2020-06-03 Nr. AB-11404-3-62-3-01173-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-426-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01173-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.3; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. balandžio 17 d. raštą Nr. 60-6-250 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta pateikti UAB „Apus turtas“ nekilnojamojo turto – 18/100 gyvenamojo namo ir 1/3 ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – Savivaldybės bustas), vertinimo ataskaitos Nr. 20/066NT kopiją (toliau – ir Ataskaitos kopija) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Skyrių pateikti Ataskaitos kopiją.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo ginčijamu Administracijos Raštu pareiškėjui pagal jo prašymą buvo atsisakyta pateikti Ataskaitos kopiją, kadangi joje yra duomenų, susijusių su trečiųjų asmenų asmens duomenimis. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pažymėjo, kad pateikti pareiškėjo prašomą dokumentą neturi teisinio pagrindo. Iš Rašto turinio galima daryti išvadą, kad pagrindinis atsisakymo pateikti Ataskaitos kopiją motyvas buvo susijęs su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas), taikymu.

Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ginčams, kylantiems iš Reglamento taikymo ir susijusiems su duomenų subjekto teisių įgyvendinimu, yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. skundus nagrinėja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 str. 1 d., 23 str. 1 d.), kurios sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (Įstatymo 31 str. 5 d.).

Teismas pabrėžė, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako skundą (prašymą) priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad tuo atveju, jei jis nesutinka su Raštu, jis turi teisę minėtą raštą skųsti Inspekcijai Įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Nesutikdamas su Inspekcijos sprendimu, gali jį skųsti administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

II. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad:

1. Rašte yra nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. skundo padavimas teismui. Todėl pareiškėjas negalėjo skųsti Raštą kita nei jame nurodyta tvarka.

2. Rašte trečiųjų asmenų duomenų apsauga yra tik vienas iš 3 nurodytų argumentų atsisakyti teikti informaciją, kiti yra: 1) jau susipažinta su prašoma informacija; 2) sprendimą dėl būsto kainos priima Kauno miesto savivaldybės taryba parengdama Kauno miesto savivaldybės turto vertinimo aktą (šiuo argumentu norima paaiškinti, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nėra esminis ir galutinis dokumentas, kuriuo nustatoma būsto kaina, todėl iš konteksto galima suprasti, kad pareiškėjui tai nėra būtina informacija).

3. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl atsisakymo teikti informaciją yra tik iš dalies susiję su asmens duomenų apsauga. Juolab, kad argumento dėl asmens duomenų apsaugos nurodymas Rašte, pareiškėjo nuomone, nėra sąžininga atsakovo pozicija, nes pareiškėjas ir jo atstovė susipažindama su Ataskaita Kauno miesto savivaldybės patalpose, galėjo susipažinti su visais trečiųjų asmenų asmens duomenimis, jie niekaip nebuvo įslaptinti.

4. Pareiškėjo pateiktame skunde yra išdėstyti reikšmingi argumentai dėl jo teisių gauti informaciją ribojimo, advokato teisės gauti informaciją ribojimo. Argumentai dėl asmens duomenų apsaugos sudaro tik dalį skundo argumentų. Todėl Inspekcija ikiteismine tvarka negalėtų nagrinėti jos kompetencijai nepriskiriamus klausimus.

5. Inspekcija nagrinėja tik duomenų subjektų skundus dėl Reglamento, Įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų (Įstatymo 23 str. 1 d.; 24 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.); taip pat kitų fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus 61 straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 7 dalį ir 68 straipsnio 2 dalį, pažeidimų (Įstatymo 23 str. 1 d., 24 str. 1 d. 3 p.). Ginčo tarp pareiškėjo ir Administracijos dėl minėtuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų teisių galimo pažeidimo nėra. Be to, pareiškėjas nagrinėjamu atveju nėra duomenų subjektas, t. y. asmuo, turintis teisę pateikti skundą vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais. Pareiškėjas, taip pat nėra fizinis asmuo, kurio teisės, įtvirtintos Elektroninių ryšių įstatyme, būtų pažeistos. Todėl pagrindo pateikti skundą Inspekcijai vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu taip pat nėra.

6. Teismo nurodoma būtinybė nagrinėti ginčą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoje būtų reikšminga tik tuo atveju, jei administraciniam aktui ginčyti būtų įstatymu numatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Jei tokia tvarka yra neprivaloma arba privaloma tvarka dar galima pasinaudoti, atsisakymas priimti skundą pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu yra neteisėtas.

7. Šiuo atveju taikytina neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taigi asmuo, kuris mano, kad viešojo administravimo subjekto priimtas individualus teisės aktas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, gali alternatyviai arba su skundu kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, o nesutikdamas su tokios institucijos sprendimu – į teismą, arba tiesiogiai į teismą. Kadangi šiuo atveju ginčas apima ne vieną sritį, buvo nuspręsta savo teises ginti teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjui nesilaikius nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėjas atskiruoju skundo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą iš naujo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju jo skundui nagrinėti nėra nustatytos privalomos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia apskųsti Administracijos Raštą, kuriuo jam atsisakyta pateikti Ataskaitos kopiją. Toks atsisakymas iš esmės yra grindžiamas argumentu, kad Ataskaitoje yra duomenų, susijusių su trečiųjų asmenų asmens duomenimis, o asmens duomenų saugumas yra užtikrinamas Įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymo, kuris taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kuriuo įgyvendinamos minėto Reglamento nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 ir 5 d.), 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį skundą Inspekcijai turi teisę pateikti šie pareiškėjai: 1) duomenų subjektas, nurodytas Reglamento 77 straipsnio 1 dalyje, – dėl Reglamento pažeidimų; 2) duomenų subjektas – dėl šio ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų; 3) fizinis ar juridinis asmuo – dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo devintojo skirsnio, išskyrus 61 straipsnio 5 dalį, 64 straipsnio 7 dalį ir 68 straipsnio 2 dalį, pažeidimų.

Įvertinus pareiškėjo skundžiamo Rašto ir skundo pirmosios instancijos turinį, konstatuotina, kad pareiškėjas nepatenka nei į vieną Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareiškėjų, kurie gali pateikti skundą Inspekcijai, kategoriją, t. y. pareiškėjo šiuo atveju negalima laikyti nei duomenų subjektu, nurodytu Reglamento 77 straipsnio 1 dalyje, kuris teikia skundą dėl minėto reglamento pažeidimų (24 str. 1 d. 1 p.), nei duomenų subjektu, kuris teikia skundą dėl Įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų (24 str. 1 d. 2 d.), nei asmeniu, kuris teikia skundą dėl Elektroninių ryšių įstatymo devintojo skirsnio pažeidimų.

Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu skundą gali būti atsisakoma priimti tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-329-1062/2020). Teismo nurodytų Įstatymo ir Reglamento, kurie, kaip minėta, taikomi kartu, nuostatos, privalomos ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos nenustato: Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tiek Reglamento, tiek Įstatymo prasme yra ne išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucija, o priežiūros institucija, Reglamento ir Įstatymo nustatytos kompetencijos ribose vykdanti asmens duomenų apsaugos priežiūrą, t. y. administracinę procedūrą, kurioje šios institucijos priimtas sprendimas, skirtingai nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimo (ABTĮ 28 str. 3 d.), yra savarankiškas ginčo administraciniame teisme dalykas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo G. V. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė