3ab2a31b-eab0-4798-b017-e53234ba8c88 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1763-406/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01611-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 74. (S)                                            KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 10 d.Kaunas            Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjui – V.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :          PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 000 000 Lt (vienÄ trilijonÄ litų) neturtinės žalos atlyginimui dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 5, 6), taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad per bausmės atlikimo 10-ties metų laikotarpį ji buvo 5 kartus baustas, perkeliant į drausmės grupės laikymo sÄ lygas, 5 kartus talpintas į kamerų tipo patalpas ir 1,5 metų bausmę atliko baudos izoliatoriuje, t. y. buvo pilnai izoliuotas 6,5 metų.

Nurodė, kad tokiu bÅ«du jis nebuvo perauklėtas, be to, jam buvo atimta teisė gauti pasimatymus, telefoninius pokalbius, susiraÅ¡inėjimÄ paÅ¡tu, apsipirkimÄ parduotuvėje, apribota galimybė įgyti profesijÄ , todėl buvo pažeistos jo teisės, padaryta moralinė žala. PraÅ¡o priteisti 1 000 000 000 000 Lt neturtinės žalos.         Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .         Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 12-15) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę už pažeidimus buvo baustas 72 kartus, 5 kartus perkeliant į drausmės grupės laikymo sÄ lygas, 5 kartus talpintas į kamerų tipo patalpas ir 23 kartus bausmę atliekant baudos izoliatoriuje.

Pažymėjo, kad nepaisant to, pareiškėjui nuo 2011 metų sausio mėnesio yra suteikta 12 ilgalaikių pasimatymų, 6 trumpalaikiai pasimatymai, gauti 29 perduodami siuntiniai ar smulkieji paketai su spauda, 49 kartus naudojosi teise paskambinti telefonu, nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas 128 kartus apsipirko parduotuvėje. Teigė, jog dėl specialybės įgijimo pareiškėjas noro nėra pareiškęs. Nurodė, kad pareiškėjas bausmę Marijampolės pataisos namuose atlieka nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. ir jam paskirtos nuobaudos nebuvo panaikintos, todėl jos yra pagrįstos ir teisėtos.

PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei skundÄ atmesti. Skundas nepagrįstas ir atmestinas.           PareiÅ¡kėjas V. K. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Marijampolės pataisos namų 1 000 000 000 000 Lt neturtinę žalÄ už jo laikymo drausmės grupėje, kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje laikÄ , dėl ko jam buvo atimta teisė gauti pasimatymus, telefoninius pokalbius, susiraÅ¡inėjimÄ paÅ¡tu, apsipirkimÄ parduotuvėje, apribota galimybė įgyti profesijÄ (b. l. 5, 6).

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, jog sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. PareiÅ¡kėjas į teismÄ gindamas savo pažeistas teises dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2014 m. lapkričio 4 d. paÅ¡tu (b. l. 11). Atsakovas prašė taikyti senatį. PareiÅ¡kėjas senaties termino atnaujinti neprašė, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytina senatis.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas neturtinės žalos atlyginimas galimas tik nuo 2011 m. lapkričio 4 d.  PareiÅ¡kėjas skunde nurodo savo galimai pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ priteisti jam padarytÄ neturtinę žalÄ . Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratÄ , yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, jis gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius Marijampolės pataisos namų administracijos priimtų aktų, kuriais pareiÅ¡kėjui paskirtos nuobaudos perkeliant jį į drausmės grupę, kamerų tipo patalpas ar baudos izoliatorių, neteisėtumÄ , neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.

Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sÄ lyga, kad neturtinės žalos atlyginimÄ numatytų įstatymas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 27 straipsnis nustato, kad žalÄ , kuriÄ eidamas tarnybines pareigas pareigÅ«nas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.PareiÅ¡kėjas teigia, jog tuo metu, kada jis buvo laikomas drausmės grupėje, kamerų tipo patalpose bei baudos izoliatoriuje, jam buvo atimta teisė gauti pasimatymus, telefoninius pokalbius, susiraÅ¡inėjimÄ paÅ¡tu, apsipirkimÄ parduotuvėje, apribota galimybė įgyti profesijÄ .

Å iuo atveju ABTÄ® 57 str. normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos vyriausiojo teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui, nežiÅ«rint į tai, kad laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 4 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d. jis buvo baustas už padarytus pažeidimus 3 kartus (viso 40 parų) atliekant bausmę baudos izoliatoriuje, 1 kartÄ vieniems metams perkeliant į drausmės grupę, taip pat 5 kartus baustas atimant teisę apsipirkti parduotuvėje bei 3 kartus yra gavęs papeikimÄ už tvarkos pažeidimÄ (b. l. 20), buvo suteikta 10 pasimatymų (iÅ¡ jų 5 trumpalaikiai, 10 ilgalaikių) (b. l. 23, 24), teisė paskambinti telefonu 17 kartų (b. l. 25-28), iÅ¡ siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda apskaitos matyti, kad aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gavo 20 perduodamų siuntinių ar paketų (b. l. 21, 23), iÅ¡ nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio akivaizdu, kad nuo 2011 m. lapkričio 4 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d., pareiÅ¡kėjas parduotuvėje lankėsi 122 kartus ir įsigijo prekių už 15 146, 93 Lt (b. l. 30-36).

PareiÅ¡kėjo argumentas, kad buvo apribota galimybė įgyti profesijÄ , tik deklaratyvus ir nepagrįstas, kadangi į bylÄ duomenų, jog jis kreipėsi į Marijampolės profesinio rengimo centro pataisos namų skyrių, kuris vykdo nuteistųjų profesinį mokymÄ , nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jam paskirtos nuobaudos bÅ«tų buvę panaikintos ir, kad jis nepagrįstai buvo laikomas baudos izoliatoriuje ar drausmės grupėje, ko pasėkoje jam kilo aukščiau paminėti nepatogumai.

PareiÅ¡kėjas teismui pateikė Marijampolės pataisos namų 2014 m. spalio 15 d. sprendimÄ Nr. 20/07-991 bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 17 d. sprendimÄ Nr. 2S-5515, kuriais buvo palikta galioti pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę 1 metams ir kuriuose buvo įvertinti pareigÅ«nų veiksmai, pripažįstant juos teisėtais. Minėtų aktų pareiÅ¡kėjas teismui neskundė, kaip neskundė, arba paskirtos ankstesnės nuobaudos nebuvo panaikintos, todėl pareiÅ¡kėjui paskirtų nuobaudų (40 parų baudos izoliatoriuje, perkeliant metams į drausmės grupę, 5 kartus uždrausta parduotuvė, 3 papeikimai) pagrįstumas ir teisėtumas nekelia abejonių.

Teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, negali savarankiÅ¡kai vertinti nurodytų aktų, kurie nėra ginčo objektai, teisėtumo, tuo tarpu esminė neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ neturtinė žala asmeniui gali bÅ«ti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų aktų.

Nenustačius, kad aktai, kuriais buvo įvertinti pareigÅ«nų veiksmai ir kuriuos priėmus buvo tariamai suvaržytos pareiÅ¡kėjo teisės, yra neteisėti, neturtinės žalos atlyginimas negalimas. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu.

Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Be to, nuteistiesiems laikomiems drausmės grupėje, baudos izoliatoriuje ar kamerų tipo patalpose kyla dar didesni apribojimai, t. y. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo teisės aktai tokiems nuteistiesiems nenumato teisės gauti pasimatymų.

Pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 146 str. 1 d. baudos izoliatoriuje laikomi nuteistieji neturi teisės gauti ne tik pasimatymų, bet ir smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, siųsti laiÅ¡kus, skambinti telefonu, neleidžiama naudotis stalo žaidimais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais, garso grotuvais, kompiuteriniais žaidimais, bei kitais Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjui kilusius iÅ¡gyvenimus ir t. t., kurie suteiktų pakankamÄ pagrindÄ neturtinės žalos priteisimui.

PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė nekonkrečius, tik labai abstrakčius ir deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io. Teismas dar kartÄ akcentuoja, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, atmestinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. teisėjas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      Gintaras Čekanauskas