2018-05-08 Nr. AB-8972-3-63-3-00532-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-18-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00532-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minijos nafta“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2017 m. gegužės 29 d. teismui pateikė skundą, prašydamas įpareigoti atsakovą Šilutės rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškėjui 2017 m. balandžio 19 d. prašyme Nr. 95 nurodytus duomenis ir dokumentus.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2017 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 95 atsakovo prašė pateikti duomenis apie Šilutės rajono vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų projekto įregistravimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – ir Registras) ir tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas atsakymą gavo 2017 m. birželio 6 d., t. y. praleidus 20 darbo dienų terminą, jame nepateikta prašoma informacija bei dokumentai.

Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas teigė, jog jo 2017 m. birželio 6 d. rašte Nr. R3-(4.1.12.)-4055 pateikta išsami ir aiški informacija, išdėstytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo prašymo. Jokios kitos informacijos jis neturėjo ir negalėjo pateikti. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių neigiamų pasekmių, kurias jam sukėlė ar galėjo sukelti netinkamas atsakymas į jo prašymą. Todėl vien tai, kad pareiškėjo netenkino gautas atsakymas turinio prasme, savaime nereiškė, jog atsakovas neįvykdė pareigos pateikti informaciją į jo prašymą. Atsakymas į pareiškėjo prašymą nebuvo pateiktas laiku, nes prašyme nurodyti dokumentai priimti seniau nei prieš 20 metų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Minijos nafta“ skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą Šilutės rajono savivaldybės administraciją per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 19 d. prašymo Nr. 95 pirmąjį ir antrąjį klausimus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 19 d. prašymu Nr. 95 kreipėsi į Administraciją, prašydamas atsakyti: 1) kada (data) Registre buvo įregistruotas Šilutės rajono vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų projektas (toliau – ir Projektas); 2) koks asmuo ir kada (data) priėmė sprendimą Projektą įregistruoti Registre. Taip pat prašė pateikti teritorijų planavimo dokumentų, galiojusių iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo priėmimo, inventorizavimo akto ar kito dokumento kopiją.

Administracija, praleidusi 20 darbo dienų terminą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, 34 punkte, į prašymą atsakė 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. R3-(4.1.12.)-4095, kuriame nurodė, kad: 1) Projektas įregistruotas savivaldybėje 1985 m. liepos 25 d. Pažymėta, jog, įsteigus skaitmeninį teritorijų planavimo dokumentų registrą, dokumento duomenys perkelti į Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registrą, dokumentui suteikus numerį (Nr. 000882000024); 2) Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro skaitmeninėje duomenų bazėje nebuvo duomenų apie konkretų asmenį, kuris priėmė sprendimą Projektą įregistruoti Registre. Pažymėta, jog Administracija pagal atskirą prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotų teritorijų planavimo dokumentų duomenis, kurie 2014 m. kovo 17 d. perkelti į Registrą; 3) duomenų apie teritorijų planavimo dokumentų, galiojusių iki Teritorijų planavimo įstatymo priėmimo, inventorizavimo aktą savivaldybės administracijos archyve nebuvo, todėl jų negalima pateikti. Rašte taip pat nurodyta, jog savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusių institucijų sprendimai nėra saugomi. Paaiškinta, jog iki 1991 m. Šilutės rajono institucijų priimti sprendimai buvo perduoti saugoti Klaipėdos apskrities archyvui.

Teismas konstatavo, kad atsakovas 2017 m. birželio 6 d. rašte nenurodė konkrečios datos, kada Registre buvo įregistruotas Projektas, nors pareiškėjas prašė pateikti būtent tokią informaciją. Tai, kad atsakovas rašte nurodė, jog Projektas Šilutės savivaldybėje įregistruotas 1985 m. liepos 25 d., o Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotų teritorijų planavimo dokumentų duomenys buvo perkelti į Registrą 2014 m. kovo 17 d., negali būti laikoma duomenimis, kuriuos pareiškėjas prašė pateikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtinantiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 ir 3.1 papunkčių nuostatomis, teritorijų planavimo dokumentai privalėjo būti inventorizuoti ir pateikti registruoti teritorijų planavimo dokumentų registrų tvarkytojams iki 1997 m. sausio 1 d., o įregistruoti iki 1997 m. kovo 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad Projektas Šilutės rajono savivaldybėje įregistruotas 1985 m. liepos 25 d., pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad jis buvo pateiktas įregistruoti teritorijų planavimo dokumentų registrų tvarkytojams iki 1997 m. sausio 1 d., todėl Administracija šią informaciją turėjo ir galėjo pateikti. Atsakovas 2017 m. birželio 6 d. rašte nenurodė, kad tokios informacijos neturėjo ir negalėjo pateikti. Atsakovas, pateikdamas informaciją, kurios pareiškėjas neprašė, tinkamai neatsakė į jo pirmąjį klausimą apie tai, kada Registre buvo įregistruotas Projektas.

Atsakovas, atsakydamas į antrąjį pareiškėjo klausimą, nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro skaitmeninėje duomenų bazėje nebuvo duomenų apie konkretų asmenį, kuris priėmė sprendimą Projektą įregistruoti Registre. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721, 14 punktą ir Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnį, akcentavo, jog pateikti Projektą įregistruoti teritorijų planavimo dokumentų registrų tvarkytojams turėjo teisę planavimo organizatorius, kuris tuo metu galėjo būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo (tarp jų – ir savivaldybė). Administracija, teikdamas registruoti Projektą Registre, turėjo turėti duomenis apie Projekto planavimo organizatorių, todėl ji galėjo tokius duomenis pateikti pareiškėjui. Taigi, atsakovas tinkamai neatsakė ir į antrąjį klausimą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas taip pat prašė pateikti teritorijų planavimo dokumentų, galiojusių iki Teritorijų planavimo įstatymo priėmimo, inventorizavimo akto ar kito dokumento kopiją. Administracija 2017 m. birželio 6 d. rašte teigė tokių dokumentų neturinti, todėl negalinti jų pateikti. Kadangi atsakovas nurodė archyve neturintis minėtų duomenų, nebuvo pagrindo pripažinti, kad jis neįvykdė šio pareiškėjo prašymo.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nustatyto dokumentų išsamumo principo – pateikti visą prašomą ir pagal teisės aktus teiktiną informaciją. Pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jam pateikti 2017 m. balandžio 19 d. prašyme nurodytus duomenis ir dokumentus, tačiau, teismo vertinimu, toks terminas buvo pernelyg trumpas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė atsakovą įpareigoti iš naujo atsakyti į 2017 m. balandžio 19 d. prašymo pirmąjį ir antrąjį klausimus per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija 2018 m. vasario 14 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu bei perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Atsakovas tvirtina, kad administracinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šiuo atveju trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti skaičiuotinas nuo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-515-243/2018 pagal pareiškėjo UAB „Minijos nafta“ skundą atsakovui Administracijai dėl Šilutės rajono vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų projekto įregistravimo Registre panaikinimo bei įregistravimo veiksmų pripažinimo neteisėtais. Šia nutartimi teisėja Vida Stonkuvienė nusišalino nuo administracinės bylos nagrinėjimo, paaiškėjus aplinkybei, jog jos sutuoktinį ir pareiškėją sieja darbo santykiai. Teisėja nurodė, kad jos sutuoktinis dirba Bendrovėje (tai matyti ir privačių interesų deklaracijoje). Teisėja taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimas gali turėti reikšmingų materialinių teisinių pasekmių, todėl, siekdama pašalinti abejones dėl savo nešališkumo, nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Tačiau teisėja Vida Stonkuvienė dalyvavo priimant 2017 m. spalio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017 ir nuo šios bylos nenusišalino, nors, atsakovo nuomone, turėjo tai padaryti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017, nes, jo nuomone, bylą išnagrinėjo šališkas teisėjas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu.

ABTĮ 156 straipsnio 2 daleis 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota nustačius ABTĮ 44 straipsnio nuostatų pažeidimus. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdamas nusišalinti arba būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, inter alia (lot. be kita ko, įskaitant) teisėjas pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių teisėjo nešališkumu (3 p.).

Teismo nešališkumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje, yra vienas pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismo nešališkumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių (žr., pvz., 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96), p. 43, 45). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83), p. 48; 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93), p. 38; 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coëme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96 ir kt.), p. 121). Taigi objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Sprendžiant klausimą, ar nagrinėjančio bylą teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens tarpusavio santykiai gali sudaryti pagrindą abejonei dėl teisėjo nešališkumo, minėto teismo praktikoje yra atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio santykių pobūdį, materialinę priklausomybę, giminystės ryšius ir pan.

Atsakovas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017 pagal pareiškėjo UAB „Minijos nafta“ skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje 2017 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir atsakovas įpareigotas per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti jo 2017 m. balandžio 19 d. prašymo Nr. 95 pirmąjį ir antrąjį klausimus. Šią bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėtyje buvo Vida Stonkuvienė (ne kolegijos pirmininkė ir ne pranešėja). Atsakovo nuomone, teisėja V. Stonkuvienė turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, bet to nepagrįstai nepadarė.

Teisėja V. Stonkuvienė 2018 m. sausio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-515-243/2018 (dab. Nr. eI-515-583/2018) pagal pareiškėjo UAB „Minijos nafta“ skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl Šilutės rajono vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų projekto įregistravimo valstybės teritorijų planavimo dokumentų registre (registracijos Nr. 000882000024 (T00038372)) panaikinimo ir įregistravimo veiksmų pripažinimo neteisėtais nurodė, kad jos sutuoktinis V. S. dirba UAB „Minijos nafta“. Ji administracinę bylą turės nagrinėti kolegijos sudėtyje kaip jos pirmininkė ir teisėja pranešėja. Bylos išsprendimas gali turėti reikšmingų materialinių teisinių pasekmių. Ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau, siekdama pašalinti bet kokias abejones dėl savo nešališkumo, nusprendžia nusišalinti nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių teisėjo asmeninio nešališkumo prezumpciją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teisėja Vida Stonkuvienė nagrinėtoje administracinėje byloje subjektyviuoju požiūriu galėjo būti šališka. Tačiau tai, kad teisėjos sutuoktinis yra Bendrovės darbuotojas, yra aplinkybė, susijusi su objektyviuoju teisėjo nešališkumo aspektu. Objektyvusis teisėjo nešališkumas, kaip minėta, yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad situacija, kai bylą nagrinėjusios teisėjos sutuoktinis yra pareiškėjo darbuotojas, objektyviuoju aspektu gali kelti abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Tokių abejonių buvimą patvirtina ir teisėjos sprendimas kitoje byloje tarp tų pačių ginčo šalių nusišalinti. Nors teisėjos sutuoktinis nagrinėjamoje byloje pareiškėjo interesų negynė, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui, kuriam priimtas nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas, aplinkybė dėl artimų teisėjos ir vieno bylos šalių darbuotojo ryšių gali kelti abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Kaip minėta, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu ir tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-234/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3313-858/2018). Taigi, objektyviuoju teisėjo nešališkumo aspektu šioje byloje nepritaikius teisėjo nušalinimo instituto, buvo pažeista atsakovo teisė į nešališką teismą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atnaujinti procesą (ABTĮ 156 str. 2 d. 9 p.). Taigi, aptariamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 162 straipsnio 1 dalimi, 163 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017 tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Administracinę bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė