3ab38310-e617-46be-b5f9-666f9ae97648 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-549-790/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00500-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos GudžiÅ«nienės ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

L. (A. L.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo ir 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. L. (A. L.) ieÅ¡kinį atsakovei J. L. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. L. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atidalinti ieÅ¡kovo ir atsakovės J.

L. turimas turto dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, natÅ«ra priteisiant ieÅ¡kovui visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1932 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka bei padalintas santuokos metu įgytas turtas. Kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise teko po 1/2 dalį namo, o žemės sklypas ir vandentiekio tinklai asmeninės nuosavybės teise liko atsakovei, kadangi Å¡is turtas buvo jai padovanotas. Nors, nutraukus Å¡alių santuokÄ , name liko gyventi atsakovė, Å¡iuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini), o namas nėra naudojamas. Namo nėra įmanoma atskirti į atskirus nekilnojamojo turto vienetus, todėl turtas turėtų bÅ«ti atidalintas priteisiant kompensacijÄ pinigais.

Pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ober-Haus“ atliktÄ vertinimÄ , bendra viso nekilnojamojo turto vertė yra 152 000 Eur, todėl, priteisus ieÅ¡kovui atsakovei priklausančiÄ turto dalį, pusė Å¡ios sumos (66 000 Eur) turėtų bÅ«ti priteista atsakovei. Tačiau kadangi namas buvo pastatytas panaudojant trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ suteiktÄ kreditÄ , negrÄ Å¾inta kredito dalis sudaro 190 000 Eur ir yra didesnė už viso turto vertę, Å¡i prievolė, Å¡alių susitarimu, yra asmeninė ieÅ¡kovo prievolė, o atsakovė atsako pagal jÄ tik kaip laiduotoja, piniginė kompensacija atsakovei nepriteistina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – teismas pripažino ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ , žemės sklypÄ ir vandentiekio tinklus, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 120 950 Eur už jai priklausiusį turtÄ .

4. Teismas nurodė, kad gyvenamojo namo techniÅ¡kai nėra galima padalinti į 2 turtinius vienetus. Pamėginus tai atlikti (iÅ¡ vienbučio pastato rekonstruoti jį į dvibutį pastatÄ ), namo atidalinimo kaÅ¡tai virÅ¡ytų jo vertę. Toks turto atidalinimo bÅ«das yra neproporcingas.

5. Teismas nustatė, kad ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ naudoja ir valdo ieÅ¡kovas (moka mokesčius, vykdo prievoles trečiajam asmeniui ir pan.); atsakovė į LietuvÄ atvyksta fragmentiÅ¡kai; Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki; atidalinti gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ 2 turtinius vienetus natÅ«ra iÅ¡ esmės nėra galimybės; atsakovė sutinka jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ perleisti ieÅ¡kovui, priteisiant jai iÅ¡ ieÅ¡kovo kompensacijÄ ; ieÅ¡kovas yra pajėgus sumokėti atsakovei už priteistÄ turtÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieÅ¡kovui atsakovei priklausančiÄ namo dalį, žemės sklypÄ ir vandentiekio tinklus.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas turto atidalinimo bÅ«das, kai atsakovei nėra priteisiama jokia piniginė kompensacija, prieÅ¡tarauja teisėto atlyginimo už perduodamÄ turtÄ principui, yra nesÄ Å¾iningas ir neteisingas. Tai, kad ieÅ¡kovas vykdo asmeninę prievolę trečiajam asmeniui, neturi įtakos turto atidalinimo bÅ«dui.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pateikti 3 dokumentai, kuriuose yra nustatyta nekilnojamojo turto vertė. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad viso nekilnojamojo turto vertė yra 152 000 Eur; teismo eksperto S. R. ekspertizės akte – 218 300 Eur; teismo ekspertės L. C. ekspertizės akte – 172 000 Eur. Teismas vertino, kad eksperto S. R. ekspertizės aktas yra iÅ¡samesnis, detalesnis ir tikslesnis nei kitos ekspertės parengtas ekspertizės aktas. Teismo posėdžio metu Å¡is ekspertas paaiÅ¡kino, kad turto vertė nustatyta iÅ¡analizavus 50 sandorių, kad vertindamas turtÄ jis apėmė platesnę verčių zonÄ (teritorijÄ ), ekspertas nurodė, kad namas yra prabangiai įrengtas, o skelbime nurodoma Å¡io turto kaina yra 200 000 Eur.

Savo ruožtu ekspertė L. C. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad iÅ¡analizavo 25 sandorius, atlikdama vertinimÄ , rinkosi verčių zonÄ (teritorijÄ ), esančiÄ arčiau (duomenys neskelbtini) kaimo, ekspertė nurodė, kad namo fizinė bÅ«klė yra gera, bet jis nėra prabangus, taip pat ekspertė pripažino, kad name yra įrengta geros kokybės santechnika, namas įrengtas kokybiÅ¡kai. Teismas pažymėjo, kad pagal nekilnojamojo turto brokerių vieÅ¡ai teikiamÄ informacijÄ , pastaruoju laikotarpiu nekilnojamojo turto paklausa pajÅ«rio zonoje yra padidėjusi.

Todėl teismas vertino, kad atsakovei priteistina 120 950 Eur kompensacija, apskaičiuota pagal teismo eksperto S. R. nustatytÄ turto vertę.

8. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi ištaisė sprendime padarytus rašymo apsirikimus, patikslindamas, kad atsakovei iš ieškovo priteisiama 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį ir 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuriomis atsakovei iš ieškovo buvo priteista piniginė kompensacija ir buvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. Priteisdamas atsakovei piniginę kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo teismas išėjo už ginčo ribų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nebuvo pareiÅ¡kęs tokio reikalavimo, o atsakovė pateikė tik atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teismas galėtų spręsti klausimÄ dėl kompensacijos priteisimo tik tuo atveju, jei atsakovė bÅ«tų pateikusi prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame bÅ«tų suformulavusi tokį praÅ¡ymÄ ir bÅ«tų sumokėjusi už jį žyminį mokestį.

Tačiau atsakovės atstovė tik paskutiniame teismo posėdyje nurodė, kad atsakovei turėtų bÅ«ti priteista piniginė kompensacija, apskaičiuota pagal teismo eksperto S. R. nustatytÄ turto vertę. 9.2. Teismo ekspertės L. C. parengtame ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra artima vertei, nustatytai UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitoje, savo ruožtu eksperto S. R. nustatyta vertė yra net 46 300 Eur didesnė nei L. C. nustatyta vertė. Visi ekspertai, atlikdami vertinimÄ , vadovavosi lyginamuoju metodu, todėl jų nustatytų turto verčių skirtumas negali bÅ«ti toks didelis.

Eksperto S. R. nurodyta turto vertė neatitinka tikrovės, ekspertas buvo šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi. Norėdamas padidinti turto vertę, ekspertas analizavo ir pardavimo sandorius, atliktus kitose verčių zonose, kuriose nekilnojamojo turto pardavimo kainos yra daug didesnės nei ginčo teritorijoje. Ekspertė L. C. teismo posėdyje aiškiai pagrindė, kad eksperto S. R. atlikta ekspertizė yra netiksli, nes ekspertas lygino ir turto, esančio prabangesniuose rajonuose ir miestuose, pardavimo sandorius, o ji nustatė ir vertino tik sandorius, kurie buvo atlikti ginčui aktualioje teritorijoje ir šalia esančiame rajone.

Ekspertė L. C. taip pat nurodė, kad namo bÅ«klė yra gera, bet jis nėra prabangus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo pateikęs skelbimÄ , kuriame siekė turtÄ parduoti už 200 000 Eur, nes tokį skelbimÄ buvo pateikę atsakovės draugai, o ieÅ¡kovas turto neparduoda. 9.3. Atsakovei neturėtų bÅ«ti priteista kompensacija už ieÅ¡kovui priteistÄ jos turto dalį. Namas buvo pastatytas gavus kreditÄ iÅ¡ trečiojo asmens. Skolos likutis, kurį turi sumokėti ieÅ¡kovas, sudaro 190 000 Eur, o viso turto vertė yra tik 152 000 Eur ar 172 000 Eur.

Taigi, faktiÅ¡kai Å¡is turtas yra neiÅ¡pirktas ir priklauso trečiajam asmeniui, o ieÅ¡kovas ir atsakovė yra jo naudotojais. Tačiau teismas dar padidino ieÅ¡kovo įsipareigojimus kreditoriams, priteisdamas iÅ¡ jo 120 950 Eur piniginę kompensacijÄ atsakovei. IeÅ¡kovas teismo posėdyje aiÅ¡kiai nurodė, kad jam Å¡is turtas nėra reikalingas, jis negyvena name, bet tik moka už jį mokesčius; ieÅ¡kovas siekia parduoti turtÄ ir atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, tačiau pagal teismo sprendimÄ net pardavęs turtÄ jis vis dar liktų skolingas trečiajam asmeniui ir atsakovei.

IeÅ¡kovo atstovas teisme buvo nurodęs, kad ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarautų sumokėti atsakovei 20 000–21 000 Eur kompensacijÄ už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypÄ ir vandentiekio tinklus. Teismas neįvertino to, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡galės sumokėti atsakovei priteistos piniginės kompensacijos.

10. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 10.1. Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė turi finansinių sunkumų ir nepraÅ¡o teismo atidalinti namo į 2 turtinius vienetus. Atsakovė prašė teismo priteisti jai piniginę kompensacijÄ už atidalintÄ turtÄ , apskaičiuotÄ pagal eksperto S. R. nustatytÄ turto vertę. Taigi, atsakovė aiÅ¡kiai nurodė teismui savo reikalavimus. IeÅ¡kovas pats prašė atidalinti turtÄ bÅ«tent priteisiant piniginę kompensacijÄ , nes jo nėra įmanoma atidalinti natÅ«ra, teikė turto vertinimÄ , neprieÅ¡taravo tam, kad byloje bÅ«tų atlikta ekspertizė turto vertei nustatyti, prašė atlikti papildomÄ ekspertizę.

Tačiau teismui atidalinus turtÄ jo praÅ¡omu bÅ«du, ieÅ¡kovas teigia neformulavęs tokio praÅ¡ymo. Atsakovė pateikė byloje įrodymus, kurie pagrindžia, kad ieÅ¡kovas siekia nesÄ Å¾iningai užvaldyti visÄ turtÄ , pats, be atsakovės sutikimo teikė skelbimus parduoti turtÄ , nurodydamas žymiai didesnę jo kainÄ (300 000 Eur). Nekilnojamojo turto kaina Lietuvoje, ypač pajÅ«ryje, Å¡iuo metu didėja, todėl ieÅ¡kovas įgijo vertingesnį turtÄ , nei buvo nustatyta Å¡ioje byloje. 10.2.

Teismas, priteisdamas atsakovei piniginę kompensacijÄ , vadovavosi byloje pateiktais duomenimis apie turto rinkos vertę, todėl Å¡i kompensacija yra teisinga. Ekspertas S. R., nustatydamas turto vertę, pagrįstai vadovavosi lyginamuoju metodu ir tinkamai pasirinko lyginamuosius objektus. IeÅ¡kovo argumentai, kad ekspertas pasirinko objektus, kurie nėra panaÅ¡Å«s į ginčo turtÄ , nėra pagrįsti, nes ekspertai, nustatydami konkretaus turto vertę lyginamuoju metodu, taiko atitinkamus koeficientus ir skaičiavimo metodus skirtumams tarp lyginamųjų objektų įvertinti.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad ekspertas netinkamai taikė Å¡iuos koeficientus ir metodus ir neįvertino lyginamųjų objektų skirtumo. 10.3. IeÅ¡kovo prievolė trečiajam asmeniui yra jo asmeninė prievolė, už kurios vykdymÄ atsakovė atsako pagal laidavimo sutartį. Å is asmeninis ieÅ¡kovo įsipareigojimas neturi jokios įtakos sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto padalinimo, jo dydis negali bÅ«ti įtraukiamas į dalinamo turto vertę.

IeÅ¡kovas siekia įpareigoti atsakovę atsakyti už jo asmeninę prievolę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 12. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka ir patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Šia teismo sprendimu patvirtina sutartimi buvo padalintas ir šalims priklausęs turtas. Be kita ko, šalys susitarė, kad kiekvienam iš buvusių sutuoktinių atitenka po 1/2 dalį santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė sudaro 350 000 Lt (101 367 Eur), o žemės sklypas, kuriame yra šis namas, asmeninės nuosavybės teise yra paliekamas atsakovei, kadangi jis buvo jai padovanotas (Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5, 7 ir 8 punktai).

Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių Å¡alys taip pat susitarė dėl jų bendrų prievolių kreditoriams padalinimo: Å¡alys nustatė, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui bendrovės „Danske bank“ A. S. Lietuvos filialui pagal 2005 m. rugpjūčio 16 d. kredito sutartį, priedÄ Nr. 1 ir visus vėlesnius susitarimus dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų pakeitimo ir papildymo – tai ieÅ¡kovo asmeninė prievolė, kuriÄ jis įsipareigoja padengti; atsakovė už Å¡ios prievolės netinkamÄ vykdymÄ atsako pagal jos ir kreditoriaus „Danske bank“ A.

S. Lietuvos filialo sudarytÄ laidavimo sutartį (Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinės dalies 12 punktas).

13. Pirmiau minėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu pastatas – gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, valdoma lygiomis dalimis (po 1/2 dalį). Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašo bei nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos matyti, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas yra 1 aukšto, jo bendras plotas sudaro 226,27 kv. m, baigtumas – 100 proc., o fizinis nusidėvėjimas – 9 proc., pastatas pradėtas statyti 2004 metais, baigtas statyti 2015 metais.

Nekilnojamojo turto registre taip pat yra užfiksuota, kad gyvenamasis namas yra pastatytas 0,1932 ha ploto kitos paskirties žemės sklype, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Šį turtÄ atsakovė įgijo 2005 m. liepos 20 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovei nuosavybės teise priklauso ir žemės sklype esantys vandentiekio tinklai, kurie buvo įregistruoti atsakovės vardu 2016 m. birželio 30 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu.

14. Byloje pateikti duomenys iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro taip pat patvirtina, kad tiek ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, tiek ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kuriame yra minėtas gyvenamasis namas, nuo 2005 metų yra nustatyta hipoteka. Byloje yra pateiktas trečiojo asmens, 2016 m. birželio 4 d. perėmusio iÅ¡ bendrovės „Danske bank“ A. S. Lietuvos filialo visas reikalavimo teises pagal 2005 m. rugpjūčio 16 d. sutartį, 2019 m. lapkričio 8 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad negrÄ Å¾inta pagal sutartį kredito suma sudaro 189 490,75 Eur. Kaip minėta pirmiau, Å¡is įsiskolinimas pagal Å¡alių sudarytÄ santuokos nutraukimo padarinių sutartį – tai ieÅ¡kovo asmeninė prievolė, o atsakovė už jos įvykdymÄ atsako kaip laiduotoja.

15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IeÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė atidalinti jo ir atsakovės gyvenamojo namo dalis, priteisiant ieÅ¡kovui visÄ jo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ gyvenamÄ jį namÄ , taip pat atsakovei priklausančius žemės sklypÄ ir vandentiekio tinklus. Grįsdamas savo praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡alims priklausančio gyvenamojo namo nėra įmanoma atidalinti natÅ«ra į atskirus turtinius vienetus, todėl turtas turėtų bÅ«ti atidalintas pasirenkant kitÄ Ä¯statyme nustatytÄ bÅ«dÄ â€“ priteisiant piniginę kompensacijÄ už atidalinamÄ turtÄ .

Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas panaudojant kreditÄ , už kurio grÄ Å¾inimÄ trečiajam asmeniui atsako ieÅ¡kovas, ir negrÄ Å¾inta paskolos suma yra didesnė už viso turto vertę, ieÅ¡kovas vertino, kad piniginė kompensacija atsakovei už jos turto dalį Å¡iuo atveju neturėtų bÅ«ti priteisiama.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino iÅ¡ dalies. Teismas, viena vertus, sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad Å¡iuo atveju Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teisme priklausantis gyvenamasis namas negali bÅ«ti atidalintas natÅ«ra ir kad yra pagrindas jį atidalinti priteisiant visÄ turtÄ vienam iÅ¡ bendraturčių (ieÅ¡kovui). Kita vertus, teismas nesutiko, kad nagrinėjamu atveju atsakovei neturi bÅ«ti priteista jokia kompensacija už ieÅ¡kovui priteistinÄ atsakovei priklausančiÄ turto dalį.

Teismas nurodė, kad tai, jog ieÅ¡kovas vykdo asmeninę prievolę trečiajam asmeniui, neturi įtakos turto atidalinimo bÅ«dui ir, atsižvelgdamas į teismo eksperto S. R. pateiktame ekspertizės akte nustatytas turto vertes, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 120 950 Eur kompensacijÄ už jai priklausantį turtÄ . IeÅ¡kovas, iÅ¡ dalies nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde kelia klausimus, ar teismas turėjo pagrindÄ priteisti atsakovei kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tekusiÄ jos turto dalį, taip pat ar teismas tinkamai nustatė atidalinamo turto vertę ir atsakovei mokėtinos piniginės kompensacijos dydį.

Å ios aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka. Dėl teismo sprendimo priteisti atsakovei piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui priteistÄ jai nuosavybės teise priklausiusį turtÄ 17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Å ioje nuostatoje yra suformuluotas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o įstatymų leidėjui yra nustatyta pareiga priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas).

Å ios bendros Konstitucijos nuostatos, užtikrinančios nuosavybės teisės neliečiamumÄ , yra atskleistos ir detalizuotos kituose teisės aktuose, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose.

18. Nuosavybės teisės samprata, jos turinys yra atskleisti CK 4.37 straipsnio 1 dalyje. Å ioje teisės normoje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisė CK 4.72 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti tik suderinę valiÄ , nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi bÅ«ti paisoma visų bendraturčių nuožiÅ«ros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo.

Todėl bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

19. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Toks Å¡ios teisės normos turinys, joje pavartotos formuluotės rodo, kad bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iÅ¡ esmės yra apribotas juos iÅ¡spręsti 2 bÅ«dais – padalydamas daiktÄ natÅ«ra arba priteisdamas kompensacijÄ pinigais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021).

Å ios nuostatos turinys taip pat suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nurodyti turto padalinimo bÅ«dai turėtų bÅ«ti taikomi atitinkama tvarka: visų pirma, turi bÅ«ti sprendžiamas daikto atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai; tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/216).

20. Teisės aktuose ir juos aiÅ¡kinančioje teismų praktikoje yra aiÅ¡kiai nustatyti ne tik konkretÅ«s turto atidalinimo metodai ir jų pritaikymo tvarka, suponuojanti poreikį, visų pirma, spręsti klausimÄ dėl turto atidalinimo natÅ«ra, tačiau taip pat yra aptarti ir konkretÅ«s reikalavimai, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiama dėl bendraturčiui priteistinos kompensacijos už jam priklausiusiÄ turto dalį. Teismų praktikoje Å¡iuo aspektu, be kita ko, yra nurodyta, kad, kitaip nei tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra parduodama ir jos kaina atspindi pardavėjo ir pirkėjo susitarimo rezultatÄ , atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atveju mokėtina turto dalies vertę atitinkanti kompensacija yra nuo asmenų valios nepriklausantis fakto klausimas.

Tokia kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus, o tai reiÅ¡kia, kad paprastai (pagal bendrÄ jÄ taisyklę) ji turi atitikti turto dalies, kuriÄ po atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės gavo natÅ«ra kitas bendraturtis, rinkos vertę. Teismų praktikoje nurodyta, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atidalijamam bendraturčiui mokama kompensacija pinigais turi bÅ«ti aiÅ¡kinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais už jo iki atidalijimo turėtÄ bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tiek kaip bendraturčio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais už natÅ«ra po atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės įgytÄ jÄ turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

21. Å iame kontekste pažymėtina, kad toks griežtas teisinis reglamentavimas dėl bendraturčiams priklausančių turto dalių atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarkos nėra savitikslis. Å ioje nutartyje jau minėta, kad įstatymo leidėjui yra nustatyta pareiga užtikrinti nuosavybės teisės neliečiamumÄ ir jos apsaugÄ nuo bet kokio nesÄ Å¾iningo kėsinimosi. Todėl ir reglamentuojant turto atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės klausimus negali bÅ«ti nustatyta tokia turto atidalijimo tvarka, kai vieno savininko nuosavybės teisės objektas be pakankamo pagrindo bÅ«tų transformuojamas, priteisiant jo valdomÄ turtÄ kitam asmeniui, o jam – piniginę kompensacijÄ už atidalintÄ turto dalį.

Juo labiau atidalinant turtÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės negali bÅ«ti taikomas toks turto atidalinimo metodas, kai vienam (ar keliems) bendraturčiui yra neatlygintinai priteisiama kito bendraturčio (bendraturčių) turto dalis, neužtikrinant pastarajam asmeniui teisės gauti teisingÄ kompensacijÄ už atidalintÄ jam priklausiusiÄ turto dalį. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atidalijimo bÅ«do priteisiant kompensacijÄ pinigais taikymo iÅ¡imtinumÄ lemia Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas nuosavybės neliečiamumo principas ir CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo bÅ«dÄ , bÅ«tina užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

22. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atidalinti jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje Å¡alių pateiktus įrodymus, nustatė, kad techniÅ¡kai Å¡is ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis namas negali bÅ«ti padalintas į 2 atskirus turto vienetus, o tuo atveju, jeigu bÅ«tų bandoma tai atlikti, jo atidalinimo kaÅ¡tai virÅ¡ytų jo vertę.

Dėl Å¡ios priežasties teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės padalinti Å¡alių turtÄ natÅ«ra. Atitinkamai, atsižvelgdamas į tai, kad negali bÅ«ti pritaikytas minėtas pagrindinis įstatyme nustatytas turto atidalijimo bÅ«das, teismas taikė subsidiarų turto atidalinimo bÅ«dÄ â€“ turto atidalinimÄ priteisiant piniginę kompensacijÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė nekvestionuoja tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados.

Taigi, byloje nekilo ginčo dėl to, kad teismo pasirinktas subsidiarus įstatyme nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalinimo būdas šioje situacijoje yra tinkamas.

23. Vis dėlto, nors ieÅ¡kovas neginčija teismo pasirinkto turto atidalinimo bÅ«do, apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti atsakovei piniginę kompensacijÄ už jam tekusiÄ atsakovės turto dalį. IeÅ¡kovas vertina, kad teismas pagrįstai priteisė jam atsakovei priklausiusiÄ gyvenamojo namo dalį, taip pat jai priklausiusį žemės sklypÄ ir nuotekų tinklus, tačiau, jo teigimu, teismas neturėjo priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo jokios piniginės kompensacijos už minėtÄ turtÄ .

TokiÄ savo pozicijÄ ieÅ¡kovas grindžia 2 aspektais: ieÅ¡kovas nurodo, kad teismas, priimdamas tokį sprendimÄ , išėjo už ieÅ¡kiniu apibrėžtų ginčo ribų, kadangi ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje nebuvo suformulavęs praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ jo atsakovei piniginę kompensacijÄ už atidalinamÄ turtÄ , o atsakovė neteikė prieÅ¡ieÅ¡kinio; taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad poreikį priteisti atsakovei kompensacijÄ už jam priteistÄ atsakovės turto dalį eliminuoja aplinkybė, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas gavus kreditÄ , kurį ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti kaip savo asmeninę skolÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokia ieškovo pozicija sutikti nėra pagrindo.

24. Visų pirma, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ dėl turto atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodė, jog Å¡iuo atveju nėra galimybės atidalinti namÄ natÅ«ra (įregistruoti atskirus nekilnojamojo turto vienetus), todėl, ieÅ¡kovo vertinimu, yra tikslinga taikyti turto atidalijimo variantÄ , kai vienam iÅ¡ bendraturčių yra iÅ¡mokama piniginė kompensacija (žr., pvz., patikslinto ieÅ¡kinio 3 psl.).

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas taip pat neneigia, kad, kreipdamasis į teismÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto atidalinimo, jis siekė, kad turtas bÅ«tų atidalintas bÅ«tent taikant piniginio ekvivalento metodÄ . Vadinasi, pats ieÅ¡kovas byloje siekė, kad turtas bÅ«tų atidalintas teismo pritaikytu bÅ«du. Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde pažymi, kad, reikÅ¡damas reikalavimÄ priteisti jam atsakovei priklausantį turtÄ , jis neformulavo praÅ¡ymo priteisti atsakovei piniginę kompensacijÄ už Å¡iÄ turto dalį, anksčiau Å¡ioje nutarties dalyje aptartas teisinis reglamentavimas ir jį aiÅ¡kinanti teismų praktika patvirtina, kad, spręsdamas klausimÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalinimo piniginio ekvivalento bÅ«du, teismas visais atvejais privalo kompleksiÅ¡kai iÅ¡spręsti klausimus dėl turto priteisimo vienam iÅ¡ bendraturčių ir dėl teisingos kompensacijos už šį turtÄ priteisimo kitam bendraturčiui.

Ä®statyme nėra nustatyta tokio turto atidalinimo modelio, kai visas bendraturčiams priklausantis turtas bÅ«tų priteisiamas vienam ar keliems bendraturčiams, kartu net nesprendžiant klausimo dėl adekvataus atlyginimo už šį turtÄ buvusiems jo savininkams. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieÅ¡kovui atsakovei priklausantį turtÄ ir kartu iÅ¡sprendęs klausimÄ dėl piniginės kompensacijos atsakovei priteisimo, neiÅ¡plėtė ginčo ribų.

25. Antra, pats ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė (jos atstovė), dėstydama savo galutinę pozicijÄ byloje, sutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti jam ginčo objektu esantį turtÄ , kartu praÅ¡ydama teismo priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo piniginę kompensacijÄ už šį turtÄ . IeÅ¡kovas Å¡iuo aspektu nurodo, kad teismas galėtų vertinti tokius atsakovės reikalavimus tik tuo atveju, jeigu ji bÅ«tų pateikusi prieÅ¡ieÅ¡kinį ir sumokėjusi už jį žyminį mokestį.

Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK ir materialiosios teisės normose (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) nėra nustatyta, jog atidalijant turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovas savo pozicijÄ dėl atidalijimo ir atidalijimo bÅ«do turėtų iÅ¡reikÅ¡ti tik vienu įstatyme nustatytu procesiniu dokumentu – prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Atitinkamai kasacinis teismas yra nurodęs, kad, spręsdamas klausimÄ dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, teismas turėjo pagrindÄ vertinti tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir bylos nagrinėjimo metu pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodytus atidalijimo bÅ«dus ir argumentus, pagrindžiančius tokio atidalijimo bÅ«do pasirinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, teismas turėjo pagrindÄ vertinti ir atsakovės pasiÅ«lymus dėl ginčo turto atidalijimo, be kita ko, ir jos praÅ¡ymÄ priteisti už atidalinamÄ turtÄ piniginę kompensacijÄ .

26. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, Å¡iuo atveju pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo pozicija, jog teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl kompensacijos atsakovei priteisimo už ieÅ¡kovui tekusiÄ jos turto dalį, ne tik prieÅ¡tarauja Å¡ioje nutartyje aptartoms įstatymo nuostatoms, reglamentuojančios atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«dus ir tvarkÄ , tačiau pažeidžia ir pirmiau minėtÄ Konstitucijos garantuojamÄ nuosavybės teisės neliečiamumo principÄ . Toks nuosavybės teisių padalinimo bÅ«das, kai bendraturčiui, kurio nuosavybės teise valdoma nekilnojamojo turto dalis yra priteisiama kitam bendraturčiui teisingai už jÄ neatlyginant, yra akivaizdžiai nesuderinamas su bendraturčio, kurio turtas yra priteisiamas kitam asmeniui, interesais ir jo nuosavybės neliečiamumo principu.

27. IeÅ¡kovo pozicijos, kad teismas neturėjo priteisti atsakovei jokios kompensacijos už ieÅ¡kovui priteistÄ atsakovei priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , nepagrindžia ir ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamasis namas buvo įgytas panaudojant kreditÄ , kurį trečiajam asmeniui įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovas. Å ioje nutartyje jau minėta (žr. nutarties 12 punktÄ ), kad klausimus dėl santuokos metu įgyto bendro sutuoktinių turto ir jų bendrų prievolių padalinimo ieÅ¡kovas ir atsakovė iÅ¡sprendė sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtina teismo sprendimu.

Teismui patvirtinus Å¡iÄ sutartį, ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas gyvenamasis namas tapo jų bendrÄ ja daline nuosavybe, o Å¡alių prievolė grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui kreditÄ , kuris, ieÅ¡kovo teigimu, buvo panaudotas namui statyti, tapo asmenine ieÅ¡kove prievole, kuriÄ Ä¯vykdyti (atsiskaityti su trečiuoju asmeniu) įsipareigojo pats ieÅ¡kovas. Byloje nėra duomenų, kad Å¡alys ginčytų teismo sprendimÄ , kuriuo buvo patvirtina jų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, ar kad Å¡is sprendimas bÅ«tų panaikintas.

Å alims tokiu bÅ«du iÅ¡sprendus su jų turtiniais santykiais susijusius klausimus, teismas, atidalindamas jų dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, neturėjo pagrindo nepaisyti Å¡alių bendrÄ valiÄ atspindinčio susitarimo ir ieÅ¡kovo asmeninę prievolę atsiskaityti su trečiuoju asmeniui vertinti kaip bendrÄ Å¡alių įsiskolinimÄ bei jos verte mažinti atidalintino atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto vertę.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad teismas, nuspręsdamas priteisti iÅ¡ jo piniginę kompensacijÄ atsakovei, neįvertino jo turtinės padėties ir neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas nebus pajėgus atsiskaityti su atsakove. Teismas, sprendime nustatydamas bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieÅ¡kovas dirba ir jo metinis darbo užmokestis sudaro 162 975 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Tokius duomenis, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, kartu su ieÅ¡kiniu teismui pateikė pats ieÅ¡kovas.

Patikslintame ieÅ¡kinyje pats ieÅ¡kovas taip pat nurodė, kad jis sutiktų sumokėti atsakovei piniginę kompensacijÄ už priteistÄ turtÄ (patikslinto ieÅ¡kinio 3 psl.). Aplinkybių, kad jis yra susidÅ«ręs su finansiniais sunkumais ir neiÅ¡galės sumokėti piniginės kompensacijos, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė ir neįrodinėjo. Dėl Å¡ios priežasties teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas nebus pajėgus įvykdyti savo prievolę atsakovei. Dėl atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydžio 29.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai bendrosios nuosavybės teise valdomas turtas yra atidalinamas bendraturčiui iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, bÅ«tina atidalijimo sÄ lyga yra tai, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieÅ¡ atidalijant bendraturčio dalį, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir pasirinkti teisingÄ kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

30. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl bendraturčių valdomo turto vertės nustatymo, iÅ¡aiÅ¡kino, kad turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis ir bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad individualaus vertinimo iÅ¡vados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panaÅ¡ios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra pripažįstami patikimesniais už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017) 31. Kita vertus, pažymėtina, kad eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma.

Ji, kaip ir kiti įrodymai, turi bÅ«ti įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinti, o atliekant šį vertinimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt.

Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019).

32. Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti atidalintino turto (gyvenamojo namo, žemės sklypo ir vandentiekio tinklų) rinkos vertę, 2020 m. kovo 2 d. teismo nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė, kuriÄ atlikti buvo pavesta teismo ekspertui S. R.. IeÅ¡kovui iÅ¡kėlus abejonių dėl nurodyto eksperto parengtame ekspertizės akte padarytų iÅ¡vadų, 2020 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi byloje buvo paskirta dar viena teismo ekspertizė, kuriÄ atliko teismo ekspertė L. C.. Ä®vertinus byloje pateiktų ekspertizės aktų turinį (žr., pvz., eksperto S. R. ekspertizės akto 16–17 psl., ekspertės L.

C. ekspertizės akto 21 psl.), matyti, kad abu ekspertai, nustatydami turto rinkos vertę, taikė tapačius turto vertės nustatymo metodus, t. y. nustatydami gyvenamojo namo ir žemės sklypo rinkos vertę, ekspertai taikė lyginamÄ jį metodÄ , o nustatydami vandentiekio tinklų rinkos vertę – iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodÄ . Pritaikę minėtus turto vertinimo metodus, ekspertai nustatė tokias ieÅ¡kovui ir atsakovei priklausančio turto rinkos vertes: 32.1. teismo eksperto S. R. parengtame ekspertizės akte nustatyta, kad bendra vertinamojo turto vertė 2020 m. kovo 26 d. sudarė 218 300 Eur, t. y. gyvenamojo namo vertė sudarė 194 700 Eur, žemės sklypo vertė – 22 600 Eur, vandentiekio tinklų vertė – 1 000 Eur; 32.2. teismo ekspertės L.

C. parengtame ekspertizės akte nustatyta, kad bendra vertinamojo turto vertė 2020 m. gegužės 25 d. buvo 172 000 Eur, t. y. gyvenamojo namo vertė sudarė 150 650 Eur, žemės sklypo vertė – 20 700 Eur, vandentiekio tinklų vertė – 650 Eur.

33. Kaip matyti iÅ¡ nurodytų ekspertizės aktuose padarytų galutinių ekspertų iÅ¡vadų dėl turto verčių, ekspertų nustatytos turto rinkos vertės skyrėsi net 46 300 Eur (218 300 Eur – 172 000 Eur). Taigi, nepaisant to, kad ekspertai taikė tapačius metodus turto rinkos vertei nustatyti, jų ekspertizės aktuose pateiktos ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertės nebuvo iÅ¡ esmės tapačios ar panaÅ¡ios. Teikdami paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje abu ekspertai nurodė, jog tokia situacija galėjo susiklostyti dėl to, kad ekspertai, atlikdami turto vertinimÄ lyginamuoju metodu, pasirinko skirtingus lyginamuosius objektus (2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 58 min. 40 sek.–59 min. 29 sek.; 1 val. 35 min. 56 sek.–1 val. 36 min. 25 sek.).

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų ekspertų pateiktus ekspertizės aktus ir jų paaiÅ¡kinimus, pateiktus teismo posėdyje, kaip iÅ¡samesnį, detalesnį ir tikslesnį vertino teismo eksperto S. R. parengtÄ ekspertizės aktÄ ir juo vadovavosi priimdamas sprendimÄ dėl atsakovei priteistinos kompensacijos už ieÅ¡kovui priteistÄ turtÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas iÅ¡ esmės pagrindė aplinkybėmis, kad ekspertas S. R., nustatydamas turto rinkos vertę, iÅ¡analizavo daugiau nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, nei ekspertė L.

C., be to, eksperto atliktas tyrimas apėmė platesnę teritorijÄ . PrieÅ¡ingai nei pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad patikimesnis yra teismo ekspertės L. C. parengtas ekspertizės aktas. IeÅ¡kovo vertinimu, teismo ekspertas S. R., atlikdamas turto vertinimÄ lyginamuoju metodu, be kita ko, atsižvelgė į turto pardavimo sandorius, kuriais buvo perleistas arčiau miesto, geresniuose rajonuose esantis nekilnojamasis turtas, todėl jo nustatyta turto vertė yra nepagrįstai padidinta.

Vadinasi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kuris iÅ¡ ekspertizės aktų turėtų bÅ«ti vertinamas kaip patikimesnis ir taikomas nustatant atsakovei priteistinÄ kompensacijÄ . Siekiant iÅ¡spręsti šį klausimÄ , yra tikslinga įvertinti, kokiais kriterijais remdamiesi ekspertai pasirinko lyginamuosius objektus atlikdami turto vertinimÄ lyginamuoju metodu, taip pat kaip ekspertai pagrindė tokį savo pasirinkimÄ , ar jų nurodyti argumentai dėl pasirinktų lyginamųjų objektų yra pakankami ir nekelia abejonių.

35. Ä®vertinus teismo ekspertes L. C. parengtame ekspertizės akte iÅ¡dėstytas aplinkybes matyti, kad ekspertė, atlikdama turto vertinimÄ lyginamuoju metodu, kaip vienÄ iÅ¡ lyginamųjų objektų atrankos kriterijų nustatė reikalavimÄ , kad Å¡ie objektai patektų į tÄ pačiÄ , kaip ir vertinamasis turtas, verčių zonÄ , t. y. į tÄ pačiÄ Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje atvaizduojamÄ panaÅ¡ių kainų lygio teritorijÄ , nustatomÄ atliekant sisteminę analizę ir grindžiamÄ ekonominiais veiksniais bei rinkos sandorių duomenimis (Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049, 3 punktas).

Apklausiama teismo posėdyje ekspertė nurodė, kad ji analizavo 25 nekilnojamojo turto sandorius, kuriais buvo perleistas turtas, kaip ir vertinamasis turtas, patenkantis į verčių zonÄ 21.7. Ekspertė taip pat nurodė, kad ji neįtraukė į vertinimÄ sandorių, atliktų perleidžiant kitose verčių zonose esantį turtÄ , kadangi jos pasirinktÄ kriterijų atitinkančių sandorių pakako turto vertinimui atlikti (2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 29 min. 43 sek.–1 val. 30 min. 31 sek.).

Ekspertizės akte iÅ¡ nustatytus kriterijus atitinkančių sandorių ekspertė pasirinko ir vertino 3 sandorius: 2018 m. vasarį sudarytÄ sandorį, kuriuo buvo perleistas turtas, esantis tame pačiame kaime, kaip ir ginčo turtas, 2018 m. liepÄ ir 2019 m. lapkritį sudarytus sandorius, kuriais buvo perleistas turtas, esantis kitose vietovėse, patenkančiose į tÄ pačiÄ verčių zonÄ . IÅ¡ ekspertizės akte pateiktos sandorių palyginimo lentelės matyti, kad visų 3 nurodytų sandorių vertės skyrėsi nežymiai.

36. Duodama teismo posėdyje paaiÅ¡kinimus dėl savo atliktos ekspertizės, teismo ekspertė papildomai paaiÅ¡kino, kad kita Å¡alia esanti nekilnojamojo turto verčių zona 21.4 yra Å¡iek tiek arčiau Klaipėdos miesto nei nekilnojamojo turto verčių zona 21.7, į kuriÄ patenka vertinamas turtas. Teismo ekspertė taip pat nurodė, kad minėta nekilnojamojo turto verčių zona 21.4, palyginus jÄ su jos vertinta nekilnojamojo turto verčių zona 21.7, yra brangesnė; pagal valstybės įmonės Registrų centro iÅ¡vestus koeficientus, aptariamose verčių zonose esančio turto kainų skirtumas sudaro 12 proc.

Teismo ekspertė nurodė, kad tuo atveju, jeigu, atlikdama vertinimÄ , ji bÅ«tų pasirinkusi ne tik lyginamuosius objektus, patenkančius į tÄ pačiÄ , kaip ir vertinamasis objektas, nekilnojamojo turto verčių zonÄ 21.7, bet ir objektus, patenkančius į nekilnojamojo turto verčių zonÄ 21.4, kurioje esantis turtas yra brangesnis, nustatyta turto vertė padidėtų (2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 30 min. 45 sek.–1 val. 32 min. 10 sek., 1 val. 36 min 10 sek.–1 val. 36 min. 40 sek.).

37. Pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ vertinti, kad ekspertė L. C., pasirinkdama lyginamuosius objektus ginčo turto vertei nustatyti, vadovavosi objektyviu kriterijumi – ji rinkosi sandorius, kuriais buvo perleistas nekilnojamasis turtas, patenkantis į tÄ pačiÄ , kaip ir ginčo turtas, Nekilnojamojo turto kadastre pavaizduotÄ panaÅ¡ių kainų lygio teritorijÄ (verčių zonÄ ) ir nesirinko vertinimui sandorių, kuriais buvo perleistas turtas, patenkantis į didesnės vertės teritorijas. Teismo ekspertei tokiu bÅ«du pagrindus, kodėl ji kaip lyginamuosius objektus pasirinko konkretų turtÄ , ir byloje nesant duomenų, kad jos pasirinkti nekilnojamojo turto objektai pagal kokius nors kriterijus negalėjo bÅ«ti lyginami nustatant ginčijamo turto vertę, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl ekspertės padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo.

38. Kitaip nei ekspertė L. C., ekspertas S. R., kaip matyti iÅ¡ jo parengto ekspertizės akto, pasirinkdamas lyginamuosius objektus, neapsiribojo sandoriais, kuriais buvo perleistas turtas, kaip ir vertinamasis turtas, patenkantis į nekilnojamojo turto verčių zonÄ 21.7. Å is ekspertas iÅ¡analizavo 50 sandorių, kuriais buvo perleistas turtas, patenkantis į nekilnojamojo turto verčių zonas 21.7 ir 21.4. IÅ¡ Å¡ių sandorių teismo ekspertas pasirinko ir įvertino 3 sandorius: 2018 m. vasarį sudarytÄ sandorį, kuriuo buvo perleistas turtas, esantis tame pačiame kaime, kaip ir ginčo turtas ir patenkantis į tÄ pačiÄ nekilnojamojo turto verčių zonÄ (šį sandorį įvertino ir ekspertė L.

C.), taip pat 2019 m. rugpjÅ«tį ir 2019 m. gruodį sudarytus sandorius, kuriais buvo perleistas turtas, patenkantis į nekilnojamojo turto verčių zonÄ 21.4. IÅ¡ teismo ekspertizės akte pateiktų duomenų matyti, kad pastarųjų 2 sandorių kaina, palyginus jÄ su sandorio, kuriuo buvo perleistas ginčo teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas, yra pastebimai didesnė (atitinkamai 1 188,39 Eur ir 1 023,57 Eur už 1 kv. m bei 837,61 Eur už 1 kv. m).

39. Ekspertizės akte ekspertas S. R. nurodė, kad, nustatydamas turto vertę lyginamuoju metodu, jis naudojosi analogiÅ¡kų namų valdų faktinių pirkimo–pardavimo sandorių duomenimis toje pačioje verčių zonoje 21.7 ir gretimoje verčių zonoje 21.4, sudarytais laikotarpiu nuo 2017 m. sausio iki 2020 m. balandžio mėn. Ekspertas taip pat nurodė, kad lyginamieji objektai buvo to paties tipo, panaÅ¡Å«s savo dydžiu ir kitomis fizinėmis charakteristikomis. Lyginamuoju metodu nustatydamas Å¡iuo turto vertę, ekspertas atsižvelgė į turto lokalizacijos vietÄ , pastato plotÄ , pardavimo laikÄ , žemės sklypo plotÄ ir paskirtį, parduoto individualaus namo amžių, sienų konstrukcijas ir kitus veiksnius, turinčius įtakos objektų vertei (eksperto S. R. ekspertizės akto 61 psl.).

Savo ruožtu duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje ekspertas detalizavo, kad didžiausiÄ Ä¯takÄ turto vertei turi sandorio sudarymo laikas ir sandoriu perleidžiamo turto vieta. Ekspertas nurodė, kad jis kaip lyginamuosius objektus pasirinko nekilnojamojo turto objektus, esančius kitoje nekilnojamojo turto verčių zonoje, tačiau pagal savo lokacijÄ esančius arčiau vertinamojo turto (2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 04 min. 40 sek.–1 val. 05 min. 25 sek.).

Vis dėlto tokios teismo eksperto parengtame ekspertizės akte iÅ¡dėstytos aplinkybės ir jo teismo posėdyje pateikti paaiÅ¡kinimai nėra pakankami tam, kad patikimai pagrįstų jo pasirinktų lyginamųjų objektų tinkamumÄ ir paneigtų abejones dėl teismo eksperto padarytų iÅ¡vadų.

40. Ekspertizės akte teismo ekspertas nepateikė jokių iÅ¡samesnių argumentų, pagrindžiančių, kodėl jis pasirinko lyginti turtÄ , patenkantį ne tik į verčių zonÄ , kurioje yra ginčo turtas, tačiau ir į kitÄ verčių zonÄ . Teismo posėdyje ekspertas Å¡iuo aspektu nurodė, jog jis, kaip lyginamuosius objektus, rinkosi turtÄ , kuris yra labai arti, vos kelių kilometrų atstumu nuo vertinamo turto, tačiau jis taip pat neatskleidė, ar vertinamo objekto ir lyginamųjų objektų verčių skirtumui negalėjo turėti įtakos veiksniai, nulėmę jų priskyrimÄ skirtingoms panaÅ¡ių kainų lygio teritorijoms (verčių zonoms), nors pripažino, kad kitame jo pasirinktame kaime, patenkančiame į verčių zonÄ 21.4, kuriame buvo įvykdyti 2 iÅ¡ 3 jo pasirinktų vertinti sandorių, yra sudaroma akivaizdžiai daugiau nekilnojamojo turto perleidimo sandorių (2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 17 min. 45 sek.–1 val. 18 min. 05 sek.).

Teismo ekspertas iÅ¡ esmės nenurodė, ar rinkdamasis lyginamuosius objektus jis iÅ¡ viso įvertino tÄ aplinkybę, jog jie patenka į skirtingas verčių zonas. Taigi, teismo ekspertas aiÅ¡kiai ir įtikinamai nepagrindė savo pritaikytų lyginamųjų objektų pasirinkimo kriterijų. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors abu ekspertai vertinimui pasirinko panaÅ¡iu laikotarpiu sudarytus sandorius (kaip minėta, abu ekspertai vertino tÄ patį 2018 metų vasarį sudarytÄ sandorį, kuriuo buvo perleistas turtas, esantis tame pačiame kaime, kaip ir ginčo turtas, taip pat sandorius, sudarytus 2019 metų rugpjÅ«tį, lapkritį ir gruodį), teismo eksperto S. R. pasirinktų lyginamųjų objektų, patenkančių į nekilnojamojo turto verčių zonÄ 21.4, vertė buvo pastebimai didesnė nei ekspertų pasirinktų objektų, patenkančių į nekilnojamojo turto verčių zonÄ 21.7, kurioje ir yra vertinamasis turtas.

41. Å ioje nutarties dalyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teismo eksperto S. R. parengtas ekspertizės aktas yra patikimesnis, todėl juo turėtų bÅ«ti vadovaujamasi nustatant ginčo turto rinkos vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent teismo ekspertė L. C. iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai pagrindė, kodėl, atlikdama turto vertinimÄ , pasirinko konkrečius lyginamuosius objektus ir jos pateikti paaiÅ¡kinimai dėl pasirinktų Å¡ių objektų nustatymo kriterijų nesudaro pagrindo abejoti jų tinkamumu.

Todėl pastarosios ekspertės nustatyta turto kaina pripažintina Å¡io turto rinkos verte. Atitinkamai pagal Å¡ios teismo ekspertės nustatytÄ ginčo turto vertę nustatytina atsakovei priteistina kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tekusį atsakovės turtÄ , kuri sudaro 96 675 Eur (150 650 Eur / 2 + 20 700 Eur + 650 Eur). Dėl procesinės bylos baigties, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė, kad, priteisus ieÅ¡kovui atsakovei priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį, jai priklausantį žemės sklypÄ ir vandentiekio tinklus, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei turi bÅ«ti priteista teisinga kompensacija už šį atsakovės turtÄ .

Tačiau teismas nepagrįstai nustatydamas turto rinkos vertę vadovavosi teismo eksperto S. R. pateiktu ekspertizės aktu, todėl netinkamai nustatė ieÅ¡kovui priteisto atsakovės turto rinkos vertę, o kartu ir atsakovei mokėtinos kompensacijos dydį. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nustatant, kad ieÅ¡kovas turi sumokėti atsakovei 96 675 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovui priteistÄ atsakovei priklausiusį turtÄ .

43. Skundžiamame sprendime teismas, patenkinęs ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ priteisti jam atsakovei nuosavybės teise priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį, jai priklausančius žemės sklypÄ ir vandentiekio tinklus, tačiau kartu priteisęs atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo kompensacijÄ už minėtÄ turtÄ , vertino, kad buvo patenkinta 50 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų. Dėl Å¡ios priežasties teismas, skirstydamas Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kiekvienai iÅ¡ jų priteisė po 50 proc. jų patirtų iÅ¡laidų: ieÅ¡kovui – 1 657,50 Eur, atsakovei – 1 950 Eur.

Å ia nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas atidalinti Å¡alių turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieÅ¡kovui visÄ turtÄ , o atsakovei – piniginę kompensacijÄ , nebuvo panaikintas, tačiau tik buvo pakeistas ieÅ¡kovo mokėtinos kompensacijos dydis. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria buvo paskirstytos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir 2020 m. gruodžio 18 d. teismo nutartis, kuria buvo iÅ¡taisytas teismo sprendime padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, patikslinant priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , paliekami nepakeisti.

44. Teikdamas apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovas 2021 m. sausio 5 d. sumokėjo 1 365 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieÅ¡kovas pateikė 2021 m. sausio 12 d. pažymÄ apie jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 2021 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas patyrė 2 000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurios nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už apeliacinį skundÄ priteistinų iÅ¡laidų. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteista 120 950 Eur piniginė kompensacija. Å ia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovo mokėtina suma sumažinta iki 96 675 Eur, taigi, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas buvo patenkintas 20 proc. Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistini 20 proc. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 673 Eur ((1 365 Eur + 2 000 Eur) x 20 proc.).

Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovo A. L. (A.

L.) patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti ieÅ¡kovui A. L. (A. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ indeksu 1A1b, esantį (duomenys neskelbtini), 0,1932 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo A. L. (A. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96 675 Eur (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) kompensacijÄ ir 1 950 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti ieÅ¡kovui A. L. (A. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 657,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.“ Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovui A. L. (A. L.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 673 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Romualda Janovičienė