3ab9e2cd-e86c-468f-a06c-d9cf0fa1eaf2 · Klaipėdos apylinkės teismas

N U T A R T I S Baudžiamoji byla Nr. 1-11-904/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20966-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.4.1. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 16 d.Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Daivai Putinienei, dalyvaujant vertėjams Valentinai Jakovajai, Vidai Rimkienei, prokurorei Margaritai Kiudytei - Čarienei, nukentėjusiajai V. C., jos atstovui advokatui Aliui Galminui, kaltinamajai A.

S., jos gynėjai advokatui Juozapui Surbliui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A S, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, iÅ¡siskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,Teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ , n u s t a t ė: kaltinamoji sužalojo žmogų, dėl ko jis ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, tai yra 2015 m. gruodžio 11 d., apie 13 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A.

Jaso žirgyno patalpose, Rudaičių k., Klaipėdos r., A. S. tyčia vienÄ kartÄ rankos kumščiu trenkė V. C. į veidÄ , o nukentėjusiajai nuo smÅ«gio pasvirus ir rankomis atsirėmus į sofÄ , koja daugybę kartų spyrė jai į kairės kojos klubÄ , po ko rankomis suėmė už nukentėjusiosios riešų ir juos stipriai spausdama, prirėmė nukentėjusiÄ jÄ nugara prie durų, o V. C. prieÅ¡inantis ir A. S. atstÅ«mus nuo savęs, abi nugriuvo ant sofos. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiajai stengiantis atsistoti, A.

S. kojomis spyrė daugybę kartų jai į įvairias kÅ«no vietas, po ko, V. C. skubant link durų, sugriebė nukentėjusiajai už rÅ«bų ir sudavė kojų keliais daugybę kartų jai į sėdmenis, padarydama veido kairės pusės sumuÅ¡imÄ su veido minkÅ¡tųjų audinių patinimu, apatinio žandikaulio lūžimu kairėje, kaklo raumenų patempimÄ , deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to sumuÅ¡imÄ , taip nesunkiai sužalojo V. C., dėl ko ji ilgai sirgo, bet jai nebuvo Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.Kaltinamoji A.

S. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, teikdama, jog nukentėjusioji V. C. įvykusio žodinio konflikto metu jÄ puolė atsuktuvų, o ji nuo užpuolimo gynėsi. Konflikto metu nukentėjusiosios nurodytų kÅ«no sužalojimų (žandikaulio lūžio) nepadariusi, nurodytus kÅ«no sužalojimus nukentėjusioji galimai patyrė kitu laiku, kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis. PrieÅ¡ įvykį nekartÄ nukentėjusioji V. C. buvo kritusi nuo žirgo, dėl patirtų sužalojimų naudojo pirÅ¡to bei kaklo įtvarus.

Be to, sužalojimus galėjo patirti ir po įvykio, nes įvykio dienÄ V. C. nebuvo nustatytas žandikaulio lūžis. Nukentėjusioji V. C. jÄ apkalba, kaltindama nebÅ«tu nusikaltimu. Su nukentėjusiÄ jÄ iki įvykio buvo pažystamos apie pusantrų metų, iki įvykio nebuvo piktuoju, abi laikė arklius bei juos treniravo viename žirgyne, kur ir įvyko konfliktas. Kaltinamoji A. S. vykusių skyrybų su sutuoktiniu laikotarpiu prižiÅ«rėjo sutuoktinio kumelę. Sutuoktinis savo kumelei iÅ¡ nukentėjusiosios V.

C. buvo įsigijęs maisto papildus. Kaltinamoji A. S. papildus naudojo iÅ¡skirtinai sutuoktinio kumelei. Sutuoktinis nebuvo atsikaitęs su V. C., todėl pastaroji reikalavo A. S. sumokėti 120 Eur už įsigytus maisto papildus. Kaltinamoji A. S. nukentėjusiajai V. C. pasakiusi, Å¡iuos klausimus spręsti su Å vedijoje gyvenančiu jos sutuoktiniu. A. S. paskambino sutuoktiniui ir V. C. padavė telefono ragelį. Sutuoktinis telefonu kalbėjo su V. C., kuris žadėjo pastarajai sumokėti praÅ¡omÄ pinigų sumÄ , kai tik atvyks į LietuvÄ .

IÅ¡ nukentėjusiosios V. C., A. S. anksčiau buvo nusipirkusi kumelės gÅ«niÄ - užklotÄ . Ä®vykio dienÄ V. C. nuo A. S. kumelės nuėmė užklotÄ , nurodydama, jog jį grÄ Å¾ins tik po to, kai bus sumokėti 120 Eur, tai yra skola už žirgo maisto papildus. Žodinis konfliktas įvyko žirgyne esančiame persirengimo kambarėlyje, kuriame buvo V. C. ir A. S.. A. S. reikalavo gražinti kumelės užklotÄ . Žodinio konflikto metu V. C. rankoje laikytu atsuktuvu, kuriuo prieÅ¡ tai remontavo balnÄ , puolė A.

S. Å¡aukdama, ,,užmuÅ¡iu“ ir deÅ¡inėje rankoje laikytu atsuktuvu dÅ«rė A. S. į kojÄ , tačiau A. S. kaire ranka sugriebusi už atsuktuvo jį sulaikė, ir V. C. visu kÅ«nu atsitrenkusi į A. S., jÄ aukÅ¡tielninka apgriovė ant kambarėlyje buvusios sofos, ant kurios buvo sukrautų arklių inventoriaus, o ant A. S. užgriuvo nukentėjusioji V. C.. Griuvimo metu atsuktuvu buvo sužalota A. S. koja, padaryta kraujosruva. Po ko, A. S. rankomis nuo savęs nustÅ«mė V. C.. A. S. atsistojusi koja užrėmė kambarėlio duris, jog V.

C. kol atvažiuos policijos pareigÅ«nai nepabėgtų, tačiau V. C. iÅ¡spruko per duris ir iÅ¡bėgo į koridorių, kur A. S. sugriebusi pastarajai už kapiÅ¡ono bandė jÄ sulaikyti, tačiau kapiÅ¡onas nutrÅ«ko. Vėliau pribėgęs V. K. jas iÅ¡skyrė, po to atvyko policijos pareigÅ«nas. Policijos pareigÅ«nui A. S. papasakojo apie jos gÅ«nios pagrobimÄ . Nukentėjusioji V. C. policijos pareigÅ«nui neminėjo, kad jÄ sumušė. Ä®vykio metu manieže jodinėjo dvi merginos A. K. ir Melničiuk, kurios prajodamos pro persirengimo kambarėlio langÄ , galėjo stebėti įvykius viduje (2 t., 121-124 b. l.).

Liudytojas D C S kaltinamosios buvęs sutuoktinis teismui paaiÅ¡kino, jog kartu su tuo metu buvusiÄ sutuoktinę A. S. nurodytam žirgyne laikė kumelę bei tris jo įmonei priklausančius arklius. Už visų arklių priežiÅ«rÄ ir su tuo susijusiomis iÅ¡laidomis, sutuoktinei buvo mokami pinigai. Prisimena, jog sutuoktinė jam sakiusi, kad kumelei reikalingi maisto papildai, todėl sutiko už juos sumokėti praÅ¡omÄ pinigų sumÄ . Å ie pinigai turėjo bÅ«ti pervesti į buvusios sutuoktinės A. S. sÄ skaitÄ .

Prisimena, jog jam skambino buvusi sutuoktinė, kuri perdavė telefono rageli kitai moteriai, pokalbis buvo nemalonus – moteris Å¡aukė, pastarajai telefonu pažadėjo sumokėti praÅ¡omÄ pinigų sumÄ , kai atvažiuos į LietuvÄ . Nukentėjusiosios nepažįsta, anksčiau buvo matęs 2-3 kartus, ginčijamÄ pinigų sumÄ turėjo sumokėti A. S., nes jai į sÄ skaitÄ turėjo bÅ«ti pervesti nurodyta pinigų suma (2 t., 147 b. l.).Nukentėjusioji V. C. teismo posėdžio metu nurodė, jog kartu su kaltinamÄ jÄ A.

S., Antano Jaso žirgyne, esančiame Rudaičių k., Klaipėdos r., laikė bei treniravo savo arklius. Santykiai tarp jų buvo įtemti, A. S. jÄ psichologiÅ¡kai engė, kabinėjosi dėl menkniekių, norėjo pabrėžti savo lyderystę. NugaiÅ¡us V. C. kumelei, dalį inventoriaus bei maisto papildų iÅ¡ V. C. įsigijo A. S., kuri pinigus už Å¡ias prekes mokėjo dalimis. Kaltinamoji A. S. liko skolinga 120 Eur už maisto papildus. V. C. pažymėjo, jog Å¡iuos maisto papildus pirko ne kaltinamosios sutuoktinis, bet pati A.

S.. Kaltinamosios sutuoktinį nukentėjusioji V. C. buvo mačiusi 1-2 kartus, su juo jokių reikalų neturėjo. Supratusi, jog A. S. jai 120 Eur negrÄ Å¾ins, įvykio dienÄ , nuo A. S. kumelės nuėmė užklotÄ 120 Eur vertės, kurį įsidėjo į savo automobilį. Po to, nukentėjusioji V. C. persirengimo kambarėlyje, atsuktuvu tvarkė balnÄ , kai į kambarėlį įėjusi A. S. pareikalavo gražinti jos kumelės užklotÄ . Nukentėjusioji V. C. pasakė, jog A. S. kumelės užklotÄ grÄ Å¾ins, tik tada kai A.

S. sumokės 120 Eur skolÄ . Po ko, nelauktai A. S. kumščių trenkė V. C. į veido kairę pusę, nuo Å¡io smÅ«gio V. C. prarado pusiausvyrÄ . Po to, A. S. pagriebusi V. C. už deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų, kurioje V. C. laikė atsuktuvÄ , Å¡iuos pirÅ¡tus spaudė ir spardė į V. C. klubo sritį. A. S. sugriebtÄ V. C. deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä , kurioje buvo atsuktuvas, traukė link V. C. veido, norėdama jį sužaloti, po ko V. C. atstÅ«mė A. S. nuo savęs ir abi nuvirto ant sofos, po ko A.

S. paleido V. C. deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus, po ko V. C. paleido atsuktuvÄ . Tuo metu, manieže jojusi A. K., per kambariuko langÄ pastebėjusi grumtynes, pasakė ,,kÄ mergaitės darot“. Nukentėjusioji V. C. Å¡aukėsi pagalbos. Po to, A. S. greitai atsistojo, o V. C. iÅ¡bėgo iÅ¡ kambariuko į koridorių, kur pripuolusi A. S. tempė V. C. už rÅ«bų. Po to, pribėgo A. K. sÅ«nus V. K., kuris atplėšė A. S. nuo V. C.. Vėliau atvyko policijos pareigÅ«nas, kurį iÅ¡kvietė A. S. dėl užkloto paėmimo.

Nukentėjusioji patvirtino, jog po kaltinamosios A. S. kumščiu suduoto smÅ«gio į kairę veido pusę, jai buvo sulaužytas žandikaulis, po suduoto smÅ«gio jautė didelį skausmÄ , skausmas pulsavo ausies srityje, matėsi didelis paraudimas. Kaltinamoji A. S. pirÅ¡tus sužalojo tuo metu, kai rankomis spaudė jos pirÅ¡tus, kuriuose laikė atsuktuvÄ . Kraujosruvos ant kojų buvo padarytos A. S. spardant jos kojas (2 t., 124-126 b. l.).IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. C. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydama įvykio vietÄ ir paaiÅ¡kindama, kokiomis aplinkybėmis jÄ sužalojo A.

S. (1 t., b. l. 82-85).Liudytojas H – D C nukentėjusiosios V. C. sutuoktinis teismui patvirtino, jog po 3-4 val. po įvykio jam iÅ¡ gydymo įstaigos paskambino sutuoktinė V. C. praÅ¡ydama jÄ parvežti namo. PaaiÅ¡kino, jog žirgyne jÄ sumušė, sužalojo žandikaulį bei pirÅ¡tus. Po įvykio sutuoktinė, daugiau kitų sužalojimų nepatyrė. Visi nurodyti sužalojimai buvo patirti Å¡io įvykio metu. Bendraujant su kaltininke, pastaroji neprisipažino muÅ¡usi sutuoktinę bei neatsiprašė, teigė, jog nukentėjusioji V.

C. meluoja (2 t., 145-146 b. l.).Liudytoja G. V., nukentėjusiosios V. C. mama, teismui paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ karto po įvykio jai paskambino dukra ir pranešė, jog jÄ sumušė A. S.. Grįžusi namo dukra smulkiai papasakojo, jog A. S. nenorėdama gražinti 120 Eur skolos, žirgyno persirengimo kambariuke, V. C. remontuojant balnÄ , A. S. kumščiu V. C. trenkė į žandÄ , po ko sugriebusi rankos pirÅ¡tus, kuriose V. C. laikė atsuktuvÄ , stipriai suspaudė pirÅ¡tus ir stumdama delnÄ su atsuktuvu link V.

C. veido norėjo jį sužaloti. Dėl patirtų sužalojimų dukra po įvykio neÅ¡iojo kaklo įtvarÄ , buvo iÅ¡tinusi ranka, psichologiÅ¡kai sugniuždyta (2 t., 148 b. l.).Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog įvykio dienÄ girdėjo, kaip nukentėjusioji V. C. reikalavo A. S. gražinti skolÄ už žirgui skirtus maisto papildus. Vėliau liudytoja A. K. manieže jodinėjo, kaip pro Å¡alį jodama per persirengimo kambarėlio pravirÄ langÄ pastebėjo ant sofos nuvirtusias ir besigrumiančias - A.

S. ir V. C.. V. C. buvo ant virÅ¡aus, apačioje buvo A. S.. Grumtynių aplinkybių nežino, nes įvykį stebėjo labai trumpai, kol prajojo persirengimo kambarėlio langÄ . Po minutės moterys iÅ¡bėgo iÅ¡ kambariuko į koridorių, kur toliau tampė viena kitai už rÅ«bų. Liudytojos A. K. sÅ«nus V. K. pribėgęs prie moterų, jas iÅ¡skyrė. Po to, atvyko policijos pareigÅ«nas, kurį iÅ¡kvietė A. S.. Vėliau A. S. atsiprašė V. C., jog kvietė policijos pareigÅ«nÄ . Po grumtynių V.

C. pasakojo, jog A. S. jai trenkė į veidÄ bei jÄ spardė. Sužalojimų ant V. C. kÅ«no nepastebėjo. KitÄ dienÄ V. C. jai pasakiusi, jog A. S. jai sulaužė žandikaulį. A. S. atsipraÅ¡inėjo V. C., tačiau ji atsipraÅ¡ymo nepriėmė (2 t., 126-127 b. l.).Teismo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p. buvo perskaityti liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi liudytojas į posėdžius neatvyko dėl svarbių priežasčių. Liudytojas V.

K. nurodė, jog jis lankydavosi žirgyne pas AntanÄ JasÄ , Rudaičių k., Klaipėdos r. Žirgyne sutiko jau iÅ¡ anksčiau pažįstamas moteris - A. S. ir V. C.. 2015 m. gruodžio 11 d., atvyko į žirgynÄ tarp 10-12 val., žirgyne buvo Alma ir Viktorija. Ä®eidamas į ,,prieÅ¡maniežį“ pamatė AlmÄ ir ViktorijÄ susikibusias viena į kitÄ . Abi rodė vienodÄ pasiprieÅ¡inimÄ viena kitai. Negali pasakyti, kuri moteris į kuriÄ vietÄ buvo įsikibusi. Nei viena moteris neÅ¡aukė, pagalbos neprašė.

Jis pribėgo prie moterų ir vienÄ nuo kitos jėga atstÅ«mė. Vėliau nuėjo savo reikalais ir kas vyko toliau, nežino. V. C. žandas buvo paraudęs. Jis nesigilino, kas tarp moterų įvyko, neklausinėjo, nesidomėjo. Žino, kad A. S. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nÄ dėl to, kad V. C. paėmė jos kumelės užklotÄ . V. C. žirgyne kalbėjo, kad A. S. sužalojo žandikaulį. A. S. apie šį įvykį nieko nekalbėjo (1 t., b. l. 92-94).Liudytojas G. K. policijos pareigÅ«nas, paaiÅ¡kino, jog tarnybos metu buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ žirgyno, jog tarp dviejų moterų įvyko konfliktas, apsistumdymas dėl skolos už maisto papildus bei pasisavinto arklio užkloto.

Konfliktuojančios moterys kalbėjo daug, joms paaiÅ¡kino, jog jos turi kreiptis į teismÄ norėdamos iÅ¡siaiÅ¡kinti civilinius santykius. Ä®vykio vietoje konflikte dalyvavusios moterys neprašė iÅ¡kviesti medikų pagalbos. Sužalojimų ant moterų kÅ«no nepastebėjo (2 t., 166-167 b. l.). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 208/2016 (03) nustatyta, kad iÅ¡vada suraÅ¡yta pagal pateiktus medicininius dokumentus. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad V. C. 2015-12-11 buvo apžiÅ«rėta Gargždų ligoninės SPC gydytojos R.

Ž.. V. C. nurodė, kad jÄ tÄ pačiÄ dienÄ sumušė darbo kolega. Sumušė kairę veido pusę. Dgn.: įtariamas galvos smegenų sukrėtimas, įtariamas apatinio žandikaulio lūžimas kairėje, deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to sumuÅ¡imas. Nukreipta radiologo konsultacijai. 2015-12-14 radiologo gyd. R. K. įraÅ¡as: deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to rentgenogramose aiÅ¡kių lūžio linijų nestebima, kraniogramose - iÅ¡ryÅ¡kėjo apatinio žandikaulio lūžis. 2015-12-14 konsultuota neurologo gyd.

V. G.. Dgn.: (duomenys neskelbtini)-kairės kaklo pusės raumenų ir stuburo raiščių patempimas. 2015-12-14 gyd. I. R. diagnozė: (duomenys neskelbtini) - kiti patikslinti keleto kūno sričių sužalojimai. Skirtas atitinkamas gydymas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2015-12-15 apžiūrėta gyd. odontologo D. S.: reikalinga veido - žandikaulių chirurgo konsultacija. 2015-12-18 konsultuota KUL neurochirurgo gyd. Š. V.. Diagnozė: kaklo raumenų patempimas. 2016-01-06 apžiūrėta psichiatrės gyd.

D. L.. Dgn.: (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). IÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. Vyresnysis teismo medicinos ekspertas R.P. P. iÅ¡vadoje nurodo, jog V. C. buvo nustatyti Å¡ie sužalojimai: veido kairės pusės sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, apatinio žandikaulio lūžimu kairėje, kaklo raumenų patempimas, deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to sumuÅ¡imas, gydytojo psichiatro diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Nustatytus sužalojimus V. C. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kÅ«no vietas kietais bukais daiktais - sumuÅ¡ant, spaudžiant kaklÄ .

Ä®raÅ¡ai tyrimui pateiktuose dokumentuose neprieÅ¡tarauja tam, kad nustatytus sužalojimus V. C. patyrė jos nurodomu laiku, t. y. 2015-12-11. Dėl patirtų sužalojimų V. C. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai - jos patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 4-6).IÅ¡ papildomos specialisto iÅ¡vados Nr. p G 81/2017 (03) matyti, kad pagal tyrimui pateiktuose med. dokumentuose apraÅ¡ytÄ sužalojimų lokalizacijÄ V. C. kÅ«ne iÅ¡skiriamos mažiausiai trys trauminio poveikio vietos (veido kairė pusė, kaklas, deÅ¡inė plaÅ¡taka).

Ä® tÄ pačiÄ kÅ«no vietÄ galėjo bÅ«ti ir keli trauminiai poveikiai. Pateiktuose med. dokumentuose (V. C. asmens sveikatos istorijos įraÅ¡uose) duomenų apie V. C. 2015 m. rugsėjo-spalio mėnesį patirtus sužalojimus, tame tarpe ir rankų pirÅ¡tų sužalojimus, duomenų nėra (1 t., b. l. 54-55).Teismo posėdžio metu ekspertas R P. P. patvirtino, jog teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nukentėjusiajai V. C., vadovaujantis gydytojos psichiatrės L nustatyta diagnoze, buvo nurodytas potrauminio streso sutrikimas.

Atmetus psichiatrinę diagnozę, vertinant vien žandikaulio lūžimÄ , sužalojimas V. C. atitiktų taip pat nesunkų kÅ«no sužalojimÄ . Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, jog nukentėjusioji V. C. tÄ pačiÄ dienÄ , tai yra 2015-12-11 dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į Gargždų ligoninę, kur 13 val. gydytojos – chirurgės R. Ž. buvo apžiÅ«rėta. ApžiÅ«ros metu gydytoja konstatavo diagnozę – galvos smegenų sukrėtimas, įtariamas apatinio žandikaulio lūžimas.

Gydytoja fiksavo patinimÄ lūžio vietoje, veido asimetrijÄ . Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji bÅ«tų patyrusi pakartotinę traumÄ . 2015-12-14 d., pirmadienį, atlikus rengenogramÄ , buvo konstatuotas žandikaulio lūžis. Ekspertas R P. P. patvirtino, jog aplinkiniai asmenys nukentėjusiosios V. C. patirto žandikaulio lūžio įvykio vietoje galėjo nepastebėti. Trauma bÅ«tų matoma, jei žandikaulis bÅ«tų persikreipęs. Patinimas galėjo atsirasti po kelių minučių nuo sužalojimo ar net po pusvalandžio (3 t., 27-28 b. l.).Liudytoja R.

Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2015-12-11 apžiÅ«rint nukentėjusiÄ jÄ V. C. buvo pastebėti požymiai bÅ«dingi apatinio žandikaulio sumuÅ¡imui ir lūžiui, tai yra apatinio žandikaulio patinimas, projekcijos asimetrija, skausmas sukandant žandikaulį. TÄ pačiÄ dienÄ buvo atlikta rengenograma, tačiau aiÅ¡kių lūžio linijų nei ji, nei rengenologas nepastebėjo. Galutinė tos dienos diagnozė – žandikaulio sumuÅ¡imas (3 t., 30 b. l.).Vertinant iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , kaltinamosios A.

S. kaltė padarius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 1 d., nes nustatyta, kad ji nesunkiai sužalojo kitÄ Å¾mogų, tai yra padarydama veido kairės pusės sumuÅ¡imÄ su veido minkÅ¡tųjų audinių patinimu, apatinio žandikaulio lūžimu kairėje, kaklo raumenų patempimÄ , deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to sumuÅ¡imÄ , dėl ko nukentėjusioji V. C. ilgai sirgo, bet jai nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.Vertinant kaltinamosios A.

S. paaiÅ¡kinimus duotus teismo posėdžio metu matyti, jog kaltinamoji neginčija smurtavusi nukentėjusiosios V. C. atžvilgiu. Neginčija sugriebusi nukentėjusiajai už rankos pirÅ¡tų, kuriuose nukentėjusioji V. C. laikė atsuktuvÄ . Neginčija, jog grÅ«mėsi su nukentėjusiÄ jÄ , dėl ko kartu su nukentėjusiÄ jÄ griuvusios ant persirengimo kambariuke buvusios sofos. Neginčija, jog nukentėjusiajai V. C. bėgant iÅ¡ persirengimo kambariuko ji sugriebusi nukentėjusiajai už kapiÅ¡ono ir jį nutraukusi.

Neginčija, jog su nukentėjusiÄ ja toliau grÅ«mėsi koridoriuje ir jas iÅ¡skyrė V. K.. Kaltinamoji teismo posėdžio metu įrodynėjo, jog nukentėjusiosios V. C. atžvilgiu smurtavo, tik todėl, jog norėjo apsiginti nuo nukentėjusiosios užpuolimo jos atžvilgiu, nes nukentėjusioji deÅ¡inėje rankoje laikytų atsuktuvu, Å¡aukdama ,,užmuÅ¡iu“ jai dÅ«rė, tačiau savigynos dėka, sugriebus rankos plaÅ¡takÄ , kurioje V. C. laikė atsuktuvÄ , A. S. pavyko iÅ¡vengti rimtesnių sužalojimų ir tik griuvimo ant sofos metu, nukentėjusiosios V.

C. rankoje laikytu atsuktuvu kaltinamosios A. S. kojoje buvo padaryta kraujosruva. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamosios A. S. paaiÅ¡kinimai ikiteisminio tyrimo metu bei paaiÅ¡kinimai teisme dėl nurodytos savigynos iÅ¡ esmės skiriasi. 2016-06-10 kaltinamoji A. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, jog A. S. prašė V. C. grÄ Å¾inti kumelės apklotÄ , tuo metu ,,V. C. atsuktuvu remontavo balnÄ , tačiau aÅ¡ ant jos nepuoliau, rankų nespaudžiau ir smÅ«gių nei kumščiu, nei kojomis nesudaviau, mes nesusigrÅ«mėme.

Nežinau kodėl V. K. nurodo, jog mes viena kitai buvome įsikibusios į rÅ«bus, gal dėl to, kad jis atėjo bÅ«tent tuo metu kai aÅ¡ jÄ stÅ«miau“. 2016-08-04 kaltinamoji A. S. suvesta akistaton su nukentėjusiÄ jÄ V. C., prieÅ¡taravo nukentėjusiosios V. C. paaiÅ¡kinimams, nurodydama tas pačias faktines aplinkybes, kurias minėjo 2016-06-10 apklausoje. Tik papildomai nurodė, jog žodinio konflikto metu, A. S. laikė užrėmusi persirengimo kambarėlio duris, neleisdama iÅ¡ jo iÅ¡eiti V. C., tam, jog iki atvyks policijos pareigÅ«nas, nukentėjusioji V.

C. nepasišalintų iš įvykio vietos (1 t., 136-140 b. l.). 2016-09-09 kaltinamoji A. S. parodymų patikrinimo vietoje metu, patvirtino 2016-06-10 savo paaiškinimus (1 t., 169-179 b. l.). 2017-01-23 A. S. apklausos metu patvirtino savo anksčiau duotus paaiškinimus (1 t., 153-155 b. l.).Vertinant visus keturis kaltinamosios A. S. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog kaltinamoji A. S. savo paaiškinimuose akcentavo, jog persirengimo kambarėlyje nukentėjusiosios atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, išskyrus tai, jog kaltinamoji A.

S. koja užrėmusi duris neiÅ¡leido V. C. iÅ¡ Å¡ios patalpos. Nukentėjusiajai V. C. iÅ¡trÅ«kus į koridorių, A. S. vienÄ kartÄ pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ V. C., tačiau Å¡iais savo veiksmais jokių sužalojimų nukentėjusiajai nepadariusi. Kaltinamoji teismo posėdžio metu nurodė visiÅ¡kai naujas bei prieÅ¡ingas faktines įvykio aplinkybes, jog atsuktuvu jÄ puolė nukentėjusioji V. C. norėdama jai įdurti bei tai, kad persirengimo kambarėlyje vyko grumtynės su nukentėjusiÄ jÄ ant sofos.

Kaltinamoji A. S. savo paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taringumÄ , grindė tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo dar labiau aÅ¡trinti konflikto tarp jos ir nukentėjusiosios, todėl nenurodžiusi nukentėjusiosios Å¡ių neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu. Teismas vertindamas kaltinamosios A. S. ir nukentėjusiosios V. C. paaiÅ¡kinimus pripažįsta, jog nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu yra nuoseklÅ«s. Nukentėjusiosios V. C. paaiÅ¡kinimus patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai A.

K., V. K., H – D C, G. V..Liudytoja A. K. patvirtino, jog jodama ant žirgo manieže, per persirengimo kambarėlio pravirÄ langÄ , stebėjo, besigrumiančiÄ kaltinamÄ jÄ A. S. ir nukentėjusiÄ jÄ V. C.. Liudytojas V. K. patvirtino, jog jis iÅ¡skyrė A. S. ir V. C., kurios tarpusavyje grÅ«mėsi. Ant V. C. žando matė paraudimo žymės.Liudytojai H – D C ir G. V. patvirtino, jog nukentėjusioji, iÅ¡ karto po įvykio, vakare papasakojo, jog kaltinamoji A. S. rankos kumščių smogė į kairįjį žandÄ , dėl ko kaip vėliau paaiÅ¡kėjo sulaužė žandikaulį.

Po to, A. S. stipriai spaudė pirÅ¡tus, kuriuose nukentėjusioji V. C. laikė atsuktuvÄ ir taip sužalojo pirÅ¡tus bei spardė į kojas. Vertinant nukentėjusiosios V. C. ir liudytojų A. K., V. K., H – D C, G. V. paaiÅ¡kinimus, konstatuotina, jog teismas neturi pagrindo abejoti jų objektyvumu, atkreiptinas dėmesys, jog Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimus patvirtina teismo medicinos specialistų iÅ¡vados bei ekspertų, liudytojų medikų paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu.Kaltinamosios A. S. paaiÅ¡kinimai, jog konflikto metu ji gynėsi nuo nukentėjusiosios V.

C. užpuolimo būtinosios ginties pagrindais vertintini, kaip neobjektyvūs kaltinamosios paaiškinimai, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir kaip kaltinamosios siekį išvengti teisinės atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo tiriamos kaltinamosios A. S. nurodytos galimos įvykių versijos, jog nukentėjusioji V. C. kaltinime nurodytus sužalojimus patyrė prieš šį įvykį, ar po šio įvykio, tai yra savaitgalio metu. Byloje nustatyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta 2015-12-11 apie 13 val., tai yra savaitės diena buvo penktadienis.

TÄ pačiÄ dienÄ , tai yra 2015-12-11, po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji kreipėsi į VÅ¡Ä® Gargždų ligoninę. Gydytoja R. Ž. medicininėje kortelėje, nurodė, jog 2015-12-11, 17 val. V. C. pranešė, jog apie 13 val. jÄ sumušė darbo kolega. Mušė kairę veido pusę. Gydytoja medicininiuose dokumentuose nurodė, jog patinusi nukentėjusiosios apatinio žandikaulio kairinė pusė, skausmas sukandant žandikaulį (2 t., 100 b. l.). TÄ pačiÄ dienÄ , 2015-12-11 buvo atlikta rengenograma, tyrimÄ atlikęs gydytojas R.

K. nurodė, jog aiÅ¡kių lūžio linijų nestebima (2 t., 101 b. l.). 2015-12-14 (pirmadienį) medicininiuose dokumentuose VÅ¡Ä® Gargždų ligoninėje atlikus topografinį tyrimÄ , konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, deÅ¡inės plaÅ¡takos 2-ojo pirÅ¡to sumuÅ¡imas (2 t., 102-103 b. l.). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 208/2016 (03) nustatyta, kad įraÅ¡ai tyrimui pateiktuose dokumentuose neprieÅ¡tarauja tam, kad nustatytus sužalojimus V. C. patyrė jos nurodomu laiku t. y. 2015-12-11 (1 t., b. l. 4-6).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. p G 81/2017 (03) konstatuojama, jog pateiktuose med. dokumentuose (V. C. asmens sveikatos istorijos įrašuose) duomenų apie V. C. 2015 m. rugsėjo-spalio mėnesį patirtus sužalojimus, tame tarpe ir rankų pirštų sužalojimus, duomenų nėra (1 t., b. l. 54-55).Vertinant byloje pateiktus medicininius dokumentus atliktas teismo medicinos specialistų išvadas, liudytojų, specialistų paaiškinimus, konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog kaltinamoji A.

S. 2015-12-11, apie 13 val. padarė kaltinime nurodytus visus kÅ«no sužalojimus. Kaltinamosios A. S. paaiÅ¡kinimai, jog kaltinimo akte nurodytus kÅ«no sužalojimus nukentėjusioji patyrė prieÅ¡ įvykį ar po jo, tai yra savaitgalį, vertintini, kaip neobjektyvÅ«s kaltinamosios paaiÅ¡kinimai, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir kaip kaltinamosios siekį iÅ¡vengti teisinės atsakomybės.Skiriant bausmę kaltinamajai A. S. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji A. S. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . A. S. anksčiau neteista. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių A. S. atžvilgiu nenustatyta. Atsakomybė lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. C. pripažino bei byloje apklausti liudytojai V. K., A. K., G. K. bei kaltinamoji A. S. patvirtino, jog žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinį smurtÄ , kilo bÅ«tent dėl to, jog V.

C. nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė savo teisę atgauti skolÄ iÅ¡ A. S., tai yra V. C. 2015-12-11, Å¡altu metų laiku, nuo A. S. kumelės nuėmė ir pasisavino uždangalÄ , kurį A. S. nurodžiusi, kad grÄ Å¾ins tik po skolos sumokėjimo. Nukentėjusiosios V. C. tokie veiksmai pripažintini, kaip provokuojantys, turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui. VieÅ¡osios įstaigos ,,Vakarų Žirgai“ direktorius pateiktoje charakteristikoje nurodoma, jog A.

S. nuo 2016-06-06 dirba įstaigoje trenerio asistente. Darbe yra kruopÅ¡ti, imli, atsakinga ir pareiginga darbuotoja. Puikiai dirba komandoje. Kaip žmogus yra jautri, stengiasi iÅ¡spręsti iÅ¡kilusias problemas (2 t., 105 b. l.).Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes A. S. skirtina Å¡velniausia sankcijoje numatyta bausmė - laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas iki sankcijoje numatyto vidurkio. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji padarė smurtinį nusikaltimÄ , todėl jai skirtini įpareigojimai - bausmės laikotarpiu dirbti arba netekus darbo registruotis darbo biržoje bei per teismo nustatytÄ terminÄ atlyginti turtinę žalÄ .

Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio.Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos dėl V. C. nusikaltimo metu patirtų sužalojimų gydymo buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 206.56 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Civilinio kodekso 6.280 str. nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, jog A. S. Å¡iuo nuosprendžiu pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, kuria sužalojo nukentėjusiÄ jÄ V. C., todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasų turėtos gydymo iÅ¡laidos 206.56 Eur dėl V. C. priteistinos iÅ¡ A. S.. Dėl V. C. civilinio ieÅ¡kinio.Civiliniu ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu V. C. praÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios A. S. priteisti 8649,04 Eur turtinę žalÄ , 5000 Eur neturtinę žalÄ ir 1000 Eur teisines atstovavimo iÅ¡laidas. Civilinio ieÅ¡kinio pagrindu nurodė, jog dėl nusikalstama veika patirtos fizinės ir psichologinės traumos, visas V.

C. gyvenimas virto nesibaigiančiu koÅ¡maru: dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo dirbti; dėl žandikaulio lūžio negalėjo normaliai valgyti; dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos 2 pirÅ¡to traumos negalėjau nieko daryti namuose; dėl nervinės įtampos, skausmo negalėjo dirbti, miegoti, sveikai mÄ styti bei prižiÅ«rėti sutuoktinio motinos A. J. P. C.; dėl kaklo įtvaro ir nustatyto potrauminio streso sindromo negalėjo jodinėti ir pati prižiÅ«rėti žirgo.V. C. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog iki įvyko su Å¡eima saugiai ir laimingai gyveno Lietuvos Respublikoje.

Viskas sekėsi puikiai: Å¡eimos nariai buvo sveiki, gyvenimas stabilus, pajamos pastovios. Turėjo mėgstamÄ užsiėmimÄ - kasdien su džiaugsmu vykdavo į jojimo treniruotes Rudaičių kaime, kur prižiÅ«rėjo savo žirgÄ . Dėl iÅ¡laidų medikamentams.             Civilinė ieÅ¡kovė V. C. praÅ¡o priteisti 337,04 Eur gydymo iÅ¡laidas. Å io reikalavimo pagrindu nurodė, jog po patirtos traumos iki Å¡ios dienos yra gydoma ambulatoriÅ¡kai. V. C. pastoviai reikalingi vaistai bei gydytojo priežiÅ«ra.

Vaistai nekompensuojami. Už vaistus V. C. sumokėjo 302,62 Eur, Å¡iÄ sumÄ sudaro: 2015-12-15 - 25,99 Eur; 2015-12-29 - 8,36 Eur; 2016-01-06 - 36,20 Eur; 2016-01-20 - 27,95 Eur; 2016-02-06 - 7,43 Eur; 2016-02-26 - 17,59 Eur ir 3,10 Eur. Nuo 2017 m. kovo mėnesio iki Å¡ios dienos V. C. pastoviai vartoja vaistus, už kuriuos kas mėnesi moka daugiau nei 22 Eur.              Vertinant į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus konstatuotina, jog mokėjimo čekiai iÅ¡raÅ¡yti laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-02-26 patvirtina atliktus mokėjimus už įsigytus medikamentus tik 133,35 Eur.

Analizuojant 2016-01-06 įsigytas prekes nustatytÄ , jog į Å¡iÄ sumÄ Ä¯trauktos tokios prekės kaip sauskelnės už 17,93 Eur (,,Super Seat“) ir kontraceptikai (Etindros 0,02 mg/3 mg) 9,73 Eur (1 t., 60 b. l.). Vertinant tai, jog Å¡ios prekės nesusijusios su nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų gydymu, todėl Å¡is turtinis reikalavimas mažintinas iki 105,69 Eur, piniginei sumai, kuri buvo skirta Å«miam skausmui malÅ¡inti, miego ir nervingumo sutrikimams gydyti.Civilinė ieÅ¡kovė V. C. praÅ¡o priteisti 15,00 Eur iÅ¡laidas už kaklo įtvaro įsigijimÄ .

Å is ieÅ¡kinio reikalavimas įrodynėjamas į bylÄ pateiktu mokėjimo kvitu, kuriame nurodoma, jog 2015-12-28 AB ,,Ortopedijos technika“ už 15 Eur pardavė kaklo įtvarÄ (1 t., 61 b. l.). Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog 2015-12-18 Klaipėdos universitetinės ligoninės neurochirurgijos gydytojas Å . V. nukentėjusiajai V. C. diagnozavo kaklo raumenų patempimÄ . Traumos gydymui rekomendavo vartoti analgetikus, minkÅ¡tÄ apykaklę (1 t., 7 b. l.).Civilinė ieÅ¡kovė V. C. praÅ¡o priteisti 125,00 Eur dantų gydymo iÅ¡laidas.

Å ių iÅ¡laidų pagrindimui V. C. pateikė odontologijos ligos istorijos iÅ¡raÅ¡Ä (2 t., 86 b. l.), kuriame nurodoma apie atliktas tris procedÅ«ras 2016-11-29, 2016-12-12 ir 2016-12-14. Visų trijų procedÅ«rų įkainis - 125 Eur. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus Å¡ioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmeta, įvertinus tai, jog byloje nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų V. C. turėtas iÅ¡laidas dėl Å¡ių procedÅ«rų apmokėjimo, tai yra nepateikti kasos pajamų orderiai ir mokėjimo čekiai.

Atkreiptinas dėmesys, jog nurodytos odontologinės procedÅ«ros buvo atliktos (2016-11-29, 2016-12-12 ir 2016-12-14), tai yra po metų laiko nuo patirtų sužalojimų (nusikalstama veika padaryta - 2015-12-11). Byloje nepateikti įrodymai patvirtinantys, jog Å¡ios odontologinės procedÅ«ros priežastiniu ryÅ¡iu yra susijusios su nusikalstamos veikos metu patirtais sveikatos sužalojimais.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , civiliniai ieÅ¡kovei priteistina 105,69 Eur už įsigytus medikamentus ir 15 Eur už kaklo įtvarÄ , viso 120,69 Eur.

Dėl negautų pajamų bei turėtų papildomų iÅ¡laidų. Civilinė ieÅ¡kovė V. C. praÅ¡o priteisti 2912 Eur nuostolius, kurie atsirado dėl jos negautų pajamų. Å io reikalavimo pagrindu nurodė, jog V. C. iÅ¡ Vokietijos Federacijos kas mėnesį buvo mokamos 728 Eur iÅ¡mokos už Vokietijos pilietės, sutuoktinio mamos A. J. P. C. slaugÄ . Dėl patirtos fizinės ir psichologinės traumos, sveikatos sutrikdymo V. C. negalėjo slaugyti A. J. P. C., todėl jai nebuvo mokamos iÅ¡mokos už 4 mėnesių laikotarpį.

Civilinė ieÅ¡kovė V. C. taip pat praÅ¡o priteisti 3000 Eur nuostolius, kurie atsirado dėl to, jog V. C. turėjo samdyti du darbuotojus, kurie keturis mėnesius po 16 valandų kas antrÄ dienÄ slaugė A J. P. C ir jiems buvo mokama kas mėnesį po 375 Eur darbo užmokestis. Civilinė ieÅ¡kovė V. C. taip pat praÅ¡o priteisti 1200 Eur nuostolius, kurie atsirado dėl to, jog V. C. turėjo keturis mėnesius slaugos darbuotojus iÅ¡ Klaipėdos miesto vežioti į (duomenys neskelbtini). Civilinė ieÅ¡kovė nurodė, jog kasdien tuo tikslu nuvažiuodavo apie 120 km atstumÄ , kuro sÄ naudos 11-12 litru per 1 dienÄ .

Civilinė ieÅ¡kovė V. C. taip pat praÅ¡o priteisti 1200 Eur nuostolius, kurie atsirado dėl to, jog V. C. negalėdama pati prižiÅ«rėti bei treniruoti savo žirgo turėjo keturis mėnesius A. K. ir V. K. mokėti į mėnesį 300 Eur.Civilinė ieÅ¡kovė V. C. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pinigai už sutuoktinio H – D C mamos A. J. P. C. slaugÄ buvo pervedami į sutuoktinio sÄ skaitÄ . Dėl nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų V. C. nebegalėjo toliau slaugyti sutuoktinio mamos, todėl nebegavo apie 1000 Eur pajamų į mėnesį už A.

J. P. C. slaugÄ , kurios buvo atiduodamos jos mamai G. V. ir jos draugėms, kurios keturis mėnesius, kol V. C. buvo nedarbingÄ slaugė A J. P. C. V. C. patvirtino, jog neturi raÅ¡ytinių įrodymų patvirtinančių, jog G. V. ir jos draugės teikė A J. P. C slaugÄ ir už tai joms buvo mokamos iÅ¡mokos. Taip pat neuri raÅ¡ytinio susitarimo bei pinigų perdavimo pagrindžiančių įrodymų A. K. dėl žirgo priežiÅ«ros bei jo treniravimo. Civilinė ieÅ¡kovė V. C. papildomai paaiÅ¡kino, jog Lietuvoje oficialiai nedirba apie 15-16 metų, anksčiau dirbo darželyje. 2017-10-02 nukentėjusiosios V.

C. sutuoktinis H – D C teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog Vokietijos Federacija V. C. mokėjo slaugos iÅ¡mokas už jo motinos A. J. P. C. slaugÄ . Mamai buvo nustatyta sunki demensijos forma. Visos iÅ¡mokos susijusios su mamos slauga, pensija bei mamos paÅ¡alpa už jos mirusį sutuoktinį buvo pervedamos į H – D C sÄ skaitÄ . IÅ¡ gautų Å¡ių pajamų H – D C 1000 Eur atiduodavo sutuoktinei V. C. už mamos slaugÄ . Visomis gaunamomis pajamomis naudojosi bendrai kaip sutuoktiniai, vedė bendrÄ Å«kį.

Liudytojas H – D C patvirtino, jog visos pinigų sumos skirtos jo mamai Vokietijos Federacija iÅ¡mokėjo į jo sÄ skaitÄ , tačiau sutuoktinė dėl nusikalstamos veikos metu patirtų traumų keturis mėnesius negalėjo A. J. P. C. slaugyti. Tuo laikotarpiu A J. P. C prižiÅ«rėjo sutuoktinės V. C. mama G. V. bei jos draugės, kurioms už priežiÅ«rÄ H – D C mokėjo pinigus. Liudytojas H – D C patvirtino, jog neturi jokių raÅ¡ytinių įrodymų patvirtinančių slaugos paslaugų suteikimÄ bei pinigų sumokėjimÄ G.

V. bei jos draugėms. Taip pat neturi raÅ¡ytiniu įrodymų dėl turėtų transporto iÅ¡laidų vežiojant slaugytojas į jos mamos gyvenamÄ jÄ vietÄ ir atgal, taip pat neturi raÅ¡ytinių įrodymų dėl žirgo priežiÅ«ros (2 t., 146 b. l.). Liudytoja G. V. patvirtino, jog dėl nusikalstamos veikos patirtų sužalojimų dukra V. C. negalėjo toliau slaugyti sutuoktinio mamos A. J. P. C., todėl G. V. su draugėmis slaugė Å¡iÄ moterį iki jos mirties. Už slaugÄ jai H – D C į mėnesį mokėjo apie 500 Eur, raÅ¡ytinių įrodymų apie pinigų perdavimÄ neturi, slaugos sutartis sudaryta nebuvo, mokesčių už Å¡ias gautas pajamas nemokėjo (2 t., 148 b. l.).

Teismo posėdžio metu A. K. patvirtino, jog nukentėjusioji V. C. įsigijo jaunÄ Å¾irgÄ , su kuriuo jai sunkiai sekėsi susitvarkyti bei bijojo su juo jodinėti. V. C. prieÅ¡ kelis mėnesiu iki įvykio, kurio metu ji buvo sumuÅ¡ta, A. K. žodžiu paprašė prižiÅ«rėti bei iÅ¡jodinėti jos žirgÄ , buvo sutarę, jog už treniruotę bus mokama po 10 Eur. RaÅ¡ytiniai susitarimai dėl žirgo priežiÅ«ros bei pinigų mokėjimai už žirgo iÅ¡jodinėjimÄ nebuvo suraÅ¡yti. Liudytoja A.

K. patvirtino, jog V. C. žirgÄ prižiÅ«rėjo prieÅ¡ įvykį ir po įvykio, iki tol kol V. C. šį žirgÄ iÅ¡sivežė į kitÄ Å¾irgynÄ (2 t., 166 b. l.).Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog Vokietijos pensijų draudimo bendrovė ,,Deutsche Rentenversicherung“ V. C. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-06-09 pervedė 39533 Eur privalomųjų draudimo įmokų už priežiÅ«ros veiklÄ (2 t., 173 b. l.). Mirties liudijimas patvirtina, jog A J. P. C, gim. 1923, mirė - 2016-06-09 (2 t., 87 b. l.).

Pažymoje 2016-08-09 dėl socialinio draudimo už A. C. globÄ nurodoma, jog nuo 2016-06-09 iÅ¡registruojama globa (2 t., 84 b. l.).Vertinant byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus konstatuotina, jog byloje nepateikta raÅ¡ytinių įrodymų patvirtinančių, V. C. ieÅ¡kiniuose nurodytų aplinkybių, jog dėl V. C. nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų, tai yra patirto nedarbingumo, Vokietijos Federacijos įgaliotos institucijos nebÅ«tų iÅ¡mokėjusios socialinių iÅ¡mokų už A. J.

P. C. slaugÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra pateikta iÅ¡ viso jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie socialinių iÅ¡mokų mokėjimÄ už A. J. P. C. slaugÄ . NeaiÅ¡ku kokio dydžio ir kam Å¡ios iÅ¡mokos buvo mokamos. Nepateikta sutartis dėl A J. P. C gobėjo paskyrimo. Nepateiktas V. C. ir H – D C santuokos liudijimas. Liudytojas H – D C teismo posėdžio metu patvirtino, jog visos slaugos ir su tuo susijusios iÅ¡mokos už nagrinėjamÄ laikotarpį buvo pervestos į jo sÄ skaitÄ , kurias vėliau paskirstydavo.

Analizuojant V. C. ieÅ¡kinius bei paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, matyti, jog negautas pajamas V. C. įrodynėja tuo, jog dėl nedarbingumo jos sutuoktinis H – D C dalį gautų pajamų (1000 Eur) už mamos slaugÄ perduodavo ne jai, o jos mamai G. V. ir jos draugėms, kurios tuo metu slaugė A J. P. C. Civilinė ieÅ¡kovė V. C. įrodynėdama šį reikalavimÄ nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas Å¡ias iÅ¡laidas. Nepateiktos raÅ¡ytinės sutartys dėl slaugos paslaugų suteikimo, pinigų sumokėjimo kvitai.Civilinė ieÅ¡kovė V.

C. taip pat nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų patvirtinančių jos turėtų papildomų iÅ¡laidų, kurios susijusios su jos netektu laikinu nedarbingumu, dėl jos žirgo priežiÅ«ros. Atkreiptinas dėmesys, jog nepateikti žirgo dokumentai, nuosavybę patvirtinantys dokumentai, žirgo laikymo (saugojimo) žirgyne sutartis. Byloje apklausta liudytoja A. K. patvirtino, jog V. C. žirgÄ prižiÅ«rėjo iki nusikalstamos veikos padarymo ir po to, kol V. C. iÅ¡sivežė žirgÄ . Byloje taip pat nepateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų pagrindžiančių turėtas iÅ¡laidas.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , civilinio ieÅ¡kinio reikalavimai dėl turėtų papildomų slaugos iÅ¡laidų ir žirgo priežiÅ«ros iÅ¡laidų, atmestini kaip neįrodyti.

Dėl neturtinės žalos.Civiliniuose ieÅ¡kiniuose V. C. nurodė, jog dėl A. S. padarytos nusikalstomos veikos patyrė Å¡okÄ , pažeminimÄ , buvo ir yra bejėgiÅ¡kumo ir nevilties bÅ«senoje. IlgÄ laikÄ jautė ir jaučia dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, nesaugumo jausmÄ , atsirado emocinė įtampa. Ypač skaudu, kad dėl A. S. nusikalstamos veikos nukentėjo ir V. C. artimieji. Ankščiau laiko išėjo iÅ¡ gyvenimo A J. P. C, nes jai toks iÅ¡bandymas buvo nepakeliamas.Byloje teismo medicinos specialistų iÅ¡vados patvirtina, jog V.

C. buvo nustatyti Å¡ie sužalojimai: veido kairės pusės sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, apatinio žandikaulio lūžimu kairėje, kaklo raumenų patempimas, deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to sumuÅ¡imas, gydytojo psichiatro diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Nustatytus sužalojimus V. C. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kÅ«no vietas kietais bukais daiktais - sumuÅ¡ant, spaudžiant kaklÄ . Ä®raÅ¡ai tyrimui pateiktuose dokumentuose neprieÅ¡tarauja tam, kad nustatytus sužalojimus V.

C. patyrė jos nurodomu laiku, t. y. 2015-12-11. Dėl patirtų sužalojimų V. C. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai - jos patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 4-6).Civilinė ieÅ¡kovė V. C. praÅ¡ydama priteisti neturtinę žalÄ teigia, jog dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų bei po to sekusių iÅ¡gyvenimų gydytoja D. L. jai nustatė ligos diagnozę – potrauminio streso sutrikimÄ , kuris tęsiasi iki Å¡iol. Byloje apklausta nukentėjusioji V. C., jos gydytoja – psichiatrė D.

L. sutuoktinis H – D C bei nukentėjusiosios mama G. V. nurodė, jog iki Å¡iol nukentėjusioji V. C. yra psichologiÅ¡kai sugniuždyta, tęsiamas jos ambulatorinis gydymas. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog 2016-01-06 nukentėjusioji V. C. apžiÅ«rėta psichiatrės gyd. D. L.: pacientė atvyko skųsdamasi nerimu, įtampÄ , sutrikusiu miegu, koÅ¡mariniais sapnais, bloga nuotaika, žmonių baime. SumuÅ¡ta prieÅ¡ 0,5 mėn., patyrė psichotraumÄ : konflikto metu buvo sumuÅ¡ta, lūžo žandikaulis, sumuÅ¡tas kaklas.

Obj.: kontaktas pakankamas, mÄ stymas fiksuotas, sujaudinta. Dgn.: F43.1 - potrauminio streso sutrikimas. Skirtas atitinkamas gydymas, iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2016-01-07 iki 01-13 d. 2016-01-13 - pacientė atvyko kontrolei. Savijauta Å¡iuo metu iÅ¡lieka be žymesnės dinamikos. Nurodyta tęsti skirtÄ gydymÄ . Diagnozė ta pati. Nedarbingumo pažymėjimas pratęsiamas nuo 2016-01-14 iki 01-20 d. 2016-01-20 - pacientė atvyko kontrolei. Savijauta Å¡iuo metu nėra stabili. Nurodyta tęsti gydymÄ .

Diagnozė ta pati. Nedarbingumo pažymėjimas pratęstas iki 2016-01-27. 2016-01-27 - pacientė atvyko kontrolei. Savijauta Å¡iuo metu nėra stabili: epizodiÅ¡kai koÅ¡mariÅ¡ki sapnai, kuomet dažnai nubunda. Jaučia nervinę įtampÄ . Diagnozė ta pati. Tęsti nurodytÄ gydymÄ . Nedarbingumo pažymėjimas pratęsiamas iki 2016-02-03. Gyd. psichiatrės D. L. iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad gydymo eigoje V. C. psichikos bÅ«klė stebint dinamikoje pagerėjo, tačiau iÅ¡liko baimė bÅ«ti tarp žmonių, vengimas tos vietos, kurioje įvyko konfliktas bei patyrė traumÄ , besikartojantys nemalonių įvykių iÅ¡gyvenimas mintyse, jautrumas, dirglumas, nuotaikos svyravimai.

Å iuo metu pacientei taikomas gydymas benzodiazepinais ir antidepresantais. Psichikos bÅ«klė dar nėra pakankamai stabili. Duotos rekomendacijos gydymui ir darbui (1 t., 55 b. l.).Teismo posėdžio metu gydytoja - psichiatrė D. L. patvirtino, jog neturi duomenų, kad iki įvykio nukentėjusioji V. C. į psichiatrus bÅ«tų kreipusi pagalbos. Nedarbingumas buvo tęsiamas tiek kiek V. C. jautėsi blogai. Mano, jog psichologiniai padariniai kilo dėl patirto smurto nusikalstamos veikos padarymo metu. Å iuo metu, V. C. kartÄ per mėnesį atvyksta ambulatoriniam gydymui (2 t., 182-183 b. l.).Teismo posėdžio metu ekspertas D.

T. paaiškino, jog susipažinęs su teismo medicinos specialisto išvadomis, mano, jog V. C. yra nepagrįstai nustatyta diagnozė – potrauminio streso sindromas. Šis potrauminio streso sindromas yra vienas iš sunkiausių psichikos sutrikimų, kurie gali atsirasti po katastrofų, žemės drebėjimų ar karo įvykių, tiesiogiai susijusių su žmogaus gyvybę. Šie susirgimai stebimi karo veteranų tarpe - visiška asmenybės degradacija, žmogus nusigeria, tampa asocialus, visiškai nesirūpina savo higiena.

Å iuo atveju susipažinus su specialistų iÅ¡vadomis bei stebint nukentėjusiÄ jÄ teismo salėje matyti, jog potrauminio streso sindromo V. C. nepatyrė. Jei žmogus gydėsi pas psichiatrÄ ambulatoriÅ¡kai, o ne stacionariai, tai gali bÅ«ti nustatytas lengviausias sveikatos sutrikimo mastas – nežymus sveikatos sutrikdymas. Nedarbingumo iÅ¡davimas priskirtas gydytojos – psichiatrės teisei (3 t., 28-29 b. l.).Vertinant aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų patvirtinančių, jog nukentėjusioji po nusikalstamos veikos padarymo patyrė – potrauminį streso sindromÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog prokuroro pateiktame kaltinamajame akte, A. S. nebuvo kaltinama, tokio sužalojimo padarymu. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas D. T. patvirtino, jog asmeniui, kuris dėl psichinių sutrikimų nebuvo gydomas stacionare, dažniausiai tokiam klientui nustatoma lengviausia sveikatos sutrikdymo forma – nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės V. C. nurodyti psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip nerimas, baimė, nemiega nevertintini, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtinti svarbiausi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis – kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Be to, aiÅ¡kindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas V. C. sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukėlė fizinį skausmÄ , tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kad kiek įmanoma teisingiau bÅ«tų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas.

Formuojama teismų praktika patvirtina, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5792 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Tai tik patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.Nustatydamas nukentėjusiajai V. C. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai V.

C. padarytų sužalojimų mastÄ , į tai kad nukentėjusiajai padaryti kÅ«no sužalojimai turėjo gyti ilgiau nei deÅ¡imt dienų. Patirti žandikaulio sužalojimai buvo susiję su nepatogumais valgant, bendraujant kitais asmenimis, laisvalaikio ribojimu (jodinėti). Svarbi aplinkybė yra tai, jog kaltinamoji A. S. neatsiprašė V. C. bei kitais veiksmais su nukentėjusiÄ ja nesiekė susitaikyti, kas turėjo įtakos tolesnei prastai nukentėjusiosios psichologinei bÅ«senai. Nukentėjusiosios sumuÅ¡imÄ stebėjo paÅ¡aliniai bei Å¡ios aplinkybės tapo žinomos kitiems paÅ¡aliniams asmenims, dėl ko nukentėjusioji nebegalėjo treniruotis tame pačiame žirgyne.

Visos Å¡ios aplinkybės yra svarbios nustatant neturtinės žalos dydį. Nors nukentėjusioji V. C. paaiÅ¡kino, kad patirtų sužalojimų pasekmes jaučia iki Å¡iol, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė, o pateikti medicininiai duomenys apie tai, kad nukentėjusioji iki Å¡iol, tai yra praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo nusikalstamos veikos padarymo vis dar jaučia dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, nesaugumo jausmÄ , emocinę įtampÄ , nepatvirtina, jog Å¡ie sveikatos sutrikimai susiję su padaryta nusikalstama veika.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji dirba, turi nuolatinį pajamų Å¡altinį, viena auginÄ mažametę dukrÄ (2 t., 4 b. l.). Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog teismas byloje konstatavo kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinį smurtÄ , kilo bÅ«tent dėl to, jog V. C. nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė savo teisę iÅ¡ A.

S. atgauti skolÄ . Nukentėjusiosios V. C. tokie veiksmai buvo pripažintini, kaip provokuojantys, turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 1500 Eur, reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iÅ¡ dalies. Teismo manymu, Å¡i suma geriausiai užtikrins piniginę kompensacijÄ už padarytÄ skriaudÄ bei balansÄ tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių bei pačios nukentėjusiosios elgesio.

Dėl proceso iÅ¡laidų.Nukentėjusioji V. C. praÅ¡o priteisti 19,42 Eur turėtas iÅ¡laidas už teismo medicinos specialisto tyrimÄ (1 t., 59 b. l.), 1,03 Eu paÅ¡to iÅ¡laidas už pretenzijos kaltinamajai 2016-04-07 siuntimÄ (1 t., 61 b. l.; 2 t., 106-107 b. l.) bei 1000 Eur teisinių atstovavimo iÅ¡laidų (2 t., 76, 82 b. l.). Byloje V. C. pateikė raÅ¡ytinius įrodymus pagrindžiančius aukščiau nurodytas iÅ¡laidas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiosios V. C. atstovas advokatas Alius Galminas dalyvavo aÅ¡tuoniuose teismo posėdžiuose bei nukentėjusiÄ jÄ atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, todėl nukentėjusiosios praÅ¡omos priteisti advokato darbo apmokėjimo iÅ¡laidos pripažintinos pagrįstomis.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d. teismas n u s p r e n d ž i a :

A. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti deÅ¡imties mėnesių laisvės apribojimo bausme. Ä®pareigojant bausmės laikotarpiu dirbti, o ne tekus darbus registruotis darbo biržoje bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos V. C. atlyginti turtinę žalÄ - 120,69 Eur.Priteisti iÅ¡ A. S. 120,69 eurų turtinės žalos atlyginimo civilinei ieÅ¡kovei V. C..Priteisti iÅ¡ A. S. 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieÅ¡kovei V. C..Priteisti iÅ¡ A.

S. 1020,45 eurų proceso iÅ¡laidų atlyginimo civilinei ieÅ¡kovei V. C..Priteisti iÅ¡ A. S. 206,56 eurų turtinės žalos atlyginimo civilinei ieÅ¡kovei - Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                      Mantas Ūsas