2018-09-05 Nr. AB-15247-3-61-3-00245-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-935-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00245-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2016 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 16-IL-10-00052-e (toliau – ir Sprendimas) ir grąžinti du konfiskuotus ginklus bei neterminuotą leidimą Nr. 0000027 juos turėti, laikyti ir nešiotis.

2. Pareiškėja nurodė, kad siekia Sprendimo persvarstymo, nes ji niekada niekam negrasino, yra susipažinusi su saugiu ginklų laikymu ir jį užtikrina. Pareiškėjos teigimu, medicininės pažymos, kad jos motina V. M. 2015 m. spalio 26 d. buvo sumušta, nėra, buvo nustatytas tik jos girtumas. Taip pat ji neturi jokių pretenzijų broliui.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariate (toliau – ir Elektrėnų PK) 2015 m. spalio 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad V. M. konflikto metu tyčia sudavė savo motinai V. M., sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. įpareigojo pareiškėją nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 28 d. gyventi skyrium nuo V. M.. Pareiškėja prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pareiškėjai ir jos motinai susitaikius.

5. Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad leidimai nešiotis ir laikyti B ir C kategorijų ginklus bei šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėja naudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tai ją charakterizuoja kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl Sprendimu buvo panaikintas jai išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjos V. M. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad V. M. 2012 m. rugpjūčio 13 d. išduotas neterminuotas leidimas Nr. 0000027 laikyti (nešiotis) ginklus, kuriuo leidžiama laikyti ir nešiotis dujinį revolverį ME 38 COMPACT G, kal. 380 ME GUM Nr. 006537. Elektrėnų PK 2015 m. spalio 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2015 m. spalio 26 d. apie 19 val. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), V. M. sukėlė konfliktą, kurio metu sukėlė fizinį skausmą savo motinai V. M.. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikė pareiškėjai kardomąją priemonę – įpareigojimą nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 28 d. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštasis skyrius 2015 m. gruodžio 9 d. surašė nutarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-59430-15 ( toliau tekste – ir Nutarimas) , kuriame nurodė, kad įtariamoji V. M. prisipažino, jog 2015 m. spalio 26 d. apie 19 val., kilus konfliktui su motina V. M., ji grindų šepečio kotu trenkė motinai į kairės rankos žasto sritį, taip pat suėmė už plaukų ir timptelėjo. Minėtu nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, įtariamajai ir nukentėjusiajai susitaikius. Vilniaus AVPK 2016 m. sausio 6 d. priėmė Sprendimą Nr. 16-IL-10-00052-e, kuriame išdėstė aplinkybes, susijusias su 2013 m. rugsėjo 8 d., 2015 m. rugsėjo 21 d. bei 2015 m. spalio 26 d. Elektrėnų PK gautais pranešimais apie tarp pareiškėjos, jos motinos ir brolio vykstančius konfliktus. Atsižvelgdamas į Nutarime nustatytas aplinkybes, t. y., kad pareiškėja smurtavo prieš savo artimąjį, Vilniaus AVPK panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, taip pat nusprendė nustatyta tvarka realizavus ar perdirbus arba sunaikinus šaunamąjį ginklą (dujinį revolverį ME 38 COMPACT G, kal. 380 ME GUM Nr. 006537), išregistruoti jį iš pareiškėjos neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

8. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilęs dėl Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas V. M. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir nuspręsta pareiškėjos turimą ginklą perduoti realizuoti bei išregistruoti, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja namuose smurtavo prieš savo motiną.

9. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), nurodė, kad teisės aktai imperatyviai nustato, jog asmeniui, kuris kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, negali būti išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą, o jeigu leidimas tokiam asmeniui yra išduotas – jis turi būti panaikintas. Atitinkamai asmenys, kurie policijos turimais duomenimis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, negali būti laikomi atitinkančiais aukštesnius ginklų turėtojams keliamus standartus, todėl jie nelaikytini nepriekaištingos reputacijos asmenimis. Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

10. Įvertinęs skundžiamą Sprendimą Nr. 16-IL-10-00052-e, teismas pažymėjo, kad nors jame yra išdėstytos aplinkybės, susijusios su 2013 m. rugsėjo 8 d., 2015 m. rugsėjo 21 d. bei 2015 m. spalio 26 d. Elektrėnų PK gautais pranešimais apie bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tarp pareiškėjos, jos motinos ir brolio vykstančius konfliktus, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjai iš esmės buvo panaikintas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-59430-15 dėl 2015 m. spalio 26 d. gauto pranešimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja smurtavo prieš artimą asmenį – motiną V. M. (trenkė grindų šepečio kotu į kairės rankos žasto sritį, taip pat suėmė už plaukų ir timptelėjo), ir prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, dėl to buvo paimtas jai priklausantis ginklas.

11. Teismo vertinimu aplinkybė, kad pareiškėja naudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai, kad pareiškėja vėliau skunde bei teismo posėdyje nurodė prieš motiną nesmurtavusi, savaime nepaneigia oficialiuose baudžiamojo proceso dokumentuose užfiksuotų faktų dėl smurto prieš V. M. panaudojimo.

12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prokuratūros Nutarimas yra laikytinas tinkamu, pareiškėjos kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodančiu dokumentu. Bylai aktualiu leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo sprendime nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nutarime nustatytos aplinkybės charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, keliantį grėsmę kitų asmenų sveikatai, todėl teismas konstatavo, kad šios aplinkybės atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus kriterijus, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.

13. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėja teigia, jog iš jos buvo paimti du ginklai – dujinis revolveris ME 38 COMPACT G, Nr. 006537 ir juodas pneumatinis pistoletas (ilgesniu vamzdžiu). Jokių pastarojo ginklo identifikacinių duomenų (numerio, gamintojo, modelio ir (ar) kt.) pareiškėja teismui nenurodė. Pareiškėjai 2012 m. rugpjūčio 13 d. išduotame neterminuotame leidime Nr. 0000027 laikyti (nešiotis) ginklus yra nurodytas tik dujinis revolveris ME 38 COMPACT G, Nr. 006537. Skundžiamas Sprendimas Nr. 16-IL-10-00052-e taip pat yra priimtas tik dėl dujinio revolverio ME 38 COMPACT G, Nr. 006537. Teismas, remdamasis atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis bei byloje pateiktais dokumentais, nustatė, kad iš pareiškėjos 2015 m. spalio 26 d. buvo paimtas tik vienas ginklas – dujinis revolveris ME 38 COMPACT G, Nr. 006537 (su dėžute ir šepečiu ginklui valyti, taip pat 4 vnt. dujinių ir 3 vnt. guminių šovinių). Nesant duomenų, kad iš pareiškėjos 2015 m. spalio 26 d. be dujinio revolverio ME 38 COMPACT G, Nr. 006537 buvo paimti kokie nors kiti ginklai, šiuos skundo argumentus atmetė.

14. Atsižvelgdamas į byloje pateiktų duomenų visumą, teismas konstatavo, kad atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog V. M. gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo bei Taisyklių nuostatas. Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. 15. Pareiškėja V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu.

16. Pareiškėjos teigimu, jos skundas buvo išnagrinėtas įvertinus melagingus jos motinos V. M. ir brolio A. P. teiginius, kurie neatitinka tikrovės. Ji jokio nusižengimo, nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, nepadarė. Ji V. M. tik patempė už plaukų norėdama įsitikinti, ar ji ne su peruku. Su šluota jai tik pagrasino, palietė. Policijos pareigūnams prisipažino tik tiek, kad palietė V. M. su šluota. Pažymi, kad pati V. M. nuolat ant jos rėkdavo, kalbėjo necenzūrinius žodžius, todėl ne kartą jai buvo kviečiama policija. Jokių sužalojimų motinai nebuvo padaryta, ji nebuvo gydoma.

17. Pareiškėja nurodo, kad 2015 m. spalio 26 d. atvykę policijos pareigūnai neatsižvelgė į motinos ir jos būseną, todėl netinkamai įvertino situaciją ir tokiu būdu pakenkė jos reputacijai. Jokio pavojaus niekam nekėlė ir nekelia, todėl nepagrįstas teiginys, jog ji gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ar viešajai tvarkai. Ji yra baigusi apsaugos darbuotojo mokymosi programą, todėl jai reikalingas leidimas ginklui, taip pat iš jos paimti ginklai turi būti grąžinti.

18. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, dėstydamas tuos pačius argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai nurodo, kad turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą Nr. 16-IL-10-00052-e, t. y. Vilniaus AVPK vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus bei tinkamai įvertino Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto bei Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 punkto 6 papunkčio nuostatas. Vilniaus AVPK nuomone, ginčijamas sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, o pareiškėjos argumentai dėl to, kad sprendimas nemotyvuotas, yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia pareiškėja, atsakovas pateikė pakankamai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios nulėmė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto tinkamą taikymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teritorinės policijos įstaigos sprendimo, kuriuo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu nuspręsta panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pareiškėja skunde prašė panaikinti atsakovo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 16-IL-10-00052-e, kadangi jis priimtas nepagrįstai, pareiškėja prieš motiną fizinio smurto nenaudojo, medicininių dokumentų, kad motina buvo sumušta, nėra.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus Nutarimas yra laikytinas tinkamu, pareiškėjos kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodančiu dokumentu, jame nustatytos aplinkybės charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, keliantį grėsmę kitų asmenų sveikatai, todėl konstatavo, kad šios aplinkybės atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus kriterijus, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas, o atsakovas, nusprendęs, kad V. M. gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įgyvendino Įstatymo bei Taisyklių nuostatas.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir teigia, kad ji jokio nusikaltimo nepadarė, todėl leidimas laikyti (nešiotis) ginklą panaikintas nepagrįstai.

24. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

26. Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 16-IL-10-00052-e pareiškėjai išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, panaikintas iš esmės remiantis prokuratūros Nutarime nustatytomis aplinkybėmis. Šiame nutarime nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. spalio 26 d., apie 19.00 val. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su savo motina V. M., konflikto su motina metu, tyčia sudavė vieną kartą grindų šepečio kotu V. M. į kairės rankos žasto sritį, sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. M. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajai ir nukentėjusiajai susitaikius.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

28. Teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikyti (nešioti) ginklus.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja naudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį - motiną, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (žr., pvz., procesiniai sprendimai administracinės bylose Nr. A143-328/2014, Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017).

30. Pasisakydama dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus Nutarimo reikšmės nagrinėjamai bylai, teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra oficialus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjos kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-328/2014, 2015 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015). Toks nutarimas teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais nėra kvestionuojamas šioje administracinėje byloje. Be to, šis nutarimas 2015 m. gruodžio 11 d. yra patvirtintas Trakų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame nutarime nurodyta, kad V. M. pripažįsta, kad kilus konfliktui, ji tyčia sudavė motinai vieną kartą grindų šepečio kotu į kairę ranką ir dėl tokio savo elgesio gailisi, t. y. V. M. neneigia padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo Sprendime nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, todėl jis (informacija apie šį faktą) atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Atsižvelgdamas į byloje pateiktų duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Vilniaus AVPK, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjos skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad ji motinos nemušė, vertintini kaip jos gynybinė pozicija, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Milda Vainienė