2026-05-19 Nr. CB-2490-2-17-3-01266-2021-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1718

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01266-2021-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkės), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2026 m. gegužės 7 d. pateiktu pareiškėjos I. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo byloje dėl nuosavybės teisės gynimo. Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2284-722/2022 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-255-638/2023. Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartį, sutikęs su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja naujų duomenų, atitinkančių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus kriterijus, nepateikė, iš esmės naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laiko ne naujus faktus, o vėliau gautą papildomą institucijų poziciją dėl anksčiau byloje nagrinėtų klausimų.

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2284-722/2022 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-255-638/2023 panaikinant sprendimą ir nutartį ir priimant naują sprendimą tenkinti ieškinį; grąžinti pareiškėjai 1050 Eur žyminį mokestį tuo atveju, jeigu kasacinis skundas bus netenkintas ir procesas neatnaujintas.

Pareiškėjos kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, byloje netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, netinkamai atskleidė šios nuostatos turinį, atsisakydami atnaujinti procesą apsiribojo formaliu motyvavimu, nepateikė išvadų, kodėl pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nėra laikytinos esminėmis. Pagal teismų praktiką, aiškinančią CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą, proceso atnaujinimą reglamentuojančios normos turi būti taikomos ne formaliai, o atsižvelgiant į šio procesinio instituto paskirtį ir įstatymo leidėjo ketinimus, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti gali būti ir tada, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių ir šiuose įrodymuose esanti informacija turi esminę reikšmę bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsisakydami atnaujinti procesą, nevykdė pareigos patiems pagal pareigas konstatuoti niekinį sandorį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalį. Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą rėmėsi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios išaiškėjo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. liepos 23 d. priėmus nutartį, kurioje konstatuota, jog nėra duomenų apie teisėtą 1987 m. sodininkų bendrijos „Pašiliai“ suplanavimo projekto patvirtinimą. Pareiškėjos teigimu, būtent šiuo projektu buvo grindžiami pirmiau ginčijami ankstesni teismų sprendimai, kuriais atmestas ieškinys. Pareiškėjos nuomone, bylą nagrinėjusių teismų sprendimais pareiškėjos sodybos ribos neteisėtai pakeistos ir suformuoti ginčo sklypai.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis pažeistas teisės aktų galiojimo laike ir erdvėje (įstatymas atgal negalioja) principas, nes išnagrinėtoje byloje nepagrįstai netaikytas ginčo santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos žemės kodeksas, patvirtintas 1970 m. gruodžio 16 d. (redakcija, galiojusi nuo 1971 m. liepos 1 d. iki 1994 m. liepos 20 d.), nes būtent šis teisės aktas nurodomas gautuose raštuose iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės Žemės tarnybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis).

4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino pareiškėjos aktyvumą procese. Pareiškėja tvirtina buvusi aktyvi ir nuosekliai siekusi gauti informaciją apie sodininkų bendrijos „Pašiliai“ suplanavimo projekto teisėtumą, tačiau institucijos ilgą laiką neteikė reikalingų dokumentų ir atsakymų, motyvuodamos vykstančiais teismais arba jau priimtais sprendimais. Pareiškėja nurodo, kad į Jonavos rajono savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą ji kreipėsi daug kartų 2022–2023 m. prašydama pateikti informaciją apie projekto teisinį pagrindą. Kadangi atsakymai nebuvo pateikiami, tai ji buvo priversta kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris tik 2025 metais konstatavo pareiškėjos teisės į informaciją pažeidimą. Pareiškėjos teigimu, visi šie veiksmai įrodo jos aktyvumą ir patvirtina, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės negalėjo būti gautos anksčiau ne dėl jos kaltės.

5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis neišspręstas žyminio mokesčio gražinimo klausimas, kai teismai atsisakė atnaujinti procesą. Pareiškėja nurodo, kad sumokėjo 1050 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo, tikėdamasi, jog byla bus iš naujo nagrinėjama iš esmės ir bus priimtas naujas teismo sprendimas. Pareiškėjos teigimu, Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, tačiau iš esmės nepriėmė sprendimo dėl pagrindinio reikalavimo – priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškinį, todėl prašymas faktiškai buvo neišnagrinėtas iš esmės. Byla nebuvo atnaujinta ir nebuvo nagrinėta iš naujo, nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, nors už tokį procesą buvo sumokėtas ieškinio sumą atitinkantis žyminis mokestis. Dėl to, pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turi būti grąžinamas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Agnė Tikniūtė

Eglė Zemlytė