3ade533b-a83c-4128-b95e-b9aecb3efb7a · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-8620-283/2019 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00226-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 17 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant Danei Gvildienei, dalyvaujant pareiškėjui R. J., atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui A.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir R. J.) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 21R4-43(AG4-37/19-2019) „Dėl atsisakymo priimti skundo dalį nagrinėjimui“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo spręsti skundo dalies priėmimo klausimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu buvo nepagrįstai atsisakyta priimti jo skundo dalį kaip nepriskirtinÄ Komisijos kompetencijai. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad į KomisijÄ kreipėsi praÅ¡ymu panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybės administracija) Teisės ir vieÅ¡osios tvarkos skyriaus 2019 m. birželio 13 d. raÅ¡tais Nr. IS-4260 (30.2.) „PraneÅ¡imas dėl nenaudojamo žemės sklypo“ bei Nr. IS-4252 „PraneÅ¡imas dėl nenaudojamo žemės sklypo“ (toliau abu kartu – ir RaÅ¡tai) priimtus sprendimus, kuriais buvo nustatyta, jog žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau abu kartu – ir Sklypai), yra priskirtini nenaudojamiems žemės sklypams ir įtrauktini į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sÄ raÅ¡o projektÄ (toliau – ir Projektas), o atsakomybė už tvarkos ir Å¡varos palaikymÄ priskirtina pareiÅ¡kėjui, kaip Sklypų savininkui.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Komisija nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog Savivaldybės administracijos parengtais RaÅ¡tais jam nebuvo duota jokių nurodymų ir nenustatyta įpareigojimų. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad akivaizdu, jog RaÅ¡tais buvo nustatytas privalomÄ jį pobÅ«dį turintis įpareigojimas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Sklypai turi naudotojus, kurie naudojasi nustatytu servitutu statinių remonto ir eksploatavimo darbams atlikti, todėl jiems ir turėjo bÅ«ti priskirta Sklypų priežiÅ«ra (b. l. 1-3).

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas R. J., pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasis jame iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti skundo reikalavimÄ . PareiÅ¡kėjas vertino, kad RaÅ¡tuose yra pateikti privalomÄ jį pobÅ«dį turintys nurodymai, nes, jeigu jis bÅ«tų nesutvarkęs Sklypų, po 30 dienų jie bÅ«tų buvę įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sÄ raÅ¡Ä bei bÅ«tų pradėta teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ (toliau – ir Administracinių nusižengimų kodeksas).

Tvirtino, kad Sklypuose yra nustatytas servitutas, Sklypus anksčiau prižiÅ«rėjo Panevėžio miesto savivaldybė, tačiau dabar siekiama Å¡iÄ naÅ¡tÄ nepagrįstai perkelti pareiÅ¡kėjui. Pripažino, jog administracinės nuobaudos RaÅ¡tų pagrindu negalėjo bÅ«ti skiriamos, tačiau teigė, kad jais remiantis, gali bÅ«ti taikomas didesnis mokesčių tarifas. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė R. J. skundo reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Savivaldybės administracija nurodė, kad Teisės ir vieÅ¡osios tvarkos skyrius 2019 m. birželio 5 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. VTKa-626(30.1.), kuriame buvo nustatyta, jog R. J. ir R. J. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas, todėl bus iÅ¡siųstas raginimas dėl sklypo sutvarkymo, o 2019 m. birželio 5 d. - patikrinimo aktÄ Nr. VTKa-635(30.1.), kuriame nustatyta, kad R. J., A. P. ir E. R. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), irgi yra nenaudojamas, todėl bus iÅ¡siųstas raginimas dėl sklypo sutvarkymo.

Atsakovė 2019 m. birželio 13 d. pareiÅ¡kėjui iÅ¡siuntė RaÅ¡tus, kuriais informavo, kad Sklypai yra neprižiÅ«rimi, todėl jie yra įtrauktini į ProjektÄ ; per 30 dienų nuo RaÅ¡tų iÅ¡siuntimo dienos pareiÅ¡kėjas gali pateikti atsakovei dokumentus, įrodančius, jog Sklypai nebeatitinka Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-162 patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste nustatymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 5.2 punkte nurodyto kriterijaus, prieÅ¡ingu atveju, sÄ raÅ¡as su į jį įtrauktais Sklypais bus teikiamas Tarybai tvirtinti, o už Tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-156 patvirtintų Panevėžio miesto tvarkymo ir Å¡varos taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.1 punkto pažeidimÄ bus pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį.

Savivaldybės administracija paaiÅ¡kino, jog Taisyklės nustato, kad asmenys, prižiÅ«rintys naudojamas, nuomojamas ir nuosavybės teise priklausančias ir priskirtas teritorijas (iÅ¡skyrus tas, kurių priežiÅ«rÄ vykdo Savivaldybės administracija), patys ar sudarę sutartis su kitais asmenimis privalo valyti, surinkti Å¡iukÅ¡les, Å¡ienauti ir prižiÅ«rėti kiemus, sklypus, Å¡aligatvius, žaliÄ sias juostas, griovius ir kt. (15.1 punktas); Taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracijos darbuotojai (32 punktas);

Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir Å¡varos taisyklių pažeidimÄ . Atsakovė nurodė, kad ApraÅ¡as reglamentuoja nenaudojamų žemės sklypų nustatymo kriterijus, informacijos gavimo, Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sÄ raÅ¡o sudarymo ir patvirtinimo tvarkÄ , ApraÅ¡o tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus (jų dalis), jų savininkus ir/ar nuomininkus (naudotojus), siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ių žemės sklypų nenaudojimo priežastis.

Pagal ApraÅ¡Ä , nustatytiems nenaudojamiems žemė sklypams (jų dalims) apskaičiuojant žemės ir žemės nuomos mokestį taikomi Tarybos sprendimais nustatyti žemės ir/ar žemės nuomos mokesčio tarifai nenaudojamai žemei. ApraÅ¡o 5.2. punktas nustato, kad nenaudojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė nustatoma ir įtraukiama į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sÄ raÅ¡Ä pagal Å¡iame punkte numatytus kriterijus.

Remiantis ApraÅ¡o 7, 8, 9 punktais, Savivaldybės administracija iki einamųjų metų birželio 15 dienos nustato žemės sklypus, kurie atitinka ApraÅ¡o 5 punkte nurodytus kriterijus, parengia ProjektÄ , iki birželio 25 d. raÅ¡tu informuoja nenaudojamų žemės sklypų (jo dalies) savininkus, nuomininkus ir naudotojus apie žemės sklypų įtraukimÄ Ä¯ jį. Atsakovė tvirtino, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡siųsti RaÅ¡tai su informacija, kad Sklypai įraÅ¡yti į ProjektÄ , bei iÅ¡aiÅ¡kinimu, kokios teisinės pasekmės kils, jeigu pareiÅ¡kėjas Sklypų nesutvarkys.

Savivaldybės administracija tvirtino, kad RaÅ¡tuose jokie nurodymai ar įpareigojimai pareiÅ¡kėjui nebuvo įtvirtinti, todėl RaÅ¡tai laikytini informacinio pobÅ«džio dokumentais, jie nėra administraciniai sprendimai, sukeliantys pareiÅ¡kėjui teises ar pareigas. Savivaldybės administracija teigė, jog Komisija teisingai įvertino faktines aplinkybes bei pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo skundo dalį dėl RaÅ¡tų panaikinimo. Nurodė, kad tik tuo atveju, jeigu R. J. nebÅ«tų nustatytais terminais sutvarkęs Sklypų, Taryba bÅ«tų priėmusi sprendimÄ juos įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sÄ raÅ¡Ä ir bÅ«tent Å¡is sprendimas bÅ«tų nustatęs pareiÅ¡kėjui pareigÄ mokėti žemės nuomos mokestį pagal atitinkamus tarifus ir šį sprendimÄ pareiÅ¡kėjas turėtų teisę ginčyti Komisijoje ar administraciniame teisme.

Savivaldybės administracija pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre nėra registruota Sklypų naudotojų, o inžinierinių tinklų savininkai Sklypais naudojasi tik tiek, kiek reikia eksploatuoti Å¡iuos tinklus, tačiau Å¡iems asmenims nėra perkelta pareiga Sklypuose Å¡ienauti žolę ar kitaip juos prižiÅ«rėti (b. l. 41-44). Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovas A. V. prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ , remiantis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais.

Savivaldybės administracijos atstovas vertino, kad RaÅ¡tuose yra pateikta informacija, kaip pareiÅ¡kėjas turi elgtis, kad Sklypai nebÅ«tų įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sÄ raÅ¡Ä . Atsakovės atstovas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas vadovavosi Å¡ia informacija ir sutvarkė Sklypus. Nurodė, kad teisines pasekmes pareiÅ¡kėjui bÅ«tų sukėlęs administracinio nusižengimo protokolas ir sprendimas Sklypus įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste sÄ raÅ¡Ä .

Vertino, kad RaÅ¡tų iÅ¡siuntimas pareiÅ¡kėjui buvo administracinės procedÅ«ros dalis, o ne galutinis rezultatas, todėl RaÅ¡tai nėra individualÅ«s administraciniai aktai ir negali bÅ«ti ginčo objektai. Skundas atmetamas. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir vieÅ¡osios tvarkos skyriaus darbuotojai, vykdydami darbo planÄ dėl nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste nustatymo, 2019 m. birželio 5 d. patikrino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypus bei surašė Patikrinimo aktus Nr. VTKa-626(30.1.) ir VTKa-635(30.1.); patikrinimų metu buvo nustatyta, kad Sklypai yra nenaudojami ir neprižiÅ«rimi (b. l. 45-47, 48-50).

Savivaldybės administracija, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. J. ir R. J. (b. l. 53-54), o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), - R. J., A. P. ir E. R. (b. l. 55-56). Savivaldybės administracija 2019 m. birželio 13 d. R. J. iÅ¡siuntė RaÅ¡tus (b. l. 21-22, 51-52). PareiÅ¡kėjas 2019 m. liepos 11 d. per elektroninį paÅ¡tÄ Savivaldybės administracijÄ informavo, kad Sklypai yra sutvarkyti, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

R. J. 2019 m. liepos 10 d. kreipėsi į KomisijÄ skundu, kurio praÅ¡omojoje dalyje suformuluotu ketvirtuoju reikalavimu prašė panaikinti RaÅ¡tais priimtus sprendimus (b. l. 16-20). Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius, įvertinęs, jog pareiÅ¡kėjo skundžiami RaÅ¡tai turi informacinį pobÅ«dį ir nelaikomi individualiais administraciniais aktais, dėl kurių nustatyta tvarka gali bÅ«ti paduodamas skundas, 2019 m. liepos 10 d. Sprendimu atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo skundo dalį dėl ketvirtojo reikalavimo kaip nepriskirtÄ Komisijos kompetencijai (b. l. 4, 33-34).

Byloje nagrinėjamas kilęs ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2019 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 21R4-43(AG4-37/19-2019) „Dėl atsisakymo priimti skundo dalį nagrinėjimui“ pagrįstumo ir teisėtumo. R. J. vertino, kad RaÅ¡tais buvo nustatyti privalomÄ jį pobÅ«dį turintys įpareigojimai, todėl jie yra individualÅ«s administraciniai aktais. Savivaldybės administracija tvirtino, kad RaÅ¡tuose jokie R. J. skirti privalomi nurodymai ar įpareigojimai nebuvo įtvirtinti, RaÅ¡tai turi informacinį pobÅ«dį, jie nėra administraciniai sprendimai, sukeliantys pareiÅ¡kėjui teises ar pareigas, todėl negalėjo bÅ«ti ginčijami.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡is įstatymas nustato ikiteisminio skundų (praÅ¡ymų) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) vieÅ¡ojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarkÄ , Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarkÄ ir kompetencijÄ . Nurodyto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) nagrinėti, jeigu skundo (praÅ¡ymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad ne dėl visų vieÅ¡ojo administravimo srityje priimamų įvairaus pobÅ«džio aktų teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti teikiamas skundas (praÅ¡ymas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, o tik dėl individualių administracinių aktų. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VieÅ¡ojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 11 dalį, administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ojo administravimo subjekto valia.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto iÅ¡leistas nustatytos formos teisės aktas. Administracinių teismų praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, kad tam tikro akto priskyrimÄ administraciniam aktui nulemia ne akto pavadinimas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir vartojamos sÄ vokos, bet tikrasis teisės akto turinys, nustatomas pagal administraciniam sprendimui bÅ«dingus požymius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1287/2012 ir kt.).

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis individualų teisės aktÄ apibrėžia kaip vienkartinį teisės taikymo aktÄ , skirtÄ konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibÅ«dintų subjektų grupei, kuriame iÅ¡reikÅ¡tas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos Å¡io subjekto teisiniam statusui, t. y. teisėms ir pareigoms. Tokios individualaus teisės akto sampratos laikomasi ir teisminėje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t. y. šio teisės akto sukeliamos pasekmės turi turėti materialų, o ne procedūrinį pobūdį; tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Skundas negali bÅ«ti teikiamas dėl tarpinių vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimÄ , tokie dokumentai turi pagalbinį vaidmenį, jais iÅ¡sprendžiami įvairÅ«s procedÅ«riniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. IÅ¡analizavus Savivaldybės administracijos Teisės ir vieÅ¡osios tvarkos skyriaus 2019 m. birželio 13 d. parengtų raÅ¡tų Nr. IS-4260 (30.2.) „PraneÅ¡imas dėl nenaudojamo žemės sklypo“ bei Nr. IS-4252 „PraneÅ¡imas dėl nenaudojamo žemės sklypo“ turinį, sprendžiama, kad juose yra pateikta informacija apie tai, jog, vadovaujantis ApraÅ¡o 7 punktu, buvo patikrinti Sklypai ir nustatyta, kad jie yra neprižiÅ«rimi, nes atitinka ApraÅ¡o 5.2 punkte numatytÄ kriterijų, todėl Sklypai įtrauktini į ProjektÄ ; vadovaujantis ApraÅ¡o 9 ir 11 punktais, pareiÅ¡kėjui buvo praneÅ¡ta, kad per 30 dienų nuo RaÅ¡tų iÅ¡siuntimo dienos jis gali pateikti dokumentus, įrodančius, jog Sklypai nebeatitinka ApraÅ¡o 5.2 punkte nurodyto kriterijaus, prieÅ¡ingu atveju, Projektas su į jį įtrauktais Sklypais dėl 2020 m. taikomo 4 procentų žemės vertės mokesčio tarifo bus teikiamas Tarybai tvirtinti, o dėl Taisyklių 15.1 punkto pažeidimo bus pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį (b. l. 21- 22, 51-52).

Taigi, sprendžiama, kad Savivaldybės administracija, kaip įgaliotas vietos savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektas, RaÅ¡tuose jokių nurodymų ir įpareigojimų, turinčių privalomÄ jį pobÅ«dį, R. J. nenustatė. Teismo vertinimu, Savivaldybės administracija Å¡iuose RaÅ¡tuose pareiÅ¡kėjui tik pateikė informacijÄ apie nustatytÄ jam bendrosios nuosavybės teise priklausančių Sklypų bÅ«klę; iÅ¡aiÅ¡kino R. J. pareigas, kurias nustato Tarybos sprendimu patvirtintas teisės aktas, ir kokios teisės aktais numatytos teisinės pasekmės gali kilti pareiÅ¡kėjui tuo atveju, jeigu jis neįvykdys pareigos sutvarkyti jam priklausančius Sklypus.

Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarkÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (toliau - Mokesčio įstatymas). Pagal Mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, žemės mokesčio tarifas yra nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifÄ , kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitÄ mokestinį laikotarpį, nevirÅ¡ydama Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Ä®statymų leidėjas Mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtino nuostatas, vietos savivaldybės tarybai suteikiančias teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vienÄ arba kelis kriterijus ( pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį; žemės sklypo naudojimÄ arba nenaudojimÄ ; žemės sklypo dydį; mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formÄ , ar socialinę padėtį);

žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietÄ (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Rengiant RaÅ¡tus, galiojo Tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-162 patvirtintas Nenaudojamų žemės sklypų Panevėžio mieste nustatymo tvarkos apraÅ¡as. ApraÅ¡e nurodyta, kad jo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus (jų dalis), jų savininkus ir (ar) nuomininkus (naudotojus), siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ių žemės sklypų nenaudojimo priežastis (3 punktas); pagal šį ApraÅ¡Ä nustatytiems nenaudojamiems žemės sklypams (jų dalims) apskaičiuojant žemės ir žemės nuomos mokestį, taikomi Tarybos sprendimais nustatyti žemės ir (ar) žemės nuomos mokesčio tarifai nenaudojamai, apleistai žemei (4 punktas).

ApraÅ¡o 7-9 ir 12-13 punktuose nurodyti įgaliotų Savivaldybės administracijos subjektų atliekami veiksmai, rengiami dokumentai ir jų turinys. Pagal ApraÅ¡o 10 punktÄ , sprendimÄ patvirtinti nenaudojamų žemės sklypų sÄ raÅ¡Ä , sudarytÄ vadovaujantis Savivaldybės administracijos surinkta informacija, priima Taryba. Teismas sprendžia, kad tik Taryba savo posėdyje nustatyta tvarka priima sprendimÄ , sukeliantį žemės savininkams, naudotojams ir nuomininkams teisines pasekmes žemės mokesčių teisinių santykių srityje.

Sprendžiant dėl RaÅ¡tuose minimos administracinės atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, vadovaujamasi Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, pagal kurias, administracinio nusižengimo teisenÄ pradeda, administracinių nusižengimų tyrimÄ atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus suraÅ¡o, iÅ¡skyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, 589 straipsnyje iÅ¡vardintų institucijų pareigÅ«nai, įskaitant ir savivaldybių administracijų pareigÅ«nai (82 punktas), o administracinių nusižengimų bylas nagrinėja ir nutarimus priima teismas ar Å¡io kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigÅ«nai atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ ir surašė administracinio nusižengimo protokolÄ .

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir taikomÄ teisinį reguliavimÄ , konstatuojama, kad Savivaldybės administracijos parengti R. J. RaÅ¡tai turi informacinį pobÅ«dį, jie materialinių teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjui nesukėlė, todėl Å¡ie RaÅ¡tai negali bÅ«ti laikomi individualiais administraciniais aktais, dėl kurių Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka gali bÅ«ti paduodamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklaus aiÅ¡kinimo, kad tuo atveju, kai skundžiamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir dėl to negali bÅ«ti ginčo objektu, skundÄ galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundÄ priėmus nagrinėti, administracinę bylÄ nutraukti kaip nepriskirtinÄ administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-902-525/2017; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-121-261/2018; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-502/2019 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali bÅ«ti nurodyti grindžiant skundÄ dėl galutinio sprendimo; nagrinėjant skundÄ dėl tam tikrÄ administracinę procedÅ«rÄ užbaigiančio sprendimo, gali bÅ«ti nagrinėjami ir argumentai dėl ir tarpinių (procedÅ«rinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai neskundžiami, teisėtumo ir pagrįstumo bei jų poveikio galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-446-575/2017).

Teismo vertinimu, Å¡ie aiÅ¡kinimai taikomi ir sprendžiant klausimÄ dėl skundo priėmimo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje. Nustačius, kad R. J. skundžiami RaÅ¡tai  yra informacinio pobÅ«džio, parengti kaip tarpiniai procedÅ«riniai dokumentai ir neturi įtakos pareiÅ¡kėjo materialiosioms teisėms ir pareigoms, sprendžiama, jog Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ dėl RaÅ¡tų panaikinimo. Dėl Å¡ios priežasties pagrindo naikinti skundžiamÄ SprendimÄ nėra, R.

J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos R. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė