3ab3adca-6e47-435f-87dd-d89ee87eede2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-31512-1099/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26064-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. V. ir R. V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjai A. V. ir R. V. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad:

1) pareiÅ¡kėjų motina B. V., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarojo palikimÄ pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti;

2) pareiÅ¡kėjai A. V. ir R. V. po motinos B. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarosios palikimÄ pradėję jį faktiÅ¡kai valdyti.

2. Nurodo, kad po J. V. mirties į notarÄ dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimÄ , t. y. butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), priėmė B. V. (jo sutuoktinė) faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, t. y. mokėjo mokesčius ir naudojosi butu. PareiÅ¡kėjai aiÅ¡kina, kad nors nurodytas turtas asmeninės nuosavybės teisėmis įregistruotas B. V. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

3. PareiÅ¡kėjai taip pat nurodo, kad po B. V. mirties į notarÄ dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimÄ , t. y. butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), priėmė pareiÅ¡kėjai A. V. ir R. V. faktiÅ¡kai pradėję jį valdyti, t. y. mokėjo mokesčius ir naudojosi butu. Anot pareiÅ¡kėjų, praÅ¡omi nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai reikalingi tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

4. PareiÅ¡kėjai 2021 m. spalio 25 d. pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose iÅ¡ esmės palaiko pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes. Pakartotinai nurodo, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog tiek pareiÅ¡kėjų motina, tiek pareiÅ¡kėjai po atitinkamai sutuoktinio ir motinos mirčių priėmė pastarųjų palikimÄ , pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti.

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad neturi duomenų, jog J. V. ir B. V. palikimÄ bÅ«tų palikę valstybei. PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad neturi duomenų, jog po J. V. ir B. V. mirties bÅ«tų užvestos paveldėjimo bylos. PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Å alims apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas.

8. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su B. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini); turėjo sūnus pareiškėjus R. V. ir A. V.. Dėl J. V. palikimo priėmimo 9. Nagrinėjamu atveju J. V. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis, be kita ko, faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti (straipsnio 2 dalis); Å¡iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).

10. PareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjų motina B. V. po sutuoktinio J. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimÄ priėmė ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, t. y. valdė butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu butu mokėjo visus privalomus mokesčius, kÄ patvirtina pareiÅ¡kėjų pateikti: mokėjimo nurodymai už komunalines paslaugas (290-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, UAB „Ignitis“, AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai už komunalinį atliekų tvarkymÄ ), 2021 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos patvirtinimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Vinita“ kabelinės televizijos paslaugų užsakymas, 2006 m. kovo 24 d.

Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2249032, UAB „Vinita“ sutartis Nr. 36952, 1997 m. kovo 6 d. Telekomunikacijų paslaugų sutartis Nr. 771533, Gamtinių dujų tiekimo ir dujotiekių techninio aptarnavimo sutartis Nr. 1998 11 17, 2005 m. sausio 13 d. Å alto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo sutartis, Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11306350, Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis, UAB „Vinita“ sÄ skaita, UAB „Vilniaus vandenys“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. pažyma.

11. Remiantis bylos duomenimis, po J. V. mirties per nustatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurÄ nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens J. V. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. V. mirties jo palikimÄ bÅ«tų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimÄ sudarantį turtÄ kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.

Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad B. V. po sutuoktinio mirties faktiÅ¡kai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimÄ (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad jų motina B. V. po sutuoktinio J. V. mirties priėmė palikimÄ , todėl Å¡is faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kimas Å¡ioje dalyje pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl B. V. palikimo priėmimo 12. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

13. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

14. PareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai po motinos B. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimÄ priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėję turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, t. y. valdė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu butu, mokėjo visus privalomus mokesčius, kÄ patvirtina pareiÅ¡kėjų pateikti įrodymai (be kita ko, iÅ¡vardinti nutarties 9 punkte).

15. Remiantis bylos duomenimis, po B. V. mirties per nustatytÄ terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurÄ nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; nors buvo sudarytas mirusio asmens B. V. testamentas, tačiau palikimo pagal minėtÄ testamentÄ niekas nepriėmė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po B. V. mirties jos palikimÄ bÅ«tų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimÄ sudarantį turtÄ kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.

Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad A. V. ir R. V. po motinos mirties faktiÅ¡kai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, todėl jie laikomi priėmę palikimÄ (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad jie po motinos B. V. mirties priėmė palikimÄ , todėl Å¡is faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kimas Å¡ioje dalyje taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėję valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridiniai faktai pareiÅ¡kėjams A. V. ir R. V. nustatomi tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ (-us). Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Pavel Liubkevič