3aca0142-262d-4aae-9c2c-6ae4e02e02f2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1309-273/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11102-2015-3         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.17.; 3.3.1.21.; (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kryptis“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-526-451/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kryptis“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V.

S., B. R. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 8 364,73 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas V. S. nuo 2011-08-05 iki 2013-12-05 buvo ieÅ¡kovės direktorius. 2010-01-08 ieÅ¡kovė ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė Lizingo sutartį Nr. LT-08549 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kuriÄ UAB „Swedbank lizingas“ iÅ¡ UAB „Nigema“ įsigijo ir perdavė ieÅ¡kovei valdyti ir naudoti automobilį AUDI Q7 3.0TDI Quattro, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2007-08-30, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), 32 031,98 Eur su PVM vertės. Tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudarytas įmokų mokėjimo grafikas, pagal kurį ieÅ¡kovė dalinėmis įmokomis automobilį turėjo iÅ¡sipirkti iki 2012-08-30, sumokant 34 401,59 Eur (118 781,94 Lt) sumÄ , kuriÄ sudarė 110 600 Lt dydžio turto iÅ¡pirkimo įmokos (Automobilio kaina), 7 628,94 Lt palÅ«kanos ir 553 Lt sutarties mokestis. IeÅ¡kovė iÅ¡ UAB „Swedbank lizingas“ iÅ¡sipirko Automobilį anksčiau nurodyto termino, sumokėdama UAB „Swedbank lizingas“ turto iÅ¡pirkimo anksčiau laiko įmokÄ â€“ 33 294,89 Lt.

IÅ¡ viso pagal Lizingo sutartį ieÅ¡kovė už Automobilį faktiÅ¡kai sumokėjo 134 778,18 Lt. UAB „Swedbank lizingas“ 2011-11-03 iÅ¡davė Pabaigos aktÄ , kuriuo patvirtino, kad Lizingo sutartis nuo 2011-11-03 pasibaigė visiÅ¡kai sumokėjus visas įmokas. Pabaigos akto pagrindu ieÅ¡kovė galėjo įregistruoti nuosavybės teises į Automobilį VÄ® „Regitra“, tačiau to nepadarė. 2011-11-07 įvykusiame ieÅ¡kovės akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo akcininkai V. S. (60 proc. akcijų) ir B.

R. (40 proc. akcijų), buvo priimtas nutarimas parduoti Automobilį už 34 000 Lt. V. S. pagal 2011-11-08 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už 34 000 Lt Automobilį pardavė R. G.. Tarp perimtų įmonės dokumentų raÅ¡ytinės Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nėra. Pagal ieÅ¡kovės apskaitos duomenis, buhalterinius dokumentus Automobilio likutinė vertė buvo 62 881,74 Lt. Automobilis buvo parduotas įmonės, su kuria bendradarbiavo ieÅ¡kovė, UAB „Saudema“ direktoriui, nes tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Saudema“ nuolat buvo sudaromos rangos sutartys.

R. G. vos tik įsigijęs automobilį, jį perpardavė, tačiau turimų dokumentų pagrindu negalima nustatyti, kam konkrečiai. IeÅ¡kovės nuomone, automobilis buvo parduotas R. R., kuris automobilį 2012-10-11 privalomai techninei apžiÅ«rai. Mano, kad R. R. giminystės ryÅ¡iu susijęs tiek su E. R., kuris iki V. S. buvo ieÅ¡kovės direktoriumi, tiek su B. R., balsavusia už Automobilio pardavimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo parduotas už 34 000 Lt, įmonei padaryta 8 364,773 Eur žala, apskaičiuota kaip skirtumas tarp Automobilio likutinės buhalterinės vertės jo pardavimo dienai ir pardavimo kainos.

Nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo jog, automobilį nuspręsta parduoti už maÅ¾Ä ir nuostolingÄ kainÄ , radus jam iÅ¡ anksto pirkėjÄ , o atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė balsavimu už įmonei nuostolingo sandorio sudarymÄ , kaip įmonės akcininkei pažeidžiant savo pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai įmonės atžvilgiu ir nedaryti įmonei žalos. Kadangi abu atsakovai padarė žalÄ bendrais veiksmais, jų atsakomybė yra solidari. Atsakovas V.

S. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad sprendimas dėl automobilio pardavimo buvo priimtas 100 procentų akcininkų balsais, sandoris nėra nuginčytas, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas ar nesÄ Å¾iningas. Nesutiko su solidaria atsakomybe, nes mano, kad galimai padarytÄ Å¾alÄ galima iÅ¡skirti dalimis, nes B. R. aktyviai dalyvavo įmonės valdyme, jo valdymo metu įmonė dirbo pelningai. Automobiliu nuo jo įsigijimo naudojosi iÅ¡imtinai E. R. atsakovės buvusio sutuoktinio brolis, kuriam buvo perduotos naudojimosi automobiliu teisės, o jis neatliko jokių veiksmų, nežinojo jokių aplinkybių, susijusių su automobilio įsigijimu.

Automobilio nusidėvėjimo žiniaraščio duomenimis, nusidėvėjimas per metus sudarė 14 261,61 Lt, todėl jo veiksmai priimant sprendimÄ dėl automobilio pardavimo neturėtų bÅ«ti vertinami kaip neteisėti, aplaidÅ«s ar nerÅ«pestingi, kadangi tokiomis aplinkybėmis analogiÅ¡kai pasielgtų eilinis vadovas, tvarkantis verslo reikalus.Atsakovė B. R. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad, nors turėjo 40 proc. akcijų, tačiau jokios įtakos valdyme neturėjo.

Ji pati neturėjo jokių tikslų ir interesų pigiau parduoti automobilį, pasitikėjo direktoriumi V. S.. Su ja niekas parduoto automobilio kainos nederino ir ji pardavimo procese nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui V. S. 109,50 Eur, bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 7,10 Eur valstybei iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.Teismas nustatė, kad 2013-10-16 ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovės direktoriumi nuo 2009-06-25 iki 2011-07-29 buvo E. R., nuo 2011-08-05 iki 2013-12-05 direktoriumi buvo atsakovas V.

S.. IeÅ¡kovė ginčija 2011-11-08 pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ parduotÄ automobilį AUDI Q 7, už 34 000 Lt sumÄ . Pagal ieÅ¡kovės įstatus tam, kad atsakovas V. S. kaip ieÅ¡kovės direktorius galėtų parduoti ginčo automobilį, privalėjo gauti akcininkų pritarimÄ . Tuo metu ieÅ¡kovė turėjo du akcininkus: V. S., valdantį 60 procentų akcijų ir atsakovę B. R., valdančiÄ 40 procentų akcijų. Atsakovas kaip įmonės vadovas ginčo turtÄ pardavė už kainÄ , dėl kurios akcininkai priėmė vieningÄ sprendimÄ , ir tai byloje patvirtina 2011-11-07 ieÅ¡kovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas.

Ginčo automobilis buvo parduotas pagal įmonės įstatuose nustatytÄ tvarkÄ , todėl teismo vertinimu, įmonės turto pardavimo tvarka pažeista nebuvo. Dėl atsakovo V. S. neteisėtų veiksmų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė atsakovo V. S. kaip įmonės atsakomybę dėl ginčo automobilio pardavimo kildina iÅ¡ to, kad automobilį parduotas už 34 000 Lt, kai jo likutinė vertė įmonės apskaitos dokumentuose nurodyta 62 881,74 Lt ir tokiu bÅ«du padaryta žala įmonei, kuriÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų.

PrieÅ¡ parduodant automobilį buvo suraÅ¡ytas automobilio defektinis aktas, kuriame nustatyti automobilio gedimai. Automobilis buvo lizinguojamas, dėl ko įmonė kiekvienÄ mėnesį patirdavo iÅ¡laidas - be grÄ Å¾intinos sumos reikėjo mokėti ir palÅ«kanas, kurios iÅ¡ viso sudarė 7 628,94 Lt. 2011-10-31 UAB DK „PZU Lietuva“ nutraukė draudimo sutartį su ieÅ¡kove, todėl atsirado pagrindas spręsti dėl automobilio reikalingumo įmonėje, kadangi reikėjo papildomų iÅ¡laidų jo eksploatacijai.

Ginčijamu laikotarpiu įmonė nedirbo nuostolingai, įmonė pardavė tris, o įsigijo penkis naujus automobilius. Teismas, įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo automobilis įmonei nebuvo reikalingas, todėl atsakovas V. S. veikdamas kaip įmonės akcininkas ir įmonės vadovas neatliko neteisėtų veiksmų, veikė apdairiai ir protingai, nepažeidė kitų akcininkų teisių, todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ .Teismui nustačius, kad atsakovas V.

S. parduodamas automobilį neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo teismas nepasisakė ir jų nevertino. Teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus ir atsakovės B. R. atžvilgiu. Nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ginčo automobilio pardavimo metu tarp akcininkų vyko ginčai, ar kitokie nesutarimai, kas galėjo įtakoti automobilio pardavimÄ už 34 000 Lt kainÄ . Kadangi nebuvo nustatyta, kad V. S. veiksmai parduodant automobilį yra neteisėti, teismas atsakovės veiksmų negalima laikyti neteisėtais. Dėl automobilio vertės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo automobilio vertė jį parduodant priklausė nuo automobilio patirtų eismo įvykių, nuo iÅ¡laidų, susijusių su defektų taisymu, iÅ¡laidų susijusių su automobilio remontu, automobilio naudojimo tikslingumo įmonėje nebuvimu, Å¡alies ekonominės situacijos, kurie ir sÄ lygojo parduodamo automobilio kainÄ , kuri sudarė 34 000 Lt.

Teismas nurodė, kad automobilio įsigijo metu atsakovas V. S. bendrovei nevadovavo, todėl jis negalėjo įtakoti Å¡io automobilio įsigijimo aplinkybių ir jis negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad įmonė automobilį įsigijo už 118 781,94 Lt. Už nupirktÄ automobilį reikėjo mokėti palÅ«kanas, kas taip pat iÅ¡didino turto vertę ir nešė įmonei nuostolį. Iki įsigijimo automobilis buvo nuomojamas ieÅ¡kovei, kas taip pat mažino jo vertę, automobilis turėjo kelis eismo įvykius, automobilis eilę kartų buvo apgadintas, prieÅ¡ parduodant automobilį buvo suraÅ¡ytas defektinis aktas, kuris patvirtino automobilio trÅ«kumus.

Automobilio defektinis aktas nėra nuginčytas ar kitaip pripažintas negaliojančiu. Å alys patvirtino, jog apie eismo įvykį laiku nepraneÅ¡us, įvykis nebuvo pripažintas draudiminiu, tačiau tai nepaneigė atsakovo V. S. nurodytos aplinkybės, jog automobiliui buvo reikalingas remontas. Ginčo automobilis per dvideÅ¡imt mėnesių 22 kartus buvo pristatytas į Audi centrÄ , kuriame buvo fiksuojami automobilio gedimai, iÅ¡laidos susijusios su automobilio remontu sudarė 10 948, 12 Lt. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo pateikta ginčo automobilio iÅ¡laidų apskaičiavimo lentele.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimÄ Â ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:Teismas netinkamai bylos Å¡alims paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir netinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, o dalies itin reikÅ¡mingų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas iÅ¡vadas, iÅ¡ viso nevertino bei nenurodė jokių argumentų, kodėl Å¡ie įrodymai nevertinami.

Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neatskleidė bylos esmės;Byloje įrodyta, kad automobilį, registruotÄ ieÅ¡kovės vardu, nuo 2010-01-14 faktiÅ¡kai eksploatavo E. R., kuris yra buvęs ieÅ¡kovės direktorius ir Å¡ios įmonės akcininkės B. R. sutuoktinis. Per tarpinį pirkėjÄ R. G. automobilis buvo faktiÅ¡kai parduotas atsakovės B. R. sutuoktinio E. R. broliui - R. R.. Pardavimo sandoriai buvo formalÅ«s, nes faktiÅ¡kai automobiliu ir toliau nepertraukiamai naudojosi E. R.;PrieÅ¡ingai nei nusprendė teismas, automobilis buvo be defektų ir nebuvo jokių aplinkybių, kurios mažintų jo rinkos vertę ir pateisintų skubų automobilio pardavimÄ už mažesnę nei rinkos kainÄ ;Teismas nepagrįstai nusprendė, kad automobilis buvo su defektais, nes byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų automobilio defektus, galėjusius įtakoti automobilio rinkos vertę.

Teismas nepagrįstai rėmėsi ir kaip įrodymÄ itin sureikÅ¡mino 2011-11-04 defektinį aktÄ (toliau - Defektinis aktas), sudarytÄ prieÅ¡ automobilio pardavimÄ R. G., kuriame yra iÅ¡vardinti tam tikri automobilio defektai. Defektiniame akte yra konstatuoti tik tam tikri galimi automobilio defektai, tačiau nėra nurodyta, kokia yra Å¡ių defektų iÅ¡taisymo vertė, kokiÄ tai galėjo turėti įtakÄ automobilio pardavimo kainos nustatymui. IÅ¡ Defektinio akto yra neaiÅ¡ku, koks buvo automobilio kėbulo atskirų elementų (priekinio ir galinio dangčio, galinio kairės sparno) galimų apgadinimų mastas ir remonto kaÅ¡tai;

Teismo nevertinti bylos įrodymai paneigia Defektiniame akte nurodytus defektus. Defektiniame akte nurodytus automobilio tariamus defektus paneigia ir kitas bylos įrodymas - 2011-11-08 Turto perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo UAB „Statybų kryptis“ perdavė, o R. G. priėmė Automobilį. Å iame akte yra nurodyta, kad perduodamas automobilis nėra sugadintas ir yra tinkamos bÅ«klės. Å is aktas byloje nebuvo užginčytas;Teismas netinkamai įvertino ir liudytojo R. G. parodymus bei nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jie patvirtina Automobilio defektus.

R. G. paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai, nes nėra jokių jo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų. Priešingai, byloje yra R. G. paaiškinimus paneigiantys įrodymai. Iš UAB „Autojuta“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilis tiek prieš įsigyjant R. G., tiek jam jį pardavimus, buvo aptarnautas oficialiame Audi centre Kaune ir jokių esminių Automobilio defektų (trūkumų), galėjusių įtakoti automobilio rinkos vertę, nebuvo nustatyta;Tai, kad automobilis 2011-10-28 galimai buvo pakliuvęs į autoįvykį, negali turėti jokios įtakos nustatant automobilio rinkos vertę, nes duomenų apie patį autoįvykį (neaišku, kur įvyko įvykis, koks įvykio mechanizmas, kas vairavo ir t.t.), nei apie jo metu padarytus automobilio apgadinimus nėra.

PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, automobilis nebuvo parduotas ekonominės krizės metu. Tai, kad automobilis nebuvo reikalingas UAB „Statybų kryptis“ veikloje, galėjo bÅ«ti priežastis parduoti automobilį. Tačiau tai negalėjo turėti jokios įtakos jo rinkos vertei;Teismas, neteisingai nusprendęs, kad automobilis turėjo defektų, nepagrįstai nebetyrė bylos įrodymų, kurių pagrindu galima nustatyti tuometinę automobilio rinkos kainÄ ;Automobilio pardavimo kaina tuo metu buvo 19 400 Eur (66 984,32 Lt), o vidutinė tokių automobilių pardavimo kaina, apskaičiuota pagal septynis tuo metu patalpintus skelbimus, buvo 24 145,86 Eur (83 370,82 Lt).

Bylos nagrinėjimo metu tokių automobilių rinkos vertė yra didesnė nei 34 000 Lt (ekvivalentas eurais - 9 847,08 Eur), nors nuo pardavimo jau praėjo keturi metai;IÅ¡ 2012-12-17 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 12-12-17MkA080 pagal kuriÄ R. R. praėjus metams pardavė tÄ patį automobilį pirkėjui UAB „Moller Auto Keturi žiedai“. Pardavimo kaina - 18 159,18 Eur (62 700 Lt ). Automobilio reali rinkos vertė (pardavimo kaina) praėjus metams po pardavimo buvo 62 700 Lt. Todėl yra akivaizdu, kad 2011-11-08 Å¡io automobilio rinkos vertė ir galima pardavimo kaina turėjo bÅ«ti daug didesnė, bet kokiu atveju ne mažesnė kaip 18 159,18 Eur (62 700 Lt);Retrospektyvinis automobilio rinkos vertės nustatymas 2011-11-08 dienai yra negalimas, nes, automobilis jau yra parduotas, nėra galimybės apžiÅ«rėti ir įvertinti automobilio techninę bÅ«klę, buvusiÄ 2011-11-08 dienai, turto vertintojai retrospektyvinių automobilių vertės nustatymų neatlieka;Teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir neteisingai nustatęs esmines faktines bylos aplinkybes, neteisingai pritaikė teisės aktų, reglamentuojančių bendrovės akcininkų ir vadovų atsakomybę, nuostatas, taip pat netinkamai taikė bendrÄ sias deliktinės atsakomybės nuostatas;

Atsakovas V. S. įmonei žalÄ padarė tiek kaip įmonės akcininkas, balsuodamas už įmonei žalingo nutarimo priėmimÄ , tiek kaip įmonės vadovas, organizuodamas ir vykdydamas įmonei nuostolingÄ automobilio pardavimo sandorį. V. S., kaip įmonės vadovo veiksmai, yra akivaizdžiai aplaidus, nes jis vykdė automobilio pardavimo sandorį nesurinkęs pakankamai informacijos, nerÅ«pestingai įvertino iÅ¡ E. R. gautÄ informacijÄ apie automobilio bÅ«klę, jos tinkamai nepatikrino, neiÅ¡siaiÅ¡kino tikrosios automobilio rinkos vertės ir nesiėmė protingų priemonių automobilį parduoti už kuo didesnę kainÄ .

Joks protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiÅ¡komis sÄ lygomis tokio sandorio nebÅ«tų sudaręs;Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ir smulkioji akcininkė B. R. neatliko neteisėtų veiksmų. atsakovė B. R., kaip įmonės akcininke, pažeidė savo bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai įmonės atžvilgiu ir priimamais nutarimais nedaryti įmonei žalos. Ji balsavo už įmonei nuostolingo sandorio sudarymÄ ir tuo savo veiksmais prisidėjo prie žalos įmonei padarymo;IeÅ¡kovė žalÄ patyrė dėl atsakovų neteisėtų bendrų veiksmų įmonės vardu sudarant nuostolingÄ automobilio pardavimo sandorį.

Abu atsakovai veikė akivaizdžiai aplaidžiai. Joks protingas ir apdairus akcininkas analogiÅ¡koje situacijoje nebÅ«tų balsavęs už automobilio pardavimÄ už 34 000 Lt. Joks protingas ir apdairus direktorius analogiÅ¡koje situacijoje nebÅ«tų vykdęs tokio įmonės interesams prieÅ¡taraujančio ir nuostolingo automobilio pardavimo sandorio. IeÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ nulėmė atsakovų neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų visuma.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas V. S. prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su advokato suteiktų teisinių paslaugų atlyginimu bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ bankroto administravimo iÅ¡laidų.

Atsiliepime atsakovas iÅ¡ esmės pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, nurodė, kad teisę priimti sprendimÄ dėl ilgalaikio turto - automobilio pardavimo turėjo akcininkų susirinkimas, o atsakovas privalėjo vykdyti susirinkimo nutarimus. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino visus bylos įrodymus, jis neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno ieÅ¡kovės argumento. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės reikalaujama priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra per didelė. IeÅ¡kovę atstovavo bankroto administratorius, kuris privalo turėti darbuotojÄ turintį aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ ir galintį teikti teisines paslaugas.Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ atsakovė B.

R. nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar įmonės vadovas V. S. ir akcininkė B. R. elgėsi nesÄ Å¾iningai įmonės atžvilgiu, ir priimtu sprendimu parduoti automobilį už 34 000 litų, kai jo likutinė vertė įmonės apskaitos dokumentuose nurodyta 62881,74 litai, padarė įmonei žalÄ , kuriÄ praÅ¡oma priteisti iÅ¡ V. S.. Norint taikyti vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.).

Taip pat ieÅ¡kovas turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t.y. bendrovės vadovas.

Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai. AB įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės įstatų 7.2 punkto 6 papunktyje bendrovės vadovas įpareigojamas veikti bendrovės interesais. Civilinės atsakomybės taikymo prasme Å¡ios nuostatos reiÅ¡kia tai, kad administracijos vadovo veiksmai ir sprendimai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebÅ«tų padaryta nuostolių.

Jos įpareigoja bendrovės vadovÄ veikti atidžiai ir rÅ«pestingai, kad bendrovė nepatirtų nuostolių dėl nepateisinamos rizikos. Faktinę aplinkybę, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, t.y pažeidė teisinę pareigÄ nedaryti bendrovei nuostolių, privalo įrodyti bendrovė (CPK 178 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-428/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiÅ¡kiančio aiÅ¡kų ir nepateisinamÄ aplaidumÄ vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad kai ieÅ¡kiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalÄ , padarytÄ bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastÄ jos veikloje Å«kinę–komercinę rizikÄ . IeÅ¡kovė ginčija pagal 2011-11-08 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ R. G. parduotÄ automobilį AUDI Q 7 valst. Nr. DDP 908, už 34 000 litų sumÄ . Byloje nustatyta, kad atsakovas V. S. direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2011-08-05 iki 2013-12-05.

Automobilio pardavimo metu galiojo UAB „Statybų kryptis“ 2001-03-19 dienos įstatai (t. 1, b. l. 59-71), kurie buvo pakeisti 2012-11-13 (t. 1, b. l.27-29). Pagal galiojančių įmonės įstatų 39 p. bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas. Pagal tų pačių įstatų 41p. 16 papunkčio nuostatas nustatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas priima nutarimus dėl didesnės kaip 1/20 įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto pardavimo , perleidimo, nuomos, įkeitimo, laidavimo ar garantavimo.

Tam, kad atsakovas V. S. kaip UAB „Statybų kryptis“ direktorius galėtų parduoti ginčo automobilį, privalėjo gauti akcininkų pritarimÄ . Byloje nustatyta, jog įmonėje tuo metu buvo du akcininkai: atsakovas V. S., valdantis 60 procentų akcijų ir atsakovė B. R. , valdanti 40 procentų akcijų (t. 2, b. l. 6). Byloje nustatyta, jog atsakovas kaip įmonės vadovas ginčo turtÄ pardavė už kainÄ , dėl kurios akcininkai priėmė vieningÄ sprendimÄ , ir tai byloje patvirtina 2011-11-07 UAB „Statybų kryptis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas (t. 1, b. l. 18).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad V. S. kaip įmonės vadovas ir akcininkė B. R. elgėsi nesÄ Å¾iningai įmonės atžvilgiu, ir priimtu sprendimu parduoti automobilį už 34 000 litų, kai jo likutinė vertė įmonės apskaitos dokumentuose nurodyta 62881,74 litai, padarė įmonei žalÄ , kuriÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ V. S.. 2010-01-08 UAB „Statybų kryptis“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė Lizingo sutartį Nr. LT-08549, pagal kuriÄ UAB „Swedbank lizingas“ iÅ¡ UAB „Nigema“ įsigijo ir perdavė UAB „Statybų kryptis“ valdyti ir naudoti automobilį AUDI Q 7.

UAB Swedbank lizingas“ 2011-11-03 iÅ¡davė pabaigos aktÄ , kuriame nurodė, kad Lizingo sutartis nuo 2011-11-03 pasibaigė UAB „Statybų kryptis“ visiÅ¡kai sumokėjus visas Lizingo sutartyje numatytas įmokas. Byloje taip pat nustatyta, kad prieÅ¡ parduodant automobilį buvo suraÅ¡ytas automobilio defektinis aktas (t. 1, b. l. 72), kuriame nustatyti automobilio gedimai. Automobilis buvo pakliuvęs į eismo įvykius (t. 2, b. l. 42). Automobilis per dvideÅ¡imt mėnesių 22 kartus buvo pristatytas į Audi centrÄ (t. 2, b. l. 56-142), kur buvo fiksuojami automobilio gedimai, iÅ¡laidos, susijusios su automobilio remontu sudarė 10948,12 litų (t. 2, b. l. 173).

Kaip nurodė teismo posėdžio metu V. S., 2011-10-31 UAB DK „PZU Lietuva“ nutraukė draudimo sutartį su UAB „Statybų kryptis“ (t. 1, b. l. 135), todėl atsirado pagrindas spręsti dėl automobilio reikalingumo įmonėje, nes jo eksploatacijai reikėjo papildomų lėšų. Ginčo laikotarpiu UAB „Statybų kryptis“ vykdė ir kitus turto pardavimo sandorius, ir tai byloje patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai – (t.1, b. l. 77), 2011 metais įmonėje buvo parduoti trys automobiliai, kurių pardavimo kaina iÅ¡ esmės neatitiko turto likutinės vertės. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – automobilių pirkimo sutarčių nustatyta, jog įmonė 2010 metų pabaigoje ir 2011 metais įsigijo penkis automobilius (t. 2, b. l. 14-28) , kas pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog 2011 metais įmonei įsigijus naujus automobilius, reikėjo spręsti dėl automobilių reikalingumo ir jų tikslingo panaudojimo.

Byloje nėra duomenų, jog 2011 metų pabaigoje įmonė dirbo nuostolingai, ar turėjo kreditorių, kurių teisės butų pažeistos pardavus ginčo turtÄ už mažesnę kainÄ , negu yra nustatyta jo likutinė vertė. Teismas nustatė, jog ginčo turto pardavimu metu įmonė dirbo pelningai. Automobilio pardavimo momentu jis įmonei tapo nebereikalingas, o automobilio pardavimo kainai įtakÄ turėjo technikos paskirtis, naudojimo intensyvumas, automobilio bÅ«klė jį parduodant.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V. S., bÅ«damas įmonės vadovu, neatliko neteisėtų veiksmų, veikė apdairiai ir protingai, nepažeidė kitų kreditorių teisių. Byloje taip pat nenustatyta ir akcininkės B. R. neteisėtų veiksmų priimant sprendimÄ dėl automobilio pardavimo už 34 000 litų kainÄ .

Ta aplinkybė, kad ginčo automobilis buvo parduotas UAB „Saudema“ direktoriui R. G., su kuriuo UAB „Statybų kryptis“ buvo sudariusi rangos sutartis, o vėliau R. G. šį automobilį pardavė R. R., E. R. broliui (pastarasis UAB „Statybų kryptis“ direktoriumi buvo nuo 2009-06-25 iki 2011-07-29), neturi įtakos ginčo automobilio pardavimo teisėtumui. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, dėl to priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ teismo sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) Atsakovas V. S. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 950 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , taip pat pateikė 2016-04-14 pinigų priėmimo kvitÄ serija LAT Nr. 842614, iÅ¡ kurio matosi, kad advokatui V.

L. sumokėjo 950 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2. įsakymu Nr. 1R-85 ( 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio ir Å ių Rekomendacijų 2 p. iÅ¡vardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos ir priteistina 400 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktun u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ BUAB „Statybų kryptis“ į. k. 135739653 V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                               Aušra Baubienė                                                                                         Virginija Gudynienė                                                                                          Izolda Nėnienė