Legislator Case Law & Legislation
3abfb08b-e745-47ec-b65e-05bd48d6e84d AI generated

3abfb08b-e745-47ec-b65e-05bd48d6e84d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3abfb08b-e745-47ec-b65e-05bd48d6e84d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Netenkinti Lietuvos Respublikos <a href="http://www.infolex.lt/ta/66150:ver25:str67">BK 67 straipsnio</a> 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-771-387/2015              Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02939-2014-6             Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.(S)             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 23 d.

Legislator headnote

AI generated

3abfb08b-e745-47ec-b65e-05bd48d6e84d · Vilniaus apygardos teismas: dalyvavimu padarytoje veikoje. Pasak nukentėjusiosios, nuteistojo nuoÅ¡irdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi verčia abejoti ir ta aplinkybė, jog paaiÅ¡kėjus, kad tyrėja sulaikymo metu pas K. D. rastus pavogtus pinigus atidavė tiesiogiai pačiam K. D., pastarasis pažadėjo Å¡iais pinigais atlyginti nukentėjusiųjų asmenų patirtÄ Å¾alÄ , tačiau eilinį kartÄ nukentėjusieji liko apgauti ir pinigų negavo. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ , buvo apklaustas nuteistasis K.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Netenkinti Lietuvos Respublikos <a href="http://www.infolex.lt/ta/66150:ver25:str67">BK 67 straipsnio</a> 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-771-387/2015              Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02939-2014-6             Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.(S)             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 23 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,nuteistajam K. D.,gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei - Butvilienei,nukentėjusiosioms D. P., G. L.,nukentėjusiosios D. P. atstovui advokatui J. K., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų D.

P. ir G. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 60 parų areÅ¡to bausme, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant K. D. sumažintÄ 40 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, Å¡i bausmė bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno apylinkės 2015-07-24 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 11 mėnesių 15 parų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014-11-29 20.20 val. iki 2014-12-01 15.20 val. ( 2 paras ).Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas K.

D. atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti bei per 10 mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti G. L., S. L., L. A., D. P., V. M. pusę padarytos turtinės žalos.Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ K. D. nurodyta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.G. L. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas, priteisiant iÅ¡ K. D. 46,34 eurų G. L. turtinei žalai atlyginti.D. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos patenkintas, priteisiant iÅ¡ K.

D. 724,05 eurų D. P. turtinei žalai atlyginti, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ K. D. atlyginti 500 eurų dydžio neturtinę žalÄ nukentėjusiosios naudai. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija n u s t a t ė: K. D. nuteistas už tai, kad 2014-11-29, apie 2.00 val., Vilniuje, GrigiÅ¡kėse, Vilniaus g. 2, kavinėje „Pas mamÄ â€œ poilsio kambaryje, iÅ¡ striukių kiÅ¡enių bei rankinių pagrobė: G. L. priklausančius 46,34 eurų (160 litų), S. L. - 50 eurų kupiÅ«rÄ , 41 JAV dolerį (2 kupiÅ«ra 20 dolerių nominalo ir 1 - 1 dolerio nominalo), 110 svarų sterlingų (5 kupiÅ«ros 20 svarų nominalo, 1 - 10 svarų nominalo), 250 norvegiÅ¡kų kronų (2 kupiÅ«ros 100 kronų nominalo, 1-50 kronų nominalo) ir 140 litų (1 kupiÅ«ra 100 litų nominalo, 2-20 litų nominalo) ( 40,55 eurų), L.

A. - 8,69 eurų (30 litų 20 litų nominalo kupiÅ«ra ir 10 litų nominalo kupiÅ«ra) bei kvepalus „LITTLE BLACK DRESS“, 8,69 eurų (30 litų) vertės, V. M. - 70 litų (20,27 eurų), D. P. - 2 500 litų 2 vnt. 200 litų nominalo kupiÅ«romis, 21 vnt. 100 litų nominalo kupiÅ«romis (724,05 eurų), tokiu bÅ«du pagrobė 1098,48 eurų vertės turtÄ .Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. P. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nuosprendžio dalį, kuria teismas nusprendė jos ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ spręsti iÅ¡ esmės, t. y. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai.

Nurodo, kad nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo sumažinti praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiosios nuomone, sumažindamas jai priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į žalÄ padariusio asmens tyčinę kaltę, nukentėjusiosios patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, į tai, jog civilinis atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, todėl priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo principo ir yra neadekvačiai per mažas. Apeliantės nuomone, nustatydamas jos patirtos neturtinės žalos dydį, teismas nepagrįstai atsižvelgė į kaltininko turtinę padėtį, tokiu bÅ«du pažeisdamas Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, jog žala negali bÅ«ti mažinama atsižvelgiant į asmens sunkiÄ materialinę padėtį tais atvejais, kai ji padaroma tyčia.

Nukentėjusioji pabrėžia, kad K. D. pavogus pinigus, skirtus sumokėti už kavinės nuomÄ , ji pateko į labai nemaloniÄ situacijÄ , kuomet neturėjo pinigų atsiskaityti su kavinės Å¡eimininku. Maža to, jausdama atsakomybę ir gėdÄ prieÅ¡ Å¡ventinio vakaro dalyvius, nukentėjusioji buvo priversta skolintis pinigus, kuriuos atidavė kitiems dėl K. D. įvykdytos vagystės nukentėjusiems asmenims, taip siekdama bent iÅ¡ dalies atlyginti jų patirtÄ materialinę žalÄ . Nukentėjusioji pažymi, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog K.

D. per visÄ ikiteisminį tyrimÄ visiÅ¡kai nesistengė atlyginti jos patirtos neturtinės žalos, su ja net nebendravo, neatsiprašė. Be to, nukentėjusiosios manymu, nuteistojo teismo posėdžio metu iÅ¡sakyti apgailestavimai nėra nuoÅ¡irdÅ«s, kadangi jis nuslėpė visas aplinkybes, susijusias su vienu iÅ¡ Å¡ventinio gimtadienio vakaro dalyviu – J. S.. D. P. nurodo, kad jai pačiai ir daugeliui vakaro dalyvių nuėjus miegoti, bÅ«tent J. S. pasikvietė merginas, su kuriomis atvyko ir K. D.. Apeliantės teigimu, kilus sÄ myÅ¡iui dėl vagystės, J.

S. kažkodėl pasiÅ¡alino iÅ¡ kavinės kartu su visais keturiais nekviestais svečiais. Skunde taip pat akcentuojamos, anot nukentėjusiosios, netinkamas J. S. tėvo elgesys, kai jis ne tik trukdė sulaikyti įtariamuosius, tačiau ir įbaugino D. P., dėl ko ji patyrė nervinę įtampÄ . Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. L. praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ baudžiamojoje byloje; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nuosprendį bei skirti K. D. pilnÄ 60 parų areÅ¡to bausmę, jos nemažinant vienu trečdaliu.

Nurodo, kad nuteistasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu nebuvo nuoširdus bei neprisipažino dėl visų padarytos veikos aplinkybių, nuslėpė visus duomenis, susijusius su šventėje dalyvavusiu J. S., todėl teismo nuosprendis, anot apeliantės, yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde yra plačiai analizuojamos įvykio aplinkybės, akcentuojant J. S., nukentėjusiosios nuomone, neteisėtus veiksmus tiek šventės metu, tiek po jos. G. L. teigimu, ikiteisminio tyrimo metu šis asmuo net nebuvo apklaustas, nors jis yra vienas iš svarbiausių bylos asmenų.

Anot nukentėjusiosios, iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme liko labai daug neatsakytų klausimų, susijusių su J. S. vaidmeniu nusikalstamos veikos padaryme, atsakymai į kuriuos gali bÅ«ti gauti tik atnaujinus įrodymų tyrimÄ ir apklausus byloje tiek minėtÄ asmenį, tiek patį K. D..                      Pasak apeliantės, Å¡ioje byloje pirmos instancijos teismas ignoravo savo pareigÄ , numatytÄ BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

G. L. pažymi, kad bÅ«damas iniciatyvus ir aktyvus proceso dalyvis, įpareigotas imtis visų bÅ«tinų priemonių materialiai tiesai byloje nustatyti ir priimti teisingÄ nuosprendį, apylinkės teismas visiÅ¡kai netyrė ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su J. S. vaidmeniu Å¡ioje byloje. Nukentėjusiosios teigimu, neįvykdęs savo pareigos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai bei jam davus iÅ¡samius parodymus, yra pagrindas atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ pagal BPK 273 straipsnį bei, atsižvelgiant į BK 641 straipsnio nuostatas, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Apeliantės įsitikinimu, nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nuoÅ¡irdus, pilnai neatskleidė visų nusikalstamos veikos aplinkybių bei nedavė pilnų ir objektyvių parodymų, nuslėpdamas aplinkybes, susijusias su J.

S. dalyvavimu padarytoje veikoje. Pasak nukentėjusiosios, nuteistojo nuoÅ¡irdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi verčia abejoti ir ta aplinkybė, jog paaiÅ¡kėjus, kad tyrėja sulaikymo metu pas K. D. rastus pavogtus pinigus atidavė tiesiogiai pačiam K. D., pastarasis pažadėjo Å¡iais pinigais atlyginti nukentėjusiųjų asmenų patirtÄ Å¾alÄ , tačiau eilinį kartÄ nukentėjusieji liko apgauti ir pinigų negavo. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ , buvo apklaustas nuteistasis K.

D., taip pat liudytoju buvo apklaustas J. S.. Pastarasis teismui parodė, jog nuteistojo nepažįsta, niekada prieÅ¡ tai su juo nebuvo susitikęs. Å ventėje dalyvavo, kadangi jį pakvietė jubiliatė. Pasak J. S., jam bÅ«nant Å¡ventėje, M. R., jo pažįstama, paskelbė, kad ieÅ¡ko vietos vakarėliui. Jis jai atrašė, kad yra vieta. Pasielgė taip, kadangi tiek jis pats, tiek jubiliatė jÄ pažįsta. Pasakė, kad gali atvykti su draugais. Su K. D. susipažino jiems atvykus. Jie atvyko apie 24-1 val., toliau vyko pobÅ«vis, vieni linksminosi, kai kurie miegojo.

Vėliau nusprendė važiuoti namo, kadangi pavargo. J. S. teigimu, jis išvažiavo su asmenimis, kurie atvyko jo pakvietimu. Dar prieš važiuojant namo, D. jam parašė, kad dingo 30 litų ir kažkur po kelių minučių parašė, kad dingo didelės sumos. Tuo metu K. D. jau kartu su jais nebuvo. Kas pavogė pinigus, J. S. sužinojo tik tuomet, kai nuteistasis buvo sulaikytas. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, J. S. paaiškino, jog pats prie vagystės niekaip neprisidėjo, atvykusių asmenų, išskyrus M.

R., net nepažinojo. Negalvojo, kad jai atvykus su draugais atsitiks kažkas blogo. Anot J. S., jis iÅ¡ anksto nieko neplanavo, nepastebėjo, jog jiems iÅ¡važiuojant K. D. kuprinė papilnėjo, nežinojo, jog nuo stalo dingo brangÅ«s alkoholiniai gėrimai. J. S. patvirtino žinojęs apie K. D. sulaikymo operacijÄ , tačiau paneigė, jog kartu su tėvais buvo atvykęs tam, kad jÄ sužlugdyti. Pasak jo, tiek jis, tiek jo tėvai norėjo, kad K. D. sulaikytų, todėl ir atvažiavo. J. S. parodė, jog visÄ laikÄ sėdėjo automobilyje, su nukentėjusiosioms bendravo jo tėvas, tad jis jų pokalbio turinio nežino.    K.

D. apygardos teisme paaiÅ¡kino, jog duodamas parodymus J. S. neminėjo, kadangi nematė tam reikalo, jo nepažinojo. Vakarėlyje kalbėjo su juo apie mokslus, apie studijas. Pasak nuteistojo, kambarį, kur jie miegojo, jiems parodė M. R.. Nuteistojo teigimu, dalį pagrobtų pinigų jis atsidavė J. D.. Po vagystės su J. S. nebuvo susitikęs. Posėdžių salėje jį matė antrÄ kartÄ . K. D. nurodė, jog J. S. tėvo taip pat nepažįsta, niekada nebuvo jo matęs, kodėl ir kam jis grasino nežino.

Vykti kartu į vakarėlį jam pasiÅ«lė merginos.Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios ir advokatas J. K. prašė apeliacinius skundus tenkinti.Prokurorė, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.IÅ¡nagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, pagrįstai K. D. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, bei paskyrė jam teisingÄ bei jo įvykdytos veikos pavojingumÄ atitinkančiÄ bausmę.

Apeliaciniuose skunduose nukentėjusiosios nemažai dėmesio skiria J. S. veiksmų vertinimui, akcentuodamos jų galimÄ neteisėtumÄ bei nurodydamos, jog jų atžvilgiu nusikalstamas veikas nuteistasis padarė veikdamas kartu su minėtu asmeniu. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. L. prašė atnaujinti įrodymų tyrimÄ bei apklausti apeliacinės instancijos teisme J. S. bei K. D., tačiau patenkinus šį nukentėjusiosios praÅ¡ymÄ jokių naujų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatyti nepavyko.

Sutikęs duoti parodymus. J. S. teismui paaiÅ¡kino, jog apie įvykdytÄ vagystę iÅ¡ anksto nieko nežinojo, K. D. prieÅ¡ tai nepažinojo. Anot J. S., į pobÅ«vį jis pakvietė atvykti savo pažįstamÄ M. R.. Leido jai atvažiuoti su draugais, kadangi negalvojo, kad gali atsitikti kažkas blogo. Pažymėtina, kad Å¡iuos J. S. parodymus visiÅ¡kai patvirtino ir K. D., nurodęs, jog anksčiau apie J. S. nepasakojo, kadangi negalvojo, jog tai yra reikÅ¡minga. Nuteistojo teigimu, į pobÅ«vį jis atvyko merginų kvietimu, prieÅ¡ tai J.

S. niekada nebuvo matęs, dėl įvykdytos vagystės su juo nesitarė. Nuteistasis pažymėjo, jog nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme sakė tiesÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, stengiasi pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ . Akcentuotina, kad analogiÅ¡kus parodymus K. D. davė ir apklausiamas apylinkės teisme. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog jo nurodomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo iÅ¡tirtus įrodymus – ikiteisminio tyrimo metu duotus J.

D., N. R. parodymus (b. t. 1, b. l. 74, 57-58). Teisėjų kolegijai nenustačius jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliaciniuose skunduose nurodomų aplinkybių dėl galimai neteisėtų J. S. veiksmų bei atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis BPK 255 straipsniu, Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, gali bÅ«ti sprendžiamas tik K. D. kaltės klausimas, padarius jam įkaltinamÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl skundų argumentų, susijusių su teisiniu J. S. veiksmų vertinimu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl nukentėjusiosios D. P. patirtos neturtinės žalos atlyginimo Nukentėjusioji D. P. byloje buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ K. D. 1500 Eur jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ pirmos instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas jos naudai iÅ¡ nuteistojo 500 Eur. Su tokiu teismo sprendimu nukentėjusioji nesutinka, praÅ¡o jos reikalavimus tenkinti visiÅ¡kai, priteisiant jai iÅ¡ nuteistojo 1500 Eur sumÄ patirtai neturtinei žalai atlyginti.Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Kiekvienas žalos dydžio kriterijus turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dydį, atsižvelgiama ir į Å¡iomis veikomis padarytÄ turtinę žalÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi aukščiau nurodytų nuostatų ir teisingai iÅ¡sprendė nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas pagrįstai atsižvelgė į realiai padarytos turtinės žalos dydį (724,05 Eur), kaltinamojo asmenybę, jo amžių, dedamas pastangas pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , jo turtinę padėtį. ReikÅ¡minga aplinkybe nagrinėjamu atveju laikytina ir tai, kad priteisdamas nukentėjusiajai D.

P. 500 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, apylinkės teismas nenukrypo nuo Å¡iuo klausimu formuojamos teismų praktikos (kasacinė nutartis Nr. 2K–272–648/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-198-200-2013). Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog piniginė kompensacija už patirtÄ neturtinę žalÄ negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo į padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo, ja siekiama tik kiek įmanoma maksimaliau suÅ¡velninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes, apylinkės teismo sprendimas iÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiosios D.

P. reikalavimÄ dėl jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nepakeistas. Dėl 641straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam K. D. Kreipdamasi į teismÄ su apeliaciniu skundu, nukentėjusioji G. L. nurodė, jog K. D. skirtina bausmė nepagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nukentėjusiosios nuomone, BK 641 straipsnio nuostatos nuteistajam negalėjo bÅ«ti taikomos, kadangi jis neatskleidė visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei nedavė pilnų ir objektyvių parodymų. Anot nukentėjusiosios, tai, kad K.

D. nesigaili dėl įvykdyto nusikaltimo patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis neatlygino nukentėjusiesiems jų patirtos žalos. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Å i taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo aptariamo straipsnio taikymui bÅ«tinų sÄ lygų buvimÄ bei sumažino K. D. skirtinÄ bausmę vienu trečdaliu, paskirdamas jam 40 parų areÅ¡tÄ . Å io teismo sprendimo pagrįstumÄ nukentėjusioji ginčija iÅ¡ esmės vadovaudamasi tik tuo, jog K. D., anot jos, duodamas parodymus nuslėpė J.

S. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Pažymėtina, kad Å¡ių G. L. teiginių nepagrindžia jokie byloje surinkti įrodymai, tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepavyko surinkti ir atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ , todėl jie atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis buvo nuoseklus. Nuolat teigė, jog mintis pagrobti svetimÄ turtÄ jam kilo staiga, prieÅ¡ tai jis su niekuo dėl Å¡io nusikaltimo padarymo nesitarė, į pobÅ«vį atvyko pakviestas tÄ patį vakarÄ naktiniame klube sutiktų merginų (b. t. 1, b. l. 95, b. t. 2, b. l. 32).

Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad šie nuteistojo paaiškinimai visiškai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl netikėti šiais K. D. parodymais bei abejoti nuteistojo nuoširdumu teismas neturi jokio pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog BK 641 straipsnio nuostatų taikymui nusikalstamai veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas jokios reikšmės neturi. Be to, byloje nėra paneigta nuteistojo teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodyta aplinkybė, jog jis stengiasi atlyginti kitiems asmenims ankstesniais jo atžvilgiu priimtais teismo nuosprendžiais priteistas sumas.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad prieÅ¡ tai K. D. buvo teistas 6 kartus, daugiausiai už nusikaltimų nuosavybei padarymÄ , tad tai, jog be nukentėjusiųjų dėl jo neteisėtų veiksmų žalos patyrė ir kiti asmenys, nekelia abejonių. KitÄ vertus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Å¡iuo metu nuteistasis dirba, gauna savarankiÅ¡kas pajamas, o skundžiamu nuosprendžiu yra įpareigotas per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems pusę jiems padarytos turtinės žalos.Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , iÅ¡sprendė nukentėjusiosios G.

L. civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , todėl naikinti 2015-09-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodomų argumentų nėra jokio pagrindo. Gavus nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, apygardos teismas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl gynėjo skyrimo nuteistajam K. D.. Paskyrus gynėjÄ , valstybinės antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje praÅ¡ymÄ , vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ K.

D. 57,90 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi Å¡ioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.

Dėl pastarosios priežasties Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas netenkintinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: atmesti nukentėjusiųjų D. P. ir G. L. apeliacinius skundus.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nuosprendį palikti nepakeistÄ . Netenkinti Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ K. D.. Kolegijos pirmininkas                                                    Algimantas Valantinas Teisėjai                                                                 Ainora Kornelija Macevičienė                                                                  Laureta Ulbienė