pareiškėjas pats skunde teigia, kad sklypas jam niekada nebuvo pažymėtas vietoje.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad 1992 m. kovo 9 d. buvo priimtas Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkis Nr. 292p, kuriuo R. Z. Sudervės apylinkėje buvo skirtas 0,25 ha sklypas Nr. 62 (toliau – ir Sklypas) individualaus namo statybai. Pareiškėjas 2014 m. vasario 14 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių su prašymu „Dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo“, prašydamas suderinti 2005 m. L. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliktus kadastrinius matavimus, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti sklypą bei sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, t. y. užbaigti Sklypo privatizavimo procedūrą.

NŽT Vilniaus r. skyrius 2014 m. kovo 19 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-238, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, nurodė, kad pagal skyriuje turimus duomenis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas teritorijų planavimo dokumente, taip pat NŽT Vilniaus r. skyriui nėra pateikta parengta kitos paskirties žemės sklypo kadastro duomenų byla ir nurodė pateikti reikalingus dokumentus. Pareiškėjas 2014 m. kovo 31 d. NŽT Vilniaus r. skyriui pateikė prašymą „Dėl žemės sklypo suformavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte“ ir reikalingus dokumentus.

NŽT Vilniaus r. skyrius 2014 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104.)-3146 nurodė, kad prašymas suformuoti pareiškėjui skirtą kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bus įtrauktas į kitą (2015 m.) Vilniaus r., Sudervės seniūnijos, Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. NŽT Vilniaus r. skyrius 2015 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 48SD-5228-(14.48.104.) nurodė, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į pretendentų sąrašą, nes iki 2015 m. kovo 18 d. nepateikė NŽT Vilniaus r. skyriaus 2014 m. kovo 19 d. rašte nurodytų dokumentų.

Pareiškėjas 2015 m. birželio 4 d. minėtą 2015 m. gegužės 14 d. raštą apskundė NŽT prie ŽŪM, kuri 2015 m. liepos 30 d. raštu Nr. 1SS-2073-(8.5.) „Dėl žemės sklypo suformavimo“, konstatavusi, kad Skyrius neatliko visų būtinų veiksmų nustatant Sklypo buvimo vietą, pavedė NŽT Vilniaus r. skyriui pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl Sklypo buvimo vietos nustatymo ir spręsti klausimą dėl Žemės sklypo suformavimo žemėtvarkos projekte. NŽT Vilniaus r. skyrius 2016 m. vasario 15 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 1, kuriame nurodė, kad transformavus 1993 m.

Sklypo plane nurodytą centro koordinatę į valstybinę koordinačių sistemą LKS-94, buvo nustatyta jos vieta, tačiau toje vietoje Sudervės generaliniame plane nepažymėtas joks sklypas. Pareiškėjas 2016 m. kovo 1 d. apskundė Sprendimą Nr. 1 NŽT prie ŽŪM, kuri 2016 m. balandžio 15 d. Sprendimu Nr. 2 pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo subjektinės teisės įsigyti jam suteiktą 0,25 ha ploto žemės sklypą Nr. 62 individualaus gyvenamojo namo statybai. Tiek atsakovas skundžiame Sprendime Nr. 1, tiek NŽT skundžiamame sprendime Nr. 2 yra nurodę, kad R. Z. skirto žemės sklypo Nr. 62 suprojektuoti žemėtvarkos projekte toje vietoje, kurioje jis suteiktas, nėra galimybės, kadangi nepavyko identifikuoti žemės sklypo buvimo vietos.

13. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodomos bylos, kuria jis remiasi skunde (LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-368/2014) faktinės aplinkybės nesutampa, todėl remtis nurodyta nutartimi nėra pagrindo.

14. Teismas nurodė, kad tiek skundžiamame Sprendime Nr. 1, tiek Sprendime Nr. 2 pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Skundžiamame Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad norėdamas nustatyti juridinį faktą dėl skirto žemės sklypo Nr. 62 buvimo vietos nustatymo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, o anksčiau minėti dokumentai gali būti naudojami kaip papildoma medžiaga teismui. Nustačius juridinį faktą dėl R. Z. skirto žemės sklypo Nr. 62 buvimo vietos, vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, žemės sklypas Nr. 62 galės būti formuojamas rengiant kitą Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą“. Teismas sprendė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė sudaryti žemės sklypo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį su pareiškėju, nurodė kokių veiksmų turi imtis pareiškėjas siekdamas užbaigti žemės sklypo privatizavimo procedūrą, todėl skundžiami Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra teisėti ir pagrįsti.

15. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti NŽT Vilniaus r. skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Sudervės kadastrinėje vietovėje suformuoti pareiškėjui 0,25 ha namų valdos žemės sklypą ir sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nurodė, kadangi šiuo metu nėra parengto tinkamai suformuoto žemės sklypo plano ir sprendimo suformuoti žemės sklypą, negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus r. Sudervės seniūnijos Sudervės kadastrinėje vietovėje suformuoti pareiškėjui 0,25 ha namų valdos žemės sklypą ir sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl šį pareiškėjo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas R. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, jog pareiškėjas NŽT Vilniaus r. skyriui nepateikė naudojamo žemės sklypo plano, o be jo valstybinės žemės sklypo pardavimas negalimas. Ginčo dėl pareiškėjo subjektinės teisės įsigyti sklypą byloje nėra.

18. Pareiškėjas teigia, kad pagal Taisyklių nuostatas, sklypo planas turi būti pateikiamas tik tokiu atveju, kai asmens prašomas įsigyti sklypas yra suformuotas. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl sklypo plano pateikimo negali būti taikomas, jeigu asmeniui, turinčiam subjektinę teisę įsigyti iš valstybės žemės sklypą, toks sklypas nebuvo suformuotas. Tokiu atveju turi būti taikoma specialioji norma - Taisyklių 14 punktas, kuri skirta būtent tokiems atvejams kaip pareiškėjo spręsti, t. y. kai asmeniui skirtas sklypas nebuvo suformuotas teritorijų planavimo dokumente ir sklypo planas nustatyta tvarka nebuvo parengtas. Taigi Taisyklių 14 punktas įpareigoja NŽT teritorinį padalinį užbaigti privatizavimo procedūrą, t. y. paskirti planavimo organizatorių, kuris parengtų atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir sklypo planą, o juos parengus, Skyrius turi priimti sprendimą nustatyti sklypo kadastro duomenis (suformuoti sklypą).

19. Nesutinka su teismo argumentais, kad nėra pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2014 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-368/2014. Pareiškėjas, prašydamas užbaigti jam skirto sklypo privatizavimo procedūrą, NŽT Vilniaus r. skyriui pateikė tokį planą, kokį valstybės matininkai (AB „Inžineriniai matavimai”) jam perdavė dar 1993 metais. Kitokio plano jis neturi. NŽT Vilniaus r. skyrius Sprendime Nr. 1, tiek NŽT Sprendime Nr. 2 nurodė, kad šis planas, jų nuomone, yra netikslus, nebuvo baigtas derinti iki galo ir pagal jį nėra galimybės tiksliai nustatyti sklypo buvimo vietos. Pareiškėjo įsitikinimu, netikslaus ar teisės aktų reikalavimų neatitinkančio plano pateikimas turėtų būti prilyginamas jo nepateikimui. Pareiškėjo pateiktu 1993 m. planu Skyrius galėjo vadovautis kaip apytiksliu orientyru, nurodančiu kurioje Sudervės kadastrinės vietovės vietoje jam turėtų būti formuojamas sklypas. Nustatęs, kad pareiškėjui skirtas sklypas nebuvo suformuotas ankstesniuose Sudervės kadastro vietovės žemėtvarkos projektuose ir, kad 1993 m. pradėtas rengti planas neatitinka reikalavimų (t. y. nustačius, kad pareiškėjui skirto sklypo privatizavimo procedūra nebuvo baigta), NŽT Vilniaus r. skyrius privalėjo vadovautis Taisyklių 14 punktu ir inicijuoti atitinkamo teritorijų planavimo dokumento rengimą, kurio metu būtų suformuotas pareiškėjui skirtas 0,25 ha sklypas Sudervės kadastro vietovėje, parengtas sklypo planas ir kadastro duomenų byla bei sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.

20. Pažymi, kad jam skirto sklypo privatizavimo procedūra dėl institucijų kaltės nebuvo baigta, t. y. nebuvo parengtas tinkamas sklypo planas, jis nebuvo pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, nesudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Pareiškėjas, įgyvendindamas savo subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, be kitų dokumentų pateikė tokį planą, kokį jam 1993 m. parengė AB „Inžineriniai tyrinėjimai”. Skyriui nustačius, kad pareiškėjui skirtas sklypas nebuvo suformuotas teritorijų planavimo dokumente ir manant, kad jo pateiktas planas neatitinka reikalavimų, Skyrius tai turėjo traktuoti kaip plano nepateikimą ir, vadovaudamasis Taisyklių 12.4 ir 14 punktais, inicijuoti sklypo suformavimą Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, parengti sklypo planą, nustatyti jo kadastrinius duomenis bei sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė minėtus Taisyklių punktus ir nepagrįstai atmetė skundą.

21. Pareiškėjo nuomone, NŽT Vilniaus r. skyriaus pasiūlymas kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo savaime nedaro priimtų Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 teisėtais ir pagrįstais. Taisyklių 12.4 ir 14 punktuose yra aiškiai numatyta procedūra, pagal kurią nesant tinkamai parengto sklypo plano dėl to, kad šis sklypas nebuvo suformuotas teritorijų planavimo dokumente, NŽT teritorinis skyrius privalo inicijuoti tokio planavimo dokumento rengimą, paskirti planavimo organizatorių. Organizatoriui parengus reikiamus dokumentus, NŽT teritorinis skyrius privalo priimti sprendimą nustatyti valstybinio žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą bei sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Skyriaus siūlymas kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo šiuo atveju yra netikslingas, kadangi Taisyklėse yra aiškiai numatyta pareiga pačiam teritoriniam skyriui inicijuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą bei konkreti procedūra, kaip tokiu atveju turėtų būti užbaigiamas pareiškėjui skirto sklypo privatizavimo procesas. Pasiūlymas dėl galimos (nors nebūtinai teisingos ir rezultatyvios) privatizavimo užbaigimo alternatyvos neįpareigoja ir savaime nedaro skundžiamų sprendimų teisėtais, ką nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

22. Pareiškėjo teigimu, teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti tenkinamas, nes nėra tinkamai parengto žemės sklypo plano ir sprendimo suformuoti žemės sklypą, netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 12.4, 14 ir 16 punktų nuostatas, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus r., Sudervės seniūnijos, Sudervės kadastrinėje vietovėje suformuoti pareiškėjui 0,25 ha namų valdos žemės sklypą ir sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

23. Atsakovas NŽT Vilniaus r. skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad iš NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 48VĮ-867-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 48VĮ-615-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Sudervės kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“ patvirtintų Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Sudervės kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio bei Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Sudervės kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano matyti, kad Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) laisvos valstybinės žemės nėra. Vilniaus r. savivaldybės (duomenys neskelbtini) generaliniame plane nėra pažymėtas žemės sklypas Nr. 62, NŽT negali nustatyti pareiškėjui suteikto žemės sklypo buvimo vietos. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas nėra susiję su jos veikla ar valdomu turtu, todėl prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus bei pačios Tarnybos sprendimų, kuriais iš esmės atsisakyta suprojektuoti pareiškėjui skirtą sklypą Vilniaus r., Sudervės sen., Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo NŽT Vilniaus r. skyriui per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus r., Sudervės seniūnijos Sudervės kadastrinėje vietovėje suformuoti pareiškėjui 0,25 ha namų valdos žemės sklypą ir sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

28. Byloje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 9 d. potvarkiu Nr. 292p, pareiškėjui R. Z. Sudervės apylinkėje buvo skirtas 0,25 ha sklypas Nr. 62 individualaus namo statybai, tačiau iki šiol sklypo privatizavimo procedūros nebuvo užbaigtos ir pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pareiškėjas su prašymu 2014 m. vasario 14 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas užbaigti Sklypo pirkimo-pardavimo procedūrą. NŽT Vilniaus r. skyrius 2014 m. kovo 19 d. rašte pareiškėjui nurodė pateikti prašymą suformuoti jam skirtą kitos paskirties sklypą žemės reformos žemėtvarkos projekte, taip pat pateikti reikalingų dokumentų originalus.

Pareiškėjas 2014 m. kovo 31 d. NŽT Vilniaus r. skyriui pateikė prašymą suformuoti žemės sklypą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir reikalaujamus dokumentus. Skyrius 2014 m. balandžio 4 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo prašymas suformuoti jam skirtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bus įtrauktas į 2015 m. Vilniaus r., Sudervės sen., Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tam neįvykus, pareiškėjas 2015 m. balandžio 24 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus r. skyrių su prašymu informuoti, kodėl jo prašymas nebuvo įtrauktas į minėtą žemėtvarkos projektą bei nurodyti, kada bus suformuotas jam skirtas žemės sklypas.

Skyrius 2015 m. gegužės 14 d. raštu informavo pareiškėją, kad jis nebuvo įtrauktas į pretendentų sąrašą, kadangi iki 2015 m. kovo 18 d. nepateikė 2014 m. kovo 19 d. rašte nurodytų dokumentų. Be to, informavo, kad patikrino pareiškėjo pateiktą L. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. birželio 28 d. parengtą 0,25 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir nustatė, kad žemės sklypas nebuvo suprojektuotas Vilniaus r., Sudervės sen., Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose bei pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytą tvarką parengtame ir patvirtintame detaliajame plane ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte.

Kadangi Vilniaus r. savivaldybė neturi kartografinės medžiagos (gen. plano), kurioje būtų pažymėtas pareiškėjui skirtas žemės sklypas Nr. 62, NŽT Vilniaus r. skyrius negali identifikuoti tikslios vietos, kurioje R. Z. buvo skirtas 0,25 ha žemės sklypas, taip pat suderinti pateiktos kadastro duomenų bylos bei tęsti žemės sklypo privatizavimo procedūros.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu NŽT Vilniaus r. skyriaus raštu, su skundu kreipėsi į NŽT prie ŽŪM, kuri 2015 m. liepos 30 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad Vilniaus r. skyrius klaidingai nurodė priežastis, dėl kurių pareiškėjas nebuvo įtrauktas į pretendentų sąrašą ir atkreipė dėmesį, kad sklypo plane, 1993 m. parengtame AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ nurodyta žemės sklypo centro koordinatė 1942 m. koordinačių sistemoje, kurią transformavus į valstybinę koordinačių sistemą KLS-94, yra galimybė nustatyti žemės sklypo buvimo vietą.

Todėl Tarnyba pavedė NŽT Vilniaus r. skyriui pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl žemės sklypo buvimo vietos nustatymo ir spręsti dėl žemės sklypo suformavimo žemėtvarkos projekte. Išnagrinėjęs klausimą dėl žemės sklypo buvimo vietos nustatymo ir jo suprojektavimo, NŽT Vilniaus r. skyrius 2016 m. vasario 15 d. rašte nurodė, kad ištraukoje iš Sudervės generalinio plano R. Z. skirto žemės sklypo Nr. 62 vieta nėra pažymėta, todėl negalima nustatyti, kokiu pagrindu 1993 m. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė žemės sklypo planą.

Transformavus 1993 m. plane nurodytą žemės sklypo koordinatę į valstybinę koordinačių sistemą LKS-94, buvo nustatyta jos vieta, tačiau Sudervės generaliniame plane toje vietoje nepažymėtas joks žemės sklypas. Nurodė, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo vadovautis 1993 m. žemės sklypo ribų nustatymo planu, kaip vieninteliu dokumentu, nurodančiu pareiškėjui skirto žemės sklypo vietą, todėl įvertinęs turimus dokumentus, NŽT Vilniaus r. skyrius negali sudaryti su pareiškėju žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir tęsti privatizavimo procedūros.

Pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. NŽT prie ŽŪM, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2016 m. balandžio 15 d. rašte nurodė, kad pagal žemės sklypo ribų plane nurodytą informaciją, žemės sklypo buvimo vietos nustatyti nėra galimybės, žemės sklypas Sudervės generaliniame plane, kurio Nr. 62, nėra suprojektuotas, todėl NŽT Vilniaus r. skyrius 2016 m. vasario 15 d. sprendimu pagrįstai atsisakė suformuoti ir parduoti pareiškėjui žemės sklypą Nr.

62. Taip pat nurodė, kad norėdamas nustatyti juridinį faktą dėl žemės sklypo Nr. 62 buvimo vietos, pareiškėjas turi kreiptis į teismą, o minėti dokumentai gali būti naudojami kaip papildoma medžiaga. Nesutikdamas su NŽT Vilniaus r. skyriaus 2016 m. vasario 15 d. ir NŽT 2016 m. balandžio 15 d. sprendimais, pareiškėjas R. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti ir įpareigoti atsakovą suformuoti pareiškėjui 0,25 ha namų valdos žemės sklypą Vilniaus r., Sudervės sen., Sudervės kadastrinėje vietovėje ir sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamame Sprendime Nr. 1 ir NŽT skundžiamame sprendime Nr. 2 yra nurodę, kad R. Z. skirto žemės sklypo Nr. 62 suprojektuoti žemėtvarkos projekte toje vietoje, kurioje jis suteiktas nėra galimybės, kadangi nepavyko identifikuoti žemės sklypo buvimo vietos, išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl sprendė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė sudaryti žemės sklypo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį su pareiškėju, nurodė kokių veiksmų turi imtis pareiškėjas siekdamas užbaigti žemės sklypo privatizavimo procedūrą, todėl skundžiami Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra teisėti ir pagrįsti. Kadangi šiuo metu nėra parengto tinkamai suformuoto žemės sklypo plano ir sprendimo suformuoti žemės sklypą, teismas sprendė, kad negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus r. skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus r. Sudervės sen. Sudervės kadastrinėje vietovėje suformuoti pareiškėjui 0,25 ha namų valdos žemės sklypą ir sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl šį pareiškėjo reikalavimą atmetė.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad NŽT Vilniaus r. skyriui nustačius, jog pareiškėjui skirtas sklypas nebuvo suformuotas teritorijų planavimo dokumente ir manant, kad jo pateiktas planas neatitinka reikalavimų, NŽT Vilniaus r. skyrius tai turėjo traktuoti kaip plano nepateikimą ir, vadovaudamasis Taisyklių 12.4 ir 14 punktais, inicijuoti sklypo suformavimą Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, parengti sklypo planą, nustatyti jo kadastrinius duomenis bei sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias Taisyklių nuostatas, nepagrįstai nesivadovavo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl nepagrįstai atmetė skundą.

32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi subjektinę teisę įsigyti jam skirtą 0,25 ha ploto žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai Vilniaus r., Sudervės sen., tačiau, atsakovo teigimu, R. Z. skirto žemės sklypo suprojektuoti žemėtvarkos projekte toje vietoje, kurioje jis suteiktas, nėra galimybės, kadangi pagal pareiškėjo pateiktą planą nepavyko identifikuoti žemės sklypo buvimo vietos, Vilniaus r. savivaldybė neturi kartografinės medžiagos (gen. plano), kurioje būtų pažymėtas pareiškėjui skirtas 0,25 ha žemės sklypas Nr. 62, žemės sklypas nėra suformuotas teritorijų planavimo dokumente.

34. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Pagal šio straipsnio 7 dalį, valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 2.4 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Taisyklių 12 punktas nustato, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypo buvimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia: 1) prašymą parduoti žemės sklypą (jo dalį) <...>; 2) žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (jeigu žemės sklype nėra statinių ir įrenginių); 3) fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą kopiją <...>; 4) naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktiką, yra pasisakęs, kad Taisyklių 12 punkte yra nustatytas imperatyvus ir baigtinis sąrašas dokumentų, kuriuos privalo pateikti asmuo pageidaujantis ir turintis teisę pirkti naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nesant bent vieno iš minėtų baigtiniame sąraše dokumentų, valstybinės žemės pardavimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis Nr. A858-368/2014).

36. Kaip jau minėta, pareiškėjas NŽT Vilniaus r. skyriui pateikė Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus ir AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1993 m. parengtą planą. NŽT Vilniaus r. skyrius ir NŽT skundžiamuose sprendimuose nurodė, kad Sudervės generalinio plano ištraukoje R. Z. skirto žemės sklypo Nr. 62 vieta nėra pažymėta, todėl negalima nustatyti, kokiu pagrindu 1993 m. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė žemės sklypo planą. Transformavus 1993 m. plane nurodytą žemės sklypo koordinatę į valstybinę koordinačių sistemą LKS-94, buvo nustatyta jos vieta, tačiau Sudervės generaliniame plane toje vietoje nepažymėtas joks žemės sklypas. NŽT Vilniaus r. skyrius ir NŽT prie ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą išankstine ne teismine ginčų nagrinėjimo tvarka, skundžiamuose sprendimuose nurodė, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo vadovautis 1993 m. žemės sklypo ribų nustatymo planu, kaip vieninteliu dokumentu, nurodančiu pareiškėjui skirto žemės sklypo vietą, todėl įvertinęs turimus dokumentus, sprendė, kad negali sudaryti su pareiškėju žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir tęsti privatizavimo procedūros.

37. Taisyklių 14 punkte nurodyta, jog jeigu kartu su prašymu pirkti žemės sklypą (jo dalį) nepateikiamas žemės sklypo planas, nes prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, prašymas parduoti žemės sklypą ir kiti dokumentai asmeniui negrąžinami, bet Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą, nurodo subjektus, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą, ir kieno lėšomis šie dokumentai turi būti rengiami. Parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia šio žemės sklypo plano rengimo organizatorius. Sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

38. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo prašomas parduoti žemės sklypas teritorijų planavimo dokumente nėra suformuotas, pareiškėjui R. Z. skirto žemės sklypo buvimo vietos pagal pateiktą 1993 m. Planą negalima nustatyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus, kad nesant suformuoto žemės sklypo, atsakovas, remdamasis minėtų Taisyklių 14 punkto nuostatomis, turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie tai, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą, nurodyti subjektus, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą, ir kieno lėšomis šie dokumentai turi būti rengiami, tačiau to nepadarė. Sutiktina su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad, nagrinėjamu atveju, esant žemės sklypo planui, pagal kurį negalima nustatyti žemės sklypo buvimo vietos, nėra aišku, kokiu pagrindu 1993 m. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė žemės sklypo planą, nes generalinio plano ištraukoje R. Z. skirto žemės sklypo Nr. 62 vieta nėra pažymėta, tokia situacija turėtų būti vertinama kaip plano nebuvimas, atitinkamai tai suponuoja pareigą NŽT Vilniaus r. skyriui tiesiogiai vadovautis Taisyklių 14 punkto nuostatomis.

39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A858-368/2014, kadangi nagrinėjamos bylos ir minėtos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės iš esmės yra labai panašios.

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju NŽT Vilniaus r. skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo 2014 m. kovo 31 d. prašymą parduoti jam skirtą žemės sklypą, skundžiamame 2016 m. vasario 15 d. sprendime nepagrįstai nesivadovavo Taisyklių 14 punkto nuostatomis, neišaiškino pareiškėjui, kokie subjektai ir kieno lėšomis privalo organizuoti dokumentų rengimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, o NŽT prie ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu paliko galioti neteisėtą teritorinio skyriaus sprendimą, todėl skundžiami sprendimai naikinami, o NŽT Vilniaus r. skyrius įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. kovo 31 d. prašymą.

41. Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti Skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti pareiškėjui 0,25 ha namų valdos žemės sklypą ir sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 16 punkte numatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, turėdamas visus Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus ir sprendimą suformuoti žemės sklypą (tuo atveju, jeigu žemės sklypas nebuvo suformuotas prašymo parduoti žemės sklypą (jo dalį) pateikimo metu), per mėnesį: 1) įregistruoja parduodamą valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre (jeigu parduodamas žemės sklypas šiame registre neįregistruotas) ir patikėjimo teisę į jį; 2) Taisyklių 8 punkte nurodytu atveju pagal žemės sklypo planą nustato ir (ar) pagal Taisyklių 7 punktą apskaičiuoja parduodamų žemės sklypo dalių dydį; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytais atvejais užsako parduodamų žemės sklypų individualų vertinimą; 4) parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Iš nurodytų Taisyklių nuostatų matyti, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas parengiamas, kai NŽT teritoriniam padaliniui pateikiami visi Taisyklių 12 punkte nurodyti dokumentai, o tuo atveju, jei nebuvo suformuotas žemės sklypas prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu, papildomai turi būti pateiktas ir sprendimas suformuoti žemės sklypą. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra parengto suformuoto žemės sklypo plano ir sprendimo suformuoti žemės sklypą, teisėjų kolegija sprendžia, kad negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus r. skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus r., Sudervės seniūnijos Sudervės kadastrinėje vietovėje suformuoti pareiškėjui 0,25 ha namų valdos žemės sklypą ir sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl šis pareiškėjo reikalavimas netenkinamas.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus bei neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neteisingai įvertino skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl pareiškėjo R. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant NŽT Vilniaus r. skyriaus 2016 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 48SD-1519-(14.48.104) bei NŽT 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1SS-1161-(8.5) ir įpareigojant NŽT Vilniaus r. skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. Z. 2014 m. kovo 31 d. prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. Z. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 48SD-1519-(14.48.104) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1SS-1161-(8.5) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. Z. 2014 m. kovo 31 d. prašymą“.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė