2021-12-29 Nr. AB-45-3-61-3-00060-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2812-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00060-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.2.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NTPV“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NTPV“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kurtuvėnų regioninio parko direkcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NTPV“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (30.2)-A4E-6379 „Dėl (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio planuojamos veiklos galimybių“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą pripažinti, kad planuojama Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio naujo ploto (apie 9,9 ha) naudojimo planuojama ūkinė veikla yra leistina pagal Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio naujo ploto (apie 9,9 ha) naudojimo planuojamos ūkinės veiklos ataskaitą, paruoštą uždarosios akcinės bendrovės „GIK projektai“.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Kurtuvėnų regioninio parko (toliau – ir Parkas) direkcija nepritarė Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai (toliau – ir PAV Ataskaita), nurodydama argumentus dėl tariamo Parko interesų galimo pažeidimo, o atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl PAV Ataskaitos netvirtinimo, išimtinai pakartojo Parko direkcijos argumentus, neatlikdamas jokio savarankiško šių argumentų pagrįstumo vertinimo.

2.2. Parko direkcijos kompetencija yra griežtai apribota konkrečia teritorija, o planuojamas (duomenys neskelbtini) smėlio karjeras (toliau – Karjeras) yra už Parko teritorijos ribų ir planuojamam Karjerui netaikoma jokia buferinė Parko apsaugos zona. Parko direkcija neturi jokių teisėtų įgaliojimų spręsti, kokia veikla gali būti vykdoma už Parko ribų, nes tokios teisės jai nesuteikia nei teisės aktai, nei Parko nuostatai, todėl Agentūra, nepriimdama planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV), neturėjo teisės ir negalėjo vadovautis Parko direkcijos išeinant už savo kompetencijos ribų išsakytais argumentais, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

2.3. Parko direkcija nepatenka į privalomųjų PAV subjektų sąrašą, todėl Parko direkcijos nuomonė dėl PAV Ataskaitos pagrįstumo turėtų būti vertinama kaip rekomendacinio pobūdžio, į kurią atsakovas galėtų atsižvelgti tik tuo atveju, jeigu joje nurodyti argumentai patektų į Parko direkcijos kompetencijos ribas. Atsakovas, Sprendimą grįsdamas išimtinai tik išeinant už kompetencijos ribų išsakytais Parko direkcijos teiginiais, veikė netinkamai, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą.

2.4. Parko direkcija ir Agentūra savo nesutikimo su PAV Ataskaita nepagrindžia objektyviais įrodymais, nepateikia nei vieno savo teiginius galinčio pagrįsti rašytinio įrodymo, o jų teiginiai grindžiami subjektyvaus pobūdžio prielaidomis apie tai, kad PŪV galimai galėtų pakenkti gamtai ar kraštovaizdžiui. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendime nurodyti nepritarimo PAV Ataskaitai motyvai yra nepagrįsti jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais, todėl ir dėl šios priežasties Sprendimas yra nepagrįstas.

2.5. 2019 m. liepos 9 d. vykusiame PAV Ataskaitos vertinime dalyvaujančių subjektų atstovų pasitarime Parko direkcijos atstovai pripažino, kad jie iš principo nesutinka su PAV Ataskaita todėl, kad nemato detalių kompensacinių priemonių dėl Karjero eksploatavimo. Tačiau konkrečios detalios kompensacinės priemonės turi būti numatomos vėlesniame etape – rengiant Karjerui žemės gelmių naudojimo specialųjį planą, todėl visi Parko direkcijos išsakyti ir Sprendime pakartoti argumentai yra susiję su vėlesniu planavimo etapu – žemės gelmių naudojimo plano rengimu, o ne su PAV Ataskaita, todėl Sprendimo argumentai turėtų būti vertinami vėlesnio teritorijų planavimo etapo rengimo metu, t. y. žemės gelmių naudojimo plano rengimo metu, o ne PAV Ataskaitos rengimo metu. Dėl šios priežasties Sprendimo motyvai nesudarė pagrindo netvirtinti PAV Ataskaitos priimant teigiamą išvadą dėl PŪV leistinumo.

2.6. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo 11.1 punkte išsakytu argumentu. Visas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, kuris patenka į planuojamą Karjerą, yra ne miško, o žemės ūkio paskirties, todėl, planuojant Karjerą, neturės būti atliekamos žemės sklypo kaip miško žemės pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo procedūros, kadangi planuojant teritoriją žemės ūkio paskirties pagrindinė žemės naudojimo paskirtis būtų keičiama į kitą žemės pagrindinę naudojimo paskirtį papildomai numatant žemės naudojimo būdą – naudingųjų iškasenų naudojimo teritorijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, yra galimybė pakeisti teritorijoje esančią miško žemę į naudingų iškasenų teritoriją.

2.7. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime nurodytu teiginiu, jog yra galimybė smėlio išteklius eksploatuoti Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje ir todėl pareiškėjo planuojama ūkinė veikla neatitinka Miškų įstatymo nuostatų. PAV Ataskaitoje išnagrinėta ir nurodyti konkretūs motyvai, kad minėtuose trejuose nenaudojamuose telkiniuose nagrinėjamu momentu nėra galimybės eksploatuoti karjerų ir tam pateiktų konkrečių argumentų Agentūra nevertino ir jų net nebandė paneigti, todėl Sprendime dėstomas argumentas dėl galimybės eksploatuoti kitus telkinius yra nepagrįstas.

2.8. Agentūra nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Sprendime minimus karjerus kažkas bent jau ruoštųsi eksploatuoti. Tokiu atveju, nesant patvirtinto karjerų žemės gelmių naudojimo specialaus plano, tik kurį patvirtinus galima objektyviai konstatuoti, kad telkinį iš tikrųjų galima pradėti eksploatuoti ir egzistuoja reali alternatyva planuojamam Karjerui, Sprendimo teiginiai, kad minėtuose telkiniuose galima reali karjerų veikla, yra objektyviai nepagrįsta.

2.9. Nuspręsti ar galima naudingosioms iškasenoms išgauti naudoti ne Parko teritorijoje esantį miško plotą nepatenka nei į Parko direkcijos, nei į Agentūros kompetencijos ribas. Pirminė kompetentinga institucija dėl miško ploto pakeitimo karjerui eksploatuoti tikslingumo savivaldybės teritorijoje yra būtent savivaldybė, kurios teritorijoje ketinama miško plotą naudoti karjero reikmėms, bet ne Parko direkcija. Šiaulių rajono savivaldybė raštu pritarė Karjero naujo ploto naudojimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms PAV Ataskaitoje nurodytoje vietoje. Šiaulių rajono savivaldybės taryba patvirtino Šiaulių rajono bendrojo plano pakeitimą, kuriame numatė, jog norint eksploatuoti išvaldytus naudingųjų iškasenų telkinius ir siekiant šio tikslo norint atlikti planuojamojo karjero PAV procedūras nereikalingas. Taigi nurodo, jog kompetentinga institucija nusprendė, kad yra pagrindas miško žemę paversti į naudingųjų iškasenų išgavimo teritoriją, todėl Sprendimo motyvas, kad PŪV negalima planuojamojoje teritorijoje yra nepagrįstas.

2.10. Sprendimo argumentas, kad PŪV yra negalima dėl tariamo prieštaravimo Miškų įstatymui yra nepagrįsta ne tik dėl to, kad tokios išvados Agentūra neturėjo teisės priimti, nes tai nepatenka į jos savarankiškos kompetencijos ribas, tačiau ir dėl to, kad šis klausimas gali ir turi būti sprendžiamas tik vėlesnio Karjero planavimo etapo metu, kai bus rengiamas ir tvirtinamas žemės gelmių naudojimo specialusis planas, kurį tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba) kartu nuspręsdama dėl miško panaudojimo naudingosioms iškasenoms išgauti.

2.11. Lietuvos miškų tarnyba jokių kliūčių paversti planuojamame Karjere esantį IV grupės ūkinį mišką nenustatė ir nurodė, kad miškas paverčiamas naudingųjų iškasenų teritorija karjerui eksploatuoti paruošiant ir patvirtinant teritorijų planavimo dokumentą, taip pat patvirtino, kad tai atliekama ne PAV metu. Atsakovo teiginiai, kad neva tai PŪV negalima, nes neįmanoma teritorijoje esančio miško paversti karjeru, prieštarauja tiek teisiniam reglamentavimui, tiek ir PAV Ataskaitoje pateiktoms kompetentingų institucijų konkrečiai šiuo klausimu išvadoms.

2.12. Planuojamoje teritorijoje esantis savaime ir tik IV grupei priskirtas ūkinis miškas neturi jokios išskirtinės istorinės, kultūrinės ar kokios nors kitokios svarbios reikšmės, dėl kurios būtų objektyvus pagrindas jį ypatingai saugoti, jis susiformavo tik dėl žemės sklypo nenaudojimo žemės ūkio veiklai, todėl jis negalėjo ir negali būti vertinamas kaip gyvybiškai svarbus Parke gyvenančių gyvūnų išgyvenimui. IV kategorijos mišką, net ir nepakeitus žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo ir nepatvirtinus PAV Ataskaitos, galima iškirsti siekiant naudoti žemės sklypą pagal dabartinę žemės ūkio paskirtį, todėl Parko direkcijos išsakyti ir atsakovo pakartotini teiginiai, kad planuojamoje teritorijoje esantis miškas tariamai yra išskirtinis ir jį gyvybiškai svarbu ir būtina išsaugoti neturi pagrindo ir dėl šios priežasties.

2.13. Naudingųjų iškasenų žemės naudojimo būdas yra įtvirtintas kaip prioritetinis žemės panaudojimo būdas Lietuvoje, kadangi išžvalgytus naudingųjų iškasenų telkinius yra siekis juos išnaudoti, o dėl nedidelio jų kiekio lyginant su alternatyviu išžvalgytų telkinių galimu panaudojimu pirmenybė yra teikiama naudingųjų iškasenų eksploatavimui, o ne kitiems alternatyviems žemės naudojimo būdams, kurie nėra būtini nagrinėjamoje teritorijoje.

2.14. Parko direkcija nepageidauja, kad planuojamoje teritorijoje būtų vykdoma Karjero veikla, nes toks vaizdas neva darkys kraštovaizdį. Parko nuomonė ir jo nuostatai neužtikrina ir negarantuoja jokios teises jai spręsti, kokia veikla ir kokie vaizdai gali ir privalo būti už Parko ribų, todėl šis Sprendimo argumentas neturi teisinio pagrindo ir dėl to yra nepagrįstas. (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio, (duomenys neskelbtini)kalno vaizdas nepasikeis ir jis negali būti pažeistas dėl planuojamos Karjero veiklos, todėl Sprendimo argumentas, kad neva tai PŪV sukurs saugomų Parko objektų vizualinę taršą, yra nepagrįstas.

2.15. Atsakovas ar Parko direkcija nenurodė jokių įvardytos vizualinės taršos objektyvių vertinimo kriterijų, todėl tokie argumentai gali būti vertinami tik kaip subjektyvus Parko direkcijos pageidavimas, kuris negali būti laikomas pagrįsta priežastimi neleisti vykdyti darbų. Iškirtus medžius ant (duomenys neskelbtini) kalno ir „atvėrus“ vaizdą į (duomenys neskelbtini) pusę, kaip nurodyta Sprendime, visų pirma taps dar geriau matomi šiuo metu šalia Parko ir šalia planuojamos teritorijos jau faktiškai eksploatuojami trys karjerai, todėl yra nepagrįstas Sprendimo argumentas, kad vienas karjeras tariamai sukurtų „vizualinę taršą“, o kiti trys jau eksploatuojami ir matomi karjerai įtakos vizualinei taršai nedaro. Toks selektyvus teiginys vieno Karjero atžvilgiu galėtų būti laikomas nesąžininga diskriminacija ir nesąžiningos konkurencijos skatinimu, kai trims karjerams, besiribojantiems su Parku, leidžiama veikti, o ketvirtam tokiomis pačiomis sąlygomis bandoma sudaryti nepagrįstas kliūtis.

2.16. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentu, kad PAV Ataskaita pažeidžia Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą (toliau – ir Kraštovaizdžio planas), todėl dėl šio pažeidimo PŪV yra negalima. Atsakovo argumentas yra nepagrįstas, nes jis prieštarauja Kraštovaizdžio plano 8 punktui, todėl Sprendimo teiginiai, kad teritorijoje PŪV pažeistų Kraštovaizdžio plano normas yra nepagrįsti. Kraštovaizdžio planu turi vadovautis tik savivaldybės rengdamos savo teritorijų bendruosius planus, o kadangi planuojama teritorija patenka į Šiaulių rajono bendrąjį planą, kuris nenumato jokių kliūčių karjero eksploatavimui planuojamoje teritorijoje, todėl PAV Ataskaita ir PŪV nepažeidžia kraštovaizdžio plano reikalavimų.

2.17. Atsižvelgiant į Parko direkcijos išreikštą neigiamą nuomonę dėl kraštovaizdžio vertinimo pirmojoje PAV Ataskaitos versijoje, buvo sudaryta papildoma sutartis su valstybės įmone Valstybės žemės fondu dėl planuojamos teritorijos kraštovaizdžio vertinimo papildymo ir Kraštovaizdžio vertinimas buvo papildytas profesionalo kraštovaizdžio specialisto išvadomis, pagal kurias PŪV nedaro neleistino poveikio kraštovaizdžiui.

2.18. Pareiškėjas dėl Sprendimo 11.4 punkte išdėstyto argumento teigė, kad atsakovas nurodė, jog jis vadovaujasi Kurtuvėnų regioninio parko, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijas ir Lietuvos Respublikos aplinkas ministerijos išdėstytomis nuomonėmis, tačiau jis savarankiškai neįvertino šių nuomonių pagrįstumo, dėl ko netinkamai vykdė atsakovui pavestą pareigą priimti pagrįstą ir tinkamai motyvuotą sprendimą.

2.19. Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT) bei Aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) savo raštuose nenurodė jokių motyvų, kodėl jos sutinka su Parko direkcijos išsakytais teiginiais, nedetalizavo ir neįvardijo kokios grėsmės yra realios ir nenurodė jokių objektyvių išvadų vertinimo kriterijų, kuriais remiantis jos įvertino Parko direkcijos teiginių pagrįstumą. Atsakovo minimuose VSTT ir Ministerijos raštuose nenurodytas nei vienas naujas ar papildomas argumentas, dėl kurio PŪV būtų negalima, todėl šių subjektų nuomonė neturi reikšmės Sprendimo priėmimui. Nagrinėjamu atveju būtina vadovautis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kurią negalima savo sprendimo grįsti subjektyvia nuomone, nepagrindžiant jos jokiais objektyviais įrodymais.

2.20. Parko direkcija, nesutikdama su PAV Ataskaita išsako abejones ir prielaidas dėl planuojamos ūkinės veiklos, o VSTT ar Ministerija formaliai su jomis sutinka, tačiau savo abejonių ir prielaidų ar sutikimo su jomis dėl PŪV galimo neigiamo poveikio nepagrindžia privalomais objektyviais įrodymais kaip to reikalauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, todėl minėtų institucijų nuomonė neįrodo Sprendimo pagrįstumo.

2.21. Dėl Skundžiamo sprendimo 11.5 ir 11.6 punktuose nurodytų argumentų pareiškėjas pažymėjo, kad 11.5 punkte nurodyta, kad paukščių rūšys negyvena planuojamojoje teritorijoje, nes jos gyvena ir yra stebėtos už planuojamos teritorijos – Parko teritorijoje, todėl tai sudaro pagrįstą išvadą, kad PŪV neleistinu būdu nepažeis šių paukščių gyvenimo sąlygų, nes jie apsistoję Parke, kuriame pareiškėjas jokios veiklos neplanuoja. Sprendimo 11.6. punkte yra pateikiama subjektyvi prielaida, kad PŪV dėl savo pobūdžio ir masto neigiamai paveiks arba sunaikins saugomų rūšių veisimo ir maitinimosi buveines, o tai turės įtakos biologinės įvairovės gausumui, taip pat pažymi, kad palaipsniui pasikeitus buveinėms, dėl pasikeitusių sąlygų saugomų rūšių miško paukščiai toje teritorijoje nebegyvens arba ženkliai sumažės jų gausa. Planuojamojoje teritorijoje nenustatyta nei vieno iš penkių paukščių buveinių, todėl šis teiginys tiesiogiai prieštarauja atsakovo ir Parko direkcijos pripažintiems faktams. Taip pat ataskaita rengia atitinkamų sričių specialistai, todėl subjektyviu įsitikinimu grindžiami teiginiai apie techninio pobūdžio aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus paprastai negali būti pakankamai suabejoti specialistų išvadomis. PAV Ataskaitoje pateiktus biologines įvairovės tyrimus atliko kvalifikuoti specialistai ir ataskaitoje kompetentingų specialistų yra įvertintas galimas poveikis minėtoms paukščių rūšims ir neigiamas poveikis nenustatytas.

2.22. Sprendime nurodoma, kad kai kurie iš nurodytų paukščių galimai lankosi planuojamoje teritorijoje ir PŪV veikla galbūt gali pabloginti jų galimybes lankyti teritorijoje yra subjektyvi nuomonė. Šios nuomonės nepagrindus objektyviais įrodymais, ja remiantis negalima atmesti PAV Ataskaitos. Nei Parko direkcija, nei atsakovas nenurodė, dėl kokių konkrečių objektyvių priežasčių gali pablogėti paukščių gyvenimo sąlygos ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

2.23. Faktas, kad paukščiai galimai lankosi planuojamojoje teritorijoje neleidžia daryti išvados, kad kyla rizika šių paukščių buveinėms ar išlikimui ar normaliam jų gyvenimo sąlygų egzistavimui, kadangi jų buveinė yra už planuojamos teritorijos ribų, o planuojama teritorija yra ne didelė, todėl joje pradėjus veiklą, net jeigu minėti paukščiai anksčiau retkarčiais joje lankydavosi, tai nesudarytų per didelių nepatogumų jiems ir jie prisitaikys prie pasikeitusių sąlygų, pavyzdžiui, vietoj planuojamos teritorijos pradės lankytis kitoje jiems tinkančioje šalia Parko esančioje teritorijoje, kadangi planuojama teritorija nėra niekuo išskirtinė šių paukščių gyvenimo sąlygoms (joje nėra jokių išskirtinių augalų, be kurių minėti paukščiai neišgyventų ar jokios išskirtinės bio aplinkos ar pan.) ir planuojama nepakitusi teritorija nėra būtina kaip privaloma paminėtų paukščių išgyvenimui ir normaliam įprastam gyvenimui būtinoji sąlyga.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Atsakinga institucija planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras atliko laikantis teisės aktų reikalavimų. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant Sprendimą, yra savarankiškai Agentūros nustatyti motyvai pagal reikšmingiausius galimus neigiamus poveikius. Taip pat buvo išanalizuotos PAV subjekto Parko direkcijos informacija ir išvados, VSTT ir Ministerijos raštai. Apie įvertintas minėtų institucijų išvadas yra nurodyta ir Sprendimo 11.4 punkte. Agentūra, priimdama Sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytais viešojo administravimo principais, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau – ir PAV įstatymas), Agentūros kompetencija ir suteiktais įgaliojimais PAV srityje.

4.2. Agentūra nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad, priimdama Sprendimą, Agentūra pakartojo išimtinai tik Parko direkcijos išvadoje nurodytus motyvus. Sprendimą Agentūra priėmė vadovaudamasi PAV įstatymo 10 straipsnio nuostatomis – tai pagrindžia Sprendimo 12 punktas. Prieš priimant Sprendimą, Agentūra įvertino visų PAV subjektų išvadas, o tai reiškia, kad Agentūra atsakingai patikrino visų PAV subjektų išvadų teiginius ir dar papildomai kreipėsi dalykinių konsultacijų į VSTT. Tai įrodo atsakingą Agentūros požiūrį vertinant planuojamos ūkinės veiklos galimus reikšmingus poveikius.

4.3. Pareiškėjo argumentai, kad Agentūra priėmė Sprendimą remdamasi prielaidomis ir nepagrįstais teiginiais yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė, nes visi Sprendime išdėstyti pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant Sprendimą yra pagrįsti teisės aktais, faktiniais duomenimis, PAV Ataskaitoje pateikta informacija, duomenimis ir kitais šaltiniais. Nei vienam iš Sprendimo 11 punkto punktų nėra prielaidų ar nepagrįstų teiginių.

4.4. Sprendimo 11.1 punkte išdėstytas motyvas, kuriuo buvo remtasi priimant Sprendimą, yra vertintas ir pagrįstas PAV Ataskaitoje pateikta informacija (PAV Ataskaitos dalyje „6. Alternatyvų analizė“ pateikta informacija).

4.5. Miškų įstatymas nedetalizuoja kokiais aspektais (techniniais, ekonominiais, aplinkosauginiais, priešgaisriniais ar pan.) nėra galimybes šių išteklių eksploatuoti ne miško žemėje, o PAV Ataskaitoje įvertintas tik vienas ekonominis aspektas ir nevertinti kiti smėlio išteklių minėtuose sklypuose eksploatavimo aspektai.

4.6. Atsakovas išanalizavo PAV Ataskaitos dalį (4.6. Kraštovaizdis), įvertino pateiktus duomenis ir jų pagrindu nustatė motyvą, kuriuo remiantis buvo priimtas Sprendimas. Agentūras, vertindama vizualinės taršos galimybę, vadovavosi Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodika, kurią Ministerijos užsakymu parengė UAB „Infraplanas" ir kuri yra Ministerijos tinklalapyje. Taigi Sprendimo 11.2 punktas yra pagrįstas PAV Ataskaita, patikrintais duomenimis: PAV Ataskaitoje pateikta informacija apie PŪV vietą ir gretimybes, pateikta informacija apie poveikį kraštovaizdžiui; Parko direkcijos pateikta informacija apie Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos įgyvendinamus projektus viešai prieinama ir patikrinta.

4.7. Agentūra paaiškino, kad vertinimas pagal Kraštovaizdžio plano keliamus reikalavimus buvo pateiktas Karjero poveikio aplinkai vertinimo programoje. Pareiškėjas prieštarauja pats sau, dėstydamas argumentus, kad Agentūra negalėjo remtis Kraštovaizdžio planu, nes tai yra tik abstraktaus pobūdžio dokumentas, nustatantis viso Lietuvos teritorijos vystymo principus ir jis nėra tiesiogiai taikomas dėl konkrečios veiklos konkrečiame žemės sklype, galimumo bei netaikomas atliekant PAV ar rengiant žemės gelmių naudojimo specialųjį planą siekiant įgyti teisę eksploatuoti karjerą, tačiau pareiškėjo vertinimas pagal Kraštovaizdžio plano reikalavimus buvo pateiktas tiek PAV programoje, tiek PAV Ataskaitoje.

4.8. Sprendimo 11.5 punkte nurodyti teiginiai yra pagrįsti PAV Ataskaitoje pateikta informacija. PŪV metu veiktų triukšmą keliantys įrenginiai, judėtų technika ir darbininkai, neigiamas poveikis neapsiribotų tik PŪV teritorija, todėl tai neigiamai paveiktų saugomas paukščių rūšis, bei Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšis, gyvenančias aplinkoje, besiribojančia su PŪV teritorija.

4.9. Dėl Sprendimo 11.6 punkto Agentūra nurodė, kad PAV Ataskaitoje nurodytos poveikio mažinimo priemonės ir kompensacinės priemonės negali garantuoti, kad nebus neigiamo poveikio buveinėms, saugomų rūšių radavietėms ir augavietėms arba, kad šis poveikis bus minimalus ir sunaikintos vertybės bus atkurtos.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Parko direkcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „NTPV“ skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad UAB „GIK projektai“ parengė PŪV poveikio aplinkai vertinimo programą, supažindino su ja visuomenę, pateikė ją derinti poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. 99/16 pateikė Agentūrai. Agentūra 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. (28.1)-A4-5948 „Dėl Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio naujo plano (9.9 ha) poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo“ patvirtino UAB „NTPV“ PAV programą. Pagal patvirtintą PAV programą Agentūros nagrinėjimui 2019 m. UAB „GIK projektai“ pateikė UAB „NTVP“ PAV Ataskaitą. Agentūra 2019 m. gruodžio 4 d. priėmė Sprendimą, kad pareiškėjo PŪV – Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio naujo ploto (apie 9,9 ha) naudojimas – neleistina pagal parengtą PAV Ataskaitą.

8. Teismas nurodė, kad pagal PAV įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, PAV dokumentų rengėjas organizavo visuomenės supažindinimą su PAV Ataskaita 2017 m. birželio 2 d., Šilojų g. 1, Bubių k., Bubių seniūnijos patalpose. Viešame susirinkime dalyvavo PAV užsakovo (organizatoriaus) UAB „NTPV“ atstovas, PAV dokumentų rengėjo įmonės atstovai, Bubių seniūno pavaduotoja, Parko direkcijos atstovas. Nustatyta tvarka įvykdžius visuomenės supažindinimo procedūras buvo gautos PAV subjektų išvados (PAV įstatymo 9 str. 3, 4 d.): Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių padalinys pritarė planuojamos ūkinės veiklos galimybėms poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodytoje vietoje (2017 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. (9.38.-Š) 2Š-502), Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nurodė, kad pritaria planuojamos ūkinės veiklos galimybei ataskaitos nurodytoje vietoje (2017 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. S1-1255), Šiaulių rajono savivaldybės administracija pritarė planuojamos ūkinės veiklos galimybėms ataskaitoje nurodytoje vietoje (2017 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. S-2749(3.24)), Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas nurodė, kad pritaria planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai bei planuojamos ūkinės veiklos galimybei pasirinktoje vietoje (2017 m. liepos 26 d. rašte Nr. 2.6-2308(16.8.4.6.11)), Parko direkcija pakartotinai nepritarė PŪV, nes PŪV prieštarauja Kraštovaizdžio plano sprendiniams ir PŪV gali pakenkti šalia esančio Parko vertybėms (2019 m. birželio 4 d. raštas Nr. 1.8-149(6.4.)), VSTT patvirtino Parko direkcijos nepritarimo šiai ataskaitai motyvus (2019 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. (3)-V3-1073(12.1)). PAV įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta tvarka Agentūra 2019 m. gavo PAV Ataskaitą, PAV subjektų išvadas ir argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą.

9. Teismas pažymėjo, kad PAV programos suderinimas yra pirminė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, numatanti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo kryptis / gaires, nes PAV Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nurodo, kad programa nustato ataskaitos turinį, joje nagrinėjamus klausimus. Teismas taip pat apžvelgė PAV Įstatymo nuostatas (9 str. 1 d., 10 str. 1 d., 9 d.).

10. Teismas padarė išvadą, kad tik po PAV subjektų motyvuotų išvadų pateikimo prasideda atsakingos institucijos atliekamas PAV Ataskaitos nagrinėjimas, t. y. baigiamoji planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso stadija, o PAV procedūra užbaigiama atsakingai institucijai (šiuo atveju – Agentūrai) priėmus sprendimą pritarti arba nepritarti PAV Ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybei, būtent kuris ir sukelia realias teisines pasekmes. Teismas vertino, kad Sprendimas laikomas sprendimu, kuris apibrėžtas PAV Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje − atsakingos institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, neleistina pasirinktoje vietoje.

11. Teismas nurodė, kad PAV subjektų atliekamo PAV Ataskaitų vertinimo tikslas – patikrinti, ar PAV Ataskaitoje išsamiai išnagrinėti PAV subjektų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai. Poveikio aplinkai vertinimas – tai teisės normomis reglamentuota procedūra, kurią atliekant yra nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir yra priimamas sprendimas dėl planuojamos veiklos leistinumo.

12. Teismas pabrėžė, kad pagal PAV Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atsakingos institucijos (šiuo atveju – Agentūros) viena iš funkcijų, priimant sprendimą dėl planuojamos veiklos leistinumo, prireikus pasitelkti konsultantus. Konsultantų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese savo lėšomis organizuoja atsakinga institucija. Teismas padarė išvadą, kad Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su Parko (draustinio) teritorija turėjo ir galėjo gauti Parko direkcijos išvadas bei įtraukti ją į PAV subjektų sąrašą (PAV įstatymo 6 str. 4 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus, jog Parko direkcija nėra privalomas PAV subjektas, todėl jos išvadomis neturėtų būti remiamasi, atmetė.

13. Teismas pabrėžė, kad iš Sprendimo 11 punkto matyti, jog Agentūra išsamiai išvardino ir įvertino argumentus, kuriais remiantis pareiškėjo PŪV, neleistina. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Agentūra nepasisakė dėl pareiškėjo jai pateiktų argumentų, kad ji negali eksploatuoti smėlio kituose telkiniuose. Agentūra pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl jo negalėjimo eksploatuoti smėlio kituose telkiniuose yra paremti ekonominiais interesais. Kitas Agentūros atsisakymo motyvas yra tai, kad smėlio eksploatavimas ginčo teritorijoje neatitinka Kraštovaizdžio plano. Agentūra Sprendime nurodė, kad pagal Kraštovaizdžio plano Kraštovaizdžio vizualinio estetinio potencialo brėžinį ir Kraštovaizdžio plano sprendinių 61.1. punktą, numatoma PŪV vieta patenka į ypač raiškios ir vidutinės vertikaliosios sąskaidos atvirų ir pusiau atvirų erdvių kraštovaizdį (V2H2-a), priskiriama vienai iš vaizdingiausių šalies kraštovaizdžių arealų grupei. UAB „GIK projektai“ parengtoje PAV Ataskaitoje 4.6 punkte pateikiama informacija apie kraštovaizdį nurodoma, kad remiantis Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros žemėlapio duomenimis PŪV teritorija priklauso vidutinės vertikaliosios sąsklaidos (kalvoto bei išreikštų slėnių kraštovaizdis su 3 lygmenų videotopų kompleksais), vyraujančių pusiau atvirų didžiąją dalimi apžvelgiamų erdvių kraštovaizdžiui su kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje išreikštais vertikaliaisiais ir horizontaliaisiais dominantų kompleksais (V2H2-a). Vadovaujantis Kraštovaizdžio plano Kraštovaizdžio tvarkymo reglamentavimo krypčių brėžiniu, PŪV vieta yra teritorijų, kurioms taikomas integruoto koncervacinės apsaugos ir rekreacinio naudojimo reglamentas (2 reglamentas) ir tausojančio bioprudukcinio naudojimo reglamentas (4 reglamentas) sandūroje. Šio brėžinio mastelis neleidžia tiksliai nustatyti į kurį naudojimo reglamentą (2 ar 4c) nagrinėjama 9,9 ha ploto PŪV teritorija patenka, tačiau nepaisant to, net jeigu teritorijai būtų taikomas ne 2 naudojimo reglamentas, bet sąlyginai švelnesnis 4c reglamentas, to pilnai užtenka priimti neigiamą sprendimą dėl PŪV (Sprendimo 11.3 p.). Taigi šiuo atveju atsakovas pagrįstai vertino PAV Ataskaitos atitikimą Nacionaliniam kraštovaizdžio tvarkymo planui. Šis vertinimas nebuvo vienintelis ir esminis dėl kurio nepritarta PAV Ataskaitai.

14. Teismas pažymėjo, kad PŪV ginčo teritorijoje nėra galima dar ir dėl to, kad šalia PŪV teritorijos aptiktos trys į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įtrauktos paukščių rūšys bei dvi Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys. Nors pareiškėjas teigė, kad PŪV teritorijoje skundžiamame Sprendime nurodyti paukščiai nesilanko neturi PŪV teritorijoje buveinių, Agentūra nurodė, kad šalia vertintos teritorijos aptinkamos gyvūnų, augalų, grybų ir paukščių rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Sprendimo 11.5 p.). Teismo vertinimu, ginčo teritorija yra vertinga gamtiniu požiūriu ir dėl planuojamos ūkinės veiklos gali būti reikšmingai paveiktos retos ir saugotinos paukščių rūšys, todėl ją tikslinga išsaugoti.

15. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog nedarys neigiamo poveikio aplinkai. Sprendimas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui – natūralių buveinių, saugomų paukščių apsaugai užtikrinti. Aplinkybė, kad retos paukščių rūšys aptiktos ne PŪV teritorijoje, o greta jos, nepaneigia kad paukščiai tikėtinai neapsiriboja tik Parko teritorija. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde akcentuoja, jog paukščiai, pradėjus eksploatuoti smėlį, pasitrauks giliau į Parko teritoriją tai akivaizdžiai įrodo, kad bus padaryta žala paukščiams. Ginčo teritorija ribojasi su Parko (draustinio) teritorija, todėl pareiškėjo veikla, kurios metu bus kertamas miškas, vykdoma smėlio eksploatacija, veiks triukšmą keliantys įrenginiai, judės technika ir darbininkai – kardinaliai pakeis PŪV teritorijos sąlygas, ir tai turės reikšmingą neigiamą poveikį retų saugotinų paukščių rūšių išlikimui.

16. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir priimtas laikantis visų PAV įstatymo nuostatų, iš jo turinio pareiškėjui aišku, dėl kokių priežasčių jo planuojama ūkinė veikla konkrečioje teritorijoje neleidžiama. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo nurodytais argumentais jo panaikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas yra išvestinis, todėl, atmetus pagrindinį reikalavimą, jis negali būti tenkinamas.

III. 17. Pareiškėjas UAB „NTPV“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „NTPV“ skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas pripažino tik Sprendimo 11.1, 11.3 ir 11.5 punktuose nurodytus motyvus pagrįstais ir nurodė, kad šių motyvų pakanka pripažinti Sprendimo pagrįstumui, dėl ko pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas teigia, kad tai reiškia, jog pareiškėjo skundo dalis dėl Sprendimo 11.2, 11.4 ir 11.6 punktuose nurodytų motyvų nepagrįstumo buvo pripažinta pagrįsta (šie argumentai nebuvo paneigti ar pripažinti nepagrįstais), todėl Sprendimo 11.2, 11.4 ir 11.6 punktuose nurodyti motyvai laikytini nepagrįstais ir jais pripažinti PAV Ataskaitą netinkama nėra pagrindo.

18.2. Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra ne „miško ūkio paskirties žemė“, o „žemės ūkio paskirties žemė“, todėl, planuojant pareiškėjo žemės sklype Karjero veiklą, dabartinė pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, kuri yra žemės ūkio (ne miškų ūkio) būtų keičiama į žemės pagrindinę naudojimo paskirtį – kita, papildomai numatant žemės naudojimo būdą – naudingųjų iškasenų naudojimo teritorijos.

18.3. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata turi būti aiškinama taip, kad galimybė kitoje savivaldybės vietoje nurodytus karjerus eksploatuoti galėtų būti kliūtimi paversti miško žemę naudingųjų iškasenų teritorija tik tokiu atveju, jeigu ji būtų reali, ši galimybė turi egzistuoti tuo pačiu metu kaip atliekamos pareiškėjo PAV procedūros ir ši galimybė privalo būti pagrįsta objektyviais įrodymais, įrodančiais, kad išvalgytą kitą telkinį iš tikrųjų galima eksploatuoti ir tai ruošiamasi daryti. Nagrinėjamu atveju nei viena iš nurodytų sąlygų neegzistuoja.

18.4. Sprendimas dėl Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo (ar galima naudingosioms iškasenoms išgauti naudoti esančią miško žemę) nepatenka nei į Parko direkcijos, nei į atsakovo kompetencijos ribas, todėl Parko direkcija ar atsakovas neturi savarankiškos kompetencijos nuspręsti ar galima planuojamoje 9,9 ha teritorijoje esantį 3,9 ha miško plotą panaudoti naudingosioms iškasenoms išgauti. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad miško plotą galima naudoti karjerui „kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje“, o visos savivaldybės mastu galimos veiklos galimybes nustatantis dokumentas yra Šiaulių rajono bendrasis planas, kurį tvirtina Šiaulių rajono savivaldybė. Nagrinėjamu atveju kaip privalomas PAV subjektas dalyvavo ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija, kurios teritorijoje yra planuojamas Karjeras, todėl būtent šis PAV subjektas yra kompetentingas PAV procedūros metu pateikti kol kas tik preliminarią išvadą dėl galimybės taikyti Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, siekiant miško žemę panaudoti karjero eksploatavimui, kadangi galutinė išvada dėl miško žemės pavertimu žeme karjerui eksploatuoti priimama ne PAV procedūros metu, o vėlesnio teritorijų planavimo etapo metu rengiant žemės gelmių naudojimo specialųjį planą, kurį tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba. Būtent vėlesniame etape tvirtinant žemės gelmių naudojimo specialųjį planą nusprendžiama ar galima miško žemę paversti į naudingųjų iškasenų teritoriją.

18.5. Šiaulių rajono savivaldybė 2017 m. gruodžio 5 d. pritarė Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio naujo ploto (apie 9,9 ha, įskaitant ir 3,9 ha miško ploto panaudojimui naudingųjų iškasenų gavybai) naudojimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms PAV Ataskaitoje nurodytoje vietoje (tai patvirtina ir atsakovas Sprendime). Sprendžiant susidariusią situaciją 2019 m. liepos 2 d. Šiaulių rajono savivaldybės taryba patvirtino Šiaulių rajono bendrojo plano pakeitimą, kuriame numatė, jog norint eksploatuoti išvalgytus ir žemės gelmių registre įregistruotus naudingųjų iškasenų telkinius (toks ir yra pareiškėjo žemės sklype išvalgytas smėlio telkinys) ir siekiant atlikti planuojamojo karjero PAV procedūras nereikalingas ir nebūtinas Šiaulių rajono bendrojo plano keitimas, jeigu jame minėtas telkinys nebuvo pažymėtas (pareiškėjo ketinamas eksploatuoti telkinys nebus pažymėtas bendrajame plane todėl, kad jis buvo išvalgytas jau po bendrojo plano patvirtinimo). Dėl šios priežasties PAV procedūros metu pasisakyti dėl miško žemės pavertimo naudingųjų iškasenų teritorija kompetentinga institucija yra Šiaulių rajono savivaldybė, kuri pritardama PAV Ataskaitai nusprendė, kad yra pagrindas miško žemę paversti į naudingų iškasenų išgavimo teritoriją, todėl motyvas, kad PŪV negalima planuojamoje teritorijoje dėl prieštaravimo Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktui yra nepagrįstas.

18.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumento, pagal kurį sprendžiant, ar egzistuoja sąlygos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte paversti miško žemę karjeru yra nusprendžiama ne PAV metu priimant sprendimą, o vėliau. Sprendimas dėl žemės sklype esančios miško žemės panaudojimo kitam galimam žemės sklypo naudojimui būdui – naudingųjų iškasenų teritorijai galimumo sprendžiamas vėlesnėje po PAV procedūros užbaigimo einančioje planuojamos ūkinės veiklos ir teritorijų planavimo etapo stadijoje – kai rengiamas žemės gelmių naudojimo specialusis planas, nes tai tiesiogiai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto „Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo” 12 ir 13 punktuose. Todėl Sprendimo 11.1 punkte išsakytas argumentas, kad PŪV yra negalima dėl tariamo prieštaravimo Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktui, yra nepagrįstas ir dėl to, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas tik vėlesnio Karjero planavimo etapo metu, t. y. kai bus rengiamas ir tvirtinamas žemės gelmių naudojimo specialusis planas, kurį tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba kartu nuspręsdama ir priimdama galutinį sprendimą dėl miško panaudojimo naudingosioms iškasenoms išgauti galimumo.

18.7. Už miškų priežiūrą ir miško žemės naudojimą yra atsakinga Lietuvos miškų tarnyba, kuri yra kompetentinga pasisakyti nagrinėjamu klausimu. Pareiškėjas, iškilus minėtam klausimui dėl galimybės panaudoti jo žemes sklype esančią miško žemę naudingosioms iškasenoms išgauti, kreipėsi į Lietuvos miškų tarnybą, kuri 2019 m. vasario 6 d. rašte jokių kliūčių paversti planuojamoje teritorijoje esantį IV grupės ūkinį (t. y. mažiausiai saugomą) mišką nenustatė ir nurodė, kad tokia galimybė egzistuoja sumokant nustatyto dydžio kompensaciją už miško žemės pavertimą naudingųjų iškasenų teritorija. Šiame rašte Lietuvos miško tarnyba nurodė, kad miškas paverčiamas naudingųjų iškasenų teritorija karjerui eksploatuoti ne PAV metu, o vėlesnio planavimo etapo metu paruošiant ir patvirtinant specialaus teritorijų planavimą dokumentą – žemės gelmių naudojimo specialųjį planą. Ši kompetentingos institucijos Lietuvos miškų tarnybos išvada paneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus teiginius, kad neva tai PŪV negalima, nes neįmanoma teritorijoje esančio miško paversti karjeru, kadangi tokia galimybė egzistuoja ir ji yra įtvirtina Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kurį atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė.

18.8. Vertinant, ar egzistuoja galimybė miško žemę paversti karjeru, svarbu įvertinti, kad žemės sklypas, kuriame planuojamas Karjeras, yra žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemė (t. y. žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirti nėra miško ūkio paskirties žemė) ir jame miško ploto nebuvo iki 2015 m. kovo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymo nustatyti naują žemės sklype miško naudojimo specialiąją sąlygą priėmimo momento. Šis įsakymas buvo priimtas dėl to, kad žemės sklype kurį laiką nenaudojant žemės sklypo žemės ūkio veiklai jame savaime užaugo niekuo neišskirtiniai nesaugomi medžiai, kurie, 2014 m. rugsėjo 13 d. atlikus žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus, buvo užfiksuoti ir įregistruoti kaip IV grupės ūkinis miškas. Šis planuojamoje teritorijoje esantis savaime tik IV grupei priskirtas ūkinis miškas neturi jokios išskirtinės istorinės, kultūrinės ar kokios nors kitokios svarbesnės reikšmės, dėl kurios būtų objektyvus pagrindas jį ypatingai saugoti, jis susiformavo tik dėl žemės sklypo nenaudojimo (jo nenaudojo ankstesnis žemės sklypo savininkas, ne pareiškėjas) žemės ūkio veiklai, todėl jis negalėjo ir negali būti vertinamas kaip tiek svarbus, kad jo nebūtų galima paversti karjeru vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu. IV kategorijos mišką, net ir nepakeitus žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo ir nepatvirtinus PAV Ataskaitos, galima iškirsti siekiant naudoti žemės sklypą pagal dabartinę žemės ūkio paskirtį, todėl Parko direkcijos išsakyti ir Sprendime pakartoti teiginiai, kad planuojamoje teritorijoje esantis miškas tariamai yra išskirtinis ir jį gyvybiškai svarbu ir būtina išsaugoti neturi pagrindo ir dėl šios priežasties.

18.9. Vertinant miško žemės vertingumą lyginant su tos žemės panaudojimu naudingųjų iškasenų gavybai yra svarbu įvertinti šių dviejų teisinių gėrių santykį. Naudingųjų iškasenų žemės naudojimo būdas yra įtvirtintas kaip prioritetinis žemės panaudojimo būdas bet kurioje Lietuvos teritorijoje, kadangi išvalgius naudingųjų iškasenų telkinius yra siekis juos išnaudoti, o dėl nedidelio jų kiekio lyginant su alternatyviu išvalgytų telkiniu teritorijos galimu panaudojimu ( pavyzdžiui, žemės ūkiui ar IV grupės ūkiniam miškui 3,9 ha plote) pirmenybė yra teikiama naudingųjų iškasenų eksploatavimui, o ne kitiems alternatyviems žemės naudojimo būdams, kurie nėra būtini nagrinėjamoje teritorijoje ir kurie gali būti realizuojami kitose vietose (žemės ūkio veiklos teritorijų trūkumo Lietuvoje nėra). Tai, kad naudingųjų iškasenų išgavimo naudojimo būdas yra skatinamas ir laikomas prioritetiniu patvirtina ne tik Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, leidžiantis naudingųjų iškasenų gavybai naudoti net ir miško (kitą ypatingai saugomą Lietuvos vertybę) žemę, tačiau ir Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse.

18.10. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimo 11.3 punkto pagrįstumą, nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumento, jog atsakovo teiginiai, kad PAV Ataskaita pažeidžia Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą (toliau – ir Kraštovaizdžio planas), yra nepagrįsti, nes jie prieštarauja Kraštovaizdžio plano 8 punktui. Kraštovaizdžio planas netaikomas atliekant poveikio aplinkai vertinimą ar rengiant žemės gelmių naudojimo specialųjį planą siekiant įgyti teisę eksploatuoti karjerą, nes tai tiesiogiai numatyta šio plano 8 punkte.

18.11. Kraštovaizdžio plano strateginiai ir principiniai planavimo sprendiniai įtvirtinami detalesnius sprendinius nustatančiuose kituose teritorijų planavimo dokumentuose, kuriuos priimant planavimo mastelis jau suteikia galimybes įvertinti, kurios iš tam tikros Kraštovaizdžio plano zonos vietos yra vertingos ir saugotinos, o kurios neatitinka tų kriterijų. Pagal šį principą atsakovo nurodytose Kraštovaizdžio zonose tam tikros vietos gali būti saugomos, o kitos ne, nes nustatant pačią zoną Kraštovaizdžio plane nebuvo detaliai tiriama kiekviena į tą zoną patenkanti teritorija. Pagal šį principą įgyvendinant Kraštovaizdžio plano sprendinius į jo nurodytą zoną gali pateikti saugoma teritorija (nagrinėjamu atveju Kurtuvėnų regioninio parko teritorija), tačiau patenka ir nesaugomos teritorijos, pavyzdžiui, tokia kaip pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, kuriam jokie saugomų teritorijų sprendiniai netaikomi. Tai, kad Kraštovaizdžio planas negali būti taikomas reglamentuojant konkrečius veiklos sprendinius atsakovo nurodytoje plano zonoje įrodo ir tas faktas, kad į tą pačią atsakovo nurodytą Kraštovaizdžio plano zoną patenka ne tik pareiškėjo žemės sklypas, tačiau ir kiti visiškai šalia esantys trys jau eksploatuojami karjerai, o tai paneigia atsakovo teiginius, kad Kraštovaizdžio planas tariamai nustato tiesioginius draudimus nurodytoje zonoje vykdyti naudingųjų iškasenų veiklą.

18.12. Sprendžiant dėl Karjero veiklos pareiškėjo žemės sklype privaloma vadovautis ne Kraštovaizdžio planu, bet Šiaulių rajono bendrojo plano sprendiniais, kurie teritorijoje suteikia teisę vykdyti Karjero veiklą, todėl PAV Ataskaita ir PŪV nepažeidžia Kraštovaizdžio plano reikalavimų ir Kraštovaizdžio plano sprendiniai negali būti priežastimi ir motyvu netvirtinti PAV Ataskaitos.

18.13. Atliekant papildomą PAV, pareiškėjas sudarė papildomą sutartį su valstybės įmonės Valstybės žemės fondu dėl planuojamos teritorijos kraštovaizdžio vertinimo papildymo. Kraštovaizdžio vertinimas (Ataskaitos 4.6 skyrius) buvo papildytas profesionalo kraštovaizdžio specialisto – geografo N. K., kuris įtrauktas į PAV Ataskaitos rengėjų sąrašą, išvadomis, pagal kurias PŪV nedaro neleistino poveikio kraštovaizdžiui, o atsakovas nenurodė jokių motyvų, kodėl jis nesutinka su šiomis Ataskaitos išvadomis.

18.14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas PAV bylas, yra konstatavęs, kad prielaidos ar tik subjektyvi nuomonė apie tikėtiną galimą žalą, pavyzdžiui, paukščiams, nesudaro pagrindo pripažinti PAV Ataskaitos nepagrįsta. PAV Ataskaitoje poveikį biologinei įvairovei atliko kvalifikuoti, magistro išsilavinimą bei mokslo vardus šioje srityje turintys Vilniaus universiteto specialistai ir PAV Ataskaitoje kompetentingų specialistų yra įvertintas galimas poveikis minėtoms paukščių rūšims ir remiantis šių profesionalų žiniomis ir vertinimu padaryta objektyvi išvada, kad planuojamos veiklos neigiamas poveikis nenustatytas. Atsakovui ar pirmosios instancijos teismo sprendime vartojant tokias sąvokas kaip „tikėtinai“ arba „galimai“ apie bet kokią veiklą galima pasakyti, kad ji galimai gali padaryti neigiamą poveikį, tačiau įrodinėjimo prasme tokie teiginiai laikytini prielaidomis, kuriomis negalima vadovautis priimant sprendimus.

18.15. Sprendime dėl Ataskaitos nurodoma, kad kai kurie iš nurodytų paukščių galimai lankosi planuojamoje teritorijoje ir kad PŪV veikla galbūt gali pabloginti jų galimybes lankytis teritorijoje. Pirma, galimai lankosi ir galbūt gali pablogėti lankymosi galimybės yra subjektyvi nuomonė, kurios nepagrindus objektyviais įrodymais ja remiantis negalima atmesti PAV Ataskaitos kaip netinkamos. Taip pat nei Parko direkcija, nei atsakovas nenurodė, dėl kokių konkrečių objektyvių priežasčių gali pablogėti paukščių gyvenimo sąlygos ir nepateikė tai pagrindžiančių jokių objektyvių įrodymų. Antra, tas faktas, kad paukščiai galimai lankosi planuojamoje teritorijoje neleidžia daryti išvados, kad kyla rizika šių paukščių buveinėms ar išlikimui ar normaliam jų gyvenimo sąlygų egzistavimui, kadangi jų nuolatinė buveinė yra už planuojamos teritorijos ribų. Planuojama teritorija nėra niekuo išskirtinė šių paukščių gyvenimo sąlygoms (joje nėra jokių išskirtinių augalų, be kurių minėti paukščiai neišgyventų ar jokios išskirtinės bio aplinkos ar pan.) ir planuojama nepakitusi teritorijos aplinka nėra būtina kaip privaloma paminėtų paukščių išgyvenimui ir normaliam įprastam gyvenimui būtinoji sąlyga, todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas ir teismas Teismo sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo PŪV gali padaryti neleistiną neigiamą įtaką saugomiems paukščiams.

18.16. Pareiškėjas palaiko savo skundo argumentus dėl Sprendimo 11.2 ir 11.4 punktų nepagrįstumo.

19. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir skundžiamame sprendime pasisakė dėl visų šalių nurodytų faktinių aplinkybių. Teismas skundžiamame sprendime pateikė įrodymų ir atlikto šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių, paaiškinimų įvertinimą, ginčijamas sprendimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

19.2. Vadovaujantis PAV Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsakovas PAV procese gali pasitelkti konsultantus. Parko direkcijos kompetencija nustatyta Parko direkcijos nuostatose. Parko direkcija vykdo Parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų, biologinės įvairovės apsaugą, kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla regioniniame parke atitiktų nustatytus saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo reikalavimus.

19.3. Atsakovas, įvertinęs tai, kad PŪV teritorija ribojasi su Parku, 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (28.1)-A4-3622 pakvietė PAV procese dalyvauti Parko direkciją. Pareiškėjo argumentai, kad Agentūra negali vadovautis Parko direkcijos pateikta išvada, neturi jokio teisinio pagrindo.

19.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pateiktu Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimu. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata nedetalizuoja kokiais aspektais (techniniais, ekonominiais, aplinkosauginiais ar kt.) turi nebūti galimybės naudingųjų iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlyga – nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje – siejama su galimybės eksploatuoti iškasenas savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje galimybės buvimu apskritai. Vadovaujantis teismų praktika, priešingai nei teigia pareiškėjas, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata nėra siejama su apeliaciniame skunde nurodytų sąlygų buvimu. Agentūrai nuspręsti dėl PŪV vietos alternatyvų eksploatuoti naudingųjų išteklių telkinį ne miško žemėje pakanka vien to fakto, kad PŪV PAV procedūrų metu Agentūra gavo informaciją apie PŪV alternatyvų buvimą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, kad Žemės sklypo, kurio tik dalyje yra miško, paversti naudingųjų iškasenų kasimui naudojama teritorija nėra galimybės.

19.5. Sprendimo 11.1 punkto motyvas, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas dėl PŪV galimybių, buvo priimtas įvertinus PAV Ataskaitoje pateiktą informaciją apie galimybę naudingąsias iškasenas eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 30 d. rašte Nr. (7)-1.7-2532 „Dėl informacijos apie naudojamus smėlio telkinius Šiaulių rajono savivaldybėje“ pateiktą informaciją. Pareiškėjo ataskaitoje pateikiami argumentai dėl neturėjimo galimybės eksploatuoti smėlio karjero kituose telkiniuose yra paremti tik ekonominiais interesais, pareiškėjas nevertino kitų telkinių eksploatavimo aspektų.

19.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ 2 punktu, PAV Įstatymo nuostatomis (4 str., 7 str. 6 d.), Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsni 3 dalimi, Agentūra PAV procedūrų metu sprendžia, ar PŪV pagal teisės aktų reikalavimus leistina pasirinktoje vietoje. Atlikto PŪV PAV metu Agentūra nesprendė dėl galimybių miško žemę paversti kitomis naudmenomis eksploatuoti naudingąsias iškasenas. Dėl Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto numatytos išimties privaloma įvertinti kitas vietos alternatyvas, kitus galimus naudoti naudingosios iškasenos (smėlio), detaliai išžvalgytus nenaudojamus telkinius, esančius Šiaulių rajono savivaldybės ribose, ne miško teritorijoje.

19.7. PAV procedūrų metu PAV programoje ir ataskaitoje PŪV buvo įvertinta pagal Kraštovaizdžio plano sprendinius. Vadovaujantis Kraštovaizdžio plano nuostatomis (5 p., 9 p.), Kraštovaizdžio planas nedraudžia PŪV veiklos pareiškėjo pasirinktoje vietoje, tačiau nustato teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo zoną ir naudojimo reglamentą, šio plano sprendiniai privalomi žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams.

19.8. Pagal Kraštovaizdžio plano Kraštovaizdžio vizualinio estetinio potencialo brėžinį ir Kraštovaizdžio plano sprendinių 61.1. punktą PŪV vieta patenka į ypač raiškios ir vidutinės vertikaliosios sąskaidos atvirų ir pusiau atvirų erdvių kraštovaizdį (V2H2-a), priskiriama vienai iš vaizdingiausių šalies kraštovaizdžių arealų grupei. Vidutinė vertikalioji sąskaida – kalvotas bei išreikštų slėnių kraštovaizdis su trijų lygmenų videotopų kompleksais, vyraujančių pusiau atvirų didžiąja dalimi apžvelgiamų erdvių kraštovaizdis. PŪV vietos kraštovaizdis yra išskiriamas kaip vertingas estetiniu požiūriu, todėl dėl PŪV poveikis kraštovaizdžio vizualinei kokybei gali būti reikšmingas. Kuo didesnė kraštovaizdžio estetinio potencialo vertė, tuo mažiau pageidaujamas jos tipų pasikeitimas.

19.9. PŪV nuo (duomenys neskelbtini) apžvalgos aikštelės užstoja medžiai, tačiau nevertinama galima vizualinė tarša jeigu nebūtų želdinių. Parko direkcija nurodė, kad VSTT, įgyvendindama projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I ir II etapus)“ yra parengusi „(duomenys neskelbtini) kalno sutvarkymo ir pritaikymo lankymui“ projektą. (duomenys neskelbtini) kalno su prieigomis tvarkymo darbai numatomi vykdyti 2019 m. Suplanuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, atveriant vaizdą nuo kalno į Kuršėnų pusę. Šie kraštovaizdžio formavimo kirtimai numatyti ir Šiaulių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos plane. Atvėrus vaizdą į Kuršėnų pusę, atsivertų numatomos karjero teritorija. Telkinio eksploatacija sukurs vizualinę taršą ir sumenkins vizualines vertybes, vaizdingą kraštovaizdį.

19.10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatomis (17 str. 1 d. 2 p., 2 d., 18 str. 2 d.), PAV Ataskaitoje nurodytos poveikio mažinimo ir kompensacinės priemonės negali garantuoti, kad nebus daromas poveikis saugomų rūšių individams, jų buveinėms ar radavietėms. PAV Ataskaitoje nurodytos poveikį mažinančios priemonės neatitinka sunaikintų vertybių atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas. Pareiškėjas sutinka, kad dėl PŪV vykdymo paukščiai iš esamų buveinių, pasitrauks giliau į Parko teritoriją. Pagal PAV Ataskaitoje pateiktą informaciją apie PŪV, PŪV vykdymo metu bus atliekami miško kirtimo darbai, veiks triukšmą keliantys įrenginiai ir technika, smėlio karjero eksploatavimo metu vyks kasybos darbai, taip dėl vykdomos PŪV ir keliamo triukšmo lygio bus trikdomi saugomų rūšių individai. PŪV dėl savo masto ir pobūdžio reikšmingai neigiamai paveiks arba sunaikins saugomų rūšių veisimo ir maitinimosi buveines, o tai turės įtakos biologinės įvairovės gausumui, taip pat pažymėtina, kad palaipsniui pasikeitus buveinėms, dėl pasikeitusių sąlygų saugomų rūšių paukščiai toje teritorijoje nebegyvens arba ženkliai sumažės jų gausa.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Agentūros 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. (30.2)-A4E-6379 „Dėl (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio planuojamos veiklos galimybių“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą pripažinti, kad planuojama Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio naujo ploto (apie 9,9 ha) naudojimo planuojama ūkinė veikla yra leistina pagal Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini)smėlio telkinio naujo ploto (apie 9,9 ha) naudojimo planuojamos ūkinės veiklos ataskaita paruošta uždarosios akcinės bendrovės „GIK projektai“, pagrįstumo.

21. Byloje ginčijamu 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu atsakovas nusprendė, kad UAB „NTPV“ planuojama ūkinė veikla – Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio naujo ploto (apie 9,9 ha) naudojimas – neleistina pagal parengtą PAV ataskaitą, motyvuodamas tuo, kad:

21.1. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyti išimtiniai miško pavertimo kitomis naudmenomis atvejai: „naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti jau pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas.“ Planuojamas naudoti (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio naujas plotas (apie 9,9 ha), kuriame miško žemė užima apie 3,9 ha plotą. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 30 d. raštą Nr. (7)-1.7-2532 „Dėl informacijos apie nenaudojamus smėlio telkinius Šiaulių rajono savivaldybėje“ Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje yra trys nenaudojami, detaliai išžvalgyti smėlio telkiniai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 sklypai). Pagal PAV ataskaitoje ir Lietuvos geologijos tarnybos pateiktą informaciją yra galimybė smėlio išteklius eksploatuoti Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje. Todėl planuojama ūkinė veikla neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatų. PAV ataskaitoje pateiktos PŪV vietos alternatyvos neįrodo, kad detaliai išžvalgytuose ir nenaudojamuose telkiniuose nėra galimybės eksploatuoti smėlio išteklius;

21.2. greta Kurtuvėnų regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio (toliau – Draustinis) iš šiaurės ir šiaurės vakarinės pusių prisišlieję trys eksploatuojami smėlio karjerai, esantys tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų. Planuojama naudoti nauja (ketvirta) teritorija apjuostų (iš šiaurės rytinės pusės) (duomenys neskelbtini) mišką, Draustinį ir jame saugomas vertybes: aukštai iškylantį Dubysos slėnio atkirstą moreninį masyvą su (duomenys neskelbtini) kalnu – (duomenys neskelbtini) kalva Šiaulių rajono teritorijoje ir saugomais objektais: (duomenys neskelbtini) šventakalniu, kryžiumi lietuviškos spaudos draudimo panaikinimui paminėti, I pasaulinio karo karių kapais, (duomenys neskelbtini) akmenimis, (duomenys neskelbtini) pušimi. Viena iš pagrindinių Draustinio vertybių – kraštovaizdžio erdvinė raiška, panorama nuo (duomenys neskelbtini) ir kitų aukščiausių šio moreninio masyvo vietų. Pagal PAV ataskaitoje pateiktą informaciją nurodoma, kad PŪV teritorija neturės reikšmingo poveikio kraštovaizdžio elementams, nes yra nematoma nuo regyklos. Pažymima, kad PŪV nuo (duomenys neskelbtini) apžvalgos aikštelės užstoja medžiai, tačiau nevertinama galima vizualinė tarša jeigu nebūtų želdinių. Kaip nurodė PAV subjektas – Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, įgyvendindama projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I ir II etapus)“ yra parengusi „(duomenys neskelbtini) kalno sutvarkymo ir pritaikymo lankymui“ projektą. (duomenys neskelbtini) kalno su prieigomis tvarkymo darbai numatomi vykdyti 2019 m. Suplanuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, atveriant vaizdą nuo kalno į Kuršėnų pusę. Šie kraštovaizdžio formavimo kirtimai numatyti ir Šiaulių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos plane. Atvėrus vaizdą į Kuršėnų pusę, atsivertų numatomo karjero teritorija. Telkinio eksploatacija sukurs vizualinę taršą ir sumenkins vizualines vertybes, vaizdingą kraštovaizdį. PAV ataskaitoje nurodytos poveikio mažinimo priemonės ir kompensacinės priemonės negali garantuoti, kad nebus neigiamo poveikio saugomoms vertybėms, arba kad šis poveikis bus minimalus ir kad sunaikintos vertybės bus atkurtos;

21.3. pagal Kraštovaizdžio plano Kraštovaizdžio vizualinio estetinio potencialo brėžinį ir Kraštovaizdžio plano sprendinių 61.1. punktą, numatoma PŪV vieta patenka į ypač raiškios ir vidutinės vertikaliosios sąskaidos atvirų ir pusiau atvirų erdvių kraštovaizdį (V2H2-a), priskiriamą vienai iš vaizdingiausių šalies kraštovaizdžių arealų grupei. Vadovaujantis Kraštovaizdžio plano Kraštovaizdžio tvarkymo reglamentavimo krypčių brėžiniu, PŪV vieta yra teritorijų, kurioms taikomas integruoto koncervacinės apsaugos ir rekreacinio naudojimo reglamentas (2 reglamentas) ir tausojančio bioprudukcinio naudojimo reglamentas (4 reglamentas), sandūroje.

Šio brėžinio mastelis neleidžia tiksliai nustatyti, į kurį naudojimo reglamentą (2 ar 4c) nagrinėjama 9,9 ha ploto PŪV teritorija patenka, tačiau nepaisant to, net jeigu teritorijai būtų taikomas ne 2 naudojimo reglamentas, bet sąlyginai švelnesnis 4c reglamentas, to pilnai užtenka priimti neigiamą sprendimą dėl PŪV, nes Kraštovaidžio plano sprendinių 17.4 punktas nustato, kad bioprodukcinio naudojimo racionalų ekologinį reguliavimą užtikrinančių tvarkymo reglamentų formavimo strategija (toliau D strategija) apima pagrindines gamtinio karkaso kraštovaizdžio ekologinio kompensavimo teritorijas, ekologiškai jautrias eroduojamų Baltijos ir Žemaitijos aukštumų moreninių kalvynų ir smėlingų kopynų ir paslėnių teritorijas, todėl šiuo atveju privaloma orientuotis į kraštovaizdį tausojančias ūkinio naudojimo forma ir technologijas, ypač skiriant prioritetą kraštovaizdžio mozaikai atkurti, jai palaikyti ir didinti, vengiant ypač didelio ploto žemės ir miškų naudmenų formavimo, naudmenų kontūrus derinant prie reljefo formų, kitų natūralių gamtinių ribų.

Šiame punkte nustatytas 4c reglamentas taikomas ir apima ekologinių apribojimų reikalaujančius moreninius kalvynus, smėlingus kopynus, gūbrius, slėnių arealus. Jose numatomas vyraujantis tausojantis bioprodukcinis (pirmiausia žemės ir miškų ūkio) naudojimas, leistina ekstensyvi urbanizacija. Šių arealų vystymasis turi atitikti palaikomojo tausojančio vystymo sampratą, įpareigojančia adaptuoti esamą naudojimą, laikantis ekologinių teritorijos tvarkymo reikalavimų, siekiant užtikrinti gamybinių procesų ekologiškumą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą.

Taip pat Kraštovaizdžio plano Kraštovaidžio tvarkymo reglamentavimo krypčių brėžinyje PŪV vietai kasybos vykdymo reglamentas (7b) nenustatytas. Įvertinus aukščiau išdėstytą, PŪV veikla dėl savo pobūdžio ir masto prieštarauja Karaštovaizdžio plano sprendiniams taip pat negalės užtikrinti ekologiškai jautrių arealų palaikomojo ir tausojančio vystymosi bei palaikyti kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros;

21.4. pagal PAV ataskaitoje pateiktą informaciją, Kurtuvėnų regioninio parko, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išdėstytą nuomonę ir argumentus, PŪV grėsmės Kurtuvėnų regioninio parko gamtinėms vertybėms ir rekreaciniams ištekliams yra realios;

21.5. pagal Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos duomenis, šalia PŪV teritorijos aptiktos trys į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įtrauktos paukščių rūšys bei dvi Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys (Mažasis erelis rėksnys (lot. Aquila pomarina), Sketsakalis (lot. Falco subbuteo), Pilkoji gervė (lot. Grus grus), Nendrinė lingė (lot. Circus aeruginosus), Jerubė (lot. Bonasa bonasia). PŪV dėl savo pobūdžio ir masto neigiamai paveiks arba sunaikins saugomų rūšių veisimo ir maitinimosi buveines, o tai turės įtakos biologinės įvairovės gausumui, taip pat pažymėtina, kad palaipsniui pasikeitus buveinėms, dėl pasikeitusių sąlygų saugomų rūšių miško paukščiai toje teritorijoje nebegyvens arba ženkliai sumažės jų gausa;

21.6. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad aplinkos apsaugos institucijos, teisės aktų nustatyta tvarka išduodančios planavimo ir projektavimo sąlygas, išduodančios leidimus ūkinei veiklai arba pritariančios (derinančios), kad leidimai būtų išduoti, privalo reikalauti, kad vykdant ūkinę veiklą būtų išvengta saugomų rūšių individų sunaikinimo, išsaugotos saugomų rūšių radavietės ir augavietės, o jei nėra galimybės šio poveikio išvengti, – jis būtų minimalus, o sunaikintos vertybės vėl atkurtos. PAV ataskaitoje nurodytos poveikio mažinimo priemonės ir kompensacinės priemonės negali garantuoti, kad nebus neigiamo poveikio buveinėms, saugomų rūšių radavietėms ir augavietėms arba, kad šis poveikis bus minimalus ir kad sunaikintos vertybės bus atkurtos.

22. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad: pareiškėjas nepaneigė Lietuvos geologijos tarnybos nurodytos informacijos, kad jis gali eksploatuoti smėlio išteklius ne miško žemėje, o jo argumentai dėl negalėjimo eksploatuoti smėlio kituose telkiniuose yra paremti ekonominiais interesais; atsakovas pagrįstai vertino PAV ataskaitos atitikimą Nacionaliniam kraštovaizdžio tvarkymo planui: Kraštovaizdžio plano Kraštovaizdžio vizualinio estetinio potencialo brėžinį ir Kraštovaizdžio plano sprendinių 61.1. punktą, numatoma PŪV vieta patenka į ypač raiškios ir vidutinės vertikaliosios sąskaidos atvirų ir pusiau atvirų erdvių kraštovaizdį (V2H2-a), priskiriama vienai iš vaizdingiausių šalies kraštovaizdžių arealų grupei.

UAB „GIK projektai“ parengtoje PAV ataskaitoje 4.6 papunktyje pateikiama informacija apie kraštovaizdį nurodoma, kad remiantis Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros žemėlapio duomenimis PŪV teritorija priklauso vidutinės vertikaliosios sąsklaidos (kalvoto bei išreikštų slėnių kraštovaizdis su 3 lygmenų videotopų kompleksais), vyraujančių pusiau atvirų didžiąją dalimi apžvelgiamų erdvių kraštovaizdžiui su kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje išreikštais vertikaliaisiais ir horizontaliaisiais dominantų kompleksais (V2H2-a) (žr.

PAV ataskaitos 4.11 pav.). Vadovaujantis Kraštovaizdžio plano Kraštovaizdžio tvarkymo reglamentavimo krypčių brėžiniu, PŪV vieta yra teritorijų, kurioms taikomas integruoto koncervacinės apsaugos ir rekreacinio naudojimo reglamentas (2 reglamentas) ir tausojančio bioprudukcinio naudojimo reglamentas (4 reglamentas) sandūroje. Šio brėžinio mastelis neleidžia tiksliai nustatyti į kurį naudojimo reglamentą (2 ar 4c) nagrinėjama 9,9 ha ploto PŪV teritorija patenka, tačiau nepaisant to, net jeigu teritorijai būtų taikomas ne 2 naudojimo reglamentas, bet sąlyginai švelnesnis 4c reglamentas, to pilnai užtenka priimti neigiamą sprendimą dėl PŪV (Sprendimo 11.3 papunktis);

PŪV ginčo teritorijoje nėra galima dar ir dėl to, kad šalia PŪV teritorijos aptiktos trys į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įtrauktos paukščių rūšys bei dvi Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys – Mažasis erelis rėksnys (lot. Aquila pomarina), Sketsakalis (lot. Falco subbuteo), Pilkoji gervė (lot. Grus grus), Nendrinė lingė (lot. Circus aeruginosus), Jerubė (lot. Bonasa bonasia). Nors pareiškėjas teigia, kad PŪV teritorijoje skundžiamame Sprendime nurodyti paukščiai nesilanko neturi PŪV teritorijoje buveinių, Agentūra tvirtina, kad šalia vertintos teritorijos aptinkamos gyvūnų, augalų, grybų ir paukščių rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (skundžiamo Sprendimo 11.5 papunktis).

Teismo vertinimu, ginčo teritorija yra vertinga gamtiniu požiūriu ir dėl planuojamos ūkinės veiklos gali būti reikšmingai paveiktos retos ir saugotinos paukščių rūšys, todėl ją tikslinga išsaugoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad nedarys neigiamo poveikio aplinkai. Skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui – natūralių buveinių, saugomų paukščių apsaugai užtikrinti. Pažymėtina, kad nors retos paukščių rūšys aptiktos ne PŪV teritorijoje, o greta jos, nepaneigia kad paukščiai tikėtinai neapsiriboja tik parko teritorija, nors pareiškėja skunde akcentuoja, kad paukščiai, pradėjus eksploatuoti smėlį, pasitrauks giliau į parko teritoriją, tai akivaizdžiai įrodo, kad bus padaryta žala paukščiams.

Be to, pažymėta, kad ginčo teritorija ribojasi su parko (draustinio) teritorija, todėl pareiškėjos veikla, kurios metu bus kertamas miškas, vykdoma smėlio eksploatacija, veiks triukšmą keliantys įrenginiai, judės technika ir darbininkai, kardinaliai pakeis PŪV teritorijos sąlygas, ir tai turės reikšmingą neigiamą poveikį retų saugotinų paukščių rūšių išlikimui.

23. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1277-756/2017, aiškindamas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto (2014 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. XII-761 redakcija) nuostatą (miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas), nurodė, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta išimtinė sąlyga, pagal kurią miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje, nėra siejama su leidimų naudoti naudingąsias iškasenas savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje išdavimu ar neišdavimu atskiram subjektui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, visiškai pagrįstai konstatavo, kad šio punkto sąlyga – nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje – siejama su galimybės eksploatuoti iškasenas savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje galimybės buvimu apskritai, o ne su leidimų išdavimu.

24. Ginčo atveju, rengiant PAV ataskaitą, vertinta Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. liepos 30 d. rašte Nr. (7)-1.7-2532 „Dėl informacijos apie nenaudojamus smėlio telkinius Šiaulių rajono savivaldybėje“ nurodyta informacija, kad Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje yra trys nenaudojami, detaliai išžvalgyti smėlio telkiniai: Čiauša, Dzidai ir Ketūnai (2 sklypai), kurie nėra miško žemėje, kas patvirtina galimybės eksploatuoti tokią iškaseną – smėlį – savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje galimybės buvimą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos „kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje“ tinkamam taikymui aktualūs ne tik rengiant PAV ataskaitą gauti duomenys apie nenaudojamus, detaliai išžvalgytus naudingų iškasenų telkinius ne miško žemėje, bet ir naudojamus smėlio telkinius, kurių, Lietuvos geologijos tarnybos viešai skelbiamais duomenims, Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje yra ne vienas ((duomenys neskelbtini), kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini)), smėlio ir žvyro telkinius ((duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), iš kurių dalis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra šalia PŪV teritorijos.

25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad sprendimas dėl Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo (ar galima naudingosioms iškasenoms išgauti naudoti esančią miško žemę) nepatenka nei į Parko direkcijos, nei į atsakovo kompetencijos ribas, taip pat kad sprendimas dėl žemės sklype esančios miško žemės panaudojimo kitam galimam žemės sklypo naudojimui būdui – naudingųjų iškasenų teritorijai galimumo – sprendžiamas vėlesnėje, po PAV procedūros užbaigimo einančioje, planuojamos ūkinės veiklos ir teritorijų planavimo etapo stadijoje – kai rengiamas žemės gelmių naudojimo specialusis planas: nors Parko direkcija nėra vienas iš PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nenurodytų poveikio aplinkai vertinimo subjektų, PAV įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai gali būti ir kitos šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nenurodytos valstybės institucijos, jeigu atsakingoji institucija poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo metu, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus, aplinkos ministro nustatyta tvarka jas pakviečia dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese. Parkas, byloje pateiktais duomenimis, ribojasi PŪV vieta, todėl Parko direkcija pagrįstai į šią procedūrą pakviesta kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektas (PAV įstatymo 2 str. 10 ir 14 d.).

26. PAV įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal kompetenciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese, teikdami motyvuotus pasiūlymus. Kadangi PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nenurodytų poveikio aplinkai vertinimo subjektų kompetencija dėl išvadų įstatyme nėra aptarta (PAV įstatymo 6 str. 5 d.), teisėjų kolegijos vertinimu, ji turėtų būti ribojama dalyku, dėl kurio jis yra įtraukiamas į procedūrą, nagrinėjamu atveju – dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio Parko teritorijai. Ginčo atveju nėra pagrindo teigti, kad Parko direkcijos išvada, inter alia susijusi su Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos taikymu, neatitinka jos kompetencijos, juo labiau – atsakovo, kuris priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (PAV įstatymo 6 str. 1 d. 2 p.), kompetencijos.

27. Taip pat nesutiktina teiginiu, kad sprendimas dėl žemės sklype esančios miško žemės panaudojimo kitam galimam žemės sklypo naudojimui būdui – naudingųjų iškasenų teritorijai galimumo priimamas, kai rengiamas žemės gelmių naudojimo specialusis planas: kai planuojama ūkinė veikla tiesiogiai uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami (PAV įstatymo 6 str. 1 d. 2 p.). Kai įstatyme tokio draudimo nėra, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, kurio tikslai – ir nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkos elementams – dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai (PAV įstatymo 4 str. 1 p.); nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus (PAV įstatymo 4 str. 5 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant duomenų, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, pilnavertis PŪV poveikio aplinkai vertinimas ir negali būti atliekamas.

28. Taigi, bylos duomenimis Agentūros 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. (30.2)-A4E-6379 „Dėl (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio planuojamos veiklos galimybių“, jog UAB „NTPV“ planuojama ūkinė veikla – Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio naujo ploto (apie 9,9 ha) naudojimas – neleistina pagal parengtą PAV ataskaitą vien dėl aptartos priežasties (šios nutarties 21.1 p., 23-27 p.), dėl ko pareiškėjo skundas pagrįstai netenkintas.

29. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su kita pirmosios instancijos teismo dalimi, kurioje teismas tik pakartojo ginčijamo Sprendimo argumentus (šios nutarties 21.2-21.6 p.), iš esmės nemotyvuodamas pareiškėjo argumentų šiais aspektais atmetimo, nors tai, pažymėtina, ir nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą: Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703, I skyriaus Bendrosios nuostatos 8 punktas nustato, kad Kraštovaizdžio planas yra nacionalinio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, kuris sprendžia principinius, strateginius šalies kraštovaizdžio planavimo uždavinius. Nacionalinio ar regioninio lygmens teritorinis reglamentavimas tiesiogiai negali būti pritaikomas lokalioje teritorijoje, jis tiesiogiai netaikomas asmenims, nes planavimo mastelis neleidžia iki detalumo pateikti viso kraštovaizdžio vertybių ir jo įvairovės spektro, šalies mastu įvertinti visų įvairialypių teritorijų apsaugos, ūkinio naudojimo aplinkybių ir pateikti konkrečiais parametrais apibrėžtų mažo ploto teritorijų apsaugos ir tvarkymo reglamentų. Kraštovaizdžio planas taikomas tik kaip teritorijos regioninio naudojimo ir apsaugos politiką įgyvendinantis instrumentas valstybinių ir (ar) savivaldos institucijų darbe. Pažymėtina, kad nei atsakovas, nei teismas niekaip nemotyvavo, kas nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą ignoruoti aptartą nuostatą dėl nacionalinio lygmens teritorinis reglamentavimo netaikymo lokalioje teritorijoje, juo labiau, kad ir nagrinėjamu atveju akivaizdžiai yra šioje nuostatoje aptartų problemų: planavimo mastelis neleidžia iki detalumo pateikti viso kraštovaizdžio vertybių ir jo įvairovės spektro, šalies mastu įvertinti visų įvairialypių teritorijų apsaugos, ūkinio naudojimo aplinkybių ir pateikti konkrečiais parametrais apibrėžtų mažo ploto teritorijų apsaugos ir tvarkymo reglamentų. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamame Sprendime minimi Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgyvendinamo projekte „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I ir II etapus)“ parengtas „(duomenys neskelbtini) kalno sutvarkymo ir pritaikymo lankymui“ projektas, taip pat Šiaulių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos planas byloje nėra ir pateikti.

30. Aplinkybė, kad šalia PŪV teritorijos aptiktos trys į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įtrauktos paukščių rūšys bei dvi Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys – Mažasis erelis rėksnys (lot. Aquila pomarina), Sketsakalis (lot. Falco subbuteo), Pilkoji gervė (lot. Grus grus), Nendrinė lingė (lot. Circus aeruginosus), Jerubė (lot. Bonasa bonasia) – savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėjo nurodyta PŪV šioje teritorija negalima, o teismas iš esmės nemotyvavo savo išvados, kad ginčo teritorija yra vertinga gamtiniu požiūriu ir dėl planuojamos ūkinės veiklos gali būti reikšmingai paveiktos retos ir saugotinos paukščių rūšys: šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas išvadai, kad PŪV dėl savo pobūdžio ir masto neigiamai paveiks arba sunaikins saugomų rūšių veisimo ir maitinimosi buveines, pagrįsti nenurodė ir nepateikė iš esmės jokių įrodymų. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktais duomenimis, šioje teritorijoje yra dar trys eksploatuojami gamtinių išteklių telkiniai, dėl ko jau savaime kyla pagrįstų abejonių dėl teiginio, kad naujo telkinio, kuris yra šalia veikiančių, eksploatavimas gali reikšmingai paveikti aplinką šioje teritorijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NTPV“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė