3abe1f0b-de92-4646-a28b-bd6d07ae032a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja JPranešėja Rimvida Zubernienė               Civilinė byla Nr. 2A-1229-112/2015Teisėja Aušra Volskytė                (Proceso Nr. 2-33-3-01315-2014-8)   Procesinio sprendimo kategorija: (S)              44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.1; 121.14;               121.18; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. rugpjūčio 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienbės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Jolantos Gailevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų B. L. ir J. L. ieÅ¡kinį atsakovui A. S., trečiasis asmuo G. S., dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo irTeisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo A. S. priteisti 1 020 Lt turtinės bei 1 000 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį grindė tuo, jog atsakovas, nupurkÅ¡damas su chemikalais gyvatvorę, taip pat apipurÅ¡kė vaiskrÅ«mius, vaismedžius bei vejÄ .

Dėl vejos sunaikinimo ieÅ¡kovai patyrė 660 Lt nuostolių, vaiskrÅ«mių atsodinimas kainavo 60 Lt. Dėl to, kad sezono metu negalėjo naudoti savų vaisių ir uogų, jas pirko, todėl patyrė žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 300 Lt. IeÅ¡kovai nurodė patyrę ir neturtinę žalÄ . Dėl atsakovo veiksmų patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, turėjo nepatogumų, rÅ«pinantis vejos atkÅ«rimu.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad po sklypų ribų koregavimo iÅ¡aiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovai buvo užėmę dalį atsakovo motinai priklausiusio žemės sklypo, kuriame užsodino gyvatvorę.

Ieškovams atsisakius panaikinti gyvatvorę, atsakovas tai padarė leistinomis priemonėmis – per du kartus nupurkšdamas krūmus. Atsakovo teigimu palei gyvatvorės jokios vejos nebuvo, todėl ieškovai nepagrįstai reikalauja atlyginti išlaidas vejos atkūrimui. Atsakovas nesutiko su ieškovų nurodyta aplinkybes, jog buvo sunaikintas vaiskrūmių derlius.Plungės rajono apylinkės teismas 2015-04-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš A. S. 191,14 Eur turtinės žalos atlyginimo, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 20 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis B.

L. ir J. L.. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus sprendė, kad atsakovas, cheminiu preparatu purkÅ¡damas gyvatvorę, taip pat apipurÅ¡kė ir ieÅ¡kovams priklausančiÄ vejos dalį. Nurodė, kad atsakovas neįsitikino, kad preparato naudojimas nepažeis ieÅ¡kovų teisių ir interesų, veikė nepakankamai apdairiai ir atsakingai, todėl privalo atsakyti už sugadintÄ vejos dalį. Nesutiko su atsakovo teiginiu, jog praÅ¡oma suma vejai atkurti yra per didelė.

Teismas įvertino tai, kad atkurti vejai nepakanka įsigyti sėklas ir apsodinti, bÅ«tini ir senos vejos nuėmimo darbai bei žemės derlingumo atstatymo darbai. Dėl nuostolių priteisimo už vaiskrÅ«mių ir vaismedžių sunykimÄ teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai neįrodė, kad vaiskrÅ«miai buvo pažeisti dėl atsakovo naudoto preparato. Taip pat teismas atmetė ir reikalavimÄ priteisti iÅ¡laidas, turėtas vaisių, uogų pirkimui 2014 m. sezono metu, nes ieÅ¡kovai nepateikė vaisių ir uogų tyrimui, be to, nenustatyta, kaip atsakovo naudoto preparato sudėtinės dalys galėjo įtakoti vaisių ir uogų tinkamumÄ maistui.

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovų patirtus iÅ¡gyvenimus bei jų pačių elgesį nesiekiant paÅ¡alinti savo gyvatvorės, sprendė, kad yra pagrindas priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Plungės rajono apylinkės teismo 2015-04-20 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad gyvatvorę purÅ¡kė nesilaikydamas apsaugos praktikos, pažeisdamas taisykles.

Pasak apelianto, byloje nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, kad veja parudavo būtent dėl atsakovo veiksmų. Teismas neįvertino trečiojo asmens paaiškinimų, kad ieškovų veja parudavo vėliau nei purkšta gyvatvorė. Mano, kad ieškovų pateiktos nuotraukos neįrodo, kad būtent dėl atsakovo veiksmų ji nunyko. Pažymėjo, jog liudytojų parodymais ir pačių ieškovų paaiškinimais nustatyta, kad patys ieškovai naudojo herbicidus, siekiant sumažinti piktžoles. Teigia, jog teismas visiškai nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių, kokia veja buvo iki tol.

Be to, nesiaiÅ¡kino, kokioje pusėje veja yra nunykusi. Nesutinka su teismu, jog bet koks laukinis piktžolynas gali bÅ«ti laikomas veja, kuri ir be jokių investicijų gali ataugti per porÄ mėnesių. Kadangi žalos institutas yra skirtas atstatyti buvusiÄ iki pažeidimo padėtį, todėl ieÅ¡kovai, susitvarkydami samanotÄ ir piktžolėmis apaugusį plotÄ , pasigerino savo padėtį. Nesutinka ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad teismas visiÅ¡kai nukrypo nuo teismų praktikos taikant šį institutÄ , nes vien turtinės žalos priteisimas automatiÅ¡kai nesudaro pagrindo priteisti ir neturtinę žalÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovai savo veiksmais nenukrypo nuo siekio apginti savo teises, o kažkokių itin intensyvių iÅ¡gyvenimų ar sunkiai įveikiamų kliūčių, sukėlusių ieÅ¡kovams ilgalaikių neigiamų pasekmių, byloje nenustatyta. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nesutinka su apelianto argumentais, jog byloje neįrodyta, jog veja nugelto dėl jo kaltės. Teigia, jog tai patvirtina pareiÅ¡kimas Plungės PK, paaiÅ¡kinimai, tarnybinis praneÅ¡imas, kuriuose nurodyti duomenys visiÅ¡kai sutapo su J.

L. parodymais bei nuotraukose užfiksuoti vaizdai. Neteisėti atsakovo veiksmai atsirado pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taip pat nesutinka su atsakovu, jog žalos neprivalo atlyginti, nes veja buvo nekokybiÅ¡ka. Pažymi, kad atsakovui niekas nesuteikė teisės naikinti kitų asmenų turto. IeÅ¡kovai sutinka su teismo priteista neturtine žala ir teigia, kad teismas tinkamai įvertino patirtus iÅ¡gyvenimus.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Dėl turtinės žalos atlyginimoApeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jo turtinę žalÄ , nes byloje nenustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.Sprendžiant klausimÄ dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo atsakovui bendrais pagrindais bÅ«tina nustatyti, ar egzistuoja visos sÄ lygos, bÅ«tinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.).

Apeliantas teigia, kad bylos aplinkybės neįrodo jo neteisėtų veiksmų bei kaltės, dėl to negalima konstatuoti, kad atsakovo veiksmus ir kilusias pasekmes sieja priežastinis ryÅ¡ys.Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, siekdamas sunaikinti gyvatvorę, jÄ per du kartus apdorojo preparatu Ouragan System 4, preparatÄ purkÅ¡damas rankiniu purkÅ¡tuvu tiesiogiai ant gyvatvorės. Byloje bÅ«tina nustatyta, ar atsakovas, purkÅ¡damas gyvatvorę, tuo pačiu apipurÅ¡kė ir ieÅ¡kovams priklausančiÄ vejos dalį, kuri dėl to nunyko.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas B. L. 2014-05-19 su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Plungės policijos komisariatÄ , kuriame nurodė, kad atsakovas sunaikino jo sodÄ . 2014-06-04 tarnybiniame praneÅ¡ime patvirtinta, jog atsakovas tikrai purÅ¡kė gyvatvorės krÅ«mus, nes norėjo juos iÅ¡naikinti. CK 6.246 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad po nupurÅ¡kimo gyvatvorė nežaliuoja, kad vejos spalva, lyginant su toliau augančia veja nuo gyvatvorės, yra pakitusi. Atsakovo argumentus, jog veja pakito daug vėliau nei purkÅ¡ta gyvatvorė paneigia byloje pateiktas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas Plungės policijos komisariatui. Liudytojų parodymais nustatyta, kad gyvatvorę atsakovas purÅ¡kė 2014-04-21. Å ios aplinkybės atsakovas neginčija. PareiÅ¡kimÄ policijai ieÅ¡kovas pateikė 2015-05-19, t. y. mažiau nei po mėnesio.

Iš nuotraukų matyti, kad ieškovams priklausančiame žemės sklype veja, esanti iš trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo pusės, yra pageltusi. Kadangi nuotraukose matosi ir nupurkšta gyvatvorė, todėl nėra abejonių, kad veja pagelto būtent iš trečiajam asmeniui priklausančio sklypo pusės. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad labiau tikėtina, kad dalis vejos pagelto būtent dėl atsakovo veiksmų, nes toliau esanti veja nėra nugeltusi (CPK 185 str.).

Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovas gyvatvorę purÅ¡kė nesilaikydamas saugaus atstumo, o tai įtakojo preparato patekimÄ ne tik ant preparatais apdorojamo ploto, bet ir ant kitų objektų, t. y. ieÅ¡kovams priklausančios vejos. CK 6.263 str. 1 d. reglamentuoja, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Remiantis CK 6.248 str. 3 d., laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Å iuo atveju atsakovo veiksmai vertintini kaip nerÅ«pestingi, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus bei kaltę (CK 6. 248 str. 3 d.). Apeliaciniu skundu taip pat keliamas klausimas dėl žalos atsiradimo fakto ir skundžiamu sprendimu nustatyto ieÅ¡kovams priteistino žalos dydžio pagrįstumo. Žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.).

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str., 6.263 str. 2 d.). Jo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį.Nesutiktina su atsakovu, jog ieÅ¡kovams iÅ¡ esmės nebuvo padaryta žala, o prieÅ¡ingai jie savo padėtį tik pasigerino, nes jų veja buvo prastos kokybės. Å iuo atveju visiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai, kad veja nebuvo iÅ¡puoselėta ir prižiÅ«rėta taip kaip tai supranta atsakovas, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai neturi teisės į nuostolių atlyginimÄ .

Vejos kokybė yra vertinamoji sÄ voka, todėl nesvarbu kokios ji bÅ«klės buvo, faktas, kad ji buvo ir jÄ atsakovas sugadino. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apelianto argumentai, susiję su vejos kokybe, yra atmestini. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su priteistu turtinės žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad atnaujinti sugadintai vejai nepakanka vejos sėklų bei jas užsėti. Vejai atnaujinti bÅ«tina atlikti ir kitus darbus, t. y. senos vejos paÅ¡alinimu, derlingo dirvožemio sluoksnio atstatymu, paskleidimu, iÅ¡lyginimu, ir kt., o tam reikalingos papildomos iÅ¡laidos.

Sutiktina su atsakovu, jog žalos atlyginimo institutu turi bÅ«ti atkuriama prieÅ¡ tai buvusi padėtis, tačiau Å¡iuo atveju neįmanoma atkurti senos vejos. Nunykus vejai, ji atsodinama nauja, todėl natÅ«ralu, kad naujai pasodinta veja skiriasi nuo senosios. Apeliacinės teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad priteista turtinė žala už sunaikintÄ vejos dalį yra pagrįsta ir teisinga. Kadangi bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala, todėl konstatuotinas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos.

Jeigu atsakovas nebÅ«tų neatsargiai naudojęs cheminį preparatÄ gyvatvorei naikinti, nebÅ«tų ieÅ¡kovams atsiradusi žala. Kadangi byloje nustatytos visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė 191,14 Eur turtinės žalos atlyginimo.Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo teigimu, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai priteisė neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovai teigia, jog teismas tinkamai įvertino jų patirtus iÅ¡gyvenimus, todėl neturtinė žala priteista pagrįstai.

CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl bendros pareigos elgtis taip, kad nepadarytum žalos kitam (CK 6. 263 str. 1 d.). Å iuo atveju įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas jÄ nepagrįstai priteisė. Esant nurodytai aplinkybei, Å¡i sprendimo dalis naikintina ir ieÅ¡kovų patirti emociniai iÅ¡gyvenimai nevertinami (CK 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1 d., 2 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pakeitus sprendimÄ , perskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Ieškovai pirmosios instancijos teisme sumokėjo 15,63 Eur (54 Lt), žyminio mokesčio, atstovavimo išlaidų – 289,62 Eur (1 000 Lt) (b. l. 7–8, 37–38, 68–69). Iš viso – 305,25 Eur. Atsakovas iš viso patyrė 389,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 71, 98).Tenkinus 33 proc. ieškinio, iš atsakovo ieškovų naudai iš viso priteistina 100,73 Eur (305,25 x 33 proc.) ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovų atsakovui priteistina 261 Eur (389,62 x 67 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus Å¡alių tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui priteistina po 80,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ( iÅ¡ viso 160,27 Eur) (261 - 100,73), patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovai iÅ¡ viso patyrė 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atsakovas pateikė duomenis, jog už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ sumokėjo advokato padėjėjui V. T. 100 Eur. Prie apeliacinio skundo pateikta atstovavimo sutartis, kuriame advokato padėjėjui leidžiama atstovauti atsakovÄ pirmosios instancijos teisme (b. l. 135).

Be to, pažymėtina, kad AdvokatÅ«ros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Apeliacinio skundo suraÅ¡ymas ir pateikimas yra apeliacijos dalis, todėl advokato padėjėjas neturi teisės pasiraÅ¡yti skundo nei jį teikti teismui, nes įstatymo draudžiami tokio asmens įgaliojimai apeliacinėje instancijoje. IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ 100 Eur sumokėjo bÅ«tent advokato padėjėjui su kuriuo nėra sudaryta atstovavimo sutartis apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi atsakovas nepateikė duomenų apie tinkamÄ atstovavimÄ , todėl jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Atsakovas sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio, todėl tenkinus apeliacinio skundo 65 proc (191,14 : 291,14 x 100 proc.), iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui priteistina 13 Eur. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteitina 35 Eur (100 x 35 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus Å¡alių tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteistina 22 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (35 - 13) (CPK 98 str. 93 str. 1 d.).Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendimas keistinas - naikintina sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo paliktina nepakeista.

Perskirsčius bylinėjimosi iÅ¡laidas ir atlikus Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui priteistina po 80,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡ viso 160,27 Eur) pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai priteistina 35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo A.

S. ieÅ¡kovams B. L. ir J. L. priteista 100 Eur neturtinės žalos ir 20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų B. L. ir J. L. atsakovui A. S. po 80,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ atsakovo A. S. priteisti 35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis B. L. ir J. L..KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                      Rimvida Zubernienė Kolegijos teisėjos                                                                       Jolanta Gailevičienė                                                                                 Raimonda Andrulienė