2017-09-21 Nr. AB-17030-3-61-3-02669-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2017-09-21 Nr. AB-17030-3-61-3-02669-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, kad buvo suklaidintas NŽT prie ŽŪM 2017 m. birželio 21 d. sprendime nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri jo skundą priėmė, tačiau žodžiu nurodė, kad nenagrinėja skundų dėl NŽT prie ŽŪM sprendimą ir informavo, kad pareiškėjas su skundu turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas spręsti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-793-438/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02669-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1SS-1667-(8.5); 2) panaikinti NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. SFP-998-(14.49.36.) dėl prašymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti; 3) įpareigoti NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių išduoti sutikimą bei reikalavimus rengti žemės sklypo planą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą (239 kv. m.) ir sujungti jį su besiribojančiu, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl NŽT prie ŽŪM 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr.1SS-1667-(8.5) dėl 2017 m. balandžio 26 d. paduoti.
Pareiškėjas nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, kad buvo suklaidintas NŽT prie ŽŪM 2017 m. birželio 21 d. sprendime nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri jo skundą priėmė, tačiau žodžiu nurodė, kad nenagrinėja skundų dėl NŽT prie ŽŪM sprendimą ir informavo, kad pareiškėjas su skundu turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas spręsti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundu dėl NŽT prie ŽŪM 2017 m. birželio 21 d. sprendimo 2017 m. liepos 21 d. kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), tačiau skundą teismui pareiškėjas padavė tik 2017 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praėjus vienuolikai dienų, nors pareiškėjo teigimu, jam jau 2017 m. liepos 21 d. žodžiu buvo paaiškinta, kad Komisija tokio pobūdžio skundų nenagrinėja ir jis turi kreiptis į teismą. Teismas sutiko, kad pareiškėjas buvo suklaidintas dėl apskundimo tvarkos, tačiau nesutiko, kad pareiškėjas negalėjo skundo teismui pateikti anksčiau nei 2017 m. rugpjūčio 3 d., kai Komisija jam 2017 m. liepos 21 d. išaiškino NŽT prie ŽŪM sprendimo apskundimo tvarką. Kadangi pareiškėjas kitų individualaus pobūdžio termino praleidimo priežasčių nenurodė, jo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti skundą.
III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad valstybės institucijoms yra keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, todėl NŽT prie ŽŪM suklaidinimas dėl apskundimo tvarkos, kuris lėmė pareiškėjo konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir sąžiningų lūkesčių principo paneigimą, turi būti laikomas pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, juolab, kad terminas buvo praleistas nežymiai.
Pareiškėjas nurodo, kad paskutinę termino skundui paduoti dieną Komisijoje sužinojęs, kad turi kreiptis į teismą, nesuspėjo laiku pateikti skundo teismui. Pareiškėjas nepasitikėjo Komisijos žodiniu paaiškinimu, todėl turėjo skirti laiko įsitikinti ir surasti teisės aktus, pagrindžiančius Komisijos aiškinimą. Pareiškėjas taip pat turėjo įsigilinti į teismų praktiką bei ABTĮ, kad galėtų parengti proceso reikalavimus atitinkantį skundą, sumokėti žyminį mokestį. Terminą paduoti skundą pareiškėjas praleido tik vienuolika dienų, nesulaukęs oficialaus Komisijos atsakymo, jis kreipėsi į teismą, todėl šiuo atveju negalima teigti, kad jis elgėsi nesąžiningai, neapdairiai ir nesiėmė aktyvių veiksmų norėdamas apginti savo teises. Pareiškėjo nuomone, nurodytos priežastys sudaro pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti.
Nustatyta, kad NŽT prie ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. balandžio 21 d. skundą, 2017 m. birželio 21 d. sprendime Nr. 1SS-1667-(8.5.) nurodė, kad NŽT priimti sprendimai (raštai) per vieną mėnesį gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas su skundu dėl NŽT prie ŽŪM 2017 m. birželio 21 d. sprendimo ir NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 28 d. sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo, 2017 m. liepos 21 d. kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Pareiškėjo teigimu, Komisija jam žodžiu paaiškino, kad pareiškėjo skunde nurodytų klausimų ji nenagrinėja, o pareiškėjas su skundu turėtų kreiptis į teismą. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 3 d. padavė skundą teismui, taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo terminą atnaujinti, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad terminą paduoti skundą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi buvo suklaidintas dėl NŽT prie ŽŪM 2017 m. birželio 21 d. sprendimo apskundimo tvarkos ir su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri žodžiu paaiškino, kad jis turi kreiptis į teismą. Pareiškėjas terminą praleido dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, terminas praleistas nežymiai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo neatnaujino.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo skundžiamas NŽT prie ŽŪM sprendimas priimtas 2017 m. birželio 21 d., todėl pareiškėjas skundą teismui galėjo paduoti iki 2017 m. liepos 21 d. įskaitytinai. Šiame sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai padavė 2017 m. liepos 21 d., t. y. nepraleidęs skundo padavimo termino, o Komisijai žodžiu informavus pareiškėją, kad jis su skundu turi kreiptis į teismą, pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 3 d. padavė skundą teismui.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjo prašyme nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas galėjo būti suklaidintas dėl Sprendime nurodytos apskundimo tvarkos. Administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo sąžiningumu bei nepiktnaudžiaujama teise. Pažymėtina, kad sąžiningai pagal procesą elgęsis dalyvis dėl to, kad buvo suklaidintas dėl apskundimo tvarkos, vienos pagrindinių procesinių teisių – kreiptis į teismą – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Nagrinėjamu atveju formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikinama, pareiškėjo R. V. prašymas atnaujinti terminą skundui dėl NŽT prie ŽŪM 2017 m. birželio 21 d. sprendimo paduoti tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą tenkinti.
Pareiškėjo R. V. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti ir terminą atnaujinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. V. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė