2018-11-14 Nr. AB-20562-3-61-3-04683-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės Luminor Bank prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Luminor Bank skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2018-11-14 Nr. AB-20562-3-61-3-04683-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2016 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Full text
Administracinė byla Nr. A-131-438/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04683-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės Luminor Bank prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Luminor Bank skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą; 2) panaikinti Išorinės reklamos komisijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. ir 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimus „Dėl prašymo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą AB DNB bankui“ tose dalyse, kuriose nustatytas vietinės rinkliavos dydis ir plotas, už kurį ji imama; 3) panaikinti 2015 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjui išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą su priedu; 4) įpareigoti atsakovą skaičiuoti vietinę rinkliavą pareiškėjui kaip už iškabas, t. y. remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-1713 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų tvirtinimo“ (aktuali redakcija, 2014 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 1-2065) 9.3 punktu, o kiekvienos iš iškabų plotą skaičiuoti remiantis minėto norminio akto 13 punkto antrąja dalimi, t. y. kaip suminį plotą trijų atskirų raidžių pagal pateiktą patikslintą projektą. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2016 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2018 m. vasario 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-131-438/2018 panaikino VAAT 2016 m. birželio 14 d. sprendimą, o pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Išorinės reklamos komisijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. ir 2015 m. rugsėjo 9 d. protokolinių sprendimų dalis, kuriose nustatytas vietinės rinkliavos dydis ir plotas, už kurį ji imama (atitinkamai – 16 ir 28 klausimai) bei 2015 m. rugsėjo 15 d. leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. A635-844/15(2.3.2.1-EK6) su jo priedu „Vietinės rinkliavos mokėjimo sąlygos“; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vietinę rinkliavą pareiškėjui skaičiuoti vadovaujantis Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 1-1713, 9 punktu, o reklamos plotą skaičiuoti remiantis minėtų nuostatų 13 punktu, taip pat ir šio punkto antrąja dalimi. Teismas nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. A51-81111/15(2.3.2.1-EK6) „Dėl prašymo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą“.
II. Pareiškėjo įgaliota atstovė pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – iš viso 3 306 Eur.
Prašyme pažymėjo, kad dalis nurodytų bylinėjimosi išlaidų patirta nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, o dalis – apeliacinės instancijos teisme. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirta 181,5 Eur išlaidų, apmokant už teisines paslaugas, rengiant atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, 1 210 Eur – už atstovavimą rengiant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, 11 Eur – už žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinio skundo pateikimą.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos proporcingai pareiškėjo patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui iki protingo, neviršijančio rekomenduojamo maksimalaus, proporcingumo ir teisingumo principus atitinkančio, dydžio.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
III. Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui Luminor Bank AB iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos klausimas.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė 11 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį 2016 m. birželio 23 d. mokėjimo pavedimą Nr. APM4060309 (I t., b. l. 198). Taip pat pareiškėjo įgaliota atstovė 2018 m. vasario 19 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 16–17), kuriame, be kita ko, prašė priteisti 181,5 Eur išlaidų, patirtų apmokant už teisines paslaugas, rengiant atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, 1 210 Eur išlaidų – už atstovavimą rengiant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, 11 Eur išlaidų – už žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinio skundo pateikimą. Kartu su minėtu prašymu buvo pateikti 2018 m. vasario 15 d. mokėjimo pavedimai Nr. APM4071009 ir APM4071007 (II t., b. l. 18–19), patvirtinantys, be kita ko, minėtų paslaugų apmokėjimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo įgaliotų atstovių teiktas atskirasis skundas dėl VAAT 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (I t., b. l. 45–50), LVAT 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS‑1288‑756/2015 (I t., b. l. 62–66) buvo atmestas, todėl pareiškėjui iš atsakovo nepriteisiamos 181,5 Eur išlaidos, patirtos apmokant už teisines paslaugas, rengiant atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
VAAT 2016 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o LVAT 2018 m. vasario 14 d. sprendimu iš esmės priėmė pareiškėjui palankų procesinį sprendimą. VAAT 2018 m. rugsėjo 28 d. įsiteisėjusioje nutartyje (III t., b. l. 114–117), spręsdamas pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, klausimą, įvertino, kad pareiškėjo LVAT sprendimu patenkintų skundo reikalavimų dalis yra 75 proc.
ABTĮ 35 straipsnio 2 dalis nustato, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis, o 3 dalis, jog šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (šiuo atveju tai būtų 11,25 Eur).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 11 Eur žyminio mokesčio, todėl 75 proc. (atsižvelgiant į LVAT sprendimu patenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų dalį) šios sumos (8,25 Eur) priteisiama pareiškėjui iš atsakovo.
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyta, kad už advokato suteiktą paslaugą – apeliacinio skundo surašymą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 1,7.
Atsižvelgiant į tai, kad procesiniai veiksmai (apeliacinis skundas surašytas ir pateiktas) buvo atliekami 2016 m. II ketvirtyje (I t., b. l. 190–198), turi būti remiamasi 2015 m. IV ketvirčio rodikliais. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 m. IV ketvirtį buvo 756,9 Eur, todėl maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo surašymą yra 1 286,73 Eur (756,9 Eur x 1,7).
Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai nurodytus kriterijus, ginčo sudėtingumą, pateikto apeliacinio skundo turinį, tai, kad prašomos priteisti bylos nagrinėjimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio, pareiškėjui priteisia 75 proc. (atsižvelgiant į LVAT sprendimu patenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų dalį) prašomos atstovavimo išlaidų sumos 907,5 Eur (1 210 Eur x 0,75) iš atsakovo. Taigi iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 915,75 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų (8,25 + 907,5).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
akcinės bendrovės Luminor Bank prašymą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti akcinei bendrovei Luminor Bank iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 915,75 Eur (devynis šimtus penkiolika eurų 75 centus) bylos nagrinėjimo išlaidoms atlyginti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė