2019-10-02 Nr. AB-18602-3-62-3-01672-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-655-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01672-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijos filialui Žaliakalnio seniūnijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja Z. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos (toliau – ir atsakovas) 2019 m. liepos 16 d. raštą Nr. 23-2-654 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas), kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (toliau – ir Statybos įstatymas), pareikalavo, kad pareiškėja nedelsiant suremontuotų, rekonstruotų arba nugriautų statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys).

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija be jai teisės aktais suteiktų viešojo administravimo funkcijų taip pat atlieka civilinio pobūdžio veiksmus, t. y. veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras detalizuoja Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Raštas, kuriuo reikalaujama nugriauti jau pastatytą statinį (tvorą), todėl, pagal nurodytas teisės normas, tokio ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas administraciniam teismui.

Teismas pažymėjo, kad dėl ginčų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių šalinimu ir įpareigojimu nugriauti laikinus statinius, priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis) ne kartą savo nutartyse yra pasisakiusi Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-98/2016; 2012 m. liepos 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-56-12; 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-117/2017).

Teismas sprendė, kad pareiškėjos ginčijamas atsakovo Raštas yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, bet įgyvendinant nekilnojamojo turto (valstybinės žemės) valdytojo teises. Teismas nurodė, kad atsakovo reikalavimas nugriauti ant valstybinės žemės savavališkai pastatytus statinius yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, šiuo atveju – Kauno apylinkės teisme.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka realių faktinių aplinkybių. Pareiškėja pažymi, kad byloje nėra (ir nebuvo) sprendžiamas savavališkos statybos klausimas, todėl teismo nutarties motyvacinėje dalyje nurodyti teisiniai argumentai yra nesuprantami šios bylos kontekste. Pareiškėja pabrėžia, kad jokia institucija neginčija pareiškėjai priklausančio Statinio teisėtumo. Statinys yra teisėtai įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja pastebi, kad tikėtina dėl rašybos klaidos, teismas nutartyje Statinį – gyvenamąjį namą – vadina tvora.

2. Pareiškėja teigia, kad teismo argumentas, jog atsakovas nagrinėjamu atveju vykdo ne viešojo administratoriaus funkcijas, bet veikia kaip civilinių teisių subjektas – kaip valstybinės žemės sklypo valdytojas – visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėja nurodo, kad remontuotinas Statinys – gyvenamasis namas – stovi ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, o atsakovas kelia reikalavimą pareiškėjai vykdyti statinių naudotojams teisės aktuose nustatytas pareigas gindamas viešąjį interesą – visų pirma, gindamas asmenų saugumą. Pareiškėjos nuomone, atsakovas kaip tik vykdydamas viešojo administravimo subjekto funkciją ginčijamu Raštu kelia reikalavimus pareiškėjai.

3. Pareiškėja pažymi, kad ji neprašo teismo spręsti ginčo iš esmės, bet ginčija nesuprantamai suformuluotą teisinį reikalavimą, ir nurodo, kad nesuprasdama iškelto reikalavimo, negali jo fiziškai įvykdyti: skundžiamasis Raštas yra nesuprantamas, neaiškus ir dėl tos priežasties neįmanomas vykdyti – iš administracinio akto teksto nėra aišku, koks konkretus reikalavimas yra keliamas pareiškėjai. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl ydingai surašyto individualaus administracinio akto negaliojimo klausimą turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas.

4. Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovas grindžia savo reikalavimą pareiškėjai suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį trečiojo (privataus) asmens be pastato savininko sutikimo atlikta statinio laikančiųjų konstrukcijų ekspertize, kuri nėra pateikiama pareiškėjai susipažinti. Pareiškėja teigia, jog ji ne tik kad negali užginčyti atliktos ekspertizės teisėtumo, bet ir nėra informuota apie ekspertizės turinį bei išvadas. Pareiškėjos nuomone, tai neabejotinai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus – žinoti, kokiu teisiniu pagrindu viešojo administravimo subjektas grasina taikyti sankcijas pareiškėjos turtui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo reikalavimas nugriauti ant valstybinės žemės savavališkai pastatytus statinius yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir atskirajame skunde teigia, jog remontuotinas Statinys – gyvenamasis namas – stovi ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, o atsakovas kelia reikalavimą pareiškėjai vykdyti statinių naudotojams teisės aktuose nustatytas pareigas vykdydamas viešojo administravimo subjekto funkcijas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Rašto, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Statybos įstatymu, pareikalavo, kad pareiškėja nedelsiant suremontuotų, rekonstruotų arba nugriautų Statinį. Ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) ir Statybos įstatymo nuostatos.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktas nustato, jog viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis įtvirtina statinių naudojimo priežiūrą atliekančius viešojo administravimo subjektus, o šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, naudojimo priežiūrą, atlieka savivaldybių administracijos. Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punktas suteikia teisę viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, reikšdama reikalavimą panaikinti atsakovo Raštą, siekė inicijuoti teisminį ginčą dėl atsakovo (savivaldybės administracijos teritorinio padalinio), kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos, t. y. teisės aktuose įtvirtintų viešojo administravimo subjekto funkcijų neatlikimo ir / ar netinkamo atlikimo, įgaliojimų viršijimo. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus.

Pažymėtina, kad tiek Rašte esanti informacija, tiek bylos duomenys patvirtina, jog Statinys (ne tvora) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai (b. l. 11), o ne valstybei, todėl sutiktina su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju laikytini nereikšmingais, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai nusprendė nepriimti pareiškėjos skundo, todėl yra pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl pareiškėjos skundo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Z. P. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius