3adceb32-cafc-47ff-8af2-4f5e0b0fe4fa · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.e2-1615-642/2016                                                                                                      (Proceso Nr. 2-06-3-05503-2015-2)Procesinio sprendimo kategorija 2.4.1.4.1; 2.4.1.4.8; 2.4.1.4.9;3.1.7.5;3.2.4.4;3.2.4.9.2; 3.2.4.9.3.2; 3.2.4.9.6.1;3.2.6.1; 3.2.6.4.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 6 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Runelienei, ieškovui E. K., ieškovų B.

K. ir E. K. atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, ieÅ¡kovo E. K. atstovei Vidai Bronislavai Å ablonskienei, atsakovui S. J. (S. J.), atsakovo atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui, trečiajam asmeniui nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų Klaipėdos miesto 8-ajajm notaro biuro notarei Birutei Vinogradovienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų B. K. ir E. K. ieÅ¡kinį atsakovui S. J., tretiesiems asmenims nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų Klaipėdos miesto 8-ajajm notaro biurui ir Klaipėdos miesto 10-ajam notarų biurui, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami (duomenys neskelbtini) O.

K. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Klaipėdos miesto 8-ajame notarų biure, pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovų motina O. K.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas, t.y. butas, adresu (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Po ieÅ¡kovų motinos mirties, ieÅ¡kovai kreipėsi į Klaipėdos m. 10-ajį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau notarų biure jiems buvo paaiÅ¡kinta, jog yra sudarytas testamentas.

Iš ieškovų senelės Vidos Šablonskienės ieškovai sužinojo, kad šis testamentas galimai yra surašytas jų motinos sugyventinio atsakovo S. E. vardu. Ieškovų tėvai išsituokė (duomenys neskelbtini) metais. Tačiau faktiškai tėvai ir po skyrybų gyveno kartu iki pat tėvo mirties (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties į ieškovų tėvų namus pradėjo vaikščioti atsakovas, o vėliau jis ten ir apsigyveno. Kadangi atsakovas vartojo alkoholį, tarp ieškovų ir atsakovo nuolat kildavo konfliktai.

Atsakovas nuolat įkalbinėdavo ieÅ¡kovų motinÄ parduoti žemės sklypÄ ar perraÅ¡yti butÄ jam, bet ieÅ¡kovų motina, ieÅ¡kovams girdint, niekada su tokiais atsakovo įkalbinėjimais nesutiko, taip pat kaip ir nesutiko su juo susituokti. IeÅ¡kovų motina nepasitikėjo atsakovu, nes pastarasis pastoviai girtavo. 2012 metais ieÅ¡kovas B. K. grįžo iÅ¡ Londono slaugyti motinos, kuri lūžo kojÄ . 2014 m. ieÅ¡kovų motina susilaužė petį, jos sveikata blogėjo, ji gėrė daug vaistų ir jų paveikta daug miegojo. 2014 m. sausio 29 d. ieÅ¡kovų motinai buvo atlikta operacija, o 2015 m. gegužės mėnesį ieÅ¡kovų motina buvo hospitalizuota Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. 2015 m. liepos 11 d. ieÅ¡kovų motina paskambino savo motinai Vidai Bronislavai Å ablonskienei, kuriai pasakė, kad su ja kalbasi paskutinį kartÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ buvo hospitalizuota ligoninėje, kurioje mirė.

Atsakovas sÄ moningai nekvietė ieÅ¡kovų motinai greitosios medicininės pagalbos. Ä® įvykio vietÄ atvykę medicinos darbuotojai priekaiÅ¡tavo, kad per vėlai iÅ¡kviesta medicininė pagalba, todėl ligonės nepavyko iÅ¡gelbėti. Atsakovas į ieÅ¡kovų motinos laidotuves atvyko girtas. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad  ieÅ¡kovams Lietuvos Respublikos 1.89 straipsnio pagrindu, pateikusiems ieÅ¡kinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu ieÅ¡kovų motina buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

IeÅ¡kovai pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų – epikrizę ir istorijÄ apie velionės gydimÄ stacionare. Minėti medicininiai dokumentai neįrodo, kad testamento  sudarymo ir jo tvirtinimo metu buvo aplinkybės atitinkančios Lietuvos Respublikos 1.89 straipsnyje nustatytus kriterijus. Epikrizės iÅ¡raÅ¡e yra nustatyta pagrindinė ligos diagnozė – kriptogeninė aktyvi dekompensuota kepenų cirozė CHILD B klasė. Pagrindinės ligos galimos komplikacijos - portinės hipertenzijos sindromas: stemplės venų varikozė, ascitas.

Stemplės venų varikozė yra nenormalūs, išsiplėtusios venos apatinėje dalyje stemplė- tai vamzdelis, jungiantis gerklę ir skrandį. Ši komplikacija atsiranda ligoniams sergantiems sunkia kepenų liga. Ascitas - tai yra lyga kurios požymiai yra nenormalus skysčių kaupimasis po (papilvės) pilvo ertme. Taigi nei viena iš nurodytų kepenų ligos komplikacijų nėra susijusi su žmogaus psichiniais sutrikimais kurie galėtų turėti įtakos žmogaus psichinei būklei. Ieškovų motinos mirties liudijime nurodyta mirties priežastis pažymėta kodu — K74.6, kuri reiškia, kad velionė mirė nuo kepenų cirozės. Darbingumo lygio pažymoje nurodyta darbingumo lygio priežastis Nr. 27.1, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d.

įsakymo Nr. A1-78/V-179,1-ojo priedo lentelėje, minėtu kodu Nr. 27.1. yra įtvirtinta ligos arba bÅ«klės reikÅ¡mė kuri susijusi su regos sutrikimais ir neturi nieko bendro su psichikos sutrikimais. Akivaizdu, kad nėra nei vieno medicininio įraÅ¡o kuris leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų motinai apskritai turėjo psichikos sutrikimų. Faktas, kad ieÅ¡kovų motina savo turtÄ testamentu paliko savo artimam gyvenimo draugui atsakovui sudaro prielaidas, kad santykiai tarp ieÅ¡kovų ir jų mamos nebuvo patys artimiausi.

IeÅ¡kovų motina teikė praÅ¡ymÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kad bÅ«tų panaikinta ieÅ¡kovo B. K. gyvenamosios vietos deklaracija ir ne be pagrindo, o dėl netinkamo minėto sÅ«naus gyvenimo bÅ«do. IeÅ¡kovas B. K. nuolat girtavo, tikėtina ir neturėjo nuolatinio darbo, buvo baustas ne už vienÄ administracini teisės pažeidimÄ , nuolat turėjo skolų, kas paneigia ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje teiginius, kad ieÅ¡kovai visapusiÅ¡kai rÅ«pinosi savo mama. Nepagrįsti ieÅ¡kovų teiginiai, kad atsakovas vartoja alkoholį, nes pateikti dokumentai apie atsakovo darbÄ , jo specifikÄ , charakteristikÄ bei duomenys apie atsakovo pajamas.

Atsakovas visÄ laikÄ rÅ«pinosi ieÅ¡kovų motina, mokėjo buto mokesčius, pirkdavau maistÄ ir kt.Tretieji asmenys nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį.Dėl savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiuIeÅ¡kovai reikalauja pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) O. K. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Klaipėdos miesto 8-ajame notarų biure, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu, t.y. tai, kad O.

K., pasiraÅ¡ydama minėtÄ testamentÄ , negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovų motina O. K.. Iki ieÅ¡kovų motinos mirties jai buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, o nedarbingumo 60 procentų dėl ligos 27.1. IeÅ¡kovų motina turėjo daiktines teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovų motina sudarė testamentÄ , kuriuo patvarkė visa savo turtÄ po jos mirties perduoti atsakovui.

Nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. vasario 4 d. ieškovų motina buvo hospitalizuota Klaipėdos universitetinėje ligoninėje traumatologijos skyriuje, diagnozė kairiojo peties ankštumas. Nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. ieškovų motina buvo hospitalizuota Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, pagrindinė liga - kriptogeninė aktyvi dekompensuota kepenų cirozė CHILD B klasė, kompilkacijos - portinės hipertenzijos sindromas: stemplės venų varikozė, ascitas. Ieškovų motina nuo 2003 m. spalio 27 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d. ambulatoriškai gydėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre, diagnozė sunkios depresijos epizodas be psichozių simptomų.

Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) vyr. mechaniko pareigose. Atsakovo darbdavys atsakovÄ charakterizuoja teigiamai. IeÅ¡kovų motinos iniciatyva (duomenys neskelbtini) Klaipėdos civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius panaikino ieÅ¡kovo B. K. gyvenamosios vietos deklaravimo ieÅ¡kovų motinos gyvenamosiose patalpose, duomenis. IeÅ¡kovui B. K. pastoviai skiriamos administracinės nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeisimo kodekso 178 straipsnio 3 dalį. 2016 m. balandžio 7 d. ieÅ¡kovas B.

K. dingo be žinios. Testamentas – tai asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.15 straipsnio 2 dalį testamentÄ gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes. Tai yra testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas.

Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5.16 straipsnio 2 dalis.) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas.

Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų.

Mirusiojo asmens testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir nėra tos valios įforminimo trÅ«kumų, tai sandoris turėtų bÅ«ti iÅ¡saugomas.

Pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.). Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu.

Kiekvieno sandorio bÅ«tini elementai yra subjektai, jų valia ir valios iÅ¡reiÅ¡kimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikÅ¡mingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2010 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).Sprendžiant ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl testamento nuginčijimo, teismas remiasi trečiojo asmens nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės Birutės Vinogradovienės paaiÅ¡kinimais, duotais teismo posėdžio metu, kuri nurodė, kad testamento sudarymo metu O.

K. veiksnumas apribotas nebuvo, abejonių dėl O. K. gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę nekilo. O. K. savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai. Abejoti Å¡io trečiojo asmens paaiÅ¡kinimas nėra pagrindo, nes notarė vykdo jai valstybės pavestas funkcijas ir ji neturi jokio suinteresuotumo Å¡ioje byloje. Be to, ir ieÅ¡kovai neskundė notarės veiksmų, preziumuodami juos teisėtais.  Sprendžiant ieÅ¡kovų reikalavimÄ , teismas remiasi ir kitu įrodymu, t.y. liudytojos, kuriÄ Ä¯ teismo posėdį kvietė ieÅ¡kovai, Sveikatos priežiÅ«ros centro apylinkės gydytojos V.

O. T. parodymais. Å i liudytoja parodė, kad O. K. buvo jos pacientė nuo 2007 metų. Pradžioje O. K. kreipėsi dėl bronchito, cukrinio diabeto, lanakėsi retai 1 kartÄ per pusmetį. 2015 metai po traumos iÅ¡ryÅ¡kėjo skausmai petyje, operuota, skirta reabilitacija, nukreipta pas chirurgÄ . 2015 m. balandžio mėnesį pablogėjo O. K. sveikatos bÅ«klė, O. K. tapo anemiÅ¡ka, silpna, įtarta kepenų vėžys, cirozė, todėl nukreipta gydytis į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Po dviejų savaičių pacientės bÅ«klė pagerėjo, ji tapo linksmensė, teigiama dinamika.

O. K. mirė, liudytojai atostogaujant. IÅ¡ medicininių iÅ¡rašų liudytoja sužinojo, kad O. K. mirė staiga dėl stemplės kraujavimo, kuri bÅ«dinga kepenų cirozės diagnozei. Liudytoja kategoriÅ¡kai paneigė ieÅ¡kovų argumentÄ , kad O. K. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. IeÅ¡kovų argumentÄ , kad O. K. ir atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais paneigė ir kitas ieÅ¡kovų kviestas liudytojas A. N.. Å is liudytojas parodė, kad gyvena tame pačiame name toje pačioje laiptinėje su O.

K. ir atsakovu. O. K. sirgo cukriniu diabetu, jÄ buvo iÅ¡tikęs insultas, bet kada tai buvo, nežino. Kai O. K. mirė, atsakovas pakvietė liudytojÄ padėti. Liudytojas nematė, kad O. K. bÅ«tų piktnaudžiavusi alkoholiniais gėrimais.Liudytoja D. S., ieÅ¡kovų teta, parodė, kad retai bendravo su O. K., bet žinojo, kad O. K. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Be to, liudytoja nurodė, kad neturi atminties. Dėl liudytojų parodymų, kaip įrodinėjimo priemonės teismas pasisako taip. Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniÅ¡kai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Nors nepaneigiama, kad jie gali bÅ«ti suinteresuoti duoti parodymus vienos iÅ¡ Å¡alių arba byloje dalyvaujančių asmenų naudai, bet dėl to jie negali bÅ«ti laikomi to asmens atstovais, jeigu nėra materialinių ar procesinių atstovavimo santykių. Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali bÅ«ti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytojÄ , o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų Å¡altinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų.

Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobÅ«džio yra iÅ¡siaiÅ¡kinamos liudytojo apklausos metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Å ios aplinkybės nėra pagrindas vertinti apklausiamÄ kaip liudytojÄ asmenį kaip dalyvaujančio byloje asmens atstovÄ ir dėl to atsisakyti jį apklausti ar jo parodymų neįvertinti teismo procesiniame dokumente. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobÅ«džio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryÅ¡iais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindÄ teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus.

Å i iÅ¡vada turi bÅ«ti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) ir turi bÅ«ti motyvuota. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytu, teismas daro iÅ¡vada, kad liudytojos D. S., susijusių su ieÅ¡kovais artimais giminystės ryÅ¡iais parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimais, nes pripažinus testamentÄ negaliojančiu, O. K. turtÄ pagal įstatymÄ paveldėtų ieÅ¡kovai, kitaip tariant, ieÅ¡kovai gautų turtinę naudÄ .

Ir prieÅ¡ingai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojų V. O. T. ir A. N. parodymai yra patikimi, nes jie neturi jokio suinteresuotumo dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.  Šalių paaiÅ¡kinimų, kaip įrodinėjimo priemonės pagrindinė ypatybė ta, kad Å¡alys yra teisiÅ¡kai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų pateikiami jiems žinomų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių paaiÅ¡kinimai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186 straipsnio ketvirtÄ jÄ dalį turi bÅ«ti tikrinami ir vertinami teismo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Tačiau kartu Å¡ie asmenys geriausiai žino bylos aplinkybes iki jos teisminio nagrinėjimo. Taigi bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimų iÅ¡samumas ir teisingumas turi ypatingÄ reikÅ¡mę greitam ir operatyviam bylos teisiniam iÅ¡nagrinėjimui. Taip pat Å¡i įrodinėjimo priemonė turi didelę reikÅ¡mę Å¡alių dispozityvumo principo įgyvendinimui, nes aiÅ¡kindama bylos aplinkybes Å¡alis siekia įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ ir sau palankaus teismo sprendimo.IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodo, kad apie mamos suraÅ¡ytÄ testamentÄ sužinojo iÅ¡ senelės Vidos Bronislavos Å ablonskienės, tačiau ieÅ¡kovas E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie testamento suraÅ¡ymÄ sužinojo iÅ¡ mamos draugės per laidotuves.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, kad jų motina, sudarydama testamentÄ , nebegalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, tačiau Å¡iuos argumentus paneigė ne tik liudytojų V. O. T. ir A. N. parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai įrodymai, t.y. medicininiai dokumentai. IÅ¡analizavus visų byloje pateiktų ieÅ¡kovų motinos medicininių dokumentų turinį, teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovų motina turėjo psichinių ligų požymius, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais.

Vienintelis dokumentas, t.y. Klaipėdos psichikos sveikatos centro pažyma, įrodo tik vienÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovų motina nuo 2003 m. spalio 27 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d. ambulatoriÅ¡kai gydėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre, diagnozė sunkios depresijos epizodas be psichozių simptomų. Nesant duomenų apie tolesnį ieÅ¡kovų motinos gydymÄ si Klaipėdos psichikos sveikatos centre, tesimas negali konstatuoti, kad ieÅ¡kovų motinÄ , 2015 metų balandžio 30 d. sirgo psichinėmis ligomis.

                    Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų, nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Pagal Å¡ias nuostatas raÅ¡ytinis įrodymas gali bÅ«ti teismo pripažintas oficialiu (prima facie) tik esant tokioms sÄ lygoms:

1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų;

2) įstatyme nurodyti subjektai, iÅ¡duodami oficialų dokumentÄ , nevirÅ¡ijo savo kompetencijos;

3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus;

4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes.Remiantis minėta teisės norma, teigtina, kad medicininiai dokumentai turi (prima facie) galiÄ , o iÅ¡ jų nenustatyta, jog ieÅ¡kovų motina turėjo psichikos sutrikimų požymių, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad O. K., pasiraÅ¡ydama testamentÄ , dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais sirgo psichinėmis ligomis ir dėl negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.Liudytojo A.

N. parodymais paneigtinas ieÅ¡kovų argumentas, kad atsakovas taip pat piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. IeÅ¡kovų argumentÄ , kad atsakovas taip pat piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais paneigia ir byloje pateikti įrodymai, t.y. atsakovo darbo sutartis, charaktristika. Teismas netiki, kad atsakovo darbo pobÅ«dis (dirba laivo vyr. mechaniku), leistų atsakovui piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Svarbu pažymėti tai, kad ieÅ¡kovai akcentuoja ieÅ¡kovų motinos ir atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, aplinkybes, kai tuo tarpu ieÅ¡kovas E. K. nuo 2006 metų dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini) ir tik retsykiais grįžta į LietuvÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kinio argumentų matyti, kad ir kitas ieÅ¡kovas B. K. gyveno (duomenys neskelbtini), o jam grįžus gyventi pas ieÅ¡kovų motina, pastarosios iniciatyva Klaipėdos civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius panaikino ieÅ¡kovo B. K. gyvenamosios vietos deklaravimo ieÅ¡kovų motinos gyvenamosiose patalpose, duomenis. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pats ieÅ¡kovas B. K. pastoviai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo tvarka, bylai reikÅ¡mingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris atitinkamomis aplinkybėmis grindžia savo procesinę pozicijÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kovai privalėjo įrodyti aplinkybes, kurios paneigtų O. K. valios sudaryti ginčijamÄ sandorį elementÄ . Remdamasis byloje surinktais įrodymais ir minėtomis teisės normomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai nepaneigė O. K. valios sudaryti ginčijamÄ sandorį elementÄ , todėl ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2015 m. balandžio 30 d. O. K. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Klaipėdos miesto 8-ajame notarų biure, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti tenkintinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).Dėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymo paskirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.IeÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymÄ paskirti O.

K. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Atsakovas nesutiko su šiuo ieškovų prašymu.Ekspertizės skyrimo pagrindas yra poreikis išsiaiškinti tam tikrus bylai reikšmingus klausimus, į kuriuos negali būti atsakyta be specialiųjų mokslo, medicinos žinių.                            Minėta, teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 27 d. iki 2007 m. rugpjūčio 27 d. ieškovų motina ambulatoriškai gydėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre, diagnozė sunkios depresijos epizodas be psichozių simptomų.

Duomenų apie vėlesnį ieÅ¡kovų motinos gydymÄ si Klaipėdos psichikos sveikatos centre, nenustatyta. Primintina, kad testamentas sudarytas 2015 metų balandžio 30 d. IeÅ¡kovų nurodomi sveikatos sutrikimai dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais turėjo bÅ«ti pastebėti aplinkinių žmonių – atsakovo darbdavio, ieÅ¡kovų motinos ir atsakovo kaimynų, ieÅ¡kovų motinos Å¡eimos gydytojos, sveikatos priežiÅ«ros specialistų, pagaliau, pačių ieÅ¡kovų, tačiau byloje tokių aplinkybių nenustatyta, ieÅ¡kovai į bylÄ nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnis).

PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės paneigiančios ieÅ¡kovų motinos piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais bei sirgimÄ psichinėmis ligomis faktus. Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas neturi jokio faktinio pagrindo skirti O. K. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl Å¡is praÅ¡ymas atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 212, 245 straipsniai). Pažymėtina, kad be pagrindo paskyrus pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, bÅ«tų užvilkintas bylos nagrinėjimas.     Teisminė gynyba yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau iÅ¡nagrinėjama civilinė byla.

Todėl neatsitiktinai kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių sÄ Å¾iningo teismo proceso principų elementų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis numato žmogaus teisę į tai, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per protingÄ laikÄ . Atitinkami civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti tarp Å¡alių teisinę taikÄ . Norint pasiekti šį tikslÄ , tiek teismas, tie Å¡alys privalo siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta operatyviai. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitÄ ir teisingÄ privačių ginčų iÅ¡sprendimÄ .Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųKadangi ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestinas, jiems bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė pinigų priėmimo kvitÄ dėl 1000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , atsakovo teiktų įrodymų apimtį, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteistinos 1000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsni).Dėl užstato grÄ Å¾inimo Kadangi liudytojai nepareikalavo sumokėti iÅ¡laidas, už jų atitraukimÄ nuo tiesioginio darbo, grÄ Å¾intini ieÅ¡kovui B. K. 2015 m. kovo 15 d. AB „Lietuvos paÅ¡tas“ (perlaidos Nr. PP609727) (2016 m. kovo 16 d.

„Swedbank“, AB mokėjimo nurodymo unikalus mokėjimo kodas 1983777) sumokėtas 100,00 Eur užstatas ir 2016 m. balandžio 1 d. AB „Lietuvos paÅ¡tas“ (perlaidos Nr. PP626181) ) (2016 m. balandžio 4 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymo unikalus mokėjimo kodas 2002313) sumokėtas 100,00 Eur užstatas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo sÄ skaitÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 89, 90, 91straipsniai).Kadangi ieÅ¡kovas B. K. sumokėjo du užstatus galimos liudytojų iÅ¡laidoms padengti, per AB „Lietuvos paÅ¡tas“ ir jam grÄ Å¾intini užstatai, ieÅ¡kovas B.

K. įpareigotinas teismui nurodyti sÄ skaitos, į kuriÄ turi bÅ«ti grÄ Å¾inami užstatai, numerį.  Dėl laikinųjų apsaugos priemonių     2016 m. sausio 5 d. nutartimi teismas ieÅ¡kovų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones - sustabdyti paveldėjimo bylÄ , užvestÄ Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure dėl paveldėjimo po O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ir uždrausti Klaipėdos miesto 10-ajam notarų biurui iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Â dėl O.

K. turto paveldėjimo iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1615-642/2016. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 89, 90, 91, 93, 98, 150, 259, 260, 265, 270, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo B. K. atsakovui 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. K. atsakovui 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.2015 m. sausio 5 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - sustabdyti paveldėjimo bylÄ , užvestÄ Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure dėl paveldėjimo po O.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ir uždrausti Klaipėdos miesto 10-ajam notarų biurui iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Â dėl O. K. turto paveldėjimo iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1615-642/2016, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui B. K. 2015 m. kovo 15 d. AB „Lietuvos paÅ¡tas“ (perlaidos Nr. PP609727) (2016 m. kovo 16 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymo unikalus mokėjimo kodas 1983777) sumokėtÄ 100,00 Eur užstatÄ Â ir 2016 m. balandžio 1 d.

AB „Lietuvos paÅ¡tas“ (perlaidos Nr. PP626181) ) (2016 m. balandžio 4 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymo unikalus mokėjimo kodas 2002313) sumokėtÄ 100,00 Eur užstatÄ Â Ä¯ Klaipėdos miesto apylinkės teismo sÄ skaitÄ .  Įpareigoti ieÅ¡kovÄ B. K. iki 2016 m. gegužės 12 d. teismui nurodyti sÄ skaitos, į kuriÄ turi bÅ«ti grÄ Å¾inami užstatai, numerį. Įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo finansų skyrių grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui B. K. 2015 m. kovo 15 d.

AB „Lietuvos paÅ¡tas“ (perlaidos Nr. PP609727) (2016 m. kovo 16 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymo unikalus mokėjimo kodas 1983777) sumokėtÄ 100,00 Eur užstatÄ Â ir 2016 m. balandžio 1 d. AB „Lietuvos paÅ¡tas“ (perlaidos Nr. PP626181) ) (2016 m. balandžio 4 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymo unikalus mokėjimo kodas 2002313) sumokėtÄ 100,00 Eur užstatÄ Â Ä¯ Klaipėdos miesto apylinkės teismo sÄ skaitÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                              Danutė Žvinklytė                                                                                           Â