3ab2ddd3-dfee-4221-b1e9-af23dea73ef0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                             Civilinė byla Nr. 2A-724-565/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26776-2015-5                                                                                                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.39.2.6.1.(S)                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

Ū. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. Ū., praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 411,05 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palÅ«kanas ir 20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2014-09-16 sudarė su Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. 2014-10-21 eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „AS Produktas“ priklausanti transporto priemonė NISSAN PATHFINDER, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl Å¡io įvykio yra kaltas atsakovas, todėl ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo apgadintos transporto priemonės savininkui UAB „AS Produktas“ 411,05 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Eismo įvykio metu atsakovas nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos, jÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 2014-10-21, po eismo įvykio, nors draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2014-10-16. Todėl atsakovas turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 411,05 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-19 sprendimu už akių ieÅ¡kinį atmetė.Teismas konstatavo, kad Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomosios draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2014-09-196 iki 2015-09-15 buvo apdraudęs atsakovui priklausantį automobilį MAZDA 6, valst.

Nr. T13485. 2014-10-21 (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „AS Produktas“ priklausanti transporto priemonė NISSAN PATHFINDER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir autoavarijos kaltininku pripažintas atsakovas. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį motyvuoja tuo, kad atsakovas, 2014-09-16 sudaręs sutartį su ieÅ¡kovu, eilinės antrosios 23,46 Eur draudimo įmokos eismo įvykio metu, t.y. 2014-10-21, dar nebuvo sumokėjęs, ieÅ¡kovo teigimu, eilinė antroji įmoka buvo sumokėta jau po eismo įvykio (2014-10-21), o TPVCAPD 11 str. 6 d. pagrindu draudikas negalėjo atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokos, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, todėl ieÅ¡kovas apskaičiavo ir už automobilio NISSAN PATHFINDER sugadinimus nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjo 411,05 Eur dydžio žalos atlyginimÄ .

Å ios sumos atsakovas ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino. Duomenų, kad atsakovas nesumokėjo pirmos draudimo įmokos, byloje nėra. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2014-09-16 draudimo sutartis, įvykus 2014-10-16 draudiminiam įvykiui, galiojo ir ieÅ¡kovas teisėtai bei pagrįstai iÅ¡mokėjo už automobilio NISSAN PATHFINDER sugadinimus nukentėjusiam asmeniui 411,05 Eur žalos atlyginimÄ .Teismas nurodė, kad TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. nėra imperatyvi, nes dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos draudikas tik įgyja teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas.

Pažymi, kad pagal TPVCAPD įstatymo 7 str. 2 d., įprastinė draudimo sutartis gali bÅ«ti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas. Draudimo priežiÅ«ros komisijos patvirtintų standartinių sÄ lygų 27 p. numatyta, kad nesumokėjus nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas, draudikas apie tai privalo praneÅ¡ti draudėjui raÅ¡tu, bei nurodyti nesumokėjimo pasekmes. Byloje nėra duomenų, kad dėl antrosios draudimo įmokos pavėluoto mokėjimo, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovui pretenzijÄ , pranešė atsakovui apie sutarties netinkamÄ vykdymÄ , kad ji bus nutraukta ar draudimo sutartis bus sustabdyta, taip pat, kad ieÅ¡kovas nepriėmė po 2014-10-21 eismo įvykio atsakovo pavėluotai sumokėtos eilinės draudimo įmokos ar 2014-10-21 atsakovo pavėluotai sumokėta draudimo įmoka buvo atsakovui sugrÄ Å¾inta.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas aplinkybės dėl eilinės antrosios įmokos savalaikio neįmokėjimo nelaikė esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.) ir reikalaudamas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ kitam asmeniui, faktiÅ¡kai negali remtis kitos Å¡alies netinkamu sutarties įvykdymu (CK 6.206 str.). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad draudimo sutartis galiojo ir užtikrino draudėjui – atsakovui V. Ū. draudimo apsaugÄ per visÄ jos galiojimo laikotarpį.Teismas pažymėjo, kad Å¡io ieÅ¡kinio patenkinimas prieÅ¡tarautų ir pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kadangi sumokėjęs visas draudimo įmokas draudėjas pats turėtų atlyginti ir draudiminio įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ (CK 1.5 str.).Atsakovui CPK 130 str. nustatyta tvarka buvo įteiktas ieÅ¡kinio nuoraÅ¡as ir praneÅ¡imas apie atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo tvarkÄ ir terminus, tačiau atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. nustato teisinę kompensuojamojo pobÅ«džio sankcijÄ , kuri taikoma įstatymo, ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui. Draudimo įmokos mokėjimas yra viena iÅ¡ draudėjo pareigų ir ji turi bÅ«ti vykdoma tinkamai pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus.

Draudimo įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimas kvalifikuojamas kaip draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ir tai sudaro pagrindÄ draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Kasacinis teismas 2012-06-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. nustatytų padarinių (draudėjo pareigos grÄ Å¾inti draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ ) atsiradimo sÄ lygas ir nurodė, kad remiantis TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. nuostatomis, draudikas, esant minėtoms sÄ lygomis visada turės teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau tai, ar jis Å¡ia teise pasinaudos, priklauso draudiko diskrecijai, t.y. draudikas turi teisę savarankiÅ¡kai spręsti dėl savo teisių gynybos bÅ«dų pasirinkimo.Esminė TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. nurodytai normai taikyti nustatinėtina aplinkybė yra draudimo įmokos nesumokėjimas iki sutartyje nustatyto termino ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmokÄ , atsitikimas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ir dalies draudimo įmokos pavėluotas sumokėjimas ne sutartyje nustatytu terminu yra sutarties pažeidimas, kas sudaro pagrindÄ taikyti TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. numatytus padarinius. Pažymi, kad minėtoje normoje įtvirtinta draudiko teise reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas, nėra absoliuti, bet santykinė, aiÅ¡kinama ir taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 str. 2 d. įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikÅ¡mingais pripažįsta teismas.

Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgus į nustatytų pareigų pažeidimÄ , reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleista termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės. IeÅ¡kovas pateikė reikalavimÄ grÄ Å¾inti 100 proc. grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , atsižvelgdamas į nesumokėtos draudimo įmokos dydį (23,46 Eur), ir į aplinkybę, kad draudimo įmokos mokėjimas buvo iÅ¡dėstytas 12 mėn. laikotarpiui, todėl kitÄ Ä¯mokÄ atsakovas turėjo sumokėti iki 2014-10-18, tačiau sumokėjo tik po eismo įvykio – 2014-10-21.

Teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kinio patenkinimas prieÅ¡tarautų draudimo sutarties esmei bei teisingumo ir protingumo principams, yra nepagrįstos, nes pagal kasacinį teismÄ , transporto priemonei draudimo apsauga laiku nesumokėjus draudimo įmokos atsakovui, lieka galioti ir yra taikoma nuketėjusiojo interesais.Atsakovas V. Ū. nesutinka su apeliaciniu skundu. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais.Skundžiamas sprendimas yra teisingas ir teisėtas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės Å¡iuo draudimu apdraustas transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomoje draudimo suma atlygino draudikas.

TPVCAPDÄ® 22 str., 11 str. 7 d. nurodyta tik iÅ¡imtis, kuri suteikia teisę draudikui pareikÅ¡ti reikalavimÄ Ä¯ draudėjÄ atlyginti iÅ¡mokėtas draudimo sumas, paremta draudėjo neteisėtais veiksmais, kurie panaikina jo interesų draudimo apsaugÄ .Draudimo įmokos dalis turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2014-10-18, įvykis įvyko 2014-10-21, tÄ dienÄ buvo sumokėta ir eilinė įmoka, t.y. pavėluota buvo tik dvi dienas, todėl teismas teisingai sprendė, kad tokio pavėlavimo negalima laikyti esminiu sutarties pažeidimu.

Å i aplinkybė tiesiogiai niekaip nepaveikė įvykusios autoavarijos, jos priežasčių ar iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio, o ieÅ¡kovas įvykdė savo pareigÄ , numatytÄ galiojančioje civilinės atsakomybės draudimo sutartyje, kuriÄ bÅ«tų turėjęs įvykdyti bet kuriuo atveju. Todėl ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka niekaip negali bÅ«ti traktuojama kaip žala, nes žala/nuostoliai yra turto sumažėjimas, kuris yra priežastiniame ryÅ¡yje su neteisėtais veiksmais (CK 6.246-6.249 str.).

IeÅ¡kovas nuostolių neturėjo, bet reikalauja tam tikros formos netesybų – grÄ Å¾inti sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .Pagal TPVCAPDÄ® 11 str. 7 p., 22 str. yra numatyta draudiko teisė, bet ne pareiga pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ . Teismas pagrįstai nustatė, kad visiÅ¡kai nėra pagrindo priteisti iÅ¡mokėtas žalos dydžio kompensacijÄ , nes sutarties pažeidimas buvo minimalus, nesumokėta suma yra nedidelė, o ieÅ¡kovas laiku negavęs įmokos, neprašė delspinigių, nesiekė sutarties nutraukimo, nors tokiÄ galimybę turėjo pagal TPVCAPDÄ® 11 str. 5 d. ir 7 str. 2 d.

IeÅ¡kinio patenkinimo atveju draudimo kompanija atsidurtų žymiai geresnėje padėtyje, t.y. gavusi visÄ draudimo sumÄ pagal sutartį ir visÄ Å¾alos atlyginimÄ , kurį iÅ¡mokėjo pagal sutartį, nepagrįstai praturtėtų, o atsakovo atžvilgiu tokia draudimo sutartis neturėtų jokios apsaugos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Å ioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDÄ® 1 str. 1 d.).

Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų – jo privalomumas. Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; kt.).

TPVCAPDÄ® 9 str. 1 d. nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDÄ®, yra raÅ¡ytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , draudikas negali atsisakyti mokėti iÅ¡mokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDÄ® 11 str. 6 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal Å¡io įstatymo 9 str. 3 d., draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas (TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d.).

Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. įtvirtinta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas nėra absoliuti, bet santykinė, aiÅ¡kinama ir taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 str. 2 d. įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikÅ¡mingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDÄ® 22 str. normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį.

Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . GrÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).Å alių 2014-09-16 sudarytos draudimo sutarties 1.3.2. p. nustatytame įmokų mokėjimo kas ketvirtį grafike nurodyta, kad pirmoji draudimo įmokos dalis (23,46 Eur) turėjo bÅ«ti sumokėta sutarties sudarymo dienÄ , t.y. 2014-09-16, paties ieÅ¡kovo teigimu, Å¡i pirmoji įmoka buvo sumokėta.

Antroji įmoka už 2014-10-16–2014-11-15 laikotarpį turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2014-10-16 (b.l. 9). Eismo įvykis įvyko 2014-10-21, Å¡iÄ dienÄ buvo nuskaičiuota nuo atsakovo sÄ skaitos eilinė antroji – 23,46 Eur, įmoka, taigi, atsakovas pavėlavo sumokėti antrÄ jÄ Ä¯mokÄ 5 dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pradelstos sumokėti antrosios eilinės įmokos suma (23,64 Eur) yra nedidelė, praleistas terminas yra neilgas (5 dienos), duomenų, kad ieÅ¡kovas dėl Å¡ios pradelstos sumokėti įmokos patyrė nuostolių, nėra.

Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kad atsakovas sÄ moningai vengė mokėti antrÄ jÄ draudimo įmokÄ (draudimo įmoka turėjo bÅ«ti nuskaičiuota automatiÅ¡kai nuo atsakovo sÄ skaitos pagal tiesioginio debeto sutartį esant pakankamai lėšų). Toks nežymus draudimo sutarties pažeidimas galėjo bÅ«ti netyčinis. Todėl dėl Å¡ių byloje nustatytų faktų, sistemiÅ¡kai taikant TPVCAPDÄ® nuostatas, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ir teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principus (CK 1.5 str.), nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas neabejotinai turi teisę Å¡iuo konkrečiu atveju taikyti atsakovui TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d.

įtvirtintÄ sankcijÄ už laiku nesumokėtÄ (pavėluotÄ ) draudimo įmokÄ . Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ už akių, todėl 2015-10-19 sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ .

             Teisėja                                                                                                        RÅ«ta Burdulienė                                                        Â