2019-12-11 Nr. AB-23481-3-61-3-02444-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1435-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02444-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. liepos 14 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. A33(1)-4075-(4.9) „Dėl administracinės procedūros sprendimo priėmimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones.

2. Pareiškėjos nuomone, atsakovas nepagrįstai atmetė jos prašymą imtis priemonių mažinant geležinkelių triukšmą, net nenustatinėjo geležinkelių eismo keliamo triukšmo lygio, ir Sprendimą priėmė žinodamas, kad pradėtas triukšmo lygio tyrimas dar nėra užbaigtas. Teiginys, kad geležinkelio planavimo metu buvo suprojektuotos ir šiuo metu įrengtos atitinkamos triukšmo mažinimo priemonės (ginčo kontekste – akustinė sienelė nuo Nemėžio k., langai), neatitinka tikrovės. Pareiškėja tvirtino, jog nė vienas (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojas nebuvo supažindintas ar informuotas apie geležinkelio projektus, todėl neturėjo galimybės išsakyti savo pasiūlymus, priešingai nei teigia atsakovas. Be to, atsakovo argumentai yra prieštaringi – jis teigia, kad triukšmo lygis neviršija normatyvų, bet tuo pačiu vardija atliktus veiksmus triukšmo lygiui mažinti. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad prieš metus buvo nutiesta viena geležinkelio juosta, dabar nutiesta dar viena, per dieną pravažiuoja apie 12 traukinių, per naktį – apie 8, traukiniai krovininiai. Dėl traukinių keliamo triukšmo pabundama iš miego, vibruoja langų stiklai, būnant kieme sunku susikalbėti. Traukinių keliamo triukšmo lygis ir dažnumas, trikdomas miegas vargina.

3. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas apžvelgė pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu atliktus veiksmus, be kita ko, kreipimąsi į įvairias įstaigas, gautus atsakymus, be kita ko, akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) nurodytas aplinkybes, kad įgyvendinant projektą IXB Koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba (toliau – ir Projektas) buvo viešai svarstoma projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaita; pagal atliktą poveikio aplinkai vertinimą ir jo pagrindu parengtą Projektą gyventojų apsaugai nuo geležinkelio transporto keliamo triukšmo buvo numatytos ir įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės, t. y. pastatytos triukšmą mažinančios sienelės, pakeisti langai ir kt., gyventojai nepareiškė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl taikytinų triukšmą mažinančių priemonių; 2015 m. rugsėjo 10, 17 d. atlikti geležinkelio keliamo triukšmo matavimai, kurių metu valstybinė komisija konstatavo, kad statinys atitinka statinio projektą, o triukšmo lygiai neviršija nustatytų leidžiamų normų, todėl pasirašyti statybos užbaigimo aktai ir leista statinį eksploatuoti. Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

5. Atsakovas dėl antrojo skundo reikalavimo pastebėjo, kad pareiškėja nenurodė, kokią konkrečią teisę ar interesą ji siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti Sprendimas pažeidžia jos teises ir interesus. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. M. ir S. M.. Pareiškėja nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos šiuo adresu ir neaišku, ar čia yra jos faktinė gyvenamoji vieta. Taigi, skundas buvo paduotas netinkamo pareiškėjo. Be to, dėl minėtu adresu esančiame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytų statinių surašyti savavališkos statybos aktai (jų turinys nežinomas) ir gali būti, kad pareiškėja ar sklypo / pastato savininkai savo veiksmais pablogino padėtį dėl skleidžiamo triukšmo. AB „Lietuvos geležinkeliai“ į su žemės sklypu susijusias aplinkybes atkreipė dėmesį ir administracinėje byloje Nr. eI-1362-968/2017, kurioje išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl ankstesnio atsakovo atsisakymo tenkinti jos prašymą. Be to, šis žemės sklypas nepatenka į sanitarinę ūkinės veiklos zoną ir nesiriboja su geležinkeliu. Pastatas – ūkininko sodyba baigtas statyti 2011 metais (statybos pradžia – 2007 metai), o svarstymai dėl geležinkelio antros bėgių linijos vyko 2009–2010 metais.

6. Atsakovas tvirtino, jog skundo teiginiai, kad nė vienas (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojas nebuvo supažindintas ir informuotas apie projektus, yra klaidinantis, nes įgyvendinant Projektą buvo viešai svarstoma projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. 2009 m. gegužės 27 d. laikraštyje „Vilniaus diena“ paskelbtas pranešimas, kviečiantis visuomenės atstovus atvykti į projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymą. Skelbimai taip pat paskelbti Vilniaus rajono savivaldybės, Pagirių, Juodšilių, Rudaminos, Nemėžio ir Šatrininkų seniūnijų skelbimų lentose. Viešas visuomenės susipažinimas su ataskaita įvyko 2009 m. birželio 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje. Projekto sprendinių pristatymai buvo papildomai organizuojami Administracijos atstovams ir seniūnams. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD), gavęs poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, savo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos interneto svetainėse 2010 m. sausio 6 d. pranešė apie nagrinėjamą ataskaitą, nurodė iki kada visuomenė turi teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo subjektus jų kompetencijos klausimais. Sprendimą leisti AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdyti planuojamą ūkinę veiklą priėmė Vilniaus RAAD (2010 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. VR-1.7-509), todėl pareiškėja, manydama, kad buvo pažeistos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymo viešos procedūros, pretenzijas turėtų reikšti sprendimą priėmusiai institucijai, o ne Administracijai.

7. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad nebuvo imtasi jokių priemonių triukšmo lygiui mažinti, pažymėjo, kad ne savivaldybė valdo ir tvarko geležinkelio infrastruktūrą. Atsižvelgiant į iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ gautą atsakymą, kuriame nurodomos įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės, priešingi pareiškėjos teiginiai laikytini klaidingais. Akcentavo, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2016 m. lapkričio 18 d. laboratorinių matavimų metu nustatė, jog išmatuotas vibracijos pagreičio lygis neviršijo Lietuvos higienos normos HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 (toliau – ir Higienos norma HN 50:2003).

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių teisės normomis pagrįstų motyvų, kuriais vadovaujantis Sprendimą būtų būtina naikinti. Jis palaikė atsakovo abejones dėl pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo kilusiame ginče. Pabrėžė, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymas buvo viešas, jo metu gyventojai nepareiškė jokių pastabų ar pageidavimų dėl taikytinų triukšmą mažinančių priemonių. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pagal atliktą poveikio aplinkai vertinimą ir jo pagrindu parengtą techninį projektą, gyventojų apsaugai nuo geležinkelio transporto keliamo triukšmo numatytos ir įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės, t. y. pastatytos triukšmą mažinančios sienelės, pakeisti langai ir kt. Prie konkrečios gyvenamosios teritorijos pakeista visa sankasa, įrengtas apsauginis sankasos sluoksnis, supilta nauja balasto prizmė bei įrengti ilgabėgiai (likviduotos triukšmą keliančios bėgių struktūros), modeliuotas triukšmas neviršija leistinų normų, ką aiškiai nurodo triukšmo sklaida triukšmą mažinančių sienučių plane. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į atsakovo argumentus, susijusius su galbūt savavališka statyba žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, jog, atliekant triukšmo modeliavimą 2008–2009 metais, namas (duomenys neskelbtini) dar nebuvo pastatytas, jo statyba užbaigta 2011 metais, todėl statinio savininkai, prieš statydami gyvenamąsias patalpas, turėjo visas galimybes įsivertinti, kad netoliese yra geležinkelio kelias. Be to, name, esančiame (duomenys neskelbtini), užsiimama komercine veikla – sodyba naudojama įvairioms šventėms su apgyvendinimo paslaugomis, todėl neaišku, ar pareiškėja / pastatų savininkai gyvena šiose patalpose.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos A. M. skundą, t. y. panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. A33(1)-4075-(4.9) ir įpareigojo ją pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą išnagrinėti iš naujo.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu paštu Administracijai pateikė pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gyventojams keliamas geležinkelio transporto triukšmo lygis ir vibracija yra labai aukštas ir dažnas (dieną ir naktį). Nurodė, kad toks triukšmas sukelia įtampą bei kitas neigiamas pasekmes gyventojų sveikatai, ir prašė imtis veiksmingų priemonių sumažinti šį triukšmą (pvz., apsaugines sienas).

12. Administracija 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. A33(1)-5702-(4.9) pareiškėjos pranešimą persiuntė AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (toliau – ir Centras), pasiūlė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlikti triukšmo bei vibracijos ribinių dydžių fizikinius matavimus, o gautas išvadas pateikti Administracijos Viešosios tvarkos skyriui.

13. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2-3028 atsakė, kad geležinkelio kelias buvo nutiestas anksčiau nei suformuota gyvenamoji teritorija. Be to, įgyvendinant Projektą, buvo viešai svarstoma poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, tačiau gyventojai nepareiškė jokių pastabų (pageidavimų) dėl taikytinų triukšmą mažinančių priemonių, jų įgyvendinimo vietos. Projektas buvo suderintas taip pat su valstybės institucijomis. 2015 m. rugsėjo 10, 17 d. atlikti geležinkelio keliamo triukšmo matavimai charakteringose vietose ir nustatyta, kad lygiai neviršija leidžiamų normų.

14. Centro Vilniaus departamentas pareiškėjai ir Administracijai 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2.10-6286 (16.4.1 10.12) atsakė, kad kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, ji laboratorinius fizikinių veiksnių matavimus numato pradėti 2016 m. rugsėjo 22 d., o apie matavimų rezultatus ir priimtus sprendimus informuos papildomai.

15. Centro Vilniaus departamentas 2016 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 2.10-8718(16.4.1 10.12) pareiškėjai ir Administracijai pažymėjo, kad aplinkos lygio triukšmas nustatomas esant atitinkamoms sąlygoms. Teigė, kad rudens ir žiemos sezonu nėra tinkamų meteorologinių sąlygų, kad būtų galima tinkamai organizuoti triukšmo matavimus geležinkelio transporto poveikiui įvertinti, o apie priimtus sprendimus informuos papildomai.

16. Dar kartą reaguodamas į Administracijos persiųstą pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą, Centro Vilniaus departamentas 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. 2.10-2406 (16.3.187 10.12) paprašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Administracijos informuoti, ar Projekte numatytas apželdinimas (nurodant apsauginių želdinių juostų vietas, ilgius ir pločius). Jei tokios juostos nenumatytos, prašė imtis veiksmų, kad būtų įgyvendintos triukšmą mažinančios priemonės.

17. Administracija 2017 m. kovo 22 d. raštu Nr. A33(1)-1852 Centrui atsakė, kad pagal Projektą nuo Nemėžio k. pusės buvo numatyta įrengti akustinę sienelę, ji šiuo metu yra įrengta, kitos triukšmą mažinančios priemonės nebuvo numatytos. Pažymėjo, kad Projektas buvo patvirtintas ir jo sprendiniai suderinti su Centru.

18. Centro Vilniaus departamentas 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. 2.10-2843 (16.3.187 10.12) pareiškėjai ir Administracijai atsakė, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio specialistai 2016 m. lapkričio 15 d. išmatavo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje geležinkelio atkarpoje Kena-Kyviškės-Valčiūnai vibracijos pagreičio lygį važiuojant krovininiams traukiniams. Vibracijos pagreičio lygis buvo matuojamas ir kai traukiniai nevažiavo šia geležinkelio atkarpa. Išmatuotas vibracijos pagreičio lygis minėtame kambaryje neviršijo Higienos normos HN 50:2003 didžiausio leidžiamo lygio. Pagal poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateiktus triukšmo skaičiavimo rezultatus, triukšmo lygis (duomenys neskelbtini) 160 m atstumu nuo geležinkelio kelio ašies viršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (toliau – ir Higienos norma HN 33:2011), leistiną lygį naktį. Į geležinkelio aplinkkelio nakties padidinto triukšmo zoną patenka 3 namų ūkiai (duomenys neskelbtini), esantys 148–158 m atstumu nuo geležinkelio kelio ašies. Triukšmo poveikį numatyta mažinti teritorijos apželdinimu pavienių namų ūkių teritorijoje, apsauginių želdinių juostų vietas, ilgius ir pločius nustatyti techninio projekto rėmuose. Pažymėjo, kad Centro Vilniaus departamentas kreipėsi į Administraciją ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ su prašymu informuoti, ar Projekte numatyta apsauginė želdinių juosta, bei imtis veiksmų, kad būtų įgyvendintos triukšmą mažinančios priemonės, jei želdinių juostos nenumatytos. Taip pat nurodė, kad apie priimtus sprendimus informuos papildomai.

19. Teismas akcentavo, jog iš nurodytų raštų matyti, kad pareiškėja Administracijai pranešė apie geležinkelio keliamą itin didelį triukšmą ir vibraciją (duomenys neskelbtini) ir prašė imtis priemonių jį sumažinti. Administracija, reaguodama į šį pranešimą, pradėjo administracinę procedūrą, t. y. šį pranešimą išsiuntė tiek triukšmo šaltinio valdytojui minėtoje vietovėje (AB „Lietuvos geležinkeliai“), tiek Centro Vilniaus departamentu, ir pasiūlė atlikti triukšmo bei vibracijos ribinių dydžių fizikinius matavimus ir pateikti išvadas. Geležinkelio keliamo triukšmo lygis ginčo vietoje, nagrinėjant pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą, nebuvo išmatuotas, o vibracijos pagreičio lygis matuotas tik dieną, nors ginčijamame Sprendime nurodyta, kad šis lygis neviršijo Lietuvos higienos normos reikalavimų tiek dieną, tiek naktį. Be to, Centro Vilniaus departamentas visuose raštuose Administracijai nurodė, kad apie priimtus sprendimus informuos papildomai. Tai leidžia daryti išvadą, kad Centro Vilniaus departamentas pagal savo kompetenciją išvados (sprendimo) dėl geležinkelio keliamo triukšmo ir vibracijos pagreičio lygio ginčo vietoje iki Sprendimo priėmimo nepateikė, bet įsipareigojo pateikti. Teismo vertinimu, prieiti prie atitinkamos išvados ginčo klausimu ir tinkamai užbaigti administracinę procedūrą pagal pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą atsakovas galėjo tik gavęs kompetentingos institucijos (Centro) išvadą (sprendimą) apie triukšmo ir vibracijos pagreičio lygius (duomenys neskelbtini).

20. Teismas abejojo atsakovo argumentų, susijusių su viešu poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymu, pagrįstumu. Atkreipė dėmesį į tai, jog vieši svarstymai vyko 2009–2010 metais pareiškėja apie keliamą geležinkelio triukšmą ir vibraciją pranešė 2016 m. rugpjūčio 8 d. Taigi, nuo viešo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymo iki kreipimosi dėl geležinkelio keliamo triukšmo ir vibracijos praėjo keleri metai, todėl situacija gali būti pasikeitusi, palyginti su ta, kuri buvo anksčiau, ir negali būti vertinama pagal 2009–2010 m. atliktus matavimus.

21. Teismas atmetė atsakovo teiginius dėl galbūt savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) kaip teisiškai nereikšmingus šiam ginčui.

22. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, konstatavo, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl yra naikintinas, o atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą iš naujo. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino skundo reikalavimo įpareigoti Administraciją įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones.

III. 23. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos A. M. skundą.

24. Atsakovas nepritaria teismo vertinimui, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir mano, jog tokia teismo išvada nepakankamai motyvuota, nedetalizuota. Pažymi, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas pasirašytas jį priėmusio pareigūno. Atsakovas pakartoja, kad, siekdamas išnagrinėti pareiškėjos prašymą, jis kreipėsi į įvairias įstaigas. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Centro Vilniaus departamento 2017 m. kovo 14 d. rašte Nr. 2.10-2843 (16.3.187 10.12) pateiktus duomenis, neaišku, kokių dar duomenų, teismo vertinimu, reikėjo. Atsakovas paaiškina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsakytame techniniame projekte numatytas ne apželdinimas, o kitos triukšmą mažinančios priemonės – akustinė sienelė. Šis projektas buvo patvirtintas, visi sprendiniai suderinti ir su Centru. Geležinkelio keliamo triukšmo matavimai charakteringose vietose valstybinės komisijos buvo atlikti ir 2015 m. rugsėjo 10, 17 d., nustatyta, kad triukšmo lygiai neviršija leidžiamų normų, todėl leista statinį eksploatuoti. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra nurodžiusi, kad bendrovė nuolat imasi priemonių triukšmo problemai mažinti, t. y. suvirina bėgių sandūras, atnaujina riedmenų parką ir pan. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat pakartoja savo abejones dėl pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo kilusiame ginče.

25. Pareiškėja A. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Pareiškėja pakartoja savo skundo argumentus. Dėl atsakovo abejonių pareiškėjos suinteresuotumu paaiškina, jog ji ir jos tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), jos tėvai yra šio nekilnojamojo turto savininkai. Mano, jog deklaruotos gyvenamosios vietos neatitikimas faktinei gyvenamajai vietai neatima iš pareiškėjos teisės ginti savo pažeistas teises – teisę į sveiką aplinką.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, tokią poziciją grindžia atsiliepime į skundą savo išdėstytais argumentais bei atsakovo argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Bylos ginčas yra dėl triukšmo mažinimo ir prevencijos priemonių įgyvendinimo.

29. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino skundžiamą sprendimą, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kadangi atsakovas nevisiškai ištyrė pareiškėjos prašyme nurodytas faktines aplinkybes.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, nuolat akcentuoja iš šio straipsnio kylančius motyvuotumo ir aiškumo imperatyvus. Teismų praktikoje nurodoma, kad individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (šiais aspektais žr. 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015, 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015).

31. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kurių aplinkybių atsakovas neištyrė, ir tai pagrindė atitinkamais argumentais, todėl daroma išvada, kad jų pakanka teismo sprendimui priimti. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais sutinka, kadangi jie nėra paneigti, o atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, vertina kaip nepagrįstus.

32. Pareiškėja savo 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešime nurodė, kad geležinkelio transporto triukšmo lygis ir vibracija yra labai aukšta dieną bei naktį.

33. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį triukšmo lygis apskaičiuojamas pagal dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklius.

34. Šie matavimai turėjo būti atlikti, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jie atlikti nevisiškai, kaip nurodyta minėtoje teisės normoje.

35. Triukšmo lygio ir vibracijos matavimų atlikimas yra esminė šio ginčo aplinkybė, kuri lemia pareiškėjos pranešimo išnagrinėjimo rezultatą. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra visiškai atlikti ir užbaigti matavimai, turėjo pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kaip neobjektyvų ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą išnagrinėti iš naujo.

36. Nustačius šias aplinkybes, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

37. Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo turi būti išnagrinėtas teismo sprendimą priėmusio teismo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė