3ab475f3-37ac-4b03-83b5-00a3c5883337 · Prienų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-952-1023/2016Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00306-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2; 2.5.10.5.2; 3.1.7.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.3.1.5     (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 22 d. Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant ieÅ¡kovui J. V., jo atstovei advokatei R. M., atsakovui V. B., jo atstovui advokatui V. A., nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui, Prienų rajono savivaldybės atstovui,žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

V. ieÅ¡kinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Prienų rajono savivaldybei, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :             IeÅ¡kovas J. V. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. 723,73 Eur negautų pajamų ir 372,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (I t., b. l. 41 - 44). Patikslintas ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai – 0,8800 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0.8300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0.4400 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), į kuriuos patenkama per bendro naudojimosi keliÄ , kuris yra tarp atsakovui V.

B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir M. R. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Nurodo, kad 2015 m. balandžio mėnesį ieÅ¡kovas negalėjo patekti į jam priklausančius žemės sklypus, kadangi bendro naudojimo keliÄ rado suartÄ bei apsėtÄ . Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovas negalėjo patekti į jam priklausančius žemės sklypus, juos dirbti bei apsėti ir tokiu bÅ«du prarado teisę gauti tiesiogines iÅ¡mokas už žemės Å«kio naudmenis. 2015 m. gegužės 22 d.

Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tu Dėl žemės užgrobimo patvirtinama, kad Å¡iaurės vakarinėje sklypo dalyje esantis 5 m. pločio bendro naudojimosi kelias yra suartas bei užsėtas ir jis negali privažiuoti prie savo žemės sklypo. Minėtas raÅ¡tas patvirtina, kad V. B. pripažino, jog minėtus kelius suarė, todėl buvo įpareigotas per nustatytÄ laikotarpį sutvarkyti užimtÄ ir naudojamÄ valstybinę žemę. VÅ Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ žalos nustatymo ataskaitoje yra iÅ¡vada, kad bendro naudojimosi kelias buvo suartas bei apsėtas, todėl jis negalėjo pateikti į jam priklausančius žemės sklypus, todėl prarado teisę gauti tiesiogines iÅ¡mokas.

Negautų pajamų (iÅ¡mokų) dydis 723,73 Eur su PVM. ParaiÅ¡kos tiesioginėms iÅ¡mokoms gauti turi bÅ«ti pateikiamos iki birželio 15 d., todėl ir visi žemės įdirbimo bei apsėjimo darbai turi bÅ«ti atlikti iki Å¡ios datos. IeÅ¡kovas J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo patikslintÄ ieÅ¡kinį ir paaiÅ¡kino, kad jau du metai negali pasinaudoti savo žeme, nes atsakovas suarė ir užsėjo kelius, vedančius į jo sklypus. GinÄÄ bandė spręsti taikiai, ragino atsakovÄ atstatyti keliÄ , kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ , bet tai rezultatų atsakovo atžvilgiu nedavė.

Negalėjo ieÅ¡kinio teismui pateikti anksčiau, nes negavo nepriklausomų ekspertų iÅ¡vadų, kurie paskaičiavo patirtus nuostolius. EkspertÄ susirado internete, jis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, pats dalyvavo ekspertui nustatinėjant žalÄ . Negautas pajamas sieja tik su negautomis iÅ¡mokomis. Kadangi nori įteisinti ekologinę žemdirbystę, todėl 5 metus negali keisti žemės paskirties, turi bÅ«ti pieva. Dėl Å¡ios priežasties neatlygintinai iÅ¡nuomojo žemę kitiems asmenims, sutartį įregistravo Registrų centre, nuomininkai užsėjo pievÄ , Å¡ienavo žolę, prižiÅ«rėjo žemę, patys kreipėsi dėl iÅ¡mokų gavimo. 2013 metais gavo virÅ¡ 2 tÅ«kst. litų iÅ¡mokÄ už pasėlius.

Už 2015 metus dėl išmokų gali kreiptis nuomininkai, nes jis deklaruoja išnuomotus žemės plotus. Į sklypus, į kuriuos neįvažiavo, norėjo sėti kviečius, nes jau buvo praėjęs 5 metų ekologinei žemdirbystei reikalingas pereinamasis laikotarpis. Užsėtas kelias visada buvo bendro naudojimo kelias, kitais keliais nebuvo galima patekti į jo sklypus, jie buvo suarti, užsėti visi 3 keliai. Galima važiuoti į sklypus aplinkiniais keliais, bet tai sudarytų apie 30 km. Žemės sklypai į kuriuos negali patekti yra žemės ūkio paskirties.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad negautos pajamos yra paskaičiuotos eksperto. Negautos pajamos siejamos tik su negautomis išmokomis, kurias apskaičiavo ekspertas, turintis specialias žinias. Kadangi bendro naudojimo keliai balandžio mėnesį buvo suarti, pasėliai nebuvo pasėti, paraiškos išmokoms gauti ieškovas negalėjo padaryti laiku iki birželio 15 d., todėl ieškovas negavo išmokų, pajamų. Žemę ieškovas negalėdamas suarti ir sėti išnuomojo.

Žalos nustatymo ataskaitos atsakovas neginčijo, nepateikė į bylÄ savos žalos paskaičiavimo, neįrodinėjo fakto, kad žala nebuvo padaryta. Asmuo sudaręs žalos nustatymo ataskaitÄ pats buvo žalos nustatymo vietoje, pats realiai matė situacijÄ , jis turi specialias žinias, pats yra teismo ekspertas ir patvirtino, kad jo ataskaita nesiskirtų jei bÅ«tų teismo įpareigotas atlikti ataskaitÄ . Tai, kad ieÅ¡kovas užsiiminėjo Å«kine veikla, gaudavo pajamas iÅ¡ Nacionalinės žemės agentÅ«ros, planavo užsiimti ekologine veikla, įrodo patiktas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, duomenys iÅ¡ Registrų centro, Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo.

IeÅ¡kovas sÄ Å¾iningai nurodė, kad planavo sodinti rugius, kviečius o ne pvz. bulves ar kitas kultÅ«ras už kuriuos iÅ¡mokos yra daug didesnės. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas siekia atgauti tik minimalias negautas pajamas, o ne pajamas, kurias dar bÅ«tų gavęs už pasėtus pasėlius ir tik už 2015 metus, nors atsakovas kaip matyti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2016 metais vėl suarė kelius, o tai rodo jo piktybiÅ¡kumÄ , kÄ patvirtina Å¡ių metų antstolio faktų konstatavimas.

Sako, kad galėjo važiuoti, tai jeigu bÅ«tų įvykę bÅ«tų atvirkÅ¡tinis ieÅ¡kinys ieÅ¡kovo atžvilgiu už neteisėtus veiksmus.Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutinka.Nesutikimas grindžiamas tuo, kad keliukas atsirado savaime, abipusiu sutarimu, vienas traktoriaus ratas važiavo ieÅ¡kovo žeme, kitas – atsakovo žeme, taip ir gavosi kelias, jo padarymo sÄ naudos buvo nulinės. 6-7 metai tuo keliu niekas nevažinėjo, todėl jį suarė ir juo niekas negalėjo įvažiuoti, nei kiti nei jis pats.

Kitais dviem keliais į laukus galima įvažiuoti, nes ten pasėti kviečiai buvo iki 15 cm aukščio, jais buvo galima pravažiuoti, bet ieÅ¡kovas nesikreipė į atsakovÄ dėl kelio. Jei jis bÅ«tų norėjęs dirbti žemę, tai jam nebÅ«tų sutrukdę tai, kad jis pasėjo kÄ nors, bÅ«tų ėmęs ir važiavęs. Vienas Å¡alia kito žemę turi apie 10 metų. IeÅ¡kovas žemę sėjo pats, vėliau – buvo iÅ¡nuomojęs kitiems asmenims. IeÅ¡kovas į savo sklypus galėjo pravažiuoti pagrioviu, kitu žvyruotu keliu, apie 1,5 km atstumu.

Å iai dienai keliai yra pravažiuojami. Jis pats deklaruoja ir gauna apie 100 Eur už 1 ha. Užsisakė geodezinius matavimus, kad viskas bÅ«tų aiÅ¡ku, kieno kokios ribos ir nebÅ«tų ginčų. Nacionalinės žemės agentÅ«ros raÅ¡te nurodytÄ keliÄ pažymėtÄ Nr. 3, jis pripažįsta, kad suarė visÄ . Žalos nustatymo ataskaitos nuotraukoje parodytÄ keliÄ â€ž3“ suarė bei apsėjo, „1“ kelio suarė tik dalį, o „2“ keliui nedarė nieko, kadangi jis yra nepriklauso atsakovui.

Kadangi „3“ keliÄ pasidarė pats, todėl jį ir suarė, nes jame augo piktžolės, jos sėjosi į pasėlius. IeÅ¡kovo žemės nuomininkai be problemų patekdavo į žemės sklypus. Kelio servituto planuose nėra, jis nebuvo nustatytas. Atsakovo atstovas nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovas žemės nedirbo daugelį metų, jÄ dirbo nuomininkai, jiems kliūčių žemę dirbti nebuvo. Ekspertas neatsakė į klausimÄ ar su traktoriumi nebuvo galima įvažiuoti į žemę, atsakė, kad su lengvÄ ja maÅ¡ina negalima.

Dėl žalos apskaičiavimo atstovas nurodė, kad ekspertas apskaičiavo už ekologinį Å«kį, kai tuo tarpu įsakymu Dėl ekologinio Å«kio nurodyta, jog pereinamojo laikotarpio pradžia yra laikoma praÅ¡ymo sertifikuoti Å«kį pateikimo data, todėl negalima teigti, jog bÅ«tų auginęs bÅ«tent ekologines kultÅ«ras. 2015 m. spalio 15 d. Nacionalinė žemės tarnybos raÅ¡te nurodoma, kad privažiuoti gali. Privažiuoti negalėjo prie vieno, nors praÅ¡oma už tris. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono skyrius atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodo, kad 2015 m. gegužės 19 d. atliko V.

B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikrinimÄ ir nustatė, kad žemės sklypas dirbamas, laikomasi teisės aktuose nustatytos žemės naudojimosi tvarkos, Å¡iaurės vakarinės sklypo dalies kraÅ¡tu eina 5 m. pločio bendro naudojimo kelias, kuris galimai užsėtas V. B. ir kiti žemės savininkai negali privažiuoti iki savo žemės sklypų. V. B. raÅ¡tu informuotas, kad iki 2015 m. liepos 1 d. privalo sutvarkyti užimamÄ ir naudojamÄ valstybinę žemę bei įspėtas, kad neįgyvendinus tinkamo valstybinės žemės naudojimo, jam bus suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. 2015 m. spalio 13 d. pakartotinai buvo atliktas V.

B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad žemės sklypas dirbamas ir naudojamas pagal paskirtį, Å¡iaurinėje sklypo dalyje, jos kraÅ¡te esantis 5 m. pločio bendro naudojimo kelias neužsėtas, pravažiavimui tinkamas, kiti žemės sklypų savininkai gali naudotis keliu, kelias nėra tinkamai įrengtas, bet pravažiuoti netrukdo. Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomos aplinkybės apie J. V. galimai patirtÄ Å¾alÄ dėl atsakovo užimto valstybinės žemės, todėl ieÅ¡kinio pagrįstumÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra ( I t., b. l. 52-57).

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Prienų rajono savivaldybė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodyta kelias, esantis tarp atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir M. R. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nebuvo įtrauktas nei į Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemÄ â€“ specialiųjų planÄ , nei į dabar galiojančiÄ Prienų rajono vietinės reikÅ¡mės viešųjų ir vidaus kelių schemÄ â€“ specialųjį planÄ .

Savivaldybė dėl lėšų stokos neorganizuoja ir nevykdo neįtrauktų į minėtÄ schemÄ kelių naudojimo priežiÅ«ros (I t., b. l. 90 - 91). IeÅ¡kinys tenkintinas.Kasacinio teismo nuosekliai iÅ¡plėtotoje jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje bylojeJ.

M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).IÅ¡ byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų nustatyta, kad ieÅ¡kovui J. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (I t., b. l. 33-35).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 10ŽN-18-(14.10.73) konstatuota, kad šiaurės vakarinės sklypo dalies kraštu eina 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris galimai užsėtas V. B. ir kiti žemės savininkai negali privažiuoti iki savo žemės sklypų (I t., b. l. 63-65). 2015 m. gegužės 19 d. žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontroliniame klausimyne nurodoma, kad patikrintas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio savininkas V.

B. ir nustatyta, kad Å¡iaurės vakarinėje dalyje besiribojantis 5 m pločio bendro naudojimo kelias yra užsėtas, pravažiavimui netinkamas, kiti žemės savininkai negali privažiuoti iki savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, savavaliÅ¡kai užimta ir naudojama valstybinė žemė (I t., b. l. 66 - 72). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. raÅ¡te Nr. 10SS-24-(14.10.45.) „Dėl žemės užgrobimo“ nustatyta, kad minėta institucija nagrinėjo ieÅ¡kovo skundÄ dėl privažiavimo iki jo žemės, atliko V.

B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę ir nustatė, kad naudojant žemės sklypÄ laikomasi žemės naudojimo tvarkos reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, tačiau Å¡iaurės vakarinėje sklypo dalyje esantis 5 m. pločio bendro naudojimo kelias yra suartas ir užsėtas, dėl to J. V. negali patekti į žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir juo naudotis (I t., b. l. 10). 2015 m. liepos 27 d. ieÅ¡kovas pareiÅ¡kimu kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. atlyginti jo patirtÄ materialinę ir moralinę žalÄ dėl suarto kelio, sutrukdymo vykdyti veiklÄ (I t. b. l. 11).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus 2015 m. spalio 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad atlikus pakartotinį patikrinimÄ nustatyta, jog žemės sklypas dirbamas ir naudojamas pagal paskirtį, o ginčo 5 m. pločio kelias neužsėtas, pravažiavimui tinkamas, kiti žemės savininkai gali naudotis keliu (I t., b. l. 78 - 82). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Prienų ir BirÅ¡tono skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. raÅ¡te Nr. 10SD-3020- (14.10.110) nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 11 d. vietoje patikrino pakartotinai kelio sunaikinimo aplinkybes ir nenustatė valstybinės žemės užgrobimo fakto, 5 m pločio keliu yra galimybė pravažiuoti (I t., b. l. 89).

Iš VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2015 m. rugsėjo 24 d. Žalos nustatymo ataskaitos Nr. 150912 (toliau - Žalos nustatymo ataskaita) galutinių išvadų nustatyta, kad suartų ir apsėtų gruntinių kelių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojamų privažiavimui prie J. V. priklausančių žemės sklypų ir apribotų kaimyninių sklypų atstatymo kaštai 2015 m. rugsėjo 12 d. sudaro 517,88 Eur, o bendras valstybės teikiamos, tačiau dėl suarto kelio negautos paramos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus 2015 metams dydis tenkantis J.

V. priklausantiems sklypams, kad.Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal „Tiesioginių išmokų“ (pagrindinė ir už pirmus hektarus) bei „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ priemones sudaro 723,73 Eur (I t. b. l. 15 - 35). Iš 2016 m. birželio 21 d. antstolio V. Z. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad Žalos nustatymo ataskaitoje nurodytas kelias „3“ yra suartas ir užsėtas (I t., b. l. 138 - 141).

IÅ¡ privačių žemės nuomos sutarčių matyti, kad ieÅ¡kovas J. V. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡nuomojęs nuo 2015 m. gegužės 13 d. 1 metų laikotarpiui (I t., b. l. 156 - 163). Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡te Nr.BR6 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad J. V. 2012 m. birželio 7 d. pateikė paramos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus paraiÅ¡kÄ , tačiau žemės sklypų, kurių unikalÅ«s Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paraiÅ¡koje nedeklaravo, pareiÅ¡kėjui buvo skirtos tiesioginės iÅ¡mokos už pasėlius, pagal kitas paramos schemas pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, 2013 ir 2014 metais pareiÅ¡kėjas agentÅ«rai neteikė paramos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus paraiÅ¡kų (II t., b. l. 2).

IÅ¡ ieÅ¡kovo J. V. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2012/2013 metais Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra pagal paraiÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui pervedė 996,17 Lt (II t., b. l. 3). IÅ¡ 2012 m. birželio 8 d. Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros sprendimo dėl mokėtinos iÅ¡mokų sumos ir taikomų sankcijų matyti, kad ieÅ¡kovui pagal 2011 m. gegužės 31 d. pateiktÄ paraiÅ¡kÄ buvo skirta 1925,23 lt paramos suma (II t., b. l. 6-7). Byloje ginčo dėl ieÅ¡kovui J. V. priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovui V.

B. priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausymo nuosavybės teise Å¡alims nekilo. Ginčas iÅ¡ esmės byloje kilo dėl galimybės naudotis bendro naudojimosi keliu 2015 metų pradžioje. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad Žalos nustatymo ataskaitoje nurodytÄ 5 m pločio bendro naudojimosi keliÄ Nr. 3 jis suarė, pripažino, kad tuo suartu keliu niekas negalėjo pravažiuoti, net jis pats (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 186 straipsnis, 187 straipsnis).

Atsakovas taip pat pripažino, kad Žalos nustatymo ataskaitoje nurodyto kelio Nr. 1 jis dalį suarė, tačiau nesutiko su tuo, kad Žalos nustatymo ataskaitoje nurodytu keliu Nr. 2 ieškovas neturėjo galimybės pravažiuoti, nurodydamas, kad tas kelias yra ne jo žemėje, kad tas kelias yra už griovio. Minėtas atsakovo argumentas, kad bendro naudojimo kelias Nr. 2 yra ne jo žemėje atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kaip matyti iš byloje esančių, paties atsakovo pateiktų žemės sklypų planų, minėtas ginčo 5 m pločio vietinės reikšmės kelias, gretimybės 2-3-1, ribojasi būtent su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 103 - 104).

Pažymėtina, kad tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 10ŽN-18-(14.10.73), tiek 2015 m. gegužės 19 d. žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontroliniame klausimyne, tiek šiais dokumentais paremtame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 10SS-24-(14.10.45.) „Dėl žemės užgrobimo“ konstatuota, kad šiaurės vakarinės sklypo dalies kraštu eina 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris užsėtas V.

B., pravažiavimui netinkamas ir kiti žemės savininkai negali privažiuoti iki savo žemės sklypų, V. B. įpareigotas paÅ¡alinti pažeidimÄ - sutvarkyti užimtÄ ir naudojamÄ valstybinę žemę. Atkreiptinas dėmesys, kad bÅ«tent dėl suarto Å¡iaurės vakarinėje sklypo dalyje esančio 5 m. pločio bendro naudojimo kelio, kurio suarimÄ atsakovas pripažino, ieÅ¡kovas J. V. negalėjo kaip įprastai patekti į žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir už jo esantį jam priklausantį žemės sklypÄ bei jais naudotis.

Šalys pripažino, kad kita galimybė ieškovui patekti į minėtus žemės sklypus egzistavo, tačiau ieškovo teigimu aplinkiniais keliais privažiavimas sudarytų 30 km, o atsakovo teigimu tai sudarytų 1,5 km pagrioviu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad esant vietinės reikšmės valstybiniams keliams naudotis galimybe privažiuoti iki žemės sklypų aplinkiniais keliais ar pagrioviu būtų neracionalu ir nelogiška. Minėtas aplinkybes, kad ginčo vietinės reikšmės keliai buvo suarti, patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas T.

M., parodydamas, kad nors pravažiuoti buvo galima, bet tai bÅ«tų sudėtinga, akivaizdžiai matėsi didelės duobės, tai bÅ«tų transporto laužymas. Esant Å¡ioms teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas suarė ginčo vietinės reikÅ¡mės, bendro naudojimo kelius, tokiu bÅ«du pažeidė pareigÄ laikytis tokio atidaus ir rÅ«pestingo elgesio taisyklių, kad kitam asmeniui nebÅ«tų padaryta žalos, atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai) suteikia teisę bylos Å¡alims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ar atsikirtimus į juos.

Taigi įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymus teikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas savo iniciatyva įrodymus renka tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju, Žalos nustatymo ataskaitos, joje nurodytos suartų ir užsėtų gruntinių kelių lokalizacijos ir identifikavimo, negautų pajamų skaičiavimo ir apskaičiuoto negautų pajamų dydžio atsakovas neginčijo, prašymų skirti žalos nustatymo ekspertizę nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 186 straipsnis).

Atsakovo atstovas nurodė, kad ekspertas apskaičiavo už ekologinį ūkį, nors negalima teigti, jog būtų ieškovas auginęs būtent ekologines kultūras, be to privažiuoti negalėjo prie vieno, nors prašo už tris. Šios atsakovo atstovo advokato aplinkybės buvo nurodytos tik baigiamosiose kalbose, nors vadovaujantis CPK 253 straipsnio 4 dalimi, baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. Be to, minėtos aplinkybės yra nepagrįstos įrodymais, o paremtos samprotavimais ir prielaidomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovo nurodomas teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patirtintos Ekologinio žemės Å«kio taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimÄ , ekologinės gamybos žemės Å«kio ir maisto produktų sertifikavimÄ , ekologinės gamybos proceso kontrolę visais gamybos, paruoÅ¡imo ir platinimo etapais, augalininkystės, gyvulininkystės, paukÅ¡tininkystės, bitininkystės, triuÅ¡ininkystės, akvakultÅ«ros gyvÅ«nų, kultÅ«rinių grybų ir elninių gyvÅ«nų produktų gamybÄ , leistinų naudoti ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų naudojimÄ , su ekologine gamyba susijusių leidimų suteikimÄ , ekologiÅ¡kų žemės Å«kio ir maisto produktų ženklinimÄ ir mokymų, susijusių su ekologine gamyba, organizavimÄ .

Minėtos taisyklės reglamentuoja ne tik ekologinio Å«kio sertifikavimÄ , nes jose nurodyta, kad perėjimo prie ekologinės gamybos metu privaloma laikytis reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008 nuostatų ir Å¡ių taisyklių reikalavimų, tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad ieÅ¡kovas nesilaikė minėtų reikalavimų ar duomenų, paneigiančių ieÅ¡kovo teisę pereiti prie ekologinės gamybos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2015 m. balandžio 20 d.

įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 2 punktas numato, kad priemonė „Ekologinis ūkininkavimas“ skirstoma į 2 veiklas: „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ ir „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, o 8 punktas reglamentuoja galimus pareiškėjus, t.y. kas gali kreiptis dėl paramos. Byloje nebuvo kilęs ginčas dėl to, kad ieškovas neturi teisės užsiimti ekologiniu ūkininkavimu, kad negali kreiptis dėl paramos perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo.

Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kaip minėta neginčijo žalos nustatymo ataskaitos, konstatuotina, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis dėl paramos perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, o būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – suartų, apsėtų vietinės reikšmės, bendro naudojimo kelių, negalėjo pateikti į savo žemės sklypus, vykdyti žemės ūkio veiklos ir kreiptis dėl minėtos paramos, tokiu būdu prarado pajamas, susijusias su negautomis išmokomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡te Nr.BR6 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad J. V. 2012 m. birželio 7 d. pateikė paramos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus paraiÅ¡kÄ , tačiau žemės sklypų, kurių unikalÅ«s Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paraiÅ¡koje nedeklaravo, pareiÅ¡kėjui buvo skirtos tiesioginės iÅ¡mokos už pasėlius, pagal kitas paramos schemas pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, 2013 ir 2014 metais pareiÅ¡kėjas agentÅ«rai neteikė paramos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus paraiÅ¡kų, tačiau teismas pažymi, kad tai nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas esant galimybei (nesuartiems ir neapsodintiems keliams) neturėjo teisės agentÅ«rai teikti 2015 metais minėtų paraiÅ¡kų.

Kita vertus, minėtas raÅ¡tas rodo, kad ieÅ¡kovas teikė paraiÅ¡kas dėl iÅ¡mokų gavimo, jam buvo skirtos iÅ¡mokos už pasėlius. Tai, kad ieÅ¡kovas gaudavo iÅ¡mokas patvirtina ir byloje esantis sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad 2012/2013 metais Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra pagal paraiÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui pervedė 996,17 Lt. Be to, tai patvirtina ir 2012 m. birželio 8 d. Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros sprendimas dėl mokėtinos iÅ¡mokų sumos ir taikomų sankcijų, kurio pagrindu pagal 2011 m. gegužės 31 d. pateiktÄ paraiÅ¡kÄ ieÅ¡kovui buvo skirta 1925,23 Lt paramos suma.

Taip pat pažymėtina, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas 2013 ir 2014 metais agentÅ«rai neteikė paramos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus paraiÅ¡kų yra akivaizdu ir logiÅ¡ka, kadangi ieÅ¡kovui J. V. priklausantys žemės sklypai, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), minėtais metais buvo iÅ¡nuomoti kitiems asmenims (I t., b. l. 33 – 35). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas tiksliai apskaičiavo ir įrodymais pagrindė savo negautų pajamų dydį ir realumÄ .

IeÅ¡kovas negautų pajamų dydį įrodinėjo remdamasis raÅ¡ytiniais įrodymais: sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, 2012 m. birželio 8 d. Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros sprendimu dėl mokėtinos iÅ¡mokų sumos ir taikomų sankcijų, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovas gaudavo iÅ¡mokas už pasėlius, Žalos nustatymo ataskaita, kurioje nustatytos žalos dydžio, jo apskaičiavimo kaip minėta atsakovas neginčijo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 186 straipsnis, CK 6.249 straipsnis). Teismo posėdyje apklaustas Å¡iÄ Å½alos nustatymo ataskaitÄ rengęs liudytojas T.

M. nurodė, kad yra įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , jeigu bÅ«tų atlikęs teismo nutartimi paskirtÄ Å¾alos nustatymo ekspertizę- ji nesiskirtų nuo byloje esančios, jo su proceso Å¡alimis nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai, negautas pajamas skaičiavo pagal internete pateikiamÄ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros informacijÄ , taip pat vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tu dėl žemės užgrobimo, faktinėmis aplinkybėmis. IÅ¡ Žalos nustatymo ataskaitos matyti, kad jÄ atliko VÅ Ä® „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ vadovas T.

M., byloje apklaustas kaip liudytojas, paskaičiuodamas negautas pajamas tik pagal valstybės siÅ«lomÄ finansinę paramÄ pagal Å«kininkų rėmimo priemones ir neskaičiuodamas kitų pajamų ar finansinės naudos, negautos dėl apribotos galimybės disponuoti savo sklypais (I t., b. l. 24). Pažymėtina, kad minėtoje Žalos nustatymo ataskaitoje remiantis programine įranga „SÄ mata“, iÅ¡leista UAB „Sistela“, atliktas kelių atstatymo kaÅ¡tų skaičiavimas, nurodant, kad suartų ir užsėtų gruntinių kelių, naudojamų privažiavimui prie ieÅ¡kovui priklausančių sklypų atstatymo kaÅ¡tai sudaro 517,88 Eur, tačiau ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ tik dėl negautų pajamų, susijusių bÅ«tent su negautomis iÅ¡mokomis, priteisimo.

Minėtoje Žalos nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad paramos dydis apskaičiuojamas sudauginant deklaruotÄ naudmenų plotÄ (2,11 ha) iÅ¡ paramos pagal atitinkamas priemones tarifų sumos (pagrindinė tiesioginė iÅ¡moka už hektarÄ 57 Eur, tiesioginė iÅ¡moka už pirmuosius hektarus 48 Eur, parama perėjimui prie ekologinio Å«kininkavimo 238 Eur), tokiu bÅ«du nustatytas 723,73 Eur bendras gautinas paramos dydis, kurį ieÅ¡kovas ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo (I t., b. l. 27). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Tai reiÅ¡kia, kad įstatyme nustatyta visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grÄ Å¾inti Å¡alis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusiÄ padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui jo patirtÄ nuostolių dydį. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Bandužiai“, bylos Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Å . v. A. N., A. N. , bylos Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v.

R. K., byla Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovo nurodytos negautos pajamos kyla iÅ¡ atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. atsakovui užarus ir apsėjus bendro naudojimo, vietinės reikÅ¡mės kelius ieÅ¡kovas negalėjo patekti į jam priklausančius nuosavybės teise žemės sklypus, juos įdirbti ir apsėti, tokiu bÅ«du prarado teisę nustatytu terminu kreiptis su paraiÅ¡komis iÅ¡mokoms gauti ir patyrė žalÄ dėl negautų iÅ¡mokų (CK 6.247 straipsnis).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas įrodė esant visas tris sÄ lygas, bÅ«tinas negautų pajamų pagrindimui: pirma, ieÅ¡kovas nuosavybės teise valdė žemės sklypus, vykdė juose Å«kinę veiklÄ , teikė paraiÅ¡kas dėl iÅ¡mokų gavimo, taigi pajamas ieÅ¡kovas buvo numatęs gauti iÅ¡ anksto (I t., 33 - 35, II t., b. l. 2, 6 - 7); antra, ieÅ¡kovas pagrįstai pajamas tikėjosi gauti, nes jam pagal teiktas 2011 ir 2012 metais paraiÅ¡kas buvo skirtos iÅ¡mokos už pasėlius (II t., b. l. 2, 3, 6 - 7); trečia, pajamų ieÅ¡kovas negavo dėl atsakovo suartų valstybinių vietinės reikÅ¡mės kelių (I t., b. l. 10, 11, 15 – 35, 63 - 74).

Taigi dėl atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė nuostolius, negavo planuotų pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti iÅ¡ vykdomos Å«kinės veiklos, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 723,73 Eur negautų pajamų (CPK 176, 177, 185, 186, 189 straipsniai, CK 6.249 straipsnis).IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias pagal į bylÄ pateiktus dokumentus sudaro: 22 Eur žyminis mokestis (I t., b. l. 5), 600 Eur advokato iÅ¡laidų (I t., b. l. 8, 9, 136, II t., b. l. 4), 200 Eur žalos nustatymo ataskaitos parengimo iÅ¡laidos (I t., b. l. 13).

Pažymėtina, kad patirtos ir praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovo advokato iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas (ieÅ¡kinio suraÅ¡ymas, atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ dėl priimto sprendimo už akių suraÅ¡ymas, atstovavimas keturiuose teismo posėdžiuose) nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kadangi CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas kaip pagrįstas ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistinos viso 822 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Teismas šioje byloje patyrė 9,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškovo J. V. ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Prienų rajono savivaldybei, dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai.Priteisti iš atsakovo V.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 723,73 Eur (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus 73 ct) nuostolių (negautų pajamų), 822 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,07 Eur (devynis eurus 7 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai. IÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                  Vaida Baumilė