3abc584e-72e2-4b46-b2d5-5e91cc37f2f1 · Alytaus rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-117-849/2012Procesinio sprendimo kategorijos        1.1.7.2.4, 1.2.25.4.1.;2.3.6.4 (S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 7 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai NaruÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorams L. M. – Valaitei ir Neringai Kaminskienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Snieguolei Uždanavičienei, nukentėjusiajam A. S., nukentėjusiojo atstovei advokatui Deimintui Radzevičiui, nedalyvaujant civiliniam atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) Å¡altkalviu, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: kad kaltinamasis V. M. 2010 m birželio 4 d., apie 16.55 val., Alytaus mieste, Vilties gatvėje vairuodamas automobilį VW Golf, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto (toliau KET) reikalavimÄ laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, KET 106 punkto reikalavimus prieÅ¡ sukant į kairę ar kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, KET 108 punkto reikalavimus iÅ¡važiuojant iÅ¡ kelio duoti keliÄ Â juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį kerta, sukdamas į kairę nepraleido lenkimo manevrÄ atlekiančio motociklo, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklininkui A.

S. dėl kairio Å¡launikaulio apatinio trečdalio dvigubo lūžimo bei kairės girnelės atviro skeveldrinio lūžimo, nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .Kaltinamasis V. M. nepripažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , parodymus davė tik tuomet, kaip buvo apklausti visi proceso dalyviai. Parodė, kad įvykio dienÄ važiavo iÅ¡ Naujosios į Vilties g. PrieÅ¡ sukant 20 metrų iki sankryžos įjungė posÅ«kio signalÄ ir žiÅ«rėjo į veidrodėlį. KliÅ«ties daryti manevrÄ nematė.

PrieÅ¡ais jam važiavo automobilis, todėl pasitraukė arčiau kairės važiuojamosios dalies apie 20 metrų. Jam iÅ¡ paskos važiavo raudonas automobilis, o deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje stovėjo automobiliai. Ä®važiavime į poliklinikÄ maÅ¡inų nebuvo. PrieÅ¡ sukdamas į kairę praleido prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojančiÄ maÅ¡inÄ , pažiÅ«rėjo į veidrodėlį, todėl buvo įsitikinęs, kad gali sukti į kairę. Jam pradėjus daryti posÅ«kį 70 laipsnių kampu, pajuto smÅ«gį į maÅ¡inÄ - į vairuotojo pusę atsitrenkė motociklas, kurio atvažiuojančio per veidrodėlį tikrai nematė.

Pagal padarytų apgadinimų jo automobiliui pobÅ«dį mano, kad motociklininkas važiavo dideliu greičiu- atskrido. Jis pats važiavo 20 km/h greičiu. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta.Nors kaltinamasis ir neigia savo kaltę, tačiau jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys. Nukentėjusysis A. S. parodė, kad įvykio dienÄ važiavo motociklu NaujÄ ja gatve, ir pasuko į Vilties gatvę 40 km/h greičiu.

Po antrosios pėsčiųjų perėjos įsitikinęs, kad prieÅ¡ jį važiuojantys automobiliai neatlieka jokių manevrų- kelias buvo laisvas, parodęs kairio posÅ«kio signalÄ , pradėjo lenkimo manevrÄ . jis iÅ¡ karto lenkė du automobilius, tarp kurių atstumas buvo 5-10 m. sėkmingai aplenkęs pirmÄ automobilį, pradėjo lenkti kaltinamojo automobilį, nes matė, kad jis nerodė posÅ«kio signalo, tačiau bebaigiant lenkti, kaltinamasis, neprivažiavęs iki įsukimo į poliklinikos aikÅ¡telę ir neparodęs jokio signalo, pradėjo daryti kairio posÅ«kio manevrÄ - jis buvo susilyginęs jau su automobilio priekiu, kai kaltinamais pradėjo daryti manevrÄ .

Tuomet suprato, kad automobilio vairuotojas jo nepastebėjo. Jis bandė trauktis į kairę pusę ir iÅ¡vengti smÅ«gio, tačiau nepavyko- automobilis trenkėsi į motociklo deÅ¡inį Å¡onÄ kairiuoju priekinių sparnu. Po smÅ«gio jis nukrito ant žolės, pamatė, kad sužalota jo koja. Mano, kad bÅ«tent kaltinamojo vairuojamas automobilis trenkėsi į jį, nes jo motociklo priekinė dalis neapgadinta, kad kaltinamasis per anksti pradėjo daryti posÅ«kį, pilnai Å¡io neprivažiavęs.Liudytoja J.

V. parodė, kad ji matė autoįvykį. Ji važiavo iÅ¡ poliklinikos vedančiu keliu link Vilties g. ir bÅ«dama gal 50 m iki Vilties g., matė, kaip nuo Naujosios g. atvažiavo kaltinamojo automobilis VW Golf, kuris, norėdamas sukti į poliklinikos pusę, visiÅ¡kai sustojo, kad praleisti iÅ¡ priekio atvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ , ir kai jau suko, rodydamas kairį posÅ«kį, iÅ¡ paskos dideliu greičiu atlėkęs motociklininkas priekiu trenkėsi į automobilį – susidÅ«rė ties priekiniu ratu.

Motociklininkas buvo ne toj pusėj, kur turėjo bÅ«ti. Kodėl motociklininkas nesusidÅ«rė su iÅ¡ priekio važiuojančiu automobiliu, nežinanti. Iki susidÅ«rimo ji važiuojančio motociklo nematė- jis atsirado iÅ¡ niekur nieko, matė tik kaip staigiai trenkėsi. Nematė ir motociklininko manevro pradžios. Ji daugiau matė VW Golf automobilį, nes jis buvo prieÅ¡ais jÄ . SusidÅ«rimas įvyko prieÅ¡ingoje juostoje beveik ties įsukimu į poliklinikÄ . Nematė, kad iÅ¡ paskos VW Golf važiuojantis automobilis bÅ«tų sustojęs: kai VW Golf automobilis sustojo, antras dar važiavo.

Liudytoja L. M. parodė, kad įvykio dienÄ su vaikais ėjo iÅ¡ parko toje pusėje, kur yra poliklinika, ir matė, kaip motociklininkas iÅ¡ kairės lenkė kaltinamojo automobilį, kuris labai staigiai ir netikėtai pasuko į poliklinikos pusę ir nukirto motociklininkÄ . Kada buvo įjungtas posÅ«kis, pasakyti negali. Motociklininko greitis buvo normalus ir jis pirmas pradėjo manevrÄ . Ji mačiusi tik patį lenkimo momentÄ ir susidÅ«rimÄ - paties įvykio nuo pradžios iki galo nestebėjo. . Liudytoja I.

M. parodė, kad ji, sėdėdama keleivio pusėje, su kaltinamuoju važiavo į poliklinikÄ nuo Naujosios g. Vilties gatve. Jie suko į poliklinikÄ - ar įvažiavime buvo maÅ¡inų, neatsimena. Ji matė, kaip vyras prieÅ¡ persirikiuodamas pradėjo rodyti posÅ«kį, tada persirikiavo arčiau link linijos, priartėjus prie įsukimo, sulėtino greitį ir pristabdė bei praleido prieÅ¡ais atvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ , kurios negali apibÅ«dinti. Å iai pravažiavus, kaltinamajam pradėjus sukti, pajuto, kad atsitrenkė motociklininkas į jų automobilio priekinį ratÄ - viskas įvyko labai greitai.

Jiems iÅ¡ paskos važiavo raudona maÅ¡ina. Ji nežino, iÅ¡ kur pasirodė motociklininkas, nes iki susidÅ«rimo jo nematė. Jai tuo metu labiau rÅ«pėjo vaikas, kurį vežė į poliklinikÄ . Kodėl nesusidÅ«rė motociklininkas su iÅ¡ prieÅ¡ais atvažiuojančia maÅ¡inÄ , nežino. Liudytojas T. Ž. parodė, kad įvykio dienÄ jis Vilties gatve ėjo namo ir bÅ«damas prie baldų parduotuvės, matė eismo įvykį nuo pradžios iki galo, kaip važiavo motociklas ir pradėjo lenkti dvi maÅ¡inas- aplenkė pirmÄ , o lenkiant antrÄ tamsiai mėlynos spalvos VW Golf automobilį, Å¡is pradėjo sukti link poliklinikos įvažiavimo neįjungęs posÅ«kį.

MaÅ¡ina pradėjo sukti per anksti ir posÅ«kį darė skersai įsukimo. Motociklui pradėjus lenkimÄ , kaltinamojo maÅ¡ina nesuko- ji užsuko į kairę, kai motociklas buvo ties kaltinamojo maÅ¡inos priekiu. Motociklas trenkėsi į maÅ¡inos priekinį sparnÄ . Motociklas važiavo normaliu greičiu ir neturėjo jokių kliūčių daryti lenkimÄ . Ar buvo įjungtas automobilio posÅ«kis, nepastebėjo. Jo nuomone, jokių automobilių, iÅ¡važiuojančių iÅ¡ poliklinikos aikÅ¡telės, nebuvo.

Liudytojas S. S. parodė, kad įvykio dienÄ važiavo paskui kaltinamojo automobilį VW Golf, kuris važiavo lėtai – apie 30 km/h greičiu, - ieÅ¡kojo kaip įvažiuoti į poliklinikos aikÅ¡telę ir matė, kaip prieÅ¡ manevrÄ ties Petkevičiaus g. 6 namu įsijungė posÅ«kį, persirikiavo į vidurį kelio. Jis per vidinį veidrodėlį pastebėjo paskui jį važiuojantį motociklÄ , kuris akimirksniu dingo ir pradėjo lenkti, tačiau visÄ laikÄ jo nestebėjo- kada motociklininkas persirikiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , nematė.

Kai lenkė jį, iÅ¡karto įvyko ir avarija- motociklistas manevrÄ darė tuo metu, kai automobilis VW Golf jau buvo pradėjęs sukti ir atsitrenkė į VW Golf automobilio ratÄ , priekinį sparnÄ . Kai kaltinamojo automobilis darė manevrÄ , motociklininkas dar važiavo paskui jį- pirmiausia pradėjo sukti kaltinamojo automobilis, tik po to jį pralenkė motociklas. Kai pro jį lėkė motociklas, kaltinamojo automobilis jau rodė posÅ«kį. Jis pats norėjo lenkti iÅ¡ kairės, bet buvo pilna maÅ¡inų ir nelenkė kaltinamojo automobilio, nes matė, kad darys manevrÄ .

Kaltinamojo automobilis manevrÄ darė tik pristabdęs- visiÅ¡kai sustojęs nebuvo.Liudytojas L. V. parodė, kad įvykio dienÄ stovėjo netoli picerijos ties buvusia vaikų poliklinika ir matė, kaip VW Golf automobilis suko į poliklinikÄ ir partrenkė motociklistÄ . Matė, kaip motociklistas lenkė du automobilius Pontiak ir Golf, tarp kurių buvo nedidelis atstumas. Potniak važiavo paskui Golf. Lenkiant motociklistui, VW Golf suko į kairę. Automobilis važiavo lėtai, todėl sukant pristabdyti nereikėjo.

Kada automobilis rodė posÅ«kį, nematė. Kaltinamasis darė posÅ«kį nukertant kampÄ ir partrenkė motociklistÄ kairiu kampu per vidurį motociklo- motociklas atsitrenkė į Golf priekinį sparnÄ . PrieÅ¡prieÅ¡ais nevažiavo joks automobilis.Liudytojų L. V. ir Tito živelio parodymų patikrinimo vietoje protokolu patikrinti jų parodymai įvykio vietoje Alytuje, Vilties gatvėje, kurioje stovėjo 2010-06-04 kuomet įvyko eismo įvykis. ( t.1, b.l. 132-135, 145-148).Akistatos protokolu užfiksuota į akistatÄ suvestų specialaus liudytojo V.

M. ir nukentėjusiojo A. S. parodymai ( t.1, b.l. 159-162)Akistatos protokolu užfiksuota į akistatÄ suvestų įtariamojo V. M. ir liudytojo S. S. parodymai ( t.1,.l. 169,170)Akistatos protokolu užfiksuota į akistatÄ suvestų liudytojų L. V. ir J. V. parodymai ( t.2, b.l. 37-40).Akistatos protokolu užfiksuota į akistatÄ suvestų liudytojų T. Ž. ir J. V. parodymai ( t.2, b.l. 41-45)Akistatos protokolu užfiksuota į akistatÄ suvestų nukentėjusiojo A. S. ir liudytojos J. V. parodymai(t.2, b.l. 46-49)Akistatos protokolu užfiksuota į akistatÄ suvestų liudytojo L.

V. ir įtariamojo V. M. parodymai (t. 2 , b.l. 50-54)Akistatos protokolu užfiksuota į akistatÄ suvestų liudytojo T. Ž. ir įtariamojo V. M. parodymai (t. 2, b.l. 55-58).IÅ¡ 2010-06-04 VÅ¡Ä® Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties telefoniniu praneÅ¡imo matyti, kad į Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninę pristatė A. S., kuris 2010-06-04 apie 16.55 val. važiuodamas motociklu Alytuje, Vilties g., prie namo Nr. 8, susidÅ«rė su lengvuoju automobiliu. ( t.1,  b.l. 24 )2010-06-04 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, kad apžiÅ«rėta eismo įvykio vieta, esanti Alytuje, Vilties g., prie namo Nr. 8, nubraižytas įvykio vietos planas, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta, stabdymo kelias, rastos motociklo detalės( 1 tomas, b.l. 25-35 )2010-08-13 daiktų apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas motociklas „Kawasaki EX 250K“, valst.

Nr. 62AKS . (t. 1, b.l. 79-86 )Automobilis ir motociklas buvo apžiūrėti, tai fiksuota Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokoluose (1 tomas, b.l. 32-35). Specilaisto išvadose Nr. T-A-2711 ir T_a-2832 nurodyta, kad tiek V. M., tiek A. S. esimo įvykio metu buvo blaivūs (1 tomas, b.l. 56,59). Specialisto išvadoje Nr. G 468/10 (06) duota išvada, kad A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio dvigubo lūžimo bei kairės girnelės atviro skeveldrinio lūžimo. ( 1 tomas, b.l. 64-66 )Specialisto išvada Nr. 112369 (10) nustatyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: motociklo „Kawasaki EX 250K“ vairuotojas A.

S., važiuodamas Vilties g. važiuojamosios dalies kaire puse, prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, lenkė prieÅ¡ais jį ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ V. M.. Automobilio „VW Golf“ vairuotojui važiuojant 32 km/h greičiu ir atliekant posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairėje pusėje esantį įvažiavimÄ Ä¯ poliklinikÄ , motociklas „Kawasaki EX 250K“ priekiniu ratu trenkėsi į automobilio „VW Golf“ priekinį kairį ratÄ , po to deÅ¡iniu Å¡onu kontaktavo su automobilio priekiniu kairės pusės sparnu ir bamperiu.

SusidÅ«rimo metu tarp motociklo „Kawasaki EX 250K“ deÅ¡iniojo Å¡ono ir automobilio „VW Golf“ kairiojo Å¡ono buvo smailus kampas atviras link transporto priemonių galinių dalių. Po smÅ«gio automobilio „VW Golf“ vairuotojas reagavo stabdymu. Užstabdytas automobilis slydo į priekį nemažesnį kaip 4,2 m atstumÄ ir sustojo ties stabdymo pėdsakų pabaiga taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o motociklas „Kawasaki EX 250K“ tęsė judėjimÄ link kairiojo gatvės važiuojamosios dalies kraÅ¡to, gruntu (žole) slydo link kairėje gatvės pusėje užfiksuoto medžio, po ko atsitrenkęs į pastarÄ jį sustojo padėtyje, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.taip pat konstatuota, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojas V.

M. Å¡ioje kelio eismo situacijoje prieÅ¡ atlikdamas kairiojo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ įvažiavimÄ Ä¯ poliklinikÄ privalėjo įjungti kairiojo posÅ«kio signalÄ , iÅ¡ anksto kuo arčiau pasitraukti prie menamos aÅ¡inės gatvės linijos, įsitikinti, kad tai daryti saugu ir tik tada atlikti kairiojo posÅ«kio manevrÄ , o motociklo „Kawasaki EX 250K“ vairuotojas A. S. buvusioje kelio eismo situacijoje, prieÅ¡ pradėdamas lenkti privalėjo įsitikinti, ar važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta transporto priemonės vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo ir tik tada atlikti lenkimo manevrÄ .

Jeigu priekyje važiavęs automobilio „VW Golf“ vairuotojas rodė kairįjį posÅ«kio signalÄ ir buvo persirikiavęs posÅ«kiui į kairę, tai motociklo vairuotojas techniniu požiÅ«riu privalėjo jį apvažiuoti ir deÅ¡inės pusės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis automobilis „VW Golf“ pasuks ir atlaisvins keliÄ . Taip pat specialisto iÅ¡vadoje nurodytos pagrindinės sÄ lygos eismo įvykiui kilti.Jei automobilio „VW Golf“ vairuotojo V. M. posÅ«kio manevro į kairę pradžios momentu paskui jį ta pačia kryptimi važiavęs motociklas „Kawasaki EX 250K“ buvo įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , t.y. jį lenkė, tai automobilio „VW Golf“ vairuotojo V.

M. veiksmai, - prieÅ¡ atlikdamas kairiojo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ įvažiavimÄ Ä¯ poliklinikÄ tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atlikdamas šį manevrÄ sudarė kliÅ«tį jį prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta lenkusiam motociklui „Kawasaki EX 250K“, - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui.Jei tuo metu, kada motociklo vairuotojas A. S. pradėjo automobilio „VW Golf“ lenkimÄ automobilis jau buvo įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , tai motociklo „Kawasaki EX 250K“ vairuotojo A.

S. veiksmai, - lenkė priekyje jo ta pačia kryptimi prieÅ¡prieÅ¡inio eismo važiuojamosios dalies puse važiuojantį ir kairiojo posÅ«kio manevrÄ atlikinėjantį automobilį „VW Golf“, - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui. ( 1 tomas, b.l. 69-73)Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad apskaičiuoti motociklo „Kawasaki EX 250K“ važiavimo greitį prieÅ¡ susidÅ«rimÄ negalima.2010-08-13 daiktų apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas automobilis “VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 tomas, b.l. 74-78 )Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu bÅ«du, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad V. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1d.Bylos duomenis nustatyta kad eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai - V. M., vairavęs automobilį VW Golf, ir A. S., vairavęs motociklÄ Kawasaki EX 250K. Jie abu turėjo laikytis atitinkamų KET reikalavimų, ir jiems abiems keliami vienodi KET reikalavimai.V.

M., vairuodamas transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 9-o punkto reikalavimus, kurie įpareigoja vairuotojÄ laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, KET 106 punkto reikalavimus prieÅ¡ sukant į kairę ar kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, bei KET 108 punkto reikalavimus iÅ¡važiuojant iÅ¡ kelio duoti keliÄ Â juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį kerta.Kaltinamasis pažeidė Å¡ių punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir, sukdamas į kairę iÅ¡ Vilties g., neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, nepraleido lenkimo manevrÄ atliekančio motociklo, dėl ko susidÅ«rė su motociklu ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A.

S. sveikata. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t.y. nusikaltimÄ padarė dėl neatsargumo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str.1d.Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, tačiau tokia jo pozicija laikytina kaip kaltinamojo siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o jo paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai, kaip nenuoseklÅ«s ir neatitinkantys nustatytų bylos aplinkybių, juos paneigia nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad prieÅ¡ sukdamas į kairę, praleido prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiÄ transporto priemonę, pažiÅ«rėjo į veidrodėlį ir įsitikino, kad jokių kliūčių jam sukti į kairę nebuvo, nes per veidrodėlį nematė atvažiuojančio motociklo.Kaltinamojo paaiÅ¡kinimai dėl neva prieÅ¡ais važiavusio automobilio teismui kelia pagrįstų abejonių. Liudytojai I. M., S. S. ir L. V. parodė, kad kaltinamasis sukdamas į kairę, sustojęs net nebuvo, tÄ patvirtino ir pats kaltinamasis.

Tuo tarpu kaltinamojo modeliuojamoje situacijoje, kaltinamajam besiruoÅ¡iant daryti kairiojo posÅ«kio manevrÄ , kai prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta važiavo automobilis, vadovaujantis logikos dėsniais, kaltinamasis, norėdamas praleisti prieÅ¡ais atvažiuojančiÄ transporto priemonę, turėjo visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę. Pažymėtina, kad byloje nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad prieÅ¡ais kaltinamÄ jį važiavo kita transporto priemonė, kuriÄ neva turėjo praleisti kaltinamasis.

Nei kaltinamasis, nei apklausti teismo posėdyje liudytojos J. V. ir I. M., teigiančios, kad prieÅ¡ais važiavo transporto priemonė, negalėjo apibÅ«dinti važiavusios transporto priemonės ir negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl gi tuomet lenkiantis motociklas, manevro metu iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , nesusidÅ«rė su iÅ¡ prieÅ¡ais atvažiuojančia transporto priemone. Liudytojas L. V., stebėjęs eismo įvykį, patvirtino, kad joks automobilis prieÅ¡prieÅ¡iais nevažiavo.

Liudytojas S. S., važiavęs paskui kaltinamojo automobilį, parodė, kad jis norėjo lenkti kaltinamojo automobilį, tačiau jo nelenkė, bet ne dėl to, kad šį manevrÄ atlikti kliÅ«tis bÅ«tų buvusi prieÅ¡ais atvažiuojantis automobilis, o dėl to, kad kaltinamasis darė manevrÄ .Aptarti įrodymai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ kaltinamajam darant kairio posÅ«kio manevrÄ , jokia transporto priemonė prieÅ¡ais jį nevažiavo, ir tai tėra tik kaltinamojo versija, siekiant sustiprinti savo gynybinę pozicijÄ .Nukentėjusysis A.

S. parodė, kad jam bebaigiant lenkti kaltinamojo automobilį, t.y. jam susilyginus su kaltinamojo automobilio priekiu, kaltinamasis, neprivažiavęs iki įsukimo į poliklinikos aikÅ¡telę, pradėjo daryti kairiojo posÅ«kio manevrÄ . Netikėti nukentėjusiojo parodymais tesimas neturi jokio pagrindo- jie yra nuoseklÅ«s, sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ir atitinka bylos esmę, todėl laiko juos patikimais ir jais vadovaujasi.Å ias jo nurodomas aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai L.

M., T. Ž. ir L. V..Liudytoja L. M. parodė, kad motociklas važiavo normaliu greičiu ir pirmas pradėjo manevrÄ ir jam lenkiant iÅ¡ kairės kaltinamojo automobilį, Å¡is staigiai ir netikėtai pasuko. Liudytojas T. Ž. taip pat parodė, kad motociklui pradėjus lenkimÄ , kaltinamojo maÅ¡ina dar nesuko- ji užsuko tik tuomet, kai motociklas buvo jau ties kaltinamojo maÅ¡inos priekiu, kad kaltinamojo automobilis pradėjo sukti per anksti ir posÅ«kį darė skersai įsukimo, kad motociklininkas važiavo normaliu greičiu ir neturėjo kliūčių daryti lenkimÄ .

Liudytojas L. V. parodė, kad kaltinamasis darė posÅ«kį staigiai nukertant kampÄ ir partrenkė motociklininkÄ . Jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie yra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, papildantys vienas kitÄ , atitinkantys faktines bylos aplinkybes bei sutampa su nukentėjusiojo parodymais.Å ių įrodymų visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo posÅ«kio manevro į kairę pradžios momentu tÄ pačia kryptimi važiavęs motociklas jau buvo įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , t.y. lenkė kaltinamojo automobilį, kai Å¡is dar nebuvo įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ bei paneigia kaltinamojo V.

M. duotus parodymus, kad posÅ«kio į kairę manevrÄ jis pradėjo anksčiau, nei motociklininkas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Liudytojų J. V., I. M. ir S. S. parodymus teismai vertina kritiÅ¡kai ir jais nesivadovauja. Liudytoja J. V. teigė, kad motociklininkas atvažiavo dideliu greičiu, kad kaltinamojo automobilis, norėdamas praleisti prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, visiÅ¡kai sustojo, tačiau tokius jos parodymus paneigia aukščiau aptarti liudytojų parodymai, o ir pats kaltinamasis pripažino, kad jis prieÅ¡ manevrÄ sustojęs nebuvo.

Be to, Å¡i liudytoja iki susidÅ«rimo net nematė motociklo ir jo manevro pradžios, teigia mačiusi tik kaltinamojo automobilį, todėl pagal jos parodymus negalima nustatyti eismo įvykį sukėlusių sÄ lygų. Liudytoja I. M. parodė, kad mačiusi, kaip vyras prieÅ¡ persirikiuodamas pradėjo rodyti posÅ«kį, persirikiavo arčiau link linijos, o priartėjus prie įsukimo, sulėtino greitį ir pristabdė, tačiau sustojęs nebuvo, bei praleido prieÅ¡ais atvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ , tačiau ji nenurodė jokių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, t.y. paties eismo įvykio kilimo mechanizmo, kur buvo motociklistas tuo momentu, kai vyras pradėjo manevrÄ ar jį jau atlikinėjo, ar vyras įsitikino manevro saugumu, ar pastebėjo atvažiuojantį motociklininkÄ , nes jos teigimu ji nežinojo, iÅ¡ kur pasirodė motociklininkas, iki susidÅ«rimo jo nematė, pamatė tik tuo metu, kai jau susidÅ«rė, kad jai tuo metu labiau rÅ«pėjo vaikas, kurį vežė į poliklinikÄ , todėl ir pagal Å¡ios liudytojos parodymus negalima nustatyti eismo įvykį sukėlusių sÄ lygų.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡i liudytoja yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl jos parodymai vertintini kaip siekis padėti kaltinamajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojo S. S. parodymai nėra nuoseklÅ«s bei prieÅ¡taringi, neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių, tuo pačiu nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jis parodė, kad motociklininkas darė manevrÄ tuo metu, kai kaltinamojo automobilis jau buvo pradėjęs sukti į kairę, bet vėliau jau teigia, kad kai kaltinamasis darė manevrÄ , motociklistas jam dar važiavo iÅ¡ paskos.

Taigi, tokie prieÅ¡taringi liudytojo parodymai teismui neduoda galimybės nustatyti, kada gi iÅ¡ tiesų A. S. pradėjo manevrÄ . Be to, liudytojo teigimu, motociklininkÄ jis matė per vidinį veidrodėlį važiuojantį iÅ¡ paskos, kuris pradėjo lenkti ir akimirksniu dingo, o kada motociklininkas persirikiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , jis nematęs ir visÄ laikÄ motociklininko nestebėjęs, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių jo parodymų patikimumu, kaip liudytojas galėjo matyti, kad motociklininkas darė manevrÄ tuo metu, kai kaltinamojo automobilis jau buvo pradėjęs sukti į kairę.BÅ«tinas LR BK 281 str. 1d. numatytos veikos objektyvusis požymis-priežastinio ryÅ¡io buvimas tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡vadai apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių padaryti reikia nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai buvo bÅ«tinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiami KET reikalavimai, bÅ«tinÄ jÄ baudžiamajame įstatyme numatytų neigiamų padarinių kilimo sÄ lyga turi bÅ«ti pripažinta tada, kai tokioje pat situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad bÅ«tent automobilio „VW Golf“ vairuotojo V. M. veiksmai - prieÅ¡ atlikdamas kairiojo posÅ«kio manevrÄ Ä¯ įvažiavimÄ Ä¯ poliklinikÄ tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu, atliko šį manevrÄ , sudarė kliÅ«tį jį prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta lenkusiam motociklui „Kawasaki EX 250K“ ir sukėlė tiesioginę grėsmę, pavojų kitiems eismo dalyviams, ir bÅ«tent Å¡ie jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis- sveikatos sutrikdymo padarymu.Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad bÅ«tent tokie kaltinamojo veiksmai techniniu požiÅ«riu laikytini nepriimtinais ir buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui.Duomenų, kad A.

S. kaltinamojo automobilio lenkimÄ pradėjo tuo metu, kai kaltinamojo automobilis jau buvo įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , byloje nėra. Dėl bausmės skyrimo. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , kuriuo žala padaryta vienam asmeniui, savo kaltės nepripažino. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis praeityje neteistas, todėl teisiamas pirmÄ kartÄ (b.l. 80), nebaustas (t.1, b.l. 180), į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitÄ neįraÅ¡ytas (t.2., b.l. 13), dirbantis.

Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskiriant jam Å¡velniausiÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytas baudos vidurkis. Pažymėtinas, kad tokios praktikos laikosi ir kiti apylinkių bei apygardų teismai, o tokius jų nuosprendžius LAT palieka nepakeistus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-44/2008, 2K-247/2008).BK 68 straipsnis, kaip vienÄ iÅ¡ baudžiamojo poveikių priemonių numato uždraudimÄ asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Tačiau Å¡ioje normoje yra įvirtinta teismo teisė, o ne pareiga taikyti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ poveikio priemonę. Å iuo atveju teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, nes kaltinamasis, kuris teisiamas pirmÄ kartÄ , nėra padaręs nei vieno administracinio teisės pažeidimo, tame tarpe ir KET pažeidimų. Dėl civilinio ieÅ¡kinio.Nukentėjusysis A. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kurį vėliau patikslino, civiliniams atsakovams V. M. ir draudimo bendrovei AAS „Gjenisdige Baltic“ Lietuvos filialui, kuriuo praÅ¡o solidariai priteisti jo naudai 1.022,87 Lt. turtinės žalos ir 10.000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 94-96, t.2., 110-113).

IÅ¡ atsakovės AAS „Gjenisdige Baltic“ Lietuvos filialo gautas atsiliepimas, kuriuo ji sutinka nukentėjusiajam atlyginti 1022,87 Lt. turtinės žalos ir 3884,40 Lt. neturtinės žalos (t.2., b.l. 121-124).Kaltinamasis su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka.Civilinis ieÅ¡kinys atsakovo AAS „Gjenisdige Baltic“ atžvilgiu tenkintinas iÅ¡ dalies.Civilinis ieÅ¡kinys atsakovo V. M. atžvilgiu atmestinas.Dėl turtinė žalos.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiojo patirtÄ turtinę žalÄ , civilinė atsakovė draudimo bendrovė turtinės žalos dydį pripažįsta ir sutinka atlyginti, todėl reikalaujama suma 1.022,87 Lt. priteistina iÅ¡ atsakovės AAS „Gjenisdige Baltic“ nukentėjusiojo naudai.Dėl neturtinės žalos.Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingas nusikaltimÄ padaręs asmuo arba Å¡io asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau jo praÅ¡omas priteisti 10.000 Lt. neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, todėl nukentėjusiojo ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis patvirtinta, kad eismo įvykio dienÄ galiojo V.

M. su draudimo bendrove AAS „Gjenisdige Baltic“ 2009-10-21 sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta tiek transporto priemonės savininko, tiek jo naudotojo civilinė atsakomybė, ir pagal kuriÄ 2009-10-23 buvo iÅ¡duotas Å¡ios sutarties liudijimas, dėl ko minėta draudimo bendrovė buvo įtraukta į bylÄ civiliniu atsakovu (t. 1., b.l. 40,41).Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Ä®statymo) 19 str. 6 d. nustatyta, kad, draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Ä®statymo 11 str. nustatytÄ draudimo sumÄ , ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

Įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų.

Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi bÅ«ti per didelis. Neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , bet ne leisti nukentėjusiajai pasipelnyti kaltinamosios sÄ skaita. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dėl V. M. nusikalstamos veikos padaryti nukentėjusiajam sužalojimai dėl kairio Å¡launikaulio apatinio trečdalio dvigubo lūžimo bei kairės girnelės atviro skeveldrinio lūžimo vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad dėl patirtų sužalojimų iki 2013-06-12 A.

S. buvo nustatytas 45 procentų nedarbingumas ir nukentėjusiajam teko iÅ¡kęsti sunkiÄ ir skausmingÄ operacijÄ , fizinį skausmÄ , nepatogumus-jis ilgÄ laikÄ gydėsi, po to tęsėsi reabilitacijos laikotarpis, po kurio pakartotinai reikėjo atlikti antrÄ operacijÄ ir vėl tęsti gydymÄ ir reabilitacijÄ , todėl negalėjo tęsti mokslų ir užsiimti savo mėgstama veikla- sportu, dalyvauti varžybose, jautė diskomfortÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , negalėjo gyventi įprasto jaunam žmogui aktyvaus ir visaverčio gyvenimo (t.2. b.l. 114,115,142-144).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, susiformavusiÄ teismų praktikÄ , įvertinęs tai, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl neatsargaus nusikaltimo, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 8.500 Lt. dydžio neturtinė žala.Žalos ir mokėtinos draudimo iÅ¡mokos nustatymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Draudimo bendrovė nukentėjusiajam sutinka atlyginti 3884,40 Lt. dydžio neturtinę žalÄ , apskaičiuotÄ pagal nukentėjusiojo darbingumo sumažėjimÄ (Taisyklių 12.2p.), tačiau draudimo bendrovė nepagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumÄ , fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias savybes, kokius nepatogumus Å¡is asmuo patyrė dėl sužalojimų, kaip tai numato Taisyklių 12.4 p., todėl iÅ¡ atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“ priteistina 8.500 Lt. nukentėjusiojo naudai.Kadangi priteista iÅ¡ draudimo bendrovės neturtinės žalos suma nevirÅ¡ija maksimalios draudimo iÅ¡mokos – 2.500 eurų, civilinis ieÅ¡kinys kaltinamojo atžvilgiu atmestinas.Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimai neiÅ¡vykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str., n u s p r e n d ž i a:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę –20 MGL, t.y. 2.600,00 Lt. (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų 00ct.) dydžio baudÄ .Ä®pareigoti nuteistÄ jÄ sumokėti baudÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“ AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Sumokėjus baudÄ nuteistoji privalo pateikti teismo raÅ¡tinės tarnautojui banko kvitÄ . Ä®spėti nuteistÄ jÄ , kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).V. M. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Civilinį ieÅ¡kinį civilinės atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, į/k 300633222, es.

Å evčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilniuje, a.s. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas A. S. 1022,87 Lt. (vienÄ tÅ«kstantį dvideÅ¡imt du Lt., 87 ct.) turtinei žalai ir 8.500 Lt.(aÅ¡tuonis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Lt.00 ct.) neturtinei žalai atlyginti.Civilinį ieÅ¡kinį civilinio atsakovo ir kaltinamojo V. M. atžvilgiu atmesti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                              Diana Atajeva