3ad55d8e-e583-4b7a-bec7-22fb002f33c3 · Lietuvos apeliacinis teismas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2736-273/2010 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aeroc“ dėl netesybų priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 2007 m. rugsėjo 4d. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas sudarė su UAB „Aeroc“ Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. PR 2007-173 (toliau – Sutartis) dėl atsakovo planuojamo statyti statybinių konstrukcijų gamybos cecho (duomenys neskelbtini), dujofikavimo. Pagal minėtÄ sutartį buvo parengtas investicinis projektas ir AB „Lietuvos dujos“ lėšomis nutiestas dujotiekis iki UAB „Aeroc“ sklypo (duomenys neskelbtini).

UAB „Aeroc“ pagal minėtÄ sutartį įsipareigojo 2009 metais suvartoti 1000 tÅ«kst. kubinių metrų gamtinių dujų, tačiau UAB „Aeroc“ gamtinių dujų 2009 metais nepradėjo vartoti. IeÅ¡kovas AB „Lietuvos dujos“ kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Aeroc“ 180 192,82 Lt. netesybų, 6 procentus metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Sutarties 14 punkte numatyta Vartotojo pareiga sumokėti Dujų įmonei netesybas, suvartojus per metus mažiau nei 90 procentų Sutarties priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio.

Atsakovui nevykdant sutarties ieškovas už 2009 metus pagal sutarties 14 punkte nurodyta formulę apskaičiavo netesybas, kurios sudaro 180 192,82 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas neketino ir faktiškai negalėjo prisiimti įsipareigojimų suvartoti konkretų dujų kiekį dėl to, kad atsakovo gamykla, kuriai turėjo būti tiekiamos dujos, dar nebuvo pastatyta ir nėra pastatyta iki šiol.

Tokiu bÅ«du teismas sprendė, kad ir dėl Å¡ių priežasčių Sutarties sÄ lygos dėl dujų kiekio suvartojimo negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip privalomos atsakovui nesant dujų tiekimo sutarties. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alims nesudarius dujų tiekimo sutarties, pagal Sutartį planuotas vartoti dujų kiekis Å¡alims netapo privalomas. Be to, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas jokių įrodymų dėl dujotiekio statybos iÅ¡laidų ar patirtų nuostolių dėl Sutarties nevykdymo nepateikė, todėl konstatavo, kad reikalaujamos netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas AB „Lietuvos dujos“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ AB „Lietuvos dujos“ ieÅ¡kinį prieÅ¡ UAB „Aeroc“ visiÅ¡kai patenkinti. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismo posėdis žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme vyko 2010 m. spalio 6 d., tačiau 2010 m. spalio 25 d. apeliantės atstovei nuvykus į teismÄ , protokolo vis dar nebuvo, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 87 str. 1 d., 7 p., 170 str. 5 d., 329 str. 2 d. 5 p.).2.

Sutartis nebuvo savitikslė (tiesiog prijungti sistemÄ ), todėl ieÅ¡kovui negali bÅ«ti taikomos atsakovo sprendimo (tam tikru metu nestatyti savo objekto) sukeliamos pasekmės (beprasmiÅ¡kai investuoti savo pinigus įrengiant atsakovui reikalingÄ dujotiekį).3. Tai, kad Å¡iai dienai Å¡alys dar nėra sudariusios gamtinių dujų tiekimo sutarties, nekeičia fakto, jog atsakovas 2007 – 2010 metais neužsakė Sutartimi numatytos galios, nepriėmė sutarto dujų kiekio ir nesudarė dėl to atitinkamos gamtinių dujų tiekimo sutarties, dėl kurios nepasiraÅ¡ymo kaltas pats atsakovas.4.

Atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus sudaryti dujų tiekimo sutartį ir suvartoti sutartÄ dujų kiekį, todėl jam turi bÅ«ti taikoma sutartinė teisinė atsakomybė (Sutarties 14 p.), nes atsakovas sutiko su visomis Sutarties sÄ lygomis.

5. Reikalaudamas sutartinių netesybų priteisimo ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti savo patirtų nuostolių, nes sutartyje numatytos netesybos ir yra laikytinos minimaliais nuostoliais dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo.6. Pagal Gamtinių dujų įstatymo 8 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytÄ reguliavimÄ naujų vartotojų prijungimo prie esamų dujų sistemų iÅ¡laidos turi bÅ«ti pagrįstos ir dėl jų negali padidėti kainos esamiems dujų vartotojams, o atsakovui nepasiraÅ¡ius tiekimo sutarties ir nevartojant jo paties papraÅ¡yto dujų kiekio, tokios investicijos neatsiperka.

Nuo tokios situacijos ir turi apsaugoti sutartinių netesybų institutas, tačiau teismas jį nepagrįstai ignoravo.7. Tik ieÅ¡kovui pradėjus reikalauti netesybų atlyginimo atsakovas pradėjo kelti klausimÄ dėl netesybų apskaičiavimo formulės nepagrįstumo ir neteisingo netesybų dydžio, nors šį klausimÄ galėjo kelti ir anksčiau (dar nekilus atsakovo teisinei atsakomybei).8. Atsakovas yra verslininkas, veikia savo rizika ir privalo bÅ«ti apdairus, o sutarties Å¡alys negali pateisinti iÅ¡ sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymo tuo, jog Å¡alys susitarė dėl kai kurių nepalankių sutarties sÄ lygų vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (kÄ nagrinėjamoje byloje bando įrodinėti atsakovas, teigdamas, kad netesybų dydis yra per didelis ir neteisingas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Aeroc“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad byloje yra protokolas, nors jis buvo suraÅ¡ytas ir vėliau. Atsakovas yra tik vartotojas, todėl sutarties nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos jo naudai. Atitinkamai nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovas bÅ«tent atsakovui priskiria pareigÄ rÅ«pintis dujų tiekimo sutarties sudarymu. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė atsakovui jokių pretenzijų dėl to, kad tiekimo sutartis nebuvo sudaryta Sutartyje numatytais terminais ir tik po daugiau nei dviejų metų po sutarties sudarymo ir įvado pripažinimo tinkamu naudotis kreipėsi į atsakovÄ dėl 180 192,82 Lt netesybų sumokėjimo.

Sutartis reguliavo tik santykius, susijusius su vartotojo sistemos prijungimu prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos, o gamtinių dujų tiekimo santykiai turėjo būti sureguliuoti atskira tarp šalių pasirašyta tiekimo sutartimi. Juo labiau, kad Sutarties 1 priede numatyti dujų kiekiai nurodyti kaip orientaciniai. Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 94 punkte taip pat nurodyta, kad tiekimo įmonės patvirtintas dujų kiekis sutarties šalims tampa privalomas tik kai vartotojas ir tiekimo įmonė sudaro tiekimo (pirkimo – pardavimo) sutartį.

Kadangi tiekimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovui negali būti taikomos Sutarties 14 punkte numatytos netesybos, nes jos būtų taikomos tuomet, kai vartotojas gamtinių dujų suvartojo mažiau negu buvo numatyta. Be to, ieškovas, nurodydamas, kad dujų įmonės vidutinė perkamų dujų kaina litais už tūkstantį kubinių metrų gamtinių dujų yra lygi 0, netesybas nepagrįstai padidino. Sutarties 12 punkte nustatyta, kad Sutarties nutraukimo vartotojo iniciatyva atveju dujų įmonė gali reikalauti tik atlyginti dujotiekio projektavimo ir statybos darbų išlaidas.

Atsakovas yra sumokėjęs Sutarties 7 punkte numatytÄ mokestį, o ieÅ¡kovas nereikalavo atlyginti papildomų dujotiekio tiesimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovui iÅ¡kėlus netesybų mokėjimo klausimÄ , atsakovas, bÅ«damas sÄ Å¾iningas, siÅ«lė pateikti realiai patirtų dujotiekio įvado įrengimo iÅ¡laidų detalizavimÄ bei susitarti dėl Å¡ių iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos, tačiau ieÅ¡kovas su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.Atmetęs ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ , visų pirma, motyvavo tuo, kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta gamtinių dujų tiekimo (pirkimo - pardavimo) sutartis, kai tuo tarpu tarp Å¡alių sudarytos Naujojo vartotojo prijungimo prie sistemos sutarties 23 punkte nurodyta, kad vartotojas (atsakovas) sutinka ir supranta, kad Priede Nr. 1 nurodyti gamtinių dujų kiekiai ir sankcijos, numatytos sutarties 14 (bÅ«tent Å¡io sutarties punkto pagrindu pareikÅ¡tas nagrinėjamas ieÅ¡kinys) ir 15 punktuose, yra sudėtinė ir neatskiriama gamtinių dujų tiekimo (pirkimo - pardavimo) sutarties, nurodytos 7.3 punkte, dalis.

Konstatavęs nurodytÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui taikė Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 94 punktÄ , pagal kurį tiekimo įmonės (nagrinėjamu atveju - ieÅ¡kovo) patvirtintas dujų kiekis Å¡alims tampa privalomas, kai vartotojas ir tiekimo įmonė sudaro tiekimo (pirkimo - pardavimo) sutartį. Pastebėtina, kad atsakovas, pateikęs nemažos apimties apeliacinį skundÄ , ne tik nenurodė argumentų, paneigiančių ginčo sutarties 23 punkto svarbÄ nagrinėjamam ginčui bei materialios teisės normų (Taisyklių) taikymo nagrinėjamam ginčui teisingumÄ , bet apskritai apie tai nepasisakė, o kiti apelianto pateikti argumentai minėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo nepaneigia.

Tuo tarpu tokios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina ir tai, kad ginčo sutarties priede Nr. 1 gamtinių dujų tiekimo – vartojimo apimtys įvardintos kaip orientacinės. Tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra nepagrįstas bei teisiniu požiÅ«riu nelogiÅ¡kas, patvirtina ir aplinkybė, kad ginčo sutarties 15 punkte numatyta, jog dujų įmonė, pateikusi mažiau kaip 90 procentų sutarties priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio, moka vartotojui netesybas nuo nepatiekto iki 90 procentų dujų kiekio sumos.

Tačiau ne tik atsakovas nesuvartojo, bet ir ieÅ¡kovas nepateikė priede Nr. 1 nurodyto orientacinio dujų kiekio. Taigi sekant ieÅ¡kovo logika tokiu atveju pareiga mokėti netesybas atsiranda abiem sutarties Å¡alims, tačiau taip nėra. Svarbu yra ir tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas buvo grindžiamas ginčo sutarties 14 punkto nuostata (CPK 13 str., 265 str. 2 d.). Kiti Å¡alių sutartinės atsakomybės pagrindai nagrinėjamuoju atveju sprendžiami nebuvo. Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad skundžiamu sprendimu atsakovas įgijo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ bei iÅ¡vengė atsakomybės už savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

Atitinkamai nenustačius pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovo netesybas remiantis sutarties 14 punkto pagrindu, kolegija dėl apelianto argumentų, susijusių su netesybų dydžiu, nepasisako.Apeliantas papildomai pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei neįsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ , kuriuo, pasak apelianto, ieÅ¡kovo naudai buvo iÅ¡spręstas analogiÅ¡kas nagrinėjamam ginčas, kylantis iÅ¡ tos pačios Sutarties (nurodytos byloje netesybos buvo priteistos už kitÄ laikotarpį).

Nurodyta aplinkybė, apelianto nuomone, patvirtina apeliacinio skundo pagrįstumÄ , nes teismai turi vienodai spręsti vienodas bylas. Tačiau pastebėtina, kad teismų praktika formuojama įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o minėtas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimas Å¡iuo metu yra apskųstas (informacinės sistemos LITEKO duomenys).Apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo – protokolo nebuvimo.

Tačiau toks apelianto teiginys paneigiamas byloje esančiu 2010 m. spalio 6 - 20 dienų protokolu (113-123), o ir iÅ¡ paties apelianto nurodomo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. raÅ¡to taip pat matyti, kad nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio protokolas egzistuoja, tačiau jis buvo suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas nežymiai praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ (CPK 170 str. 5 dalis). Be to, iÅ¡ to paties raÅ¡to matyti, kad apeliantui buvo suteikta teisė tiek susipažinti su protokolu, tiek ir pareikÅ¡ti raÅ¡ytines pastabas dėl jo, kas neleidžia konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamÄ sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.Atsakovas 2011 m. gruodžio 29 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ dėl papildomų (naujų) įrodymų (148 – 151 b. l.) prijungimo, tačiau pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsisakyti priimti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aeroc“ apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus ir juos grÄ Å¾inti atsakovui. Teisėjai                                                                  Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                  Marytė Mitkuvienė